Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-183-870/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-15
Bylos Nr.: 1A-183-870/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-40582-2022-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Liudvinavičienė, Evaldas Pašilis, Jurga Vasiliauskienė
Nuteistasis: A. Š., V. Š.
Nukentėjusysis: V. M.
Advokatai: Antanas Cemnolonskas, Kęstutis Ragaišis

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.4.1.2.9Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų (BK 135 str. 2 d. 9 p.)
1.2.14.3.2.2Plėšimas panaudojus nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti (BK 180 str. 2 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-870/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40582-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.1.1; 1.2.4.1.2.9; 1.2.14.3.2.2; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Pašilio ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,nuteistojo A. Š. gynėjui advokatui Kęstučiui Ragaišiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Antano Cemnolonsko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) –3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėjus dalį Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 10 dienų.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime – nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2024 m. spalio 30 d.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti A. Š. pakeisti į suėmimą ir jis suimtas teismo salėje.

Iš V. Š. ir A. Š. solidariai priteista: Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – 878,83 Eur už nukentėjusiajam V. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas; nukentėjusiajam V. M. – 490 Eur turtinei ir 4 000 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas V. Š., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. A. Š. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad jis ir V. Š., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2024 m. sausio 1 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) ties autobusų sustojimo aikštele, veikdami bendrininkų grupe, siekdami pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusį taksi automobilio vairuotoją V. M., o būtent: nukentėjusiajam išlipus iš automobilio, V. Š. trenkė du kartus pagaliu V. M. į galvą, po ko jam parkritus ant žemės, A. Š. dūrė jam ne mažiau kaip 17 kartų tyrimo metu nenustatytu duriančių savybių turinčiu daiktu į nugaros sritį, taip nukentėjusiajam bendrais veiksmais padarydami poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešinio klubo srityje, kairėje šlaunyje, juosmens dešinėje, odos nubrozdinimus kaktoje, kairiame momenyje, dešiniame žaste, kairiame kelyje, kiaurymines durtines žaizdas nugaroje, dešiniųjų X, XI-o šonkaulių lūžius, t. y. sunkų nukentėjusiojo V. M. sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė svetimą – nukentėjusiojo V. M., turtą: 15 Eur vertės rankinę, kurioje buvo 20 Eur vertės piniginė su 200 Eur, 200 Eur vertės auksinis žiedas, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas atsiskaitymo kortelė, pensininko pažymėjimas, V. M. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ir alkoholinius gėrimus – du butelius po 1 litrą degtinės „Moskovskya“ 36 Eur bendros vertės, du tokios pat degtinės butelius po 0,5 litro bendros 16 Eur vertės, vieną butelį sidro 3 Eur vertės, taip iš viso pagrobė V. M. turtą už 490 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas A. Cemnolonskas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nuosprendį A. Š. atžvilgiu ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apelianto manymu, nuteistajam A. Š. paskirta aiškiai per griežta bausmė. Nuteistasis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme savo kaltę visiškai pripažino, davė išsamius parodymus ir dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau apygardos teismas šios aplinkybės A. Š. nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas tai motyvavo tuo, kad A. Š. ir V. Š. buvo sulaikyti tą patį vakarą, tačiau savo kaltę neigė, naikino įkalčius. Pažymėtina, kad A. Š. neigė savo kaltę tik įvykio dieną, tačiau įteikus jam pranešimą apie įtarimą, jau pirmos apklausos metu savo kaltę visiškai pripažino ir davė paaiškinimus. Tai, kad dėl girtumo visų įvykio aplinkybių jis neprisimena, negalima laikyti, jog jis duoda neteisingus parodymus ar siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Papildomos apklausos metu A. Š. savo kaltę vėl pripažino. Tiek pirmos, tiek papildomų apklausų metu A. Š. nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Savo parodymus A. Š. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Pasak gynėjo, esant nurodytoms aplinkybėms, A. Š. pripažintina jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

2.2. Apygardos teismas, parinkdamas A. Š. bausmės dydį, neatsižvelgė į tai, kad jis nebuvo šių nusikaltimų iniciatorius. Tai, kad padaryti nusikaltimą sumanė jo brolis V. Š., pirmosios instancijos teisme patvirtino tiek pats V. Š., tiek ir A. Š.. Nuteistasis A. Š. paaiškino, kad savo ateities su nusikalstamomis veikomis nebesieja, atlikęs bausmę, planuoja įsidarbinti ir būti sąžiningu Lietuvos piliečiu. Gynėjo nuomone, A. Š. atlikus tokią ilgą teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę, jam būtų labai sunku integruotis į visuomenę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. Š. švelnintina jam paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Atsiliepimas

3. Nukentėjusysis V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti nuteistojo A. Š. gynėjo advokato A. Cemnolonsko apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-479/2014). Šiuo atveju prisipažinimo negalima konstatuoti. Nukentėjusiojo manymu, apygardos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažino, kad A. Š. parodymus davė ir kaltę pripažino tik surinkus pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų – įvykio vietoje paties nukentėjusiojo buvo atpažintas, nurodyta jo gyvenamoji vieta, dėl to jis buvo sulaikytas tą patį vakarą. Tačiau nuteistasis A. Š., būdamas sulaikytas, kaltę neigė, taip pat neigė iš viso buvęs įvykio vietoje, naikino įkalčius. A. Š., duodamas parodymus, nebuvo nuoširdus, parodymus keitė, stengėsi sušvelninti savo atsakomybę. Akivaizdu, kad jo prisipažinimas yra tik dalinis, kas neleido teismui pripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėtina ir tai, kad gailėjimasis turi būti ne tik dėl pasekmių, bet ir dėl pačių nusikalstamų veiksmų. Šiuo atveju V. Š. tik iš dalies pripažino tokių veiksmų atlikimą.

3.2. Pasak nukentėjusiojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ne tik nuteistojo V. Š. asmenybę, bet ir padarytas nusikalstamas veikas, jų pavojingumą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas pakankamai dėmesio skyrė lengvinančios aplinkybės teisingam įvertinimui ir pagrįstai bei motyvuotai šios aplinkybės nepripažino. Įvertinus nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, apygardos teismas paskyrė subendrintą galutinę 5 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, o būtent, kad dėl A. Š. aktyvių nusikalstamų veiksmų, kurių pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol, t. y. sveikatos pablogėjimą, emocinius išgyvenimus, nuteistajam A. Š. paskirta bausmė negali būti švelnintina. Apygardos teismas motyvuotai, teisingai ir teisėtai išsprendė bausmės paskyrimo klausimą nuteistajam A. Š., todėl paskirta bausmė nėra per griežta. Panevėžio apygardos teismas tinkamai taikė įstatymus ir jokių pažeidimų nepadarė, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. Š. gynėjo advokato A. Cemnolonsko apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir nuteistojo A. Š. gynėjo apeliaciniu skundu, vertina, kad nuteistajam A. Š. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nėra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegija nenustatė, kad skiriant nuteistajam A. Š. bausmę būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas. Atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija; 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), teisėjų kolegija įvertins šių pakeitimų įtaką nuteistojo A. Š. teisinei padėčiai.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

6. BK 3 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog veikos nusikalstamumą ir baudžiamumų nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Tik veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalį). Lyginant A. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 180 straipsnio 2 dalies redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), su šia apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu galiojančia nauja BK 180 straipsnio 2 dalies redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), matyti, kad pagal naująją BK 180 straipsnio 2 dalies redakciją numatyta griežtesnė atsakomybė, t. y. nustatyta laisvės atėmimo bausmės minimali riba ir padidinta maksimali riba. Taigi, naujasis baudžiamojo įstatymo straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už kvalifikuotą plėšimą, panaudojus nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, nešvelnina šioje byloje nuteistam asmeniui bausmių, kitokiu būdu irgi nepalengvina jo teisinės padėties. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendrąja taisykle, pagal kurią veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Kadangi BK naujoji redakcija nepalengvina nuteistojo A. Š. teisinės padėties, dėl to jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 180 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl nuteisto A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

7. Nuteistojo A. Š. gynėjas apeliaciniame skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir kartu nustatoma bent dar viena iš tokių sąlygų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – atskleidžia ir bendrininkų atliktus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas neigiamai (kritiškai) vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atsiprašo nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189/2013, Nr. 2K-212/2013, Nr. 2K-352-511/2015). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, išvados dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo gali būti daromos objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. Š. parodymus davė ir kaltę pripažino tik surinkus pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, t. y. įvykio vietoje abu nuteistuosius atpažino nukentėjusysis V. M. ir jo kolega liudytojas G. V., pastarojo buvo nurodyta nuteistųjų gyvenamoji vieta, dėl to jie buvo sulaikyti tą patį vakarą. Liudytojas M. B., policijos pareigūnas, pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio vietoje buvęs nukentėjusiojo kolega nurodė, jog V. M. sužalojo galimai du jaunuoliai, pasakė jų adresą, nes juos pažinojo, palydėjo iki jų namų. Visi penki sulaikytieji viską neigė, buvo neblaivūs, konfliktiški ir agresyvūs. Kolega paėmė vieno iš jų telefoną, jį atrakino. Nors jame buvo rastas taksi iškvietimas į įvykio vietą, bet jie neigė buvę toje vietoje, sakė, jog niekam neskambino ir nieko nežino (t. 5, b. l. 194–195). Pats nuteistasis A. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš karto po įvykio jis kartu su broliu naikino įkalčius (sudegino pagrobtą rankinę, rūbus, perpilstė pagrobtus alkoholinius gėrimus, o butelius išmetė, taip pat išmetė batus ir įrankį, su kuriuo buvo sužalotas V. M.), jog policijos pareigūnai nerastų jokių įrodymų (t. 5, b. l. 182). Nuteistasis A. Š. pirmos apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu parodė, kad dėl girtumo jis nieko neprisimena, jis pinigų neturėjo, gal brolis V. Š. turėjo, jis nežino, kas kvietė taksi, gal jis, nes V. Š. telefono neturi. Jis tik prisimena, kad reikėjo alkoholinių gėrimų, tačiau pinigų jiems neturėjo, gal pinigus turėjo brolis V. Š. Jis nežino, dėl kokių priežasčių kilo konfliktas tarp jo brolio ir taksisto, nes stovėjo toliau. Jis nežino, kodėl pats dūrė taksistui, taip pat nežino kiek kartų, į kurią kūno vietą ir kokiu daiktu. Viskas įvyko spontaniškai, neplanavo daryti nusikaltimo (t. 3, b. l. 116–117). Antros apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu nuteistasis A. Š. tik nurodė, kad kaltę pripažįsta, patvirtino anksčiau duotus parodymus (t. 3, b. l. 129). Iš nuteistojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio matyti, kad nuteistasis A. Š. prisipažino tik formaliai, tačiau jo parodymai nėra informatyvūs, jis nenurodė visų esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, iš viso nenurodė, kokius veiksmus atliko jo bendrininkas – brolis V. Š. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. Š. pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 181–182), juos iš esmės derindamas prie kito nuteistojo V. Š. parodymų ir byloje surinktų įrodymų. Tačiau nuteistojo A. Š. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad jis, eidamas į viešojo transporto stotelę, turėjo 200 eurų kupiūrą, nematė, kad brolis laikė rankose pagalį, kalbėjo su taksi vairuotoju apie alkoholio kainą, paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Be to, nuteistojo A. Š. parodymai dėl tam tikrų aplinkybių neatitinka nukentėjusiojo V. M. parodymų. Iš nuteistojo A. Š. viso proceso metu duotų parodymų matyti, kad jo parodymai nebuvo nuoširdūs, jis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, nebuvo nuoseklus, keitė parodymus, stengėsi sušvelninti savo atsakomybę. Pagal nustatytas aplinkybes, nuteistasis A. Š. formaliai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ne savo iniciatyva, bet dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, suvokęs, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų. Todėl nėra pagrindo A. Š. pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

10. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė pripažinti A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

11. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012, Nr. 2K-3-648/2021, Nr. 2K-55-387/2023 ir kt.). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-153-511/2020). Nukentėjusiojo provokuojančio elgesio aplinkybė gali būti konstatuota tik esant objektyviam pagrindui, todėl negali būti grindžiama vien tik tuo, kaip nukentėjusiojo elgesį įvertino pats kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-387/2023).

12. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. Š. gynėjo argumentai, kad nukentėjusiojo rizikingas elgesys, galimai susijęs su neteisėta alkoholio prekyba, turėjo įtakos veikos padarymui, nesudaro pagrindo pripažinti tai nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje nenustatyta, kad taksi automobilio vairuotojas – nukentėjusysis V. M. būtų elgęsis provokuojančiai arba rizikingai, t. y. sąmoningai ar neatsargiai būtų skatinęs nuteistąjį A. Š. pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis prieš įvykio pradžią būtų įžeidinėjęs, smurtavęs ar atlikęs kitus neteisėtus ar amoralius tyčinius veiksmus, nukreiptus tiek į patį nuteistąjį A. Š., tiek į jo brolį ir pan., kurie leistų vertinti A. Š. nusikalstamą veiką kaip atsakomąją reakciją į nukentėjusiojo veiksmus. Priešingai, nukentėjusysis V. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad tarp jo ir nuteistųjų nebuvo jokio konflikto ir jokių kalbų. Jam išlipus iš automobilio, jaunesnysis nuteistasis (V. Š.) be žodžių atbėgo ir smogė jam pagaliu į galvą, pirmą smūgį numušė, bet gavo antrą smūgį į galvą ir nugriuvo, o kitas nuteistasis (A. Š.) pradėjo aštriu daiktu badyti jam šonus (t. 5, b. l. 183–184). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. Š. ir jo brolis V. Š. jau iš anksto planavo, dar iki atvažiuojant taksi automobilio vairuotojui – nukentėjusiajam V. M., kurį iškvietė pats nuteistasis A. Š., iš taksi vairuotojo pagrobti turtą – alkoholinius gėrimus, pinigus ir kitus daiktus. Nuteistasis A. Š. kartu su savo broliu V. Š. iš savanaudiškų paskatų pirmi užpuolė iš esmės jokios grėsmės nekėlusį taksį vairuotoją – nukentėjusįjį V. M., tyčia trenkė jam pagaliu į galvą bei dūrė ne mažiau kaip 17 kartų tyrimo metu nenustatytu duriančių savybių turinčiu daiktu (galimai žirklėmis) į nugaros sritį. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

13. Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, jog apygardos teismas nustatė A. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad veiką padarė recidyvistas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu teismas turi diskreciją, o ne pareigą pripažinti nuteistąjį recidyvistu ir toks sprendimas privalo būti motyvuojamas, nagrinėjamoje byloje taikytina BK 27 straipsnio 1 dalies aktuali redakcija, kaip švelninanti nuteistojo teisinę padėtį, ir iš naujo vertinama, ar jis gali būti laikomas recidyvistu.

14. Aiškinant nuostatas dėl recidyvisto kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens laikymas recidyvistu yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę recidyvistu asmuo gali būti pripažįstamas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis).

15. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (toliau – ir ĮKNR) matyti, kad A. Š. labai sunkų ir sunkų nusikaltimus padarė (2024 m. sausio 1 d.) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu. Jis Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, padarymą buvo nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Iš ĮKNR duomenų matyti, kad 2023 m. vasario 17 d. A. Š. įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą, o 2024 m. vasario 15 d. iš jo išregistruotas (t. 4, b. l. 9). Be to, nuteistasis A. Š., būdamas jauno amžiaus, anksčiau dar penkis kartus buvo teistas už panašaus pobūdžio smurtines nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį A. Š. asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas nuteistąjį A. Š. pripažinti ir laikyti recidyvistu. Todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo pripažintos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl nuteistajam A. Š. paskirtos bausmės

16. Nuteistojo A. Š. gynėjas apeliaciniame skunde prašo A. Š. paskirti švelnesnę bausmę.

17. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Be to, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 62 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, tikrinant pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmės rūšis nuteistajam A. Š. bei nustatant jų dydžius, bus vadovaujamasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

18. BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto rezoliucijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų. BK 180 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 7 metų.

19. Skiriant bausmę nuteistajam A. Š., apygardos teismo buvo įvertinta jo asmenybė. Nuteistasis A. Š. yra pilnametis, pakaltinamas, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, pagal jo paties parodymus, dirba padienius sezoninius darbus, pastovaus darbo ir nuolatinių pajamų neturi. Šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė neišnykus teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą. Iš ĮKNR duomenų matyti, kad A. Š. labai sunkų ir sunkų nusikaltimus padarė (2024 m. sausio 1 d.) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu. Jis Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, padarymą buvo nuteistas laisvės apribojimu 1 metams. Iš ĮKNR duomenų matyti, kad 2023 m. vasario 17 d. A. Š. įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą, o 2024 m. vasario 15 d. iš jo išregistruotas (t. 4, b. l. 9). Be to, nuteistasis A. Š., būdamas jauno amžiaus, anksčiau dar penkis kartus buvo teistas už panašaus pobūdžio smurtines nusikalstamas veikas. Visas nusikalstamas veikas, už kurias A. Š. anksčiau buvo teistas, kaip ir veikas jam inkriminuotas šioje byloje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu ir būdamas neblaivus nuolat daro nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jo daromos nusikalstamos veikos palaipsniui sunkėja ir darosi pavojingesnės – nuo nežymaus, nesunkaus sveikatos sutrikdymo iki sunkaus nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo šioje byloje. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo A. Š. asmenybę bei rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nesilaikyti įstatymų reikalavimų, jog dėl anksčiau padarytų nusikaltimų A. Š. jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį A. Š. asmenybės pavojingumą.

20. Taip pat skiriant bausmę buvo įvertintas padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamų veikų padarymo motyvai ir tikslai, t. y., kad A. Š. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jog nusikaltimai yra turtinio ir smurtinio pobūdžio, padaryti iš savanaudiškų paskatų. Priešingai nei nurodoma nuteistojo A. Š. gynėjo apeliaciniame skunde, būtent nuteistasis A. Š. buvo šio nusikaltimo iniciatorius, nes A. Š. iš savo mobiliojo ryšio telefono iškvietė taksį vairuotoją, paprašė pastarojo atvežti alkoholinius gėrimus ir turėti grąžos iš 200 eurų kupiūros, nors realiai A. Š. pinigų neturėjo ir negalėjo atsiskaityti už prekes. Todėl A. Š. kartu su broliu V. Š. iš anksto susitarė bendrais veiksmais pagrobti iš taksi vairuotojo alkoholinius gėrimus ir pinigus. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. Š. veiksmai buvo gerokai pavojingesni nei jo bendrininko – brolio V. Š., nes A. Š. be jokios suprantamos priežasties subadė nukentėjusįjį, padarydamas jam daugybinius durtinius krūtinės sužalojimus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad atlygino žymią dalį – beveik pusę sumos nukentėjusiojo prašomos turtinės žalos. Taip pat teismas pagrįstai nustatė tris jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog abi nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat apsvaigęs nuo alkoholio (A. Š. nustatytas 1,96 promilių girtumas (t. 1, b. l. 168–169, 173), kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

21. Apygardos teismas, įvertinęs visas A. Š. asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, jog yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nusprendė, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam už kiekvieną padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijose nurodyti šių bausmių rūšių vidurkiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo A. Š. už kiekvieną nusikaltimą atskirai paskirtos bausmės, tiek jų rūšis – laisvės atėmimas, tiek ir jų dydžiai yra aiškiai per griežtos. Nuteistojo A. Š. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, o būtent, kad A. Š. savo ateities su nusikalstamomis veikomis nebesieja, atlikęs bausmę, planuoja įsidarbinti ir būti sąžiningu Lietuvos piliečiu, taip pat įvertinus nuteistojo A. Š. pateiktus dokumentus apie planuojamą jo įdarbinimą, jam išėjus iš įkalinimo įstaigos, ir jo motinos sutikimą priimti A. Š. gyventi pas save (t. 6, b. l. 37–38), atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam A. Š. paskirtos bausmės.

22. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių A. Š. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su A. Š. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas A. Š. už jo nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Apygardos teismas, skirdamas bausmes A. Š., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Todėl pripažinti, kad nuteistajam A. Š. paskirta neteisinga ar aiškiai per griežta bausmė, nėra pagrindo. Nuteistajam už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuotos, tad jų švelninti nėra pagrindo. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. Š. bausmės rūšį ir jos dydį už padarytas nusikalstamas veikas, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

23. Taip pat nuteistajam A. Š. paskirtos bausmės yra tinkamai subendrintos, taikant nuteistajam palankius bausmių bendrinimo būdus – apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus. Todėl nuteistajam A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta.

24. Kadangi A. Š. šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrintino bausmių apėmimo būdu, tai yra griežtesne 5 metų laisvės atėmimo bausme apėmė švelnesnę 3 metų laisvės atėmimo bausmę ir paskyrė A. Š. subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Taip pat, apygardos teismas pagrįstai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę subendrino dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, prie skundžiamo nuosprendžio subendrintos bausmės, tai yra prie 5 metų laisvės atėmimo pridedant baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį, tai yra 10 dienų, ir paskiriant A. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 10 dienų.

25. Švelninti nuteistajam A. Š. paskirtą bausmę, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį A. Š. ginti parinktas advokatas Kęstutis Ragaišis (t. 6, b. l. 41), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi buvo paskirtas nuteistojo A. Š. gynėju (t. 6, b. l. 42) ir dalyvavo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo A. Š. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 168,75 eurai (t. 6, b. l. 47–50).

27. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/20192, Nr. 2K-162-648/2021 ir kt.), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015, Nr. 2K-24-654/2023 ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-56-495/2022, Nr. 2K-240-489/2022 ir kt.).

28. BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi A. Š. teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to, bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu A. Š. buvo parinkta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi paskirtas gynėjas advokatas K. Ragaišis, kuris gynė nuteistąjį bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. Š. gynėjo apeliacinį skundą, kuris atmestas. Skundžiamu nuosprendžiu A. Š. paskirtas realus 5 metų 10 dienų laisvės atėmimas, kas apsunkina A. Š. galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikime nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Įvertinus nuteistojo A. Š. turtinę padėtį, kad jis nedirba, neturi jokių pajamų ir finansinių galimybių net atlyginti civilinių ieškinių (t. 5, b. l. 182), daroma išvada, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų asmens padėtį. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas K. Ragaišis prašė proceso išlaidų iš nuteistojo nepriteisti (t. 6, b. l. 54). Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Antano Cemnolonsko apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam A. Š. apeliacinės instancijos teisme atmesti.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėEvaldas PašilisJurga Vasiliauskienė