- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-95-864/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- S. K. Ž.
- Advokatai
- Justas Sankaitis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) S. K. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui S. K. Ž. dėl restitucijos, nutraukus transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, taikymo, nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. R. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui S. K. Ž. (toliau ir atsakovas), prašydamas priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 2300 Eur automobilio kainą, o ieškovą įpareigoti grąžinti atsakovo naudai natūra automobilį DAIMLERCHRYSLER, v. n. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti 416,20 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad šalys 2020 m. rugsėjo 2 d. sudarė automobilio DAIMLERCHRYSLER, v. n. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir automobilis, transporto priemonė) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovo už 2300 Eur įsigijo automobilį. Sutartyje nurodomi automobilio trūkumai: neveikia oro kondicionierius, nelaiko bagažinės stiklo laikikliai. Įsigijus automobilį, ieškovui kilo abejonių dėl daikto kokybės, todėl 2020 m. rugsėjo 16 d. ieškovas nuvyko į autorizuotą servisą uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Autobrava Motors“ patikrinti automobilį. UAB „Autobrava Motors“ 2020 m. rugsėjo 16 d. ataskaitoje nurodė nustatytus automobilio variklio skyriaus trūkumus: perdarymai variklio skyriuje; daugumos sistemų sujungimai nėra originalūs, atlikti nekvalifikuotai; elektros kabeliai išvedžioti netinkamai, trinasi į variklio skyriuje esančius agregatus; automobilyje sumontuotas variklis priklauso kitam automobiliui (Chrysler Voyager 2,8 CRD) ir nėra tinkamas naudoti automobilyje; vizualinės patikros metu tvirtinimo elementai variklio skyriuje yra pasidengę dulkių sluoksnių ir nėra judinti paskutiniu laiku. Ieškovas taip pat tikrino automobilio būklę autoservise UAB „Ausegra“, kur 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo surašytas defektinis aktas dėl nustatytų trūkumų, vienas kurių – galimai keistas automobilio variklis sumontuojant ne tokio paties modelio automobilio variklį. Ieškovas kartu pabrėžė, kad nurodytose automobilio apžiūrose ragino dalyvauti ir atsakovą, tačiau jis apžiūrose nedalyvavo.
3. Ieškovas taip pat nurodė, kad remiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 patvirtinto Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo (toliau ir Aprašas) 37 punktu, perdirbtoms transporto priemonėms reikia atlikti techninę ekspertizę. Savo ruožtu ieškovas kreipėsi į UAB „Auto ekspertas“ dėl techninės ekspertizės automobiliui atlikimo, o 2020 m. spalio 26 d. gautame minėtos įstaigos rašte nurodoma, kad norint tęsti techninės ekspertizės atlikimą, būtina pateikti variklio, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentą, taip pat prašoma pateikti modifikuoto variklio tvirtinimo prie transporto priemonės kronšteino detalės brėžinį ir atsparuminę skaičiuotę. Ieškovui neturint nurodytų dokumentų, nebuvo galima tęsti ekspertizės atlikimo, todėl ieškovas kreipėsi į Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ dėl privalomos automobilio techninės apžiūros. 2020 m. lapkričio 4 d. buvo gauta ataskaita Nr. 010-0550185, kurioje konstatuota, jog automobilis negali dalyvauti viešajame eisme ir neatitinka šių techninių reikalavimų: 1) DT-0.3.a) transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas. Nepateikti reikalingi dokumentai, nurodyti apžiūros atlikimo apraše (draudimo liudijimas (polisas); 2) DT-0.3.c) transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas. Transporto priemonė perdirbta nesilaikant perdirbimo reikalavimų ir (ar) perdirbimas nustatyta tvarka neįteisintas (išpjaustytas priekinis balkis); 3) DT-4.11.a) elektros laidai (instaliacija). Atsilaisvinę tvirtinimo elementai, laidai liečia aštrias briaunas, jungtys gali atsijungti (po variklio gaubtu); 4) DT-4.12.a) priekiniai žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos). Skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų; 5) DT-4.13.a) akumuliatorių baterija. Netinkamai pritvirtinta, nepritvirtinta arba gali sukelti trumpąjį jungimą.
4. Anot ieškovo nurodyti automobilio trūkumai yra esminiai ir egzistavo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu bei nebuvo atskleisti ieškovui, be to, dėl nurodytų trūkumų automobilis negali dalyvauti viešajame eisme. Dėl šios priežasties ieškovas 2020 m. lapkričio 12 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo informavo atsakovą apie automobilio kokybės trūkumus bei pareikalavo iki 2020 m. lapkričio 26 d. grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus ir atlyginti ieškovo patirtus 366,20 Eur nuostolius, kuriuos sudaro: 1) 30 Eur išlaidos UAB „Auto ekspertas“; 2) 242 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti; 3) 18,20 Eur išlaidos už techninę apžiūrą; 4) 76 Eur už UAB „Ausegra“ paslaugas. Ieškovas papildomai nurodo už vilkiko paslaugas nuvelkant automobilį į UAB „Tuvlita“ patyręs 50 Eur išlaidas. Galiausiai ieškovas 2020 m. lapkričio 25 d. be atskiro pranešimo atsakovui vienašališkai nutraukė pirkimo-pardavimo sutartį.
Šalies argumentai
5. Ieškovo teigimu, atsakovas iki šiol neįvykdė ieškovo reikalavimų: negrąžino automobilio kainos bei nesumokėjo ieškovo patirtų išlaidų. Teigė, kad iš UAB „Tuvlita“ atliktos techninės apžiūros rezultatų matyti, jog užfiksuoti automobilio kokybės trūkumai, ribojantys galimybę automobilį naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, t. y. dalyvauti viešajame eisme ir šie pažeidimai yra esminiai, todėl ieškovas pagrįstai nutraukė sutartį dėl atsakovo kaltės. Ieškovas papildomai pažymi, jog atsakovas 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė atsakymą į ieškovo 2020 m. lapkričio 12 d. pretenziją, kurioje nurodė nesutinkantis su reikalavimu grąžinti automobilio kainą, teigdamas, kad automobilis nėra naujas, atsakovas nežinojo apie variklio skyriaus pakeitimus, pats automobilis, jį valdant atsakovui, tinkamai veikė, 2018 m. jam buvo atlikta bei sutarties sudarymo metu galiojo techninė patikra. Atsakovas laiške teigė, jog ieškovas jau kurį laiką eksploatavo automobilį, todėl galimai išpjaustė priekinį balkį, pakeitė variklį ir kita. Savo ruožtu ieškovas pabrėžė, kad tokie atsakovo teiginiai nepagrįsti, nes ieškovo teikiami įrodymai patvirtina, jog automobilis yra nekokybiškas ir jo negalima naudoti pagal paskirtį, be to, daikto trūkumai negali būti pašalinami, nes nėra galimybių atlikti techninę ekspertizę, atkurti išpjaustytą balkį ar buvusį variklį. Be to, 2018 m. atliktos techninės patikros rezultatai neįrodo, kad sutartimi ieškovui buvo parduotas tinkamos kokybės automobilis. Ieškovo įsitikinimu, būtent atsakovui, kaip pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus, todėl būtent atsakovas turi įrodyti, kad automobilio trūkumai atsirado po sutarties sudarymo dėl netinkamo automobilio naudojimo ar kitų asmenų kaltės.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti trūkumai (neveikia oro kondicionierius, bagažinės stiklo laikikliai nelaiko stiklo), kitų privalomų nurodyti trūkumų sutartyje neužfiksuota. Atsakovo teigimu, sudarant sutartį ieškovui buvo suteikta galimybė tikrinti automobilio techninę būklę jo pasirinktame servise, tačiau jis atsisakė, o apžiūrėti paties automobilio ieškovas buvo atvykęs tris kartus.
7. Akcentavo, kad ieškovas įsigijo septyniolika metų naudotą automobilį, pardavinėjamą per skelbimų portalą www.autogidas.lt. Paaiškino, kad pirmą kartą apžiūrėti automobilio ieškovas atvažiavo vienas, buvo pasiruošęs kilimėlį, prožektorių ir atsuktuvų rinkinį, o tai leidžia teigti, kad ieškovas turi reikiamų žinių vertinant automobilio techninę būklę, be to, ieškovas apžiūrinėjo po kapotu, buvo palindęs po automobilio kėbulu, ilgai užtruko tikrindamas salono rankenėles ir mygtukus. Nurodė, kad ieškovas išbandė automobilį juo pravažiuodamas, buvo patenkintas jo būkle, tačiau pirmą kartą nusprendė automobilio nepirkti ir po kelių dienų atvyko su žmona, dar kartą pravažiavo ir nurodė, jog kitą dieną sudarys automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, taigi 2020 m. rugsėjo 2 d. šalys sudarė sutartį ir ieškovas bankiniu mokėjimo pavedimo pervedę atsakovui 2300 Eur už automobilį.
8. Atsakovo vertinimu, ieškovas turėjo visas galimybes įvertinti automobilio techninę būklę, tačiau jokių priekaištų nenurodė. Ieškovas eksploatavo automobilį 8 dienas ir nuvyko į nežinomą autoservisą, iš kurio 2020 m. rugsėjo 10 d. atsakovui siuntė automobilio nuotraukas. Pažymėjo, kad ieškovo pateiktuose apžiūros dokumentuose nurodyti trūkumai atsirado po ieškovo 2020 m. rugsėjo 10 d. apsilankymo servise.
9. Anot atsakovo, priekinis balkis yra matoma detalė, todėl tuo atveju, jeigu jis būtų išpjautas prieš parduodant automobilį, ieškovas, apžiūrinėjęs automobilį iš apačios, būtų iškart tai pamatęs. Nurodo, kad ieškovo teiginiai apie įmontuotą kito automobilio variklį grindžiami prielaidomis, nes atsakovui tai nebuvo žinoma, be to, ieškovas, prieš įsigydamas automobilį, turėjo galimybę patikrinti variklį servise. Pažymėjo, kad atsakovui įsigijus automobilį ir atliekant jo techninę apžiūrą, nebuvo įvardinti jokie automobilio ar priekinio balkio trūkumai. Atsakovo manymu, teiginiai, kad atsilaisvinę automobilio tvirtinimo elementai ir laidai liečiasi į aštrias briaunas, leidžia teigti, kad ieškovas, prieš įsigydamas automobilį, galėjo tai pastebėti, be to, nurodyti trūkumai galėjo atsirasti po ieškovo apsilankymo servise.
10. Atsakovas pabrėžė, kad nėra aišku, dėl kokių priežasčių ieškovas nemini, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. remontavo automobilį servise. Pažymėjo, kad atsakovas neužsiima automobilių pardavimo verslu, todėl automobilio pardavimo metu neturėjo pareigos nurodyti ieškovui automobilio trūkumus. Nurodo, kad ieškovui 2020 m. lapkričio 4 d. atlikus automobilio techninę apžiūrą ir jai tebegaliojant 2020 m. gruodžio 14 d., važiuojančiam, techniškai tvarkingam automobiliui vilkiko paslauga buvo nereikalinga. Teigė, kad automobilis negalėjo dalyvauti eisme ne dėl gedimų, tačiau dėl to, kad neturėjo privalomojo automobilio draudimo, ko galima buvo išvengti, prieš vykstant į techninės apžiūros punktą automobilį apdraudus.
Šalies argumentai
11. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sumanė pirkti būtent tokio modelio automobilį dėl jo praktiškumo. Pažymėjo, kad automobilio pavadinimas dokumentuose DAIMLERCHRYSLER, bet prekinis tokio automobilio pavadinimas yra Jeep Liberty. Įsigijęs automobilį ieškovas išvyko atostogauti, o atsakovui nurodė, kad transporto priemonę įregistruos tik patikrinęs variklį. Grįžęs po atostogų ieškovas 2020 m. rugsėjo 10 d. nuvyko į savo darbovietę Ignalinoje ir šiame mieste pristatė automobilį remontui tam, kad pakeisti variklio tepalus, aušinimo skystį ir kita. Automobilį remontavę meistrai atsisakė atlikti remonto darbus ir atkreipė dėmesį, kad automobilis turi trūkumų, kurie apibūdintini kaip „netvarkingas remontas“. Pasak ieškovo, apžiūrint automobilį iki sutarties sudarymo, jo variklis buvo apdengtas papildomu apsauginiu skydu, todėl nebuvo galima jo apžiūrėti, tačiau, ieškovo teigimu, automobilis važiavo tinkamai. Paaiškino, kad ieškovo pažįstamas meistras pasiūlė atlikti išsamią automobilio apžiūrą UAB „Autobrava Motors“, kur ieškovui 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo nurodyta, jog esant netvarkingo remonto požymiams reikalinga išsamesnė apžiūra, kurios kaina 326 Eur, tačiau kartu ieškovui buvo paaiškinta, kad tokią pat apžiūrą už 70 Eur kainą gali atlikti šalia esantis servisas UAB „Ausegra“. Galiausiai ieškovas 2020 m. spalio 7 d. buvo informuotas, kad automobilyje įmontuotas kito modelio automobilio variklis, kuris įstatytas skersai automobilio ašiai, nors turėtų būti įstatytas išilgai, todėl dauguma variklio detalių netinka automobiliui. Ieškovo teigimu, jam buvo patarta kreiptis dėl ekspertizės atlikimo, siekiant nustatyti, ar tokia transporto priemonė gali dalyvauti viešajame eisme. Pasak ieškovo, ekspertinės įstaigos UAB „Auto ekspertas“ darbuotojai atvyko į ieškovo namus, apžiūrėjo automobilį, papildomai atrado, kad išpjaustytas automobilio balkis bei nurodė ieškovui, kad norint įteisinti pakeistą automobilio variklį ir gauti ekspertizės išvadą, reikalinga naujai įstatyto variklio pirkimo-pardavimo sutartis bei išpjaustytos pakabos dalies įtempimo matavimai, siekiant išsiaiškinti, ar ji atlaikys variklį. Ieškovas 2020 m. lapkričio 4 d. nugabeno automobilį į UAB „Tuvlita“ techninių apžiūrų centrą Vilniuje, kur buvo pastebėti balkio išpjaustymai ir nurodyta, jog reikalinga techninės ekspertizės išvada, tačiau ieškovas, atitinkamai, negalėjo jos pateikti dėl dokumentų trūkumo. Nurodytos apžiūros metu konstatuota, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, negali dalyvauti eisme, o pakartotinė apžiūra gali būti atlikta iki 2020 m. gruodžio 4 d.; ieškovas akcentavo, kad jam žinoma aplinkybė, jog atsakovas, jo uošvis ir pusbrolis užsiiminėjo automobilių remontu Šiauliuose. Paklaustas, kodėl nepatikrino automobilio servise prieš sudarant sutartį nurodė, kad atsakovas įtikino ieškovą, jog automobilis yra tinkamos naudoti būklės, o pačiam ieškovui nekilo įtarimų dėl automobilio defektų egzistavimo. Pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu automobilio rida buvo 288 592 km. Paaiškino, kad naujas variklis kainuotų 800-900 Eur, papildomai kainuotų keitimo darbai, todėl netikslinga jį remontuoti.
Atsiliepimas
12. Ieškovo atstovas advokatas Justas Sankaitis teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovui atsiliepime teigiant, kad ieškovas galėjo apžiūrėti automobilį servise, svarbu pabrėžti, kad tai yra ieškovo, kaip pirkėjo, teisė, tačiau nepasinaudojimas ja nepašalina pardavėjo atsakomybės už nekokybišką daiktą. Pažymėjo, kad automobilio trūkumai šiuo konkrečiu atveju paaiškėjo per 6 mėnesių terminą, todėl pareiga įrodyti automobilio esminių trūkumų nebuvimą tenka atsakovui. Atstovo manymu, šiuo atveju yra pakeista esminė automobilio detalė (variklis) ir toks pakeitimas neleidžia naudoti automobilio pagal paskirtį ir dalyvauti eisme. Atkreipė dėmesį, jog pats atsakovas 1,5 metų eksploatavo automobilį ir teigė nepastebėjęs nustatytų trūkumų, todėl, atstovo įsitikinimu, trūkumai buvo paslėpti ir ieškovui, kaip pirkėjui, neturinčiam specialių žinių, nebuvo matomi.
13. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, neteikė paaiškinimų žodžiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš 2300 Eur automobilio kainą, 416,20 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2716,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 835,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovui pagal 2020 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigytą automobilį DAIMLERCHRYSLER, v. n. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Teismas pripažino, kad šalių ginčas dėl automobilio kokybės tinkamumo bei pardavėjo atsakomybės už daikto kokybės trūkumus kilo iš pirkimo–pardavimo santykių.
16. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog ieškinio reikalavimai nepagrįsti, kadangi ieškovas pirko 17 metų naudotą automobilį, turėjo teisę ir galimybę patikrinti automobilio techninę būklę jo pasirinktame servise, tačiau tai padaryti atsisakė. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą patikrinti perkamo daikto kokybę.
17. Sprendime kritiškai vertinama atsakovo pozicija, jog ieškovas, prieš įsigydamas automobilį, buvo atvykęs jį apžiūrėti tris kartus bei automobilio apžiūrai buvo pasiruošęs tam tikrą inventorių, todėl turėjo reikiamų žinių vertinant automobilio techninę būklę. Teismas pažymėjo, jog ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis turi aukštąjį medicininį išsilavinimą, specialių techninių žinių neturi, įrodymų, paneigiančių šiuos ieškovo paaiškinimus bei patvirtinančių, kad jis turi specialių žinių, reikalingų automobilio techninei būklei įvertinti, byloje nėra.
18. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog automobilyje sumontuotas kito modelio automobilio variklis, kuris nėra tinkamas naudoti ginčo automobilyje, nustatyta UAB „Autobrava Motors“ 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešime ir UAB „Ausegra“ 2020 m. rugsėjo 24 d. defektiniame akte, tuo tarpu tokia aplinkybė nenurodoma UAB „Tuvlita“ 2020 m. lapkričio 4 d. privalomosios automobilio techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 010-0550185. Dėl šios priežasties teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas neturėjo galimybės nustatyti variklio trūkumų, apžiūrėjęs automobilį vien tik išoriškai bei neatlikus išsamios patikros pasitelkus specialistus.
19. Remdamasis UAB „Autobrava Motors“ pranešimu, teismas atmetė atsakovo argumentus, kad laidų tvirtinimo trūkumai ir automobilio priekinio balkio supjaustymas bei galimas variklio keitimas atsirado tik po to, kai ieškovas 2020 m. rugsėjo 10 d. apsilankė servise, nes nurodytame pranešime konstatuota, jog „atsakyti, ar minėti remonto darbai ir defektai galėjo atsitikti per paskutinius 400 eksploatacijos kilometrų, tiksliai negalima, tačiau vizualinės patikros metu tvirtinimo elementai variklio skyriuje yra pasidengę dulkių sluoksniu ir paskutiniu metu nebuvo judinti“.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas automobilį pirko savo sutuoktinei, siekiant jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas važinėti. Ieškovo įsigyto automobilio trūkumai išaiškėjo praėjus 8 dienoms nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o jau 2020 m. lapkričio 4 d. privalomosios automobilio techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje buvo užfiksuoti trūkumai, ribojantys galimybę naudoti jį pagal tiesioginę paskirtį, t. y. dalyvauti viešajame eisme. Pagrindinis ieškovo įgyto naudoto automobilio trūkumas – nustatyti variklio trūkumai, o būtent: matomi perdarymai variklio skyriuje; daugumos sistemų sujungimai nėra originalūs, atlikti nekvalifikuotai; elektros kabeliai išvedžioti netinkamai, trinasi į variklio skyriuje esančius agregatus; automobilyje sumontuotas variklis su serijos numeriu (duomenys neskelbtini) priklauso kitam automobiliui ir jis yra skirtas automobiliui Chrysler Voyager 2,8 CRD, minėtas variklis nėra tinkamas naudoti pateiktame automobilyje Jeep Liberty. Teismas pažymėjo, kad apie trūkumų dalį, t. y., kad neveikia oro kondicionierius, bagažinės stiklo laikikliai nelaiko stiklo, ieškovas buvo informuotas nurodant trūkumus sutartyje, vis dėlto, esminiams automobilio trūkumams nustatyti šiuo atveju reikėjo specialisto įvertinimo. Teismas vertino, kad specialistų nustatytų trūkumų ištaisymas yra brangus ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad automobilis nėra tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį, t. y. jo trūkumai yra esminiai, jie nebuvo žinomi ieškovui sutarties sudarymo metu. Teismas sutiko su ieškovu, teigiančiu, kad variklio remontas netikslingas dėl jo kainos bei priėjo prie išvados, jog ieškovas, kaip pirkėjas, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, todėl egzistuoja pagrindas taikyti ieškovo prašomą teisių gynimo būdą.
21. Teismas pripažino, jog bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas dėl nekokybiško automobilio jam pardavimo patyrė 416,20 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 30 Eur išlaidos ekspertui UAB „Auto ekspertas“, 242 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, 18,20 Eur išlaidos už techninę apžiūrą, 76 Eur už UAB „Ausegra“ paslaugas bei 50 Eur išlaidas už automobilio transportavimą į UAB „Tuvlita“ techninei patikrai atlikti. Teismas įvertino, kad nuostolius pagrindžia pateikti rašytiniai įrodymai, nuostoliai yra tiesiogiai susiję su atsakovo nekokybiško automobilio pardavimu ieškovui, tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su šiuo ieškovo reikalavimu, nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo patirtų išlaidų būtinumą.
22. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą (2716,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas sprendė, jog tenkinus ieškinio reikalavimus pilna apimtimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos jo turėtos 835,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 61 Eur žyminis mokestis ir 774,40 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti ginčą iš esmės – ieškinį atmesti, o negalint ginčo išspręsti iš esmės, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
24. Apelianto manymu, priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.333 straipsnį, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl automobilio esminių trūkumų, dėl kurių negalima naudoti automobilio ir tų trūkumų šalinimo išlaidų, bei išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant, tokiu būdu apribojant jo teisę pateikti argumentus bei įrodymus, turinčius esminės reikšmės bylos išsprendimui.
25. Teigia, kad ieškovui pareiškus reikalavimą priteisti už automobilį sumokėtus pinigus, grindžiant tokį reikalavimą automobilio kokybės trūkumais, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį, tokio reikalavimo patenkinimui būtina nustatyti, jog parduotas daiktas turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos pirkėjas nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo ir tai, kad trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), jog daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį.
26. Nurodo, kad teismas neįvertino ieškovo teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų, jog tiek įsigijimo metu, tiek iki šiol, automobilis važiuoja be priekaištų, variklis yra veikiantis, ieškovas reguliariai automobilį užveda. Apeliantas įsitikinęs, kad automobilis iš tiesų jokių mechaninių pažeidimų neturi, o ieškovas negali pilnavertiškai juo naudotis, nes 2020 m. lapkričio 4 d. UAB „Tuvlita“ atlikto techninio reikalavimų įvertinimo metu buvo nustatyti tam tikri trūkumai. Būtent šie trūkumai neleidžia ieškovui eksploatuoti automobilio, o ne ieškovo užsakymu nustatyti trūkumai, aprašyti UAB „Autobrava Motors“ ir UAB „Ausegra“ pranešimuose.
27. Pažymi, kad UAB „Ausegra“ 2020 m. rugsėjo 24 d. defektiniu aktu Nr. 819 nustatyti defektai netrukdo naudoti automobilio. Pasak apelianto, šiuo atveju naudotas automobilis atitinka jam keliamus bendruosius reikalavimus, tuo tarpu ieškovas, pirkdamas beveik dvidešimties metų senumo automobilį už 2300 Eur kainą, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi. UAB „Ausegra“ nustatytų trūkumų, kaip trukdančių eksploatuoti automobilį, neįžvelgė oficialiai automobilių techninę priežiūrą vykdanti UAB „Tuvlita“.
28. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo nei vieno UAB „Tuvlita“ nustatyto trūkumo bei nurodo, kad:
28.1. pirmas trūkumas, kurį nustatė UAB „Tuvlita“ buvo „DT-0.3.a) Transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas. Nepateikti reikalingi dokumentai, nurodyti Apžiūros atlikimo apraše (draudimo liudijimas (polisas))”. Apeliantas teigia, kad šis trūkumas atsirado dėl to, jog ieškovas neapsidraudė privalomuoju vairuotojo civilinės atsakomybės draudimu, todėl nulemtas išimtinai dėl pačio ieškovo kaltės ir gali būti ištaisytas ieškovui sudarius privalomojo vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį;
28.2. antras trūkumas kurį nustatė UAB „Tuvlita“ buvo „DT-0.3.c) Transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas. Transporto priemonės dokumentai. Transporto priemonė perdirbta nesilaikant Perdirbimo reikalavimų ir (ar) perdirbimas nustatyta tvarka neįteisintas (Išpjaustytas priekinis balkis)“. Apelianto manymu, teismas nenustatinėjo nei kada atsirado šis trūkumas, nei, ar galima pašalinti šį trūkumą už protingą kainą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kiek gali kainuoti šio trūkumo šalinimas, be to, teismas nepagrįstai šį trūkumą sutapatino su automobilio variklio defektu, tačiau tai yra klaidinga, nes UAB „Tuvlita“ nenustatė jokių variklio defektų, dėl kurių automobilis negalėtų dalyvauti eisme. Apeliantas tvirtina, kad variklio nekeitė, tačiau net nustačius, kad variklis yra pakeistas, tai nėra pagrindas nutraukti sutartį. Šiuo atveju UAB „Tuvlita“ nustatė absoliučiai su varikliu nesusijusios kėbulo dalies (priekinio balkio) pažeidimą. Apeliantas taip pat pateikė išrašą iš automobilių detales parduodančio internetinio portalo, kuriame matyti, jog tokio automobilio priekinio balkio kaina yra 140 Eur, todėl manytina, kad tai nėra brangi detalė ir dėl jos keitimo nereikėtų naikinti visos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties;
Atsiliepimas
28.3. teismas neanalizavo aplinkybės, kada galėjo atsirasti išpjaustyto balkio trūkumas. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog jis neatliko jokių balkio pakeitimų, o šios pozicijos negalėjo palaikyti ir pakomentuoti teismo posėdžio metu, nes teismas bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Dėl nurodyto, atsakovas negalėjo pateikti ir papildomų dokumentų, o būtent – EGIMRA autoserviso paslaugų priėmimo-perdavimo akto su sąskaita, patvirtinančio, kad 2020 m. liepos 7 d. atliktas automobilio techninės būklės patikrinimas, stabdžių kaladėlių komplekto keitimas, variklio alyvos keitimas ir variklio aušinimo skysčio keitimas bei, atitinkamai, nenustatytas joks balkio defektas. Pažymi, kad teismas neįvertino ieškovo paaiškinimų posėdžio metu, jog jis pirmą kartą apsilankė pas automechanikus ne dėl automobilio defektų, o tiesiog norėdamas atlikti automobilio aptarnavimą: tepalo, aušinimo skysčio pakeitimą, taigi ieškovas išsidavė, jog iš tiesų atliko automobilio perdarymo darbus;
28.4. trečias, ketvirtas ir penktas trūkumai kuriuos nustatė UAB „Tuvlita“ buvo: atsilaisvinę elektros laidų tvirtinimo elementai, nesureguliuoti priekiniai žibintai bei netinkamai pritvirtinta automobilio baterija. Nurodytų trūkumų teismas neanalizavo, nevertino, kokie jų šalinimo kaštai. Teigia, jog pritvirtinti laidą, akumuliatorių ar sureguliuoti automobilio lempas nėra brangu, bet to šie trūkumai galėjo atsirasti ir tuo metu, kai ieškovas naudojosi automobiliu, nes byloje nustatyta, kad ieškovas automobiliu pravažiavo 600 km, be to ieškovas ir dabar reguliariai užveda automobilį.
29. Pasisakydamas dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo apeliantas nurodo, kad sutarties nutraukimas yra neproporcingas, nes byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog egzistavo pagrindas taikyti kitus gynimo būdus: reikalauti, kad būtų sumažinta automobilio pardavimo kaina ir/ar neatlygintinai per protingą terminą būtų pašalinti automobilio trūkumai arba būtų atlygintos išlaidos jiems ištaisyti. Papildomai pažymi, kad teismas netinkamai vertino įrodymus dėl automobilio trūkumų: padarė nepagrįstą išvadą, jog reikia keisti automobilio variklį, kai techninės apžiūros pažymoje nurodyta, jog reikia tik sutvarkyti priekinį balkį. Be to, teismas nurodė, jog automobilio trūkumai yra esminiai, defektų negalima pašalinti už protingą kainą, tačiau apelianto teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kiek kainuoja techninės apžiūros metu nustatytų trūkumų šalinimas.
30. Pasak apelianto, bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus jam nedalyvaujant, pažeistos apelianto procesinės teisės. Atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nes šaukimas jam buvo įteiktas išsiunčiant per Elektorinių paslaugų portalo (EPP) sistemą, tačiau šaukimo atsakovas nematė. Paaiškina, jog dar 2020 m. gruodžio 15 d. teismas išsiuntė pranešimą paštu dėl atsiliepimo į ieškinį parengimo, šiame pranešime buvo nurodyta, kad atsakovas gali prisijungti prie EPP paskyros, išaiškino, kaip tai padaryti, tačiau, atsakovui prisijungus prie EPP sistemos, jis nebuvo informuotas apie tai, kad aktyvavus paskyrą, jam paštu nebebus siunčiami teismo pranešimai. Atsakovas teigia supratęs, jog prisijungimas prie EPP yra alternatyva, tačiau nemanė, jog turi nuolat tikrinti sistemą bei, atitinkamai, buvo įsitikinęs, jog apie paskirtą teismo posėdį bus informuotas atsiunčiant pranešimą paštu. Apeliantas akcentuoja, kad teismas, turėdamas galimybę atidėti bylą, priėmė nepagrįstą sprendimą ją nagrinėti iš esmės ir neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neatstovaujamas teisininko, o pats atsakovas nepateikė teismui jokio pranešimo, iš kurio būtų galima suprasti, jog jis gavo pranešimą apie teismo posėdį per EPP sistemą ir suprato, jog turi atvykti į bylos nagrinėjimą. Apelianto įsitikinimu, teismas formaliai taikydamas procesinės teisės normas ir išnagrinėdamas bylą per vieną teismo posėdį net nesiaiškinant, kodėl nedalyvauja atsakovas, pažeidė jo teisę į teisminę gynybą. Atsakovas liko neišklausytas, apribota jo teisė dėl liudytojų apklausos, be to, atsakovas net nežinojo, jog teismas gali jam nedalyvaujant priimti sprendimą.
Atsiliepimas
31. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
32. Pažymi, kad įvertinus tai, jog kompetentingo akredituoto subjekto UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje neginčijamai užfiksuoti automobilio kokybės trūkumai, ribojantys galimybę automobiliui dalyvauti viešajame eisme ir šie pažeidimai yra esminiai, ieškovas pagrįstai, remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vienašaliai nutraukė sutartį dėl atsakovo kaltės.
33. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovas tiesiogiai nereiškė reikalavimo nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, bei pažymi, kad apeliantas ignoruoja kartu su ieškiniu pateiktą ieškovo pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo ieškovas nuo 2020 m. lapkričio 25 d. vienašaliai be atskiro pranešimo nutraukė sutartį. Teigia, kad sutarties nutraukimas jau yra įvykęs iki ieškinio teismui pateikimo, todėl byloje sprendžiamas ne sutarties nutraukimo pagrįstumo klausimas, o tik restitucijos pagal nutrauktą sutartį taikymo klausimas. Akcentuoja, jog atsakovas nei atsiliepime, nei apeliaciniame skunde iš esmės neginčija sutarties nutraukimo, nepareiškė priešieškinio dėl sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu.
34. Nurodo, kad apeliantui laikantis pozicijos, jog automobilio netinkamumą naudoti pagal paskirtį pagrindžia tik UAB „Tuvlita“ privalomosios automobilio techninės apžiūros rezultatų ataskaita, ir atitinkamai, nėra reikšmingi UAB „Autobrava Motors“ ir UAB „Ausegra“ apžiūrų rezultatai, tokiu būdu dirbtinai susiaurinama automobilio trūkumų apimtis, o atsakovas ignoruoja kito automobilio variklio sumontavimo faktą ir koncentruojasi tik į UAB „Tuvlita“ nurodytą trūkumą, jog transporto priemonė perdirbta nesilaikant perdirbimo reikalavimų ir neįteisinant perdirbimo.
35. Teigia, kad apeliantas neatsižvelgė į UAB „Autobrava Motors“ užfiksuotą aplinkybę, kad automobilyje sumontuotas variklis priklauso kitam automobiliui ir jis yra skirtas automobiliui Chrysler Voyager 2,8 CRD. Be to, techninę ekspertizę atlikusi UAB „Auto ekspertas“ nurodė ieškovui pateikti variklio, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentą bei modifikuoto variklio tvirtinimo prie transporto priemonės kronšteino detalės brėžinį ir atsparuminę skaičiuotę. Ieškovo manymu, minėti duomenys pagrindžia, jog automobilis turi esminių trūkumų ne dėl to, kad jo priekinis balkis yra išpjaustytas, o dėl to, kad automobiliui buvo neprofesionaliai bei ne pagal technologiją perdarytas variklio skyrius, t. y. originalų variklį pakeičiant kito automobilio, kuriame jis montuojamas visiškai kitaip bei perdarant susijusius jungiamuosius bei tvirtinamuosius mazgus. Anot ieškovo, dėl tokio atlikto variklio pakeitimo buvo atliekami kiti technologiškai netinkami darbai kaip priekinio balkio išpjaustymas, be to, atsilaisvino tvirtinimo elementai, laidai, buvo netinkamai pajungta aušinimo sistema, perdaryta kuro magistralė ir kita, kas užfiksuota ir UAB „Tuvlita“ ataskaitoje.
36. Ieškovas laikosi nuomonės, jog net ir atskirai vertinant UAB „Tuvlita“ ataskaitą matyti, kad transporto priemonė perdirbta nesilaikant perdirbimo reikalavimų ir toks perdirbimas neįteisintas (išpjaustytas balkis). Be to, atsižvelgiant į Aprašo 37 ir 43 punktų reikalavimus, net ir naujo priekinio balkio įmontavimas automobilyje neleistų jam dalyvauti viešajame eisme ir nekeistų UAB „Tuvlita“ išvadų, nes toks balkio pakeitimas neturėtų įtakos reikalavimui automobilio perdirbimą įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. atlikti jo techninę ekspertizę, kurios nėra galimybės atlikti nesant UAB „Auto ekspertas“ nurodytų duomenų (variklio įsigijimo dokumento bei modifikuoto variklio tvirtinimo brėžinio su atsparumine skaičiuote). Pažymi, kad tokių duomenų apeliantas taip pat nepateikė.
37. Ieškovo vertinimu, net ir išmontavus esamą netinkamą variklį bei pakeitus automobilio išpjaustytą balkį į naują neišpjaustytą, nebūtų galimybės įstatyti variklį atgal į automobilį, nes priekinis balkis tikėtinai ir buvo išpjaustytas tam, kad būtų galimybė į automobilį įmontuoti modifikuotą variklį nuo kito automobilio, kadangi kito modelio automobilio varikliui nėra pritaikytas esamas gamyklinis balkis.
38. Pasisakydamas dėl apelianto teikiamų naujų įrodymų pažymi, kad neaišku, kuo remiantis teigiama, kad apelianto nurodytas balkis už 140 Eur kainą tinka ginčo automobiliui. Nurodo, kad iš apelianto pateikto skelbimo nėra įmanoma identifikuoti, kokiai konkrečiai transporto priemonei jis skirtas.
39. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog UAB „Ausegra“ nustatyti trūkumai nėra tokie, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas, be to, UAB „Ausegra“ nustatytų trūkumų neįžvelgė UAB „Tuvlita“. Savo ruožtu ieškovas teigia, kad UAB „Ausegra“ ir UAB „Tuvlita“ patikrų apimtys bei tikslai yra skirtingi: UAB „Tuvlita“ tikrina tik tas transporto priemonių savybes, veikimą ar dalis, kuris numatytos teisės aktų reikalavimų, tuo tarpu UAB „Ausegra“ atliko platesnę automobilio apžiūrą. Be to, UAB „Tuvlita“ nustačius, kad automobilis yra perdirbtas nesilaikant reikalavimų bei to neįteisinant, UAB „Tuvlita“ tokiu būdu konstatavo perdirbimo faktą, tačiau jo nedetalizavo, tuo tarpu UAB „Ausegra“ nustatė eilę kitų dėl automobilio perdirbimo atsiradusių pažeidimų, kurie nors šiuo metu galimai ir netrukdo automobilio eksploatavimui, tačiau gali turėti įtakos automobilio savybėms ateityje, jo techninei priežiūrai, gedimų šalinimui, galimybėms jį parduoti ateityje. Pasak ieškovo, UAB „Ausegra“ nustatyti trūkumai taip pat yra esminiai ir juos žinodamas ieškovas nebūtų automobilio pirkęs tokiomis sąlygomis kaip nurodyta sutartyje.
Šalies argumentai
40. Apeliantui neigiant atlikus variklio pakeitimo darbus ir nurodant, kad ieškovas pats tai padarė, savo ruožtu ieškovas pabrėžia, kad vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, be to, byloje pateiktame UAB „Autobrava Motors“ pranešime nurodyta, kad tvirtinimo elementai variklio skyriuje yra pasidengę dulkių sluoksniu ir paskutiniu metu nebuvo judinti. Dėl sutarties nutraukimo, kaip teisių gynimo priemonės, proporcingumo, pažymi, kad, visų pirma, ieškovas eilę kartų siūlė atsakovui ginčą spręsti taikiai dar iki ieškinio pateikimo teismui, tačiau atsakovas visus ieškovo siūlymus ignoravo, be to, atsakovas nagrinėjamoje byloje neginčijo sutarties nutraukimo teisėtumo.
41. Ieškovas teigia, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą nėra grindžiamas konkrečia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) nuostata ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota įrodymų vertinimo taisykle, todėl vien tai, jog apeliantas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu dar nereiškia, kad teismas padarė įrodymų vertinimo pažeidimą. Neaišku, kuo remiantis apeliantas teigia, kad teismas padarė išvadą, jog reikia keisti automobilio variklį, nes tokios išvados sprendime nėra. Be to, nesuprantama apelianto pozicija, jog techninės apžiūros pažymoje nurodyta, jog reikia tik sutvarkyti priekinį balkį, kuomet UAB „Tuvlita“ pažymoje tokios išvados nėra, nurodant, jog reikia ne sutvarkyti priekinį balkį, o įteisinti automobilio perdirbimą.
42. Apeliantui teigiant, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog automobilio trūkumai yra esminiai ir jų negalima pašalinti už protingą kainą, ieškovas pažymi, kad nors byloje nėra rašytinių įrodymų dėl galimo variklio skyriaus perdarymų atkūrimo, tačiau ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad naujas variklis kainuotų apie 800-900 Eur, papildomai kainuotų variklio pakeitimo darbai, taigi, remontas kainuotų daugiau nei pats automobilis. Šiame kontekste ieškovas pažymi, kad jo, kaip šalies paaiškinimai, laikytini tinkama įrodinėjimo priemone. Tuo tarpu atsakovas, įrodinėdamas, kad esamų perdarymų atstatymas būtų ekonomiškai pagrįstas, tą patvirtinančių įrodymų nepateikia.
Atsiliepimas
43. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui, ieškovas nurodo, kad teismas procesinius dokumentus atsakovui įteikė tinkamai, pats atsakovas atsiliepime neformavo jokių procesinių prašymų, nusprendė bylą pirmosios instancijos teisme vesti be atstovo, todėl teismas pagrįstai nusprendė bylą išnagrinėti iš esmės parengiamajame posėdyje, pats atsakovas buvo neatidus ir nerūpestingas. Pabrėžia, kad atsiliepimas į ieškinį buvo pateiktas 2021 m. sausio 20 d., tuo tarpu parengiamasis teismo posėdis įvyko 2021 m. rugsėjo 8 d., t. y. daugiau nei po 7 mėnesių, todėl nepateisinama, kad atsakovas tiek laiko nesidomėjo byla ir jos eiga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
45. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
46. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta tenkinti ieškinį dėl reikalavimo taikyti dvišalę restituciją nutraukus transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų motyvų kontekste.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
47. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. tarp šalių buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas iš atsakovo už 2300 Eur kainą įgijo automobilį DAIMLERCHRYSLER (prekinis pavadinimas Jeep Liberty), kurio v. n. (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodomi automobilio trūkumai: neveikia oro kondicionierius, nelaiko bagažinės stiklo laikikliai. Ieškovui 2020 m. rugsėjo 16 d. UAB „Autobrava Motors“ pristačius automobilį patikrai, buvo nustatyti automobilio variklio skyriaus trūkumai, nurodoma, kad siekiant tikslaus trūkumų nustatymo reikalinga išsami apžiūra. Ieškovui pristačius automobilį apžiūrai į kitą autoservisą UAB „Ausegra“ 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo surašytas defektinis aktas, konstatuojant automobilio trūkumus, vienas kurių – galimai keistas automobilio variklis sumontuojant kito modelio transporto priemonės variklį. 2020 m. spalio 7 d. ieškovas taip pat gavo UAB „Autobrava Motors“ pranešimą, kuriame, be kita ko, nurodoma, jog automobilyje sumontuotas variklis su serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kito modelio automobiliui – Chrysler Voyager 2,8 CRD ir nėra tinkamas naudoti automobilyje Jeep Liberty. Ieškovas, siekdamas įsitikinti, ar jo įsigytas automobilis gali dalyvauti viešajame eisme, kreipėsi į UAB „Auto ekspertas“ dėl techninės ekspertizės perdirbtam automobiliui atlikimo. 2020 m. spalio 26 d. UAB „Auto ekspertas“ rašte nurodoma, kad techninei ekspertizei atlikti būtina pateikti variklio, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentą, kuriame būtų nurodytas šis numeris, taip pat prašoma pateikti modifikuoto variklio tvirtinimo prie transporto priemonės kronšteino detalės brėžinį ir atsparuminę skaičiuotę. Nurodyta, kad techninės ekspertizės atlikimą bus galima tęsti tik pateikus nurodytus dokumentus. Ieškovui nedisponuojant nurodytais dokumentais, buvo kreiptasi į Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ dėl privalomos automobilio techninės apžiūros atlikimo. Atlikus ją, 2020 m. lapkričio 4 d. UAB „Tuvlita“ ataskaitoje nurodyta, jog, be kita ko, automobilis perdirbtas nesilaikant perdirbimo reikalavimų ir (ar) perdirbimas neįteisintas (išpjaustytas priekinis balkis), todėl pripažinta, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir negali dalyvauti eisme.
48. Ieškovas 2020 m. lapkričio 12 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo informavo atsakovą apie automobilio trūkumus ir pareikalavo iki 2020 m. lapkričio 26 d. grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus bei atlyginti 366,20 Eur nuostolius, tačiau atsakovui to nepadarius, ieškovas 2020 m. lapkričio 25 d. vienašališkai nutraukė sutartį.
49. Byloje ieškovas iš esmės laikosi pozicijos, jog nustatyti automobilio trūkumai yra esminiai, jie egzistavo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, jie ieškovui kaip pirkėjui atskleisti nebuvo ir dėl jų automobilis negali dalyvauti viešajame eisme, tokiu būdu automobilis negali būti naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį.
50. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, jog automobilio trūkumai nėra esminiai, be to, juos galima pašalinti už protingą kainą, kadangi UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros ataskaitoje iš esmės konstatuotas poreikis sutvarkyti automobilio priekinį balkį, tuo tarpu kitų techninės apžiūros metu nustatytų defektų (atsilaisvinę elektros laidų tvirtinimo elementai, nesureguliuoti priekiniai žibintai bei netinkamai pritvirtinta automobilio baterija) šalinimas kainos požiūriu taip pat nėra brangus. Apelianto įsitikinimu, teismo išvada, jog reikalinga keisti automobilio variklį, yra nepagrįsta, kadangi tokio poreikio nenustatė techninę apžiūrą atlikusi UAB „Tuvlita“. Apeliaciniame skunde taip pat išreiškiama pozicija dėl atsakovo teisės į teisminę gynybą pažeidimo, nes atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį šaukimą išsiunčiant per EPP (Elektroninių paslaugų portalas) sistemą, kadangi šaukimo atsakovas nematė, o byla išnagrinėta nesuteikiant atsakovui teisės pateikti nesutikimo su ieškiniu argumentus, įrodymus ir apklausti liudytojus.
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo
51. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė teismui įrodymus – išrašą iš interneto svetainės, kuriame nurodoma automobilio priekinio balkio kaina bei 2020 m. liepos 7 d. EGIMRA automobilių serviso paslaugų priėmimo-perdavimo aktą su sąskaita ir 2020 m. liepos 9 d. kasos pajamų orderiu.
52. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
53. Šiuo atveju apeliantas, teikdamas naujus įrodymus neprašo jų prijungti prie bylos, neįrodinėja aplinkybių, dėl kurių minėti nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nemotyvuoja įrodymų prijungimo būtinybės, todėl teisėjų kolegija naujų įrodymų prie bylos neprijungia ir jų nevertina.
Dėl atsakovo neinformavimo apie teismo posėdį ir teisės į teisminę gynybą (ne)pažeidimo
54. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė procesinius pažeidimus, lėmusius neteisingą bylos išnagrinėjimą, kadangi šaukimas jam buvo įteiktas išsiunčiant per EPP sistemą, tačiau šaukimo atsakovas teigia nematęs. Pasak apelianto, teismas išnagrinėdamas bylą per vieną teismo posėdį nesiaiškino apelianto nedalyvavimo posėdyje priežasčių, be to, pažeidė jo teisę į teisminę gynybą: apribojo teisę surengti liudytojų apklausą, teikti bylai reikšmingus įrodymus ir paaiškinimus. Teisėjų kolegija su apelianto pozicija nesutinka dėl žemiau išdėstytų priežasčių.
55. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.
56. Naudojimosi Lietuvos elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau ir Taisyklės).
57. Paslaugų gavėjas aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentus jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas). Taisyklių 34 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.
58. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apeliantas (atsakovas) yra EPP sistemos vartotojas, todėl nesant duomenų, kad atsakovo LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, ar, kad šioje byloje atsakovas būtų atšaukęs savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsakovui procesinius dokumentus, po to, kai atsakovas tinkamai aktyvavo savo EPP paskyrą, siuntė per LITEKO VEP posistemį ir laikė juos įteiktais įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kitą darbo dieną nuo jų išsiuntimo (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).
59. Šiuo konkrečiu atveju svarbu akcentuoti ir tai, kad pirmasis parengiamasis teismo posėdis šioje byloje buvo paskirtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 16 d. nutartimi, numatant parengiamojo teismo posėdžio datą 2021 m. balandžio 27 d., 10.00 val.; LITEKO sistemos duomenimis, šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį atsakovui buvo išsiųstas 2021 m. kovo 17 d. per EPP sistemą, o procesinius dokumentus aptariamu atveju atsakovas savo paskyroje gavo 2021 m. kovo 18 d. 18:41 val.; pažymėtina, kad 2021 m. balandžio 27 d. turėjęs įvykti parengiamasis teismo posėdis buvo atšauktas, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, 2021 m. balandžio 23 d. pasikeitė teismo sudėtis, tačiau LITEKO sistemoje nurodžius įvykio rezultatą „posėdis nevyks“ pažymėta teismo pastaba „pasikeitus teismo sudėčiai, byloje dalyvaujantys asmenys informuoti telefonu ir el. paštu“. Bylos duomenys atskleidžia, jog pasikeitus teismo sudėčiai, kitas parengiamasis teismo posėdis byloje buvo paskirtas numatant jo datą 2021 m. rugsėjo 8 d. 13:15 val., šaukimai į nurodytą parengiamąjį teismo posėdį šalims išsiųsti 2021 m. liepos 13 d. per EPP sistemą, atsakovas šiuo atveju procesinius dokumentus savo paskyroje gavo 2021 m. rugsėjo 27 d. 11:32 val., tačiau, kolegijos vertinimu, toks atsakovo elgesys traktuotinas kaip nepateisinamai ilgas nesidomėjimas bylos eiga.
60. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Todėl visi proceso dalyviai, naudodamiesi jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, turi rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, atlikti ir jiems tenkančias procesines pareigas, be kita ko, atvykti į teismo organizuojamus posėdžius arba pranešti teismui, jeigu negali atvykti dėl kurių nors objektyvių priežasčių ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tokių priežasčių buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1346-464/2021).
61. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės atskleidžia, kad atsakovui buvo žinoma aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo stadija aptariamu atveju buvo pasiekusi pasirengimą bylą nagrinėti parengiamųjų teismo posėdžių metu, kadangi atsakovas gavo ir susipažino su teismo šaukimu į pirminį parengiamąjį teismo posėdį, be to, pasikeitus teismo sudėčiai, buvo dvejopai (telefonu ir el. paštu) informuotas apie naujo teisėjo byloje paskyrimą ir, atitinkamai, parengiamojo teismo posėdžio atšaukimą. Šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad atidus, rūpestingas proceso dalyvis, suvokdamas, kad pasikeitus teismo sudėčiai bus skiriamas kitas parengiamasis teismo posėdis, turi pareigą aktyviai domėtis bylos eiga, be to, atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, vadinasi, tinkamas atsakovo, kaip proceso šalies, teisių ir pareigų įgyvendinimas šiuo konkrečiu atveju priklausė išimtinai nuo paties atsakovo veiksmų.
62. Įvertinus tai, kad apeliantas, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, paskirtu laiku į jį neatvyko, bei tai, kad duomenys apie atsakovo neatvykimo priežastis teismui nebuvo pateikti, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą atidėti paskirtą teismo posėdį (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Apibendrinusi išdėstytų motyvų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo netinkamo informavimo apie bylą ir joje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį.
Dėl parduoto automobilio defektų ir pardavėjo atsakomybės už daikto kokybės trūkumus
63. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino parduodamo daikto kokybės institutą, kadangi aptariamu atveju automobilis neturi tokio pobūdžio mechaninių pažeidimų, dėl kurių nebūtų galima naudoti automobilio pagal paskirtį. Apeliantas taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kadangi autoservisų UAB „Autobrava Motors“ ir UAB „Ausegra“ nustatytų automobilio defektų neįžvelgė privalomą transporto priemonių techninę apžiūrą atliekanti Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“.
64. Remiantis CK 6.333 straipsniu, įtvirtinančiu pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad CK nenustatant specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kitų) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
66. Pažymėtina, jog nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.627 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti argumentai, kad ieškovas, prieš sudarydamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nepasinaudojo galimybe patikrinti automobilį autoservise, kadangi tai nepanaikina atsakovo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę.
67. Byloje nustatyta, kad ieškovas automobilį pirko sau ir savo sutuoktinei naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Dėl dalies automobilio trūkumų (neveikia oro kondicionierius, nelaiko bagažinės stiklo laikikliai) ieškovas buvo informuotas prieš sudarant sutartį, tačiau kita dalis trūkumų (išpjaustytas priekinis balkis, pakeistas automobilio variklis ir toks pakeitimas neįteisintas, netinkamai sureguliuoti žibintai, netinkamai pritvirtinta akumuliatoriaus baterija ir kiti) buvo nustatyti tik atlikus eilę automobilio patikrų skirtinguose specializuotuose autoservisuose, o tai, kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, jog esminiams automobilio trūkumams nustatyti reikėjo specialistų įvertinimo, o ieškovas, automobilio įsigijimo metu vizualiai apžiūrėjęs automobilį ir neturėdamas specialių techninių žinių, nurodytų trūkumų pastebėti negalėjo.
68. Apeliantui keliant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo tinkamumo, teisėjų kolegija pažymi, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas (CPK 178 straipsnis). Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
69. Ieškovo byloje pateikti įrodymai, kuriuos skundžiamame sprendime išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas, patvirtina aplinkybes dėl esminių automobilio trūkumų egzistavimo, kadangi 2020 m. rugsėjo 16 d. UAB „Autobrava Motors“ nustatė automobilio variklio skyriaus trūkumus ir nurodė, kad reikalinga išsami automobilio apžiūra. Tuo tarpu byloje esančiame UAB „Ausegra“ 2020 m. rugsėjo 24 d. defektiniam akte taip pat nurodoma aplinkybė, jog galimai keistas automobilio variklis sumontuojant kito modelio transporto priemonės variklį, šią aplinkybę patvirtinto 2020 m. spalio 7 d. ieškovui pateiktas UAB „Autobrava Motors“ pranešimas, kuriame patvirtinama, jog automobilyje sumontuotas variklis su serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kito modelio automobiliui – Chrysler Voyager 2,8 CRD. Galiausiai 2020 m. spalio 26 d. UAB „Auto ekspertas“, atlikusios perdirbtos transporto priemonės techninę ekspertizę, rašte nurodoma, kad techninei ekspertizei atlikti būtina pateikti variklio, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentą, kuriame būtų nurodytas šis numeris, taip pat prašoma pateikti modifikuoto variklio tvirtinimo prie transporto priemonės kronšteino detalės brėžinį ir atsparuminę skaičiuotę, priešingu atveju, nebus galima tęsti techninės ekspertizės atlikimo. Byloje taip pat pateikta 2020 m. lapkričio 4 d. UAB „Tuvlita“ ataskaita, kurioje konstatuota, jog automobilis perdirbtas nesilaikant perdirbimo reikalavimų ir (ar) perdirbimas neįteisintas (išpjaustytas priekinis balkis).
70. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad automobiliui pakeistas variklis ir toks pakeitimas nėra įteisintas, ieškovas, neturėdamas variklio įsigijimo dokumentų, variklio pakeitimo taip pat negali įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, byloje esanti rašytinių įrodymų visuma patvirtina, jog automobiliui išpjaustytas priekinis balkis ir tokio pobūdžio perdirbimas tinkamai neįteisintas. Reikšminga akcentuoti, kad vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 2B-515 „Dėl Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir Aprašas), 37 punktu, perdirbtoms transporto priemonėms reikia atlikti techninę ekspertizę. Aprašo 5.2. punktas detalizuoja, jog transporto priemonės perdirbimu laikytina transporto priemonių sudėtinių dalių, konstrukcijos, rėmo, kėbulo, paskirties, techninių savybių keitimas ir (arba) papildomų įtaisų įrengimas, dėl kurių keičiasi ar gali keistis transporto priemonės konstrukcija ir (arba) techninės bei eksploatacinės savybės, techniniai duomenys, taip pat transporto priemonės kėbulo, rėmo ar laikančiųjų transporto priemonės konstrukcijų keitimas ar modifikavimas, panaudojant kitų transporto priemonių dalis.
71. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad dabartinė automobilio techninė būklė ir šios būklės nulemtas transporto priemonės neatitikimas teisės aktų reikalavimams, dėl kurio automobilis negali dalyvauti viešajame eisme, sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovui įsigijus automobilį nebuvo ir iki šiol nėra galimybės naudoti jį pagal paskirtį, todėl įrodinėjimo pareigos požiūriu pripažintina, kad ieškovas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti įsigytos transporto priemonės trūkumus ir kad jie atsirado dėl iki automobilio perdavimo ieškovui egzistavusių priežasčių. Tuo tarpu apeliantas priešingų įrodymų, t. y. įrodymų, patvirtinančių kitokią, tinkamą eksploatuoti transporto priemonės būklę, nepateikė, ekspertizės byloje neprašė. Nors ir sutiktina su apeliantu, kad parduotas automobilis senas (17 metų) ir natūraliai nusidėvėjęs, tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad pirkėjas sutarties sudarymo metu turėjo tikėtis, kad apskritai negalės eksploatuoti automobilio dėl jo techninės būklės neatitikimo teisės aktų reikalavimams.
72. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais dėl pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo įrodymų vertinimo bei kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog autoservisų UAB „Autobrava Motors“ ir UAB „Ausegra“ nustatytų trūkumų, kaip trukdančių eksploatuoti automobilį, neįžvelgė oficialiai automobilių techninę priežiūrą vykdanti UAB „Tuvlita“.
73. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindą konstatuoti byloje reikšmingų aplinkybių egzistavimą arba neegzistavimą (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 4 dalis), teismas vertina visus įrodymus, atitinkančius leistinumo, sąsajumo, patikimumo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno jų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).
74. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas ir aiškindamasis aplinkybę dėl automobilio atitikties kokybės reikalavimams, vertino visetą byloje teikiamų bei esančių rašytinių įrodymų (autoservisų defektinius aktus, UAB „Auto ekspertas“ išvadą bei UAB „Tuvlita“ ataskaitą), tarp kurių prieštaravimų nenustatyta, be kita ko, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas sugretino juos su ieškovo ir jo atstovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais žodžiu, kurie yra logiški, informatyvūs, nuoseklūs ir neprieštarauja rašytinei bylos medžiagai. Tuo tarpu apeliantas, grįsdamas savo poziciją, selektyviai remiasi vien tik UAB „Tuvlita“ ataskaita ir jos išvadomis, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, toks įrodymų vertinimas yra iš esmės ydingas, kadangi prieštarauja kasacinio teismo praktikoje suformuotai pareigai vertinti įrodymų, atitinkančių leistinumo, sąsajumo ir patikimumo kriterijus, visetą.
75. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ieškovas pasirinko neproporcingą savo pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi automobilio defektai gali būti pašalinami už protingą kainą. Akcentuotina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).
76. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas pasirinko reikalauti iš atsakovo, kaip automobilio pardavėjo, grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalie 4 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nusprendė, kad ieškovo įsigyto daikto kokybės trūkumai (pakeistas variklis ir išpjaustytas priekinis balkis, dėl ko automobilio techninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų) yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę ieškovui atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėtos už automobilį kainos gražinimo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas, kaip pirkėjas, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, o tai sudarė pakankamą pagrindą pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu bei taikyti restituciją.
Dėl procesinės bylos baigties
77. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kiti.).
78. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įsigyto daikto kokybės reikalavimus, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą įtvirtinančias proceso taisykles, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu), o apeliacinio argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
79. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
80. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas yra atmestas, ieškovas turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2022 m. sausio 10 d. teismui pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovas nurodo, jog iš viso patyrė 968 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja 2021 m. lapkričio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. JS2021-110; 2021 m. gruodžio 7 d. bankinio mokėjimo pavedimo kopija).
81. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.16. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
atsakovo S. K. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.