Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškinys civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Emilė“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, uždarajai akcinei bendrovei „EDS Invest“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Interbesta“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamo turto valdymas“ ir L. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Emilė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:

1.1. pripažinti negaliojančia jos ir atsakovės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. rugsėjo 12 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 12-00349, 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutartį Nr. 12-00389, 2012 m. rugsėjo 13 d. sutartinę hipoteką ir sutartinį įkeitimą;

1.2. pripažinti negaliojančiais jos, atsakovės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir trečiojo asmens BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2012 m. spalio 5 d. sudarytą sutartinę hipoteką ir 2012 m. spalio 5 d. sudarytą sutartinį įkeitimą;

1.3. pripažinti negaliojančiu jos, atsakovės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir trečiųjų asmenų BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei L. M. 2013 m. gegužės 10 d. sudarytą susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo;

1.4. pripažinti hipoteką pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. sutartinę hipoteką su 2014 m. sausio 10 d. padarytu pakeitimu pasibaigusia;

1.5. pripažinti įkeitimą pagal 2012 m. rugsėjo 13 d sutartinį įkeitimą su 2014 m. sausio 10 d. padarytu pakeitimu pasibaigusiu;

1.6. pripažinti hipoteką pagal 2012 m. spalio 5 d. sutartinę hipoteką, 2013 m. gegužės 10 d. susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo su 2014 m. sausio 10 d. padarytu pakeitimu pasibaigusia;

1.7. pripažinti įkeitimą pagal 2012 m. spalio 5 d. sutartinį įkeitimą su 2014 m. sausio 10 d. padarytu pakeitimu pasibaigusiu;

1.8. pripažinti iš dalies negaliojančia 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovės ir atsakovių BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „Interbesta“ sudarytą trišalę skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartį;

1.9. pripažinti negaliojančia 2018 m. vasario 8 d. atsakovių BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS Invest“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį dalį, kuria BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido, o UAB „EDS Invest“ įsigijo reikalavimus pagal 2012 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutartį Nr. 12-00349, 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutartį Nr. 12-00389, 2012 m. rugsėjo 13 d. sutartinę hipoteką, 2012 m. spalio 5 d. sutartinę hipoteką, 2013 m. gegužės 10 d. susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo, 2012 m. rugsėjo 13 d. sutartinį įkeitimą, 2012 m. spalio 5 d. sutartinį įkeitimą;

1.10. pripažinti negaliojančiais 2016 m. birželio 29 d. Vilniaus rajono 6 – ojo notarų biuro notaro A. N. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 5 556 ir 5 546.

2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka parengiamajame teismo posėdyje, nustatė posėdžio datą – 2021 m. spalio 18 d., 10.30 val. Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 23 d., teismas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) byloje dalyvaujantiems asmenims išsiuntė šaukimus į parengiamąjį teismo posėdį.

3. Ieškovė (jos atstovai) į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Parengiamajame teismo posėdyje dalyvavęs atsakovių BKB KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB ,,EDS Invest“ atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtiną, trečiojo asmens L. M. atstovė – klausimą spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Emilė“ ieškinį paliko nenagrinėtą.

5. Įvertinęs tai, kad ieškovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (per EPP sistemą), tačiau nei ieškovė, nei jos atstovai į paskirtą teismo posėdį neatvyko, dokumentų iki teismo posėdžio pradžios, pateisinančių neatvykimą į teismo posėdį, nepateikė, teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 1 dalyje bei 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas teisinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Ieškovė UAB ,,Emilė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovei iki numatyto teismo posėdžio nepavyko sudaryti susitarimo su advokatu, kuris teismo paskirtu laiku galėtų jai atstovauti teisme. Kadangi ieškovės vadovė yra Bulgarijoje reziduojanti Bulgarijos pilietė, ji iki teismo posėdžio nesugebėjo tinkamai informuoti apie tai teismo, ir, juo labiau, pati atvykti į teismo posėdį. Tokia padėtis susiklostė ne dėl ieškovės noro vilkinti bylos procesą, bet dėl objektyvių priežasčių.

6.2. Bylos nagrinėjimas iš esmės nebūtų buvęs galimas bet kokiu atveju, net ir atvykus ieškovės atstovui, kadangi nebuvo įteikti atsakovei UAB ,,Interbesta“ skirti procesiniai dokumentai. Be to, nėra duomenų, ar apie pradėtą procesą buvo informuotas trečiojo asmens BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorius.

6.3. Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu su atvykusiomis į bylos nagrinėjimą šalimis galėjo ir turėjo išspręsti procesinio pobūdžio klausimus, t. y. atsakovių prašymą sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėta kita Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-984-615/2021, bet ne, pasinaudojus vien formaliu pagrindu, palikti ieškinį nenagrinėtą.

6.4. Teismas nepagrįstai paskyrė parengiamąjį teismo posėdį, kadangi ginčas yra teisinio pobūdžio, kurio nagrinėjimui pakako byloje esančių duomenų ir papildomas pasirengimas nebuvo būtinas.

6.5. Ieškovei vėl kreipiantis į teismą su ieškiniu bendra tvarka, nepagrįstai pailgės bylos išnagrinėjimo trukmė, proceso dalyviai pakartotinai turės atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos – nagrinėjamoje byloje išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, procesiniai dokumentai įteikti kitai šaliai, išskyrus vieną, pateiktas atsiliepimas į ieškinį, byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Padidės laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos, todėl neekonomiška ir neprotinga užvesti kitą analogišką bylą vien tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris jau pradėtas nagrinėti šioje byloje.

7. Atsakovės BKB KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB ,,EDS Invest“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovė buvo tinkamai informuota apie parengiamąjį teismo posėdį, ji neprašė bylos nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl teismas ir neturėjo teisės bylą nagrinėti iš esmės nepriklausomai nuo to, ar šis ginčas yra teisinio, ar faktinio pobūdžio. Kadangi į parengiamąjį posėdį atvykusios atsakovės neprašė priimti sprendimo už akių, teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą, ką ir padarė.

7.2. Teismas neturėjo teisės spręsti atsakovių pateikto prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kadangi bylos nagrinėjimas parengiamajame teismo posėdyje net nebuvo pradėtas, į šį posėdį neatvykus ieškovei ir nepateikus prašymo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

7.3. Atsakovė UAB „Interbesta“ ir trečiasis asmuo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo informuoti apie parengiamąjį posėdį per EPP. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovo pasikeitimas neturi reikšmės, juolab kad ši bendrovė pati pareiškė analogišką ieškinį dėl to paties dalyko, pagal kurį yra priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-984-614/2021, dabar apskųstas apeliacine tvarka.

7.4. Ieškovės vadovės buvimo vieta ar kalbos nemokėjimas nėra pagrindas pateisinantis atitinkamų procesinių prašymų nepateikimą į bylą. Nurodytos aplinkybės nesukliudė ieškovei pareikšti byloje ieškinio, taip pat paduoti atskirojo skundo dėl jos įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus.

8. Trečiasis asmuo L. M. atsiliepime prašo atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pagrįsta ieškovės pozicija, kad parengiamasis teismo posėdis negalėjo būti paskirtas dėl to, kad nei atsakovė UAB „Interbesta“, nei BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorius nebuvo informuoti apie bylą. Be to, iki parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo nebuvo išspręstas ir prašymas sustabdyti nagrinėjamą bylą.

8.2. Nėra duomenų apie ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar jos procesinį pasyvumą. Ieškovės elgesys procese buvo tinkamas, jos atstovo neatvykimą į teismą lėmė atstovo neturėjimas bei kitos aplinkybės.

8.3. Teismo priimtas procesinis sprendimas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu laikytinas ne tik netinkamai pritaikyta sankcija už neva netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, tačiau ir pažeidžiančiu kitų procesų dalyvių teises bei teisėtus interesus. Teismo sprendimas, kuris būtų priimtas išnagrinėjus ieškovės ieškinį, turėtų tiesioginės reikšmės kitų proceso dalyvių teisėms bei pareigoms, taip pat turėtų įtakos kitiems tarp tų pačių šalių lygiagrečiai vykstantiems teisminiams procesams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Kaip nurodyta pirmiau, apeliantės UAB ,,Emilė“ ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas tuo pagrindu, kad nei ji, nei jos atstovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, o atsakovai neprašė priimti sprendimo už akių.

10. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Todėl visi proceso dalyviai, naudodamiesi jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, turi rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, atlikti ir jiems tenkančias procesines pareigas, be kita ko, atvykti į teismo organizuojamus posėdžius arba pranešti teismui, jeigu negali atvykti dėl kurių nors objektyvių priežasčių ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tokių priežasčių buvimą.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).

12. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis) arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228 – 231 straipsniai). Konkretų ir patį racionaliausią būdą pasiruošti bylos nagrinėjimui iš esmės parenka būtent pats teismas. Tokių aplinkybių, kaip šioje byloje dalyvaujančių asmenų skaičius, ginčijamų sandorių kiekis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakako pirmosios instancijos teismui nuspręsti, kad yra tikslinga skirti parengiamąjį teismo posėdį. Todėl tokie atskirojo skundo ir trečiojo asmens L. M. atsiliepimo į jį argumentai, kad šiuo atveju parengiamasis teismo posėdis net neturėjo būti skiriamas, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti

13. Šioje pasirengimo ginčo nagrinėjimui iš esmės proceso stadijoje šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus jų turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakoma, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti atliekamas kuo operatyviau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 19 punktas). CPK 229 straipsnyje numatyta, kad bylai nagrinėti teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį, tačiau išimtiniais atvejais teismas gali skirti dar vieną parengiamąjį posėdį; parengiamųjų teismo posėdžių negali būti daugiau kaip du.

14. CPK 230 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmosios instancijos teisme taisykles. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais, neatvykus ieškovui, teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

15. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą tik tada, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021, 21 punktas).

16. Nors CPK 246 straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, visgi šioje normoje yra nustatytas nebaigtinis sąrašas kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, kad teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina tos konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja bylos nagrinėjimo atidėjimo, jis privalo ne tik nurodyti savo neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255/421/2021, 21 punktas).

17. Apeliantės teigimu, jos vadovės pilietybė (ši yra ne Lietuvos Respublikos pilietė) bei gyvenamoji vieta (ši gyvena Bulgarijos Respublikoje) priskirtinos prie objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jai ne tik pateikti teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, bet ir iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio sudaryti atstovavimo sutartį su Lietuvoje veikiančiu advokatu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.

18. Visų pirma pažymėtina tai, kad apeliantė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2020 m. spalio 22 d., o nutartis skirtį bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka parengiamajame teismo posėdyje priimta beveik po vienerių metų – 2021 m. rugsėjo 23 d., bei tą pačią dieną per EPP kartu su šaukimu išsiųsta apeliantei. Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad šie procesiniai dokumentai apeliantei įteikti 2021 m. rugsėjo 24 d., 10.58 val. Taigi, nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo posėdžio paskyrimo buvo praėję beveik metai, o nuo teismo nutarties gavimo iki teismo posėdžio – 23 dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, per tokį ilgą laikotarpį apeliantė, be kita ko, pati ir inicijavusi šios civilinės bylos iškėlimą, turėjo visas galimybes ir sąlygas pasirūpinti atstovavimu, ar, juo labiau, parengti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Fakto, kad minėta teismo nutartis ir šaukimas jai buvo įteikti, apeliantė neginčija.

19. Anksčiau apeliantės nagrinėjamoje byloje atlikti procesiniai veiksmai, t. y. laiku, nepraleidžiant procesinių terminų, vykdant teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartį bei teismui 2020 m. gruodžio 9 d. pateikiant patikslintą ieškinį, taip pat per įstatyme nustatytą terminą pateikiant 2020 m. gruodžio 18 d. atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti, o vėliau, Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį palikus nepakeistą, 2021 m. kovo 19 d. pateikiant prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ir 2021 m. balandžio 1 d. atskirąjį skundą dėl 2021 m. kovo 24 d. nutarties, kuria šis prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nebuvo patenkintas, taip pat leidžia neabejotinai įsitikinti, kad nei jos vadovės pilietybė, nei gyvenamoji vieta nekliudė dalyvauti nagrinėjamos bylos procese.

20. Akivaizdu, kad apeliantė iki nutarties skirti bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje ne tik aktyviai naudojosi jai suteiktomis proceso teisėmis, bet ir gebėjo per trumpą laiką parengti teisinių žinių reikalaujančius procesinius dokumentus. Todėl visiškai neįtikinantys yra tokie atskirojo skundo argumentai, kad apeliantė dėl teisnių žinių stokos ar valstybinės kalbos nemokėjimo negalėjo parengti ir pateikti iki teismo posėdžio pradžios specialių žinių nereikalaujančio prašymo atidėti parengiamąjį teismo posėdį ar nagrinėti bylą šiame posėdyje jai nedalyvaujant.

21. Dar daugiau, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų matyti, kad 2020 metais apeliantė dalyvavo net 198 teisminiuose procesuose, iš jų 31 byloje kaip ieškovė, o 2021 metais – net 322 procesuose, iš jų 41 byloje kaip ieškovė. Didžiojoje dalyje bylų jai atstovavo advokatai, tačiau dalyje bylų ieškovė atstovų paslaugomis nesinaudojo ir bylą vedė pati, t. y. per vadovę D. K. B. (pvz. Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2S-109-340/2021, Nr. e2S-218-866/2020 ir kt.; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad ir nagrinėjamoje byloje atskirąjį skundą apeliantės vardu pasirašė jos vadovė D. K. B..

22. Vadinasi, apeliantė neabejotinai turi itin didelę bylinėjimosi patirtį, todėl ji ne tik turėjo ir galėjo suprasti tokio savo pasyvaus procesinio elgesio pasekmes, bet ir turėjo Lietuvos Respublikoje veikiančių advokatų kontaktus bei visas galimybes kreiptis į teismą su prašymu atidėti teismo posėdį. Todėl apeliantės nurodytos priežastys negali būti laikomos nei svarbiomis, nei pateisinančiomis jos neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį, šios priežastys taip pat neteikia pagrindo kitaip spręsti dėl asmens, inicijavusio civilinės bylos procesą, neatvykimo į teismo organizuotą parengiamąjį teismo posėdį padarinių, nei šiuo atveju sprendė pirmosios instancijos teismas.

23. Atmetant kaip nepagrįstus ir atskirojo skundo argumentus dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų neinformavimo apie bylą, pažymėtina, kad tiek patikslintas ieškinys, tiek 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis kartu su teismo šaukimo atsakovei UAB ,,Interbesta“, kuri yra EPP vartotoja, buvo išsiųsti per EPP, t. y. apie procesą jai buvo pranešta įstatyme nustatyta tvarka (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Tokia aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu trečiajam asmeniui UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo iškelta nemokumo byla, taip pat nesudaro pagrindo vertinimui, jog visi procesiniai dokumentai turėjo būti iš naujo siunčiami paskirtam nemokumo administratoriui.

24. Atskirojo skundo argumentai, kad teismas privalėjo pirmiausia išspręsti atsakovių prašymą dėl bylos sustabdymo, kitokio nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios procesinės situacijos vertinimo taip pat nesuponuoja. Tai, kad teismas visų pirma išsprendė į parengiamąjį teismo posėdį atvykusių šalių – atsakovių BKB KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB ,,EDS Invest“ atstovo prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, o ne jų 2021 m. spalio 17 d. raštu pateiktą prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, jokių CPK nustatytų taisyklių nepažeidė. Parengiamajame teismo posėdyje dalyvavęs atsakovo atstovas pirmiausia prašė teismo pasisakyti dėl galimybės nagrinėti bylą į teismo posėdį neatvykus ieškovei ir jos atstovui, pažymėjęs, kad neprašo ieškovės atžvilgiu priimti sprendimo už akių, taigi teismas pagrįstai pirmiau šį prašymą ir išsprendė. Tokiu atveju bylos stabdymo klausimas, ieškinį palikus nenagrinėtą, neteko savo aktualumo ir jo spręsti jau nebuvo jokio tikslo ar procesinio pagrindo.

25. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, susijusiais su proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų užtikrinimo būtinybe, šie principai iš tiesų yra svarbūs, tačiau jie negali būti taikomi ir aiškinami be jokio konteksto. Be to, šie principai įtvirtina ir pačių šalių (taigi, ir apeliantės) pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, sąžiningai naudotis šaliai priklausančiomis teisėmis, laiku teikti prašymus, susijusius su bylos procesu, bei juos patvirtinančius įrodymus.

26. CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos principas įpareigoja šalis bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su teismu, todėl apeliantė privalėjo informuoti teismą apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis, o tuo atveju, jeigu norėjo, kad byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant, turėjo pateikti teismui tokio turinio prašymą. Apeliantė turėjo pareigą būti dėmesinga ir atidžiai rūpintis proceso eiga. Tokios savo pareigos ji tinkami neatliko, todėl šioje byloje jos pareikšto ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti vertinamas kaip proceso principų ir normų pažeidimas. Pažymėtina taip pat tai, kad dėl pačios apeliantės veiksmų, t. y. ieškinio tikslinimo, jai nepalankių teismo nutarčių skundimo apeliacine tvarka, nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia procesinė situacija, kai nuo ieškinio pateikimo iki jo priėmimo praėjo daugiau nei 8 mėnesiai. Atitinkamai, negalima ir tokia išvada, kad bylos nagrinėjimas būtų toli pažengęs.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.