- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-22
- Bylos Nr.
- 1A-101-366/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- R. B., Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Egidijaus Kieras
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. B. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. B. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, o būtent: jis nuo 2021 m. spalio 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2021 m. spalio 23 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, būdamas (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name, nuosavybės teise priklausančiame L. L., namo antrame aukšte esančiame kambaryje, kuriame gyvena R. B., be teisėto išduoto leidimo ir sutuoktinės R. B. sutikimo, įrengė jos kambaryje elektros prailgintuvą su jame esančia pasiklausymo įranga, kurioje buvo įdėta SIM kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei tą pačią dieną, būdamas (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamojo namo, nuosavybės teise priklausančio L. L., kieme, įrengė kieme stovėjusiame jam priklausančiame automobilyje „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi R. B., GPS sekimo įrenginį ID: (duomenys neskelbtini), skirtą nustatyti ir sekti objekto buvimo vietą, kuriame buvo įdėta SIM kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų skambinamas į gyvenamojo namo kambaryje įrengtą pasiklausymo įrangos SIM kortelę bei automobilyje įrengto GPS sekimo įrenginio SIM kortelę, neteisėtai rinko informaciją apie R. B. asmens privatų gyvenimą, kol 2021 m. lapkričio 6 d., apie 17.00 val., R. B., radusi pasiklausymo įrangą, esančią (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, nuosavybės teise priklausančiame L. L., namo antrame aukšte esančiame kambaryje ją atjungė, po ko R. B. 2021 m. lapkričio 8 d., apie 19.00 val., automobilyje „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo ji naudojasi, radusi prie automagnetolos pritvirtintą GPS sekimo įrenginį, jį atjungė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi priteista R. B. iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 3 000 Eur atstovavimo išlaidų.
3. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiosios R. B. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi apeliacinius skundus tenkino iš dalies: panaikino Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir 2024 m. gegužės 22 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Utenos apylinkės teismui.
4. R. B. gynėjas advokatas E. Kieras kasacine tvarka apskundė Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi buvo panaikinta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis ir byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
II. Apeliacinių skundų argumentai
6. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. B. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024-05-21 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę įstatymo nustatytose ribose. Civilinį ieškinį prašo tenkinti visiškai ir priteisti iš R. B. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašo priteisti iš R. B. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas už jai suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.
2.2. Nukentėjusioji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad sumontavus įrangą (elektros prailgintuvą su pasiklausymo įranga ir GPS sekimo įrenginį su pasiklausymo funkcija), kaltinamajam atsirado galimybė rinkti duomenis apie jos privatų gyvenimą (o tai jau baigtas nusikaltimas). Sekimo/pasiklausymo įranga buvo aktyvuota, ką pripažino ir pats kaltinamasis. Teismas visiškai nevertino byloje susirašinėjimą tarp R. P. ir R. B., kurie patvirtina, kad įranga buvo sumontuota būtent R. B. sekimui ir pasiklausymui ir paneigia R. B. nurodomas aplinkybes, jog įrangą montavo neva turto ir sūnaus saugumui. Teismas taip pat nevertino susirašinėjimo su M. D. apie įrangos atnaujinimą ir galimybę žinoti kas ką rezga. Minėti įrodymai patvirtina, jog R. B. įrangą montavo išimtinai R. B. sekimo/pasiklausymo tikslu, siekiant gauti privačios, asmeninės informacijos.
2.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis neteisėtai surinko kokią nors informaciją apie nukentėjusiąją ir ją neteisėtai panaudojo, tikslu sukelti neigiamas, žalingas pasekmes nukentėjusiajai ar kitiems asmenims. Atkreipia dėmesį į 2022-05-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog elektros prailgintuve sumontuota pasiklausymo įranga. Prailgintuvas su įmontuota pasiklausymo įranga leidžia klausytis pokalbių ar garsų paskambinus į prailgintuve įdėtos SIM kortelės numerį. GPS sekimo įrenginys skirtas nustatyti ar sekti objekto buvimo vietą. Į GPS sekimo įrenginį įdėjus SIM kortelę, GPS sekimo įrenginys valdomas, konfigūruojamas ir stebimas per mobiliojo telefono programėlę arba siunčiant SMS žinutes iš telefono. SMS žinute naudotojui siunčiamos ir prietaiso koordinatės, taip pat GPS sekimo įrenginys leidžia klausytis pokalbių ar garsų paskambinus į sekimo įrenginyje įdėtos SIM kortelės numerį. 2023-10-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad elektros prailgintuve pritvirtintas įrenginys yra pasiklausymo įranga, kad naudojantis šia įranga buvo galima klausytis pokalbių ir garsų, paskambinus numeriu (duomenys neskelbtini), taip pat, kad GPS įrenginyje yra įdiegta ir pasiklausymo funkcija ir galima nustatyti ir sekti objekto buvimo vietą.
2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 167 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nereikalaujanti jokių pasekmių, o baudžiamajai atsakomybei kilti, neturi jokios reikšmės, kad jokie duomenys nebuvo rasti. Prailgintuvas buvo sumontuotas R. B. miegamajame, po lova, pažeidžiant asmens seksualinio gyvenimo privatumą, seksualinę tapatybę, „įsiterpiant“ į asmens intymų gyvenimą. R. B. tam tikrus asmeninius duomenis apie R. B. gyvenimą surinko, nes kaltinamajam buvo žinomi R. B. pokalbiai su artimaisiais, su jos advokatu. Tai patvirtina R. B. susirašinėjimas SMS žinutėmis, kad jis atsinaujino sekimo/pasiklausymo įrangą ir bus vienu žingsniu į priekį.
2.5. Skunde pažymima, kad į serverį buvo nusiųstas laikas ir koordinatės, įrenginys buvo įjungtas, SIM kortelė buvo aktyvuota (buvo galima skambinti, bet apie tai nėra duomenų pačiame įrenginyje). Ekspertų buvo nustatyta, kad įrenginiai veikiantys. Elektros prailgintuvas - pasiklausymo įranga debesijos serveryje figūruoja, nustatyta, kad kortelė ir įrenginys buvo aktyvuoti. Tai visiškai paneigia kaltinamojo nurodomas aplinkybes, jog neva įranga neveikė bei šiais parodymais grįstas teismo išvadas, jos kaltinamojo versija nepaneigta byloje surinktais įrodymais. Susidaro įspūdis, jog pirmosios instancijos teismas išreiškė akivaizdų išskirtinį palankumą kaltinamajam ir ignoravo kaltinamojo kaltę pagrindžiančius įrodymus.
2.6. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog R. B. neteisėta veika yra mažareikšmė, nes buvo renkama informaciją apie privatų jos gyvenimą, taip pažeidžiant prigimtinę, konvencinę ir konstitucinę vertybę - žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą.
2.7. Kadangi R. B. veiksmais buvo pažeistas privataus gyvenimo neliečiamumas, padaryta neturtinė žala, kuri turi būti teisingai atlyginta tenkinant civilinį ieškinį. Apeliantė prašo atsižvelgti į tai, kad R. B. ilgą laiką rinko informaciją apie privatų gyvenimą, gyvenamąją aplinką, privačią teritoriją ir erdvę, kurioje žmogus turi jaustis saugiai ir nevaržomai. Tai buvo daroma tyčia sistemingai ir kryptingai. Tokiais R. B. veiksmais buvo pažeista psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė, buvo sužinoti slapti asmeniniai faktai. Iki šios dienos savo namuose jaučiasi nesaugiai ir yra itin pažeidžiama, nuolatos jaučia įtampą ir baimę dėl realios galimybės būti sekama, stebima, kad yra klausomasi jos asmeninių pokalbių. Mano, jog 2 000 Eur yra teisinga kompensacija už patirtus dvasinius išgyvenimus.
2.8. Nukentėjusioji skunde prašo iš R. B. priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes buvo priversta kreiptis į advokatą siekiant kokybiškos pažeistų teisių gynybos. Gynėjas dalyvavo baudžiamajame procese ikiteisminio tyrimo metu, teikė prašymus, įrodymus, taip pat bylos nagrinėjimo metu atstovavo ją teisme. Buvo ruošiami procesiniai dokumentai, teikiamos teisinės konsultacijos, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis ir turi būti tenkinamos visiškai.
3. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Kajutytė – Šipelienė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024-05-21 nuosprendį dėl R. B. išteisinimo ir priimti naują nuosprendį, kuriuo R. B. pripažinti kaltu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą. Nukentėjusiosios R. B. civilinį ieškinį prašo tenkinti visiškai.
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai nevertino R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nesivadovavo nukentėjusiosios R. B. parodymais bei pateiktais duomenimis, liudytojos L. L. parodymais. Priimdamas nuosprendį, teismas vadovavosi tik kritiškai vertintinu 2023-10-27 eksperto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) punktu, kuriame nurodyta, kad nėra požymių, jog elektros prailgintuvu ir GPS sekimo įrenginiu buvo renkama, kaupiama ir kitaip naudojama informacija apie kitą asmenį, todėl padarė klaidingą išvadą, jog kaltinamojo R. B. veiksmai buvo pavieniai, ypač mažareikšmiai, nesukėlę padarinių.
3.2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo kaltinamojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad savo iniciatyva išsiuntęs žmoną R. B. su sūnumi gyventi į Lietuvą, jis iš Airijos į Lietuvą grįžo 2021-10-18 apsisprendęs skirtis. Būdamas Lietuvoje, tiksliai dienos nepamena, (duomenys neskelbtini) nusipirko GPS siųstuvą automobiliui tikslu sekti automobilio „Audi A6“, kuriuo Lietuvoje naudojosi R. B., buvimo vietą, bei prailgintuvą - siųstuvą, kurį nusprendė įmontuoti R. B. miegamajame kambaryje, tikslu klausyti viską, kas vyksta kambaryje, nes norėjo žinoti ar R. B. nenaudoja smurto prieš jų sūnų. Žinodamas, kad R. B. išvykusi, jis atvyko į (duomenys neskelbtini) aplankyti sūnaus ir, nuėjęs į namo antro aukšto kambarį, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji R. B., įjungė į rozetę su savimi turėtą prailgintuvą. R. B. parodė, jog R. B. gyvenamoje vietoje paliktas prailgintuvas - siųstuvas veikė apie dvi savaites ir jis, tiek dar būdamas Lietuvoje, tiek išvykęs į Airiją, ne kartą skambino į prailgintuvą - siųstuvą. Viso jis į įrangą buvo skambinęs iki dešimties kartų, o skambučio trukmė būdavo iki trijų minučių. Iš ikiteisminio tyrimo metu R. B. duotų parodymų matyti, jog jis ne kartą klausėsi, paskambinęs į prailgintuvą - siųstuvą, kaip pats teigė, nieko negirdėdavo, tik tylą, taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, kuriuo paros metu skambindavo, bet tai galėjo būti įvairiu paros metu. Automobilyje „Audi A6“, kuriuo, gyvendama Lietuvoje, išimtinai naudojosi tik R. B., R. B. įmontavo GPS siųstuvą, t. y. sekimo įrangą su pasiklausymo funkcija. Ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad, įmontavęs šią įrangą, jis tris ar keturis kartus žiūrėjo, kur yra automobilis.
3.3. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino, parodė, kad jis bandė pajungti prailgintuvą, tačiau jam to padaryti nepavyko, jis nieko negirdėjo ir tiesiog paliko ten prailgintuvą, o be to, būdamas Airijoje, jis į R. B. gyvenamoje vietoje paliktą prailgintuvą - siųstuvą neskambino. Tokie teisminio nagrinėjimo metu duoti jo parodymai laikyti deklaratyviais, vertintini kaip kaltinamojo gynybinė pozicija.
3.4. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog nukentėjusioji R. B. su sūnumi iš Airijos į Lietuvą gyventi išvyko 2019 m. spalio mėnesį ir tai įvyko paties kaltinamojo R. B. iniciatyva, jis pats pasiūlė R. B. gyventi atskirai, be to, manė, kad sūnui bus geriau gyventi su motina ir lankyti mokyklą Lietuvoje. Todėl kaltinamojo R. B. nurodytas prailgintuvo įrengimo tikslas - dėl sūnaus saugumo ir dėl to, kad sužinojusi, kad jis ketina skirtis, R. B. galėtų sau ką nors pasidaryti, paneigia šią jo iškeltą versiją ir nepateisina informacijos apie privatų R. B. gyvenimą rinkimo būdų. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuo to laiko kai R. B. su sūnumi išvyko gyventi į Lietuvą, R. B. būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas dėl netinkamo R. B. elgesio su sūnumi. Be to, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, R. B. parodė, kad jo ir R. B. skyrybų proceso metu (jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini)) sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo klausimas nebuvo sprendžiamas, nes, jo manymu, vaikui geriau gyventi su motina. Šios aplinkybės įrodo, kad R. B. pasiklausymo įrangą R. B. miegamajame kambaryje įmontavo tikslu klausytis, kas vyksta jos privačioje erdvėje, rinkti apie ją informaciją, ir tikrai ne dėl sūnaus tariamo saugumo, o automobilyje įmontavo sekimo įrangą su pasiklausymo funkcija taip pat ne dėl automobilio saugumo.
3.5. Teismas nevertino ir nesivadovavo nukentėjusiosios R. B. ir liudytojos L. L. parodymais. Nukentėjusioji R. B. parodė, jog sūnus maždaug nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio gyveno pirmame namo aukšte, atskirame kambaryje, o kambaryje, esančiame antrame namo aukšte, ten, kur R. B. paliko prailgintuvą - pasiklausymo įrangą, gyveno ji ir kaltinamasis R. B. apie tai žinojo. Jos parodymus patvirtino liudytoja L. L.. Be to, teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji R. B. parodė, kad kaltinamasis R. B. jai nuolat sakydavo, kad viską žino apie ją, žino kur ir su kuo būna, ką veikia, ji pati jausdavo, kad yra sekama. Taip pat nukentėjusioji parodė, jog išimtinai ji naudojosi automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ką patvirtino ir liudytoja L. L.. Teismas nevertino nukentėjusiosios R. B. parodymų, kad apie naujai automobilyje įrengtą GPS siųstuvą jai nebuvo žinoma. Ji žinojo, jog anksčiau jos naudojamame automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įmontuota GPS įranga, tačiau ji buvo ją išmontavusi, o apie naujai automobilyje įrengtą GPS įrangą kaltinamasis nukentėjusiajai nieko nesakė ir ji apie ją nežinojo. Be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis R. B. 2021-10-26 pasinaudojo automobilyje įrengta sekimo įranga ir nustatė nukentėjusiosios R. B. buvimo vietą. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog naujai automobilyje įdiegtas GPS sekimo įrenginys yra skirtas ne tik nustatyti ir sekti objekto buvimo vietą, tačiau juo taip pat galima klausytis pokalbių ar garsų. Todėl kaltinamojo parodymai, kad norėjo tik apsaugoti automobilį nuo vagystės, vertintini kritiškai.
3.6. Teismas nevertino R. B. susirašinėjimo su tuomete drauge, vėliau tapusia jo žmona, M. D.. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad kaltinamasis R. B. nurodo M. D., kad atsinaujino įrangą, ir pats pateiktame susirašinėjime nurodo, jog tai yra būtent sekimo/pasiklausymo įranga, kurią jis paliks automobilyje, kuris liks Lietuvoje, o kitas įrenginys bus paliktas namuose. Taip pat iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog pats R. B. nurodo, jog, įrengęs sekimo/pasiklausymo įrangą, dabar žinos „kas ką rezga ir bus vienu žingsniu priekyje“. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis R. B. pasiklausymo įrangą miegamajame kambaryje ir sekimo įrangą su pasiklausymo funkcija automobilyje įmontavo, turėdamas savanaudišką tikslą rinkti informaciją apie R. B. privatų gyvenimą. Jis tą ir darė, skambindamas apie dešimt kartų į pasiklausymo įrangą ir klausydamasis, kas vyksta R. B. miegamajame kambaryje, bei tris ar keturis kartus sekė, kur yra jos automobilis.
3.7. Skunde nurodoma, kad teismas vadovavosi kritiškai vertintinu 2023-10-27 eksperto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - išvados) 11-u punktu, kuriame nurodyta, jog nėra požymių, kad pateiktais įrenginiais buvo renkama, kaupiama ir kitaip naudojama informacija apie kitą asmenį, ar kitus asmenis. Šį ekspertizės punktą paneigia kiti byloje esantys duomenys, be to, apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu, ekspertas parodė, kad būtent tokią išvadą pateikė, nesusipažinęs su visa bylos medžiaga, tyrė tik jam pateiktus įrenginius. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nukentėjusiosios namuose rastas elektros prailgintuvas, kurį, nukentėjusiajai atostogaujant Turkijoje, paliko kaltinamasis R. B., yra pasiklausymo įranga, kuria buvo galima klausytis pokalbių ir garsų, paskambinus numeriu, priskirtu SIM kortelės aktyvavimo metu, t. y. nuo 2021-10-19, 10:51:10 val., o GPS įrenginys, rastas automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi R. B., yra sekimo įrenginys, taip pat turintis ir pasiklausymo funkciją, kurio valdymas buvo atliekamas siunčiant SMS žinutes numeriu, priskirtu SIM kortelei. Teisminio nagrinėjimo metu ekspertas V. V. parodė, jog elektros prailgintuvas - tai yra nuotolinis mikrofonas, kurį galima įjungti paskambinus, o GPS įrenginys atsako į SMS žinutę, nusiųsdamas vietos koordinates. Ir nors, kaip nurodė ekspertas, nebuvo nustatyta, kad pateiktais įrenginiais buvo surinkta ir sukaupta informacija apie R. B., tačiau toliau apklausiamas ekspertas parodė, kad, nors informacija įrenginiuose nėra išlikusi, duomenys dėl nežinomų priežasčių nebuvo išsaugoti rastuose įrenginiuose, tačiau tokia informacija galėjo būti išsaugota failų debesyje ir tai nereiškia, kad įranga nebuvo naudotasi. Pats kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog jis apie dešimt kartų skambino į R. B. namuose paliktą elektros prailgintuvą, skambino įvairiu paros metu, skambučių trukmė buvo iki trijų minučių. Taip pat jis parodė, kad tris ar keturis kartus sekė kur yra automobilis bei patvirtino, jog pasinaudojęs automobilyje įrengtu GPS įrenginiu, nustatė nukentėjusiosios buvimo vietą 2021-10-26 ir iškvietė tarnybas, t. y. kaltinamasis naudojosi neteisėtai nukentėjusiosios namuose bei automobilyje, kuriuo ji naudojosi, įrengta pasiklausymo ir sekimo įranga. Todėl nesutiktina su teismo argumentu, kad R. B. veiksmai yra pavieniai, ypač mažareikšmiai, nesukėlę padarinių.
3.8. Prokurorė skunde atkreipia dėmesį į tai, kad šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalaujanti padarinių, nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui pavyko tokią informaciją gauti, ar ne. Nusikaltimas buvo baigtas nuo to momento, kai kaltinamasis R. B. sumontavo ir aktyvavo pasiklausymo įrangą (elektros prailgintuvas) ir sekimo su pasiklausymo funkcija įrangą (GPS įranga), ir ja buvo galima naudotis, t. y. nuo 2021-10-19, 10:51:10 val. iki kol nukentėjusioji R. B. ją rado savo namuose ir automobilyje, kuriuo naudojosi, bei išmontavo.
3.9. Skunde nurodoma, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį, neįvertinęs byloje surinktų įrodymų visumos, didesnę reikšmę suteikdamas pavieniams įrodymams ir tuo remdamasis padarė išvadą, kad kaltinamajam inkriminuoti jo atlikti veiksmai yra ypatingai mažareikšmiai, savo pavojingumo mastu nesiekiantys baudžiamojo įstatymo draudžiamų veikų ribos, todėl R. B. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
3.10. Skiriant bausmę R. B., prokurorė prašo atsižvelgti į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltės nepripažino, yra dirbantis, neteistas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
2. Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nukentėjusiosios R. B. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros apeliaciniai skundai atmetami
3. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
4. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai visos bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.
5. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Tuo tarpu nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
6. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nuosprendyje teismas išdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl R. B. išteisinimo. Prokurorė ir nukentėjusioji apeliaciniais skundais nesutikdamos su R. B.išteisinimu, ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų pagrįstumą. Tačiau teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, nors teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, padarė pagrįstas išvadas dėl R. B. nekaltumo. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad R. B.nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinkta medžiaga.
7. Kaip matyti, R. B. buvo kaltinamas neteisėtu informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimu. Konkrečiai pagal bylos aplinkybes, R. B. veiksmai pasireiškė tuo, kad L. L. nuosavybes teise priklausančiame gyvenamajame name, antrame aukšte esančiame kambaryje, kuriame gyvena jo sutuoktinė R. B., be teisėto išduoto leidimo ir sutuoktinės sutikimo, įrengė jos kambaryje elektros prailgintuvą su jame esančia pasiklausymo įranga, bei tą pačią dieną, to paties gyvenamojo namo kieme, įrengė kieme stovėjusiame jam priklausančiame automobilyje „AUDI A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi jo sutuoktinė – R. B., GPS sekimo įrenginį, taip neteisėtai rinko informaciją apie R. B. privatų gyvenimą.
8. Byloje neginčijamai nustatytas faktas, kad būtent R. B. įrengė sutuoktinės R. B. kambaryje elektros prailgintuvą su jame esančia pasiklausymo įranga, kurioje buvo įdėta SIM kortelė, ir įrengė kieme stovėjusiame, jam priklausančiame automobilyje „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi R. B., GPS sekimo įrenginį ID: (duomenys neskelbtini), skirtą nustatyti ir sekti objekto buvimo vietą, kuriame buvo įdėta SIM kortelė. Šių aplinkybių neneigė ir pats R. B.. Nors R. B. aiškino, kad pasiklausimo įrangą nukentėjusios kambaryje įrengė norėdamas sužinoti ar nėra vartojama fizinė prievartą sūnaus atžvilgiu, o automobilyje GPS sekimo įrenginį įmontavo išskirtinai apsaugai nuo vagystės, tačiau iš byloje pateiktų jo susirašinėjimų su R. P. ir M. D. (T 1, b. l. 170 – 174) akivaizdu jog pagrindinis tikslas buvo sužinoti kokių veiksmų imsis žmona skyrybų procese.
9. Pagal BK 167 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Šios nusikalstamos veikos objektas yra asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, dalykas – informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu.
10. Privataus gyvenimo sąvoka yra plati ir BK 167 straipsnyje nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į baudžiamosios teisės priemonėmis saugotiną konkretaus asmens privataus gyvenimo erdvę, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Tačiau informacijos rinkimo neteisėtumas baudžiamąja prasme negali būti siejamas su bet kokio pobūdžio informacijos apie asmenį rinkimu, bet kokiais jos rinkimo būdais, nevertinant konkrečiai renkamos informacijos pobūdžio, rinkimo tikslo, trukmės, surinktos informacijos kiekio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018). Atsižvelgus į tai kaip plačiai ir masiškai yra naudojamasi įvairiais socialiniais tinklais akivaizdu, jog žmogus turi teisę pats spręsti, ką ir kiek apie savo privatų gyvenimą jis leidžia atskleisti viešai, kokią informaciją laiko privačia ir saugotina. Todėl šiuo atveju yra labai svarbi nukentėjusios pozicija, jos veiksmai sužinojus apie neteisėtą informacijos rinkimą, jos parodymų nuoseklumas ar nenuoseklumas.
11. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2021-11-09 (T 1, b. l. 93 – 94) R. B. nurodė, kad grįžusi iš Turkijos parsivežė sūnų iš vyko tėvų. Sūnus turėjo tėvo planšetę. Paėmusi tą planšetę atsitiktinai pamatė vyro susirašinėjimą su R. P. ir M. D.. Iš šių žinučių suprato, kad vyras pradėjo ją sekti. Pastebėjo, jog prie jos lovos atsirado naujas prailgintuvas. Atsidariusi žinutėse minimą internetinį puslapį (duomenys neskelbtini) pamatė, kad būtent tokiame prailgintuve yra pasiklausymo įranga. Tačiau nutarusi, kad neturi ką slėpti jokių veiksmų nesiėmė. Tik lapkričio 6 d. nutarė, jog R. B. iš jos išsidirbinėti ir išjungė prailgintuvą bei jį išardė. Tokie jos parodymai leidžia pagrįstai manyti, jog nukentėjusioji nevertino R. B. veiksmų kaip pavojingų baudžiamąją prasme. Apklausiama papildomai 2022-06-14 R. B. jau nurodo, kad vyro planšetėje pamačiusi jo susirašinėjimą apie pasiklausimo įrangą nesuprato ar tokia įranga jau įmontuota ar tik planuojama įmontuoti. Tvirtina, kad tiek prailgintuvą su pasiklausimo įranga, tiek automobilyje įrengtą GPS sekimo įrenginį aptiko tik po kelių dienų atsitiktinai. Nukentėjusios parodymai teisme (T 3, b. l. 157 – 158) pasižymi ypač dideliu prieštaringumu. Pirmiausiai ji pareiškė, kad pasiklausymo įrangą prailgintuve rado 2021-11-06. Atsakinėdama į klausimus nukentėjusioji jau nurodo, kad pasiklausimo įrenginį savo kambaryje rado 2021-10-23 ir sekančią dieną jį išardė. Ir jau sekančiame sakinyje, prieštaraudama sau, surodo, kad nesuprato, jog prailgintuve yra pasiklausymo įranga ir tas prailgintuvas buvo prie lovos visą laiką. Tik 2021-11-06 suprato jog jame (prailgintuve) yra pasiklausymo įranga ir jį išardė. Tokie nukentėjusios parodymai laikytini nenuosekliais ir vertinami tik tiek kiek juos patvirtina kiti objektyvūs įrodymai.
12. Iš jau minėto R. B. susirašinėjimo su R. P. ir M. D. turinio matyti, jog atvirai kalbama ne tik apie pasiklausymo įrangos įgijimą, bet konkrečiai įvadinama kokia tai įranga (į ką ji įmontuota) ir kur būtent įrengta, t. y. R. B. kambaryje bei automobilyje. Tai reiškia, kad nukentėjusioji jau iš karto gavo pilną informaciją kas ir kur įrengta. Tai, kad ji tai suprato neabejotinai įrodo tas faktas, jog ji nufotografavo susirašinėjimo žinutes ir jas išsaugojo. Todėl jei tikėti jos pirminiais parodymai, jog įrangą paliko savo vietose nes nusprendė, kad neturi ko slėpti, tai vertinama kaip jos sąmoningas pasirinkimas. Tačiau neatmestina ir galimybė, kad pasiklausimo įranga buvo pašalinta tą pačią dieną kai apie ją parskaitė žinutėse ar sekančią dieną (apie ką ji minėjo duodama parodymus teisme). Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina išteisintojo R. B. parodymai, kad visais atvejais kai jis jungėsi prie prailgintuve įmontuotos įrangos, nieko negirdėjo, buvo tik tyla. Tokie jo parodymai nėra paneigti. Priešingai, ekspertas atlikęs ekspertizę (T 4, b. l. 27 – 48) nerado jokių požymių, jog pasiklausimo įranga buvo užfiksuota kokia nors informacija. Nukentėjusios teiginiu, jog pasiklausimo įranga kambaryje buvo įjungta ir veikė iki 2021-11-06 paneigia ekspertizės akte pateikta išvada, jog prailgintuve sumontuotos pasiklausymo įrangos prisijungimas užfiksuotas 2021-10-30, įrenginiui esant adresu (duomenys neskelbtini) (T 4, b. l. 47). Akivaizdu, kad šį įrenginį nugabenti į Vilnių galėjo tik pati R. B. nors ji pati tai neigia. Jokių objektyvių įrodymų, kad per laikotarpį nuo 2021-10-23 iki 2021-11-06 R. B. surinko kokią nors informaciją apie R. B. privatų gyvenimą negauta. Nukentėjusioji savo teiginį, jog apie ją buvo surinkta tokia informacija grindžia jau minėtomis R. B. bei R. P. ir M. D. susirašinėjimo žinutėmis. Tačiau iš šių žinučių turinio akivaizdu, jog R. B. tik tikėjosi ateityje gauti kažkokią informaciją. Apibendrinant aptartus įrodymus darytina išvada, kad R. B. domino ne aplamai privatus žmonos gyvenimas, o tik tai kas susiję su busimų skyrybų procesu, tačiau realiai negalėjo gauti ir tos jį dominančios informacijos, kadangi R. B. nuo pirmos dienos sužinojo apie pasiklausymo įrangą ir ją pašalino arba jei ir paliko ją veikti (kaip kad nurodė pirminėje apklausoje), tačiau žinodama prie tokios įrangos buvimą galėjo kontroliuoti apie ką kalbėti ir taip išvengti informacijos nutekėjimo.
13. Sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, jog nusikaltimo, numatyto BK 167 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalioji, todėl įrodyti dėl nusikalstamų veiksmų kilusias pasekmes nėra būtina, tačiau kaltinamojo veiksmus vertinant baudžiamąja prasme, būtina atsižvelgti į surinktos informacijos apimtį, įvertinti būdą bei naudotas priemones šiai informacijai gauti. Šiuo atveju, kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu veikė pavieniui – jis įmontavo prailgintuvą – siųstuvą ir iki 10 kartų skambino į įrenginį, norėdamas pasiklausyti kas vyksta kambaryje, bet nieko negirdėjo; jam nuosavybes teise priklausančiame automobilyje įrengė GPS sekiklį ir 3-4 tikrino automobilio buvimo vietą. Nors įrenginiai galėjo veikti apie dvi savaites, tačiau kaip nurodė pati nukentėjusioji, galimai 2021 m. spalio 23 ar 24 dieną jai tapo žinoma apie pasiklausimo įrangą ir nėra aišku kada ji tuos įrenginius pašalino bent jau iš įrengimo vietos, o jei to nepadarė iš karto tai tik todėl, jog, pasak pačios nukentėjusiosios, ji „neturi ko slėpti“. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusioji R. B. galimai patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė emociniais išgyvenimais ir nesaugumo jausmu, tačiau pačios nukentėjusiosios aukščiau aptarti veiksmai, elgesys, rodo, jog jokios akivaizdžios žalos nukentėjusioji nepatyrė. Ekspertizės akte nurodyta, kad nėra požymių, jog pateiktais įrenginiais buvo renkama, kaupiama, ar kitaip naudojama informacija apie kitą ar kitus asmenis (4 t., b. l. 26 -148). Teisminio nagrinėjimo metu ekspertas V. V. savo išvadą palaikė ir parodė, jog jokių faktų, kad šie įrenginiai kauptų duomenis nenustatė. Nėra duomenų apie įrašytus pokalbius ar maršrutus. Taigi, įvertinus visumą įrodymų, darytina išvada, kad byloje nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis surinko kokią nors informaciją apie nukentėjusiąją ir ją neteisėtai panaudojo, tikslu sukelti neigiamas, žalingas pasekmes nukentėjusiajai ar kitiems asmenims.
14. Teisė į privatų gyvenimą yra fundamentali tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) (8 straipsnis), tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (7, 8 straipsniai) įtvirtinta asmens teisė, kuri gali būti ribojama tik išimtinais atvejais. Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama rik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą (3 dalis). Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad iš konstitucinio privataus gyvenimo neliečiamumo principo reglamentavimo matyti, jog, siekiant užtikrinti veiksmingą privatumo apsaugą, informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo procesas iš esmės formalizuojamas, siejamas su įstatymo nustatyta tvarka ir teismo sprendimo priėmimu. Kita vertus, atsižvelgiant į privačių asmenų tarpusavio santykių tam tikrose srityse specifiką ir jos nulemtus skirtingus lūkesčius dėl privatumo, taip pat į atitinkamos informacijos svarbą kitų asmenų teisėms įgyvendinti, konstitucinis privataus gyvenimo neliečiamumo principas kai kuriais atvejais įstatyminiu lygmeniu reglamentuojamas ir teismų praktikoje aiškinamas lanksčiau, tačiau nepaneigiant jo esmės (nutartis Nr. 2K-198/2013).
15. Teisės į privataus gyvenimo gerbimą civilinės teisinės gynybos priemonės yra įtvirtintos atitinkamose Civilinio kodekso nuostatose. CK 1.114 straipsnio 1 dalyje žmogaus privatus gyvenimas priskiriamas asmeninėms neturtinėms teisėms ir vertybėms. CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 2 dalyje nurodyta, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir pan. Pagal šio straipsnio 3 dalį draudžiama rinkti informaciją apie privatų gyvenimą pažeidžiant įstatymus. Asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.23 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad jei nukentėjusioji mano, jog buvo pažeistos jos teisės ji turi galimybę jas ginti civiline tvarka.
16. Apibendrinant visa tai, kas aptarta aukščiau, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje informacijos rinkimas, jos rinkimo būdas, tikslas, trukmė ir visos kitos anksčiau išdėstytos aplinkybės nėra pakankamos vertinti R. B. veiksmus kaip BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaip Konstitucijoje ir Konvencijoje garantuojamos asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir neliečiamumą pažeidimą. Todėl teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino R. B. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
17. Nukentėjusioji R. B. apeliaciniu skundu prašė priteisti visas jos patirtas proceso išlaidas už advokato R. Mikulsko jai suteiktas teisines paslaugas. Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, buvo gautas nukentėjusiosios atstovo advokato prašymas priteisti nukentėjusiajai R. B. 605 Eur už atstovavimą Panevėžio apygardos teisme (5 t., b. l. 92-94).
18. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, kad proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgusi į minėtą reglamentavimą, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokatui, priteisiamos tik iš nuteistojo, o šiuo aptariamu atveju pripažinus, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. B.pagrįstai išteisintas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios R. B.prašymą ir jos patirtas išlaidas advokato R. Mikulsko teisinėms paslaugoms apmokėti priteisti iš išteisintojo R. B., kadangi pastarasis nėra pripažintas kaltu ir nuteistas.
20. Be to, apeliacinės instancijos teisme išteisintasis R. B. ir jo gynėjas advokatas pateikė prašymą priteisti R. B. patirtas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Iš į bylą pateiktos darbų ataskaitos bei apmokėjimo už teisines paslaugas pagrindžiančių dokumentų matyti, kad išteisintasis R. B.apeliacinės instancijos teisme turėjo 1936 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (t. 5, b. l. 89-91).
21. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021).
22. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus. Šia nutartimi nutarta prokurorės ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti ir nenaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio. Kadangi išteisintasis R. B.lieka išteisintas, todėl prašymas dėl išlaidų advokato darbui apmokėti tenkinamas ir išteisintajam iš valstybės priteistina 1936 Eur jo turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atmesti nukentėjusiosios R. B. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžio.
Priteisti R. B. naudai iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 1936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) dydžio apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas jį gynusio advokato paslaugoms apmokėti.