Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas;

2023-05-19 nutarimu, pagal BK 38 str. 1 d., jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl G. R. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 str. 1 d., ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas; 2024-06-03 nutarimu jam šis ikiteisminis tyrimas atnaujintas BK 38 str. 4 d. numatytu pagrindu;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d., 140 str. 1 d.;

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2018-08-22 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d., 187 str. 3 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2019-06-18 to paties teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams; subendrinus šią bausmę su 2018-08-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams; 2019-12-30 teismo nutartimi ši bausmė pakeista 45 parų areštu;

4) 2020-11-11 to paties teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. viešaisiais darbais 8 mėnesiams; subendrinus šią bausmę su 2020-06-23 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 3 mėnesiams 11 dienų;

5) 2023-01-26 to paties teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 str. 1 d., 286 str. laisvės apribojimu 1 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl G. R. nežymaus sveikatos sutrikdymo

Motyvuojamoji dalis

Dėl V. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų ir plėšimo

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Liudytojas G. V. parodė, kad jam įvykio vakarą paskambinęs asmuo užsakė taksi, pasakė, kad turi tik didelę 200 Eur kupiūrą, todėl paprašė turėti grąžos. Nukentėjusysis V. M. tai patvirtino. Be to, pasak V. M. (pagal jo parodymus teisiamajame posėdyje), G. V. užsiminė ir apie tai, kad taksi kvietęs asmuo gali norėti ir alkoholinių gėrimų. G. V. šiuos V. M. parodymus neigė, tvirtino, kad V. M. jį apkalba. Abu kaltinamieji taksi kvietimo ir ėjimo į (duomenys neskelbtini) stotelę priežastį nurodė taip pat skirtingai. O būtent, teisiamajame posėdyje jie abu parodė, kad taksi išsikvietė atvežti jiems alkoholio (degtinės ir sidro), kuris, jų vertinimu, baiginėjosi. Pasak V. Š., brolis A. turėjo pinigų apie 200 Eur. Pats gi A. Š. teisme taip pat parodė, kad turėjo 200 Eur nominalo kupiūrą, todėl prašė taksistą turėti grąžos. Tačiau, ikiteisminio tyrimo metu A. Š. davė parodymus, jog jis pats jokių pinigų neturėjo, gal jų brolis V. turėjo. Kas skambino taksi jis nežino, gal jis, nes V. neturi telefono. Nieko neprisimena, tik prisimena, kad reikėjo alkoholio, pinigų neturėjo, gal turėjo V. Pas V. buvo keli banknotai po 10 ir 20 Eur (3 t., 120 – 122 b. l.). Vertinant kaltinamųjų parodymus svarbios yra ir kitos aplinkybės – iš bylos matyti, kad Š. šventė Naujuosius metus, turėjo alkoholio ir girtavo ne pirmą dieną. Visiems jiems, išskyrus V. Š., po įvykio buvo nustatyti beveik 2 ir daugiau promilių girtumai. Šeima piktnaudžiaujanti alkoholiu, gyvenanti iš socialinių pašalpų bei kitų išmokų. Jei kas nors iš jų dirba, tai tik padienius darbus sezono metu, o ne žiemą. Taigi, 200 Eur jiems yra dideli pinigai. Iš kitos pusės, nei vienas, nei kitas kaltinamasis neprisiminė ir negalėjo įvardinti, už kokią gi sumą jie sutarė nupirkti alkoholio, nes akivaizdu, jog alkoholis negalėjo būti parduotas parduotuvės kaina – įprastai jis parduodamas brangiau, nė vienas iš jų negalėjo nurodyti, kiek gi grąžos jiems reikėjo, ir pan. Be to, liudytoja R. Š. patvirtino iš viso nemačiusi, kaip broliai kažkur vakare išėjo, kada ir kokie grįžo, ir, jos vertinimu, alkoholio namuose dar buvo pakankamai. Nukentėjusysis V. M. tiek tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad kaltinamieji (duomenys neskelbtini) stotelėje apie jokį alkoholį net neužsiminė, jokių pinigų nerodė ir apie pinigus nekalbėjo – jie realiai iš karto ėmė naudoti prieš jį fizinį smurtą. Kita vertus, visiškai realu, kad kaltinamieji, dar kviesdami taksi, kad būtų labiau įtikinama užsiminė apie tai, kad jie norės įsigyti alkoholio, kaip kad patvirtino ir nukentėjusysis V. M. Tačiau, bylos įrodymų visetas rodo, jog tai buvo tik pretekstas, o iš tikro abu kaltinamieji, tardamiesi ir kviesdami taksi 2024-01-01 vakare, jokių pinigų įsigyti alkoholiui neturėjo, ir, kas jau iš viso nerealu ir neįtikėtina, kad jų būtų turėjęs nepilnametis V. Š., kaip kad tyrimo metu parodė jo brolis A. Š. Todėl galima spręsti, kad kaltinamieji jau iš karto ketino užvaldyti taksi vairuotojo pinigus, specialiai kviesdami taksi nurodė, kad vairuotojas turėtų jų pakankamai – ne mažiau nei sumą, artimą 200 Eur. Ir prie to paties jie planavo pagrobti ir kitą taksi vairuotojo turtą, tame tarpe – ir alkoholinius gėrimus. Būtent tokiu tikslu jie ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) autobusų stotelę. Abu kaltinamieji savo parodymuose pripažino, kad jų tikslas buvo taksistą apiplėšti, t. y. užvaldyti jo turtą galimai panaudojus prieš jį fizinį smurtą – arba vienam jį sulaikyti, kol kitas pavogs, kaip nurodė kaltinamieji, jo atvežtą alkoholį. Arba, jeigu jis imtų priešintis, jį sumušti. Tuo tikslu V. Š. buvo pasiruošęs pagalį, abu buvo aptarę, kad taksistą reikia išsivilioti iš automobilio ir A. Š. jį užlaikys, kol V. Š. pagrobs alkoholinius gėrimus ir pabėgs. Jie netgi buvo sutarę, kad taksistą išsivilios paprašę alaus, kurio jie nebuvo užsakę. Įvykio vietoje viskas taip ir įvyko – pagal V. M. parodymus, kuriais netikėti nėra pagrindo, jam išlipus iš automobilio V. Š. smūgiavo jam pagaliu, o nukentėjusiajam parkritus – A. Š. jį užgulė ir ėmė badyti nenustatytu įrankiu, padarydamas jam nugaroje teismo medicinos specialisto jam nustatytus sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Abu kaltinamieji veikė bendrai, bendrai naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, fizinis smurtas buvo panaudotas tam, kad jie galėtų pagrobti jo turtą. Ir sunkiai sužaloję V. M., jie kaltinime nurodytą jo turtą. Todėl kaltinamųjų veikos šiame epizode pilnai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 135 str. 2 d. 9 p. (tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų) bei BK 180 str. 2 d. (plėšimas, panaudojant daiktą (pagalį ir nerastą aštrų daiktą, galimai žirkles), kuriuo galima žmogų sužaloti) sudėtis. Kaltinamųjų veikų kvalifikavimui neturi įtakos tai, kad atskirai vertinant jie nukentėjusiajam padarė skirtingo sunkumo sužalojimus, kad, tikint kaltinamųjų parodymais, V. M. rankinę pagrobė A. Š., V. Š. to nematė.

Tikslinamas kaltinimas abiems kaltinamiesiems nurodant, kad jie V. M. sužalojo suduodami jam 17 smūgių duriančių savybių turinčiu daiktu, nes tiek trauminių poveikių nustatė teismo medicinos specialistas.

Nukentėjęs G. R. civilinio ieškinio byloje nereiškė. Nukentėjęs V. M. pareiškė civilinį ieškinį prašydamas atlyginti jam 890 Eur turtinei žalai atlyginti ir 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., 173 – 174 b.l.). Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinius ieškinius 878,83 Eur sumai už nukentėjusiajam V. M. iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtas gydymo paslaugas (2 t., 125 – 129 b.l.) bei 21,51 Eur sumai dėl nukentėjusiajam G. R. suteiktų analogiškų paslaugų (1 t., 90 – 92 b.l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.283 str. 1 d., jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikšti civiliniai ieškiniai pagrįsti rašytiniais dokumentais apie nukentėjusiems teiktas priežiūros ir gydymo išlaidas, žala nėra atlyginta, už šią žalą atsakingi kaltinamieji, todėl šie ieškiniai tenkinami pilnai. Nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys jo patirtai turtinei žalai atlyginti taip pat pagrįstas. Be to, kad buvo pagrobtas jo turtas už 490 Eur, dar 400 Eur jam kainavo įvykio pasekmių šalinimas – 200 Eur už sulaužytus akinius, ir po 100 Eur už pagrobtų rankinėje buvusių asmens dokumentų atkūrimą bei sukruvinto automobilio salono išvalymą. Nukentėjusiojo prašomos atlyginti sumos realios. Tačiau, šis jo ieškinys mažinamas 400 Eur – ta suma, kurią nukentėjusiajam kaltinamieji jau atlygino. Todėl, iš kaltinamųjų solidariai V. M. priteisiama 490 Eur likusi neatlyginta žalos dalis.

Nukentėjusysis V. M. prašo priteisti iš kaltinamųjų ir 4000 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pareiškime jis nurodė, kad nusikaltimu jam buvo padarytas kūno sužalojimas, pagrobtas bei sugadintas jo turtas. Dėl nusikaltimo jis patyrė emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, dėl kurių suprastėjo jo gyvenimo kokybė. Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Kaltinamieji bendrais veiksmais, daugybiniais durtiniais sužalojimais, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą. Nė kiek neabejotina, kad dėl patirtų sužalojimų jis ne tik patyrė fizinį skausmą ir turėjo gydytis, bet patyrė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus – įvykio metu buvo realiai išsigandęs dėl savo gyvybės, patyrė emocinį šoką, dvasinį sukrėtimą, vėliau – nepatogumą kasdieniniame gyvenime, nes iki šiol jaučia pasekmes – pasak jo paties, intensyviau judant jaučia dusinimą. Visa tai sudaro neturtinės žalos turinį, ir už tai nukentėjusiajam turi būti atlyginta. Vertinant kaltinamųjų turtinę padėtį matyti, kad V. Š. (duomenys neskelbtini), gyvena su tėvais, savarankiškų pajamų be gaunamų socialinių išmokų, neturi. A. Š. dirba padienius darbus, legalių, pastovių pajamų taip pat neturi. Abu jie savarankiško turto taip pat neturi. Tačiau, kaltinamieji šiuo metu pilnamečiai, jauni žmonės, todėl gali dirbti ir turi stengtis atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą. Įvertinęs visas šias aplinkybes, kaltinamųjų turtinę padėtį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas nusprendžia priteisti iš kaltinamųjų nukentėjusiajam visą jo prašomą 4000 Eur sumą jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmes kaltinamiesiems V. ir A. Š. atsižvelgiama į jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jų asmenybę, atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 41, 54, 61 straipsniuose. Kadangi V. Š. veikas padarė dar būdamas nepilnamečiu, atsižvelgiama į baudžiamosios atsakomybės taikymo ir bausmių ypatumus nepilnamečiams, numatytus BK 80 – 90 str. Pagal BK 91 str. 2 d., skiriant bausmę nepilnamečiui turi būti atsižvelgiama į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; jo elgesį po nusikaltimo padarymo. Pagal BK 91 str. 3 d., terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Pagal BK 90 str. 5 d., laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti 10 metų.

BK 135 str. 2 d. 9 p. numatytas nusikaltimas yra tyčinis, labai sunkus. Už šią veiką numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų. BK 180 str. 2 d. numatyta veika taip pat yra tyčinis, sunkus nusikaltimas. Už šią veiką baudžiama laisvės atėmimu iki 7 metų. BK 140 str. 1 d. yra tyčinis, nesunkus nusikaltimas. Už jį baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe epizode dėl V. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų ir jo turto plėšimo galima pripažinti tai, kad jie atlygino žymią dalį – beveik pusę sumos, nukentėjusiojo prašomos turtinės žalos. Daugiau jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nes parodymus jie davė ir kaltę pripažino tik surinkus pakankamai jų kaltę patvirtinančių įrodymų – jie įvykio vietoje buvo nukentėjusiojo atpažinti, nurodyta jų gyvenamoji vieta, dėl to jie buvo sulaikyti tą patį vakarą. O sulaikyti jie kaltę neigė, neigė iš viso buvę įvykio vietoje, naikino įkalčius (sudegino pagrobtą rankinę, rūbus, išmetė pagrobtos degtinės butelius, batus, kažkur išmetė įrankį, su kuriuo buvo sužalotas V. M.). Duodami parodymus jie nebuvo nuoširdūs, parodymus keitė, stengėsi sušvelninti savo atsakomybę. V. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl visų veikų yra jo apsvaigimas nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos veikų padarymui. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę pagal BK 135 str. 2 d. 9 d. ir 180 str. 2 d. sunkina tai, kad jiedu veikė bendrininkų grupe. A. Š. atsakomybę dėl šių veikų taip pat sunkina ir tai, kad jis šias veikas padarė būdamas recidyvistu.

A. Š. pilnametis, pakaltinamas. Jis registruotas Užimtumo tarnyboje, pagal jo paties parodymus, dirba padienius sezoninius darbus, pastovaus darbo ir nuolatinių pajamų neturi. Išsamesnių jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Nors jis dar jaunas, bet teisiamas jau šeštą kartą. Nusikaltimus, kuriais kaltinamas šioje byloje, jis padarė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Pastebėtina tai, kad visas nusikalstamas veikas, už kurias buvo teistas anksčiau, kaip ir veikas šioje byloje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dauguma atvejų, kaip ir šioje byloje, aiškino, kad dėl to gerai nepamena nei savo veiksmų, nei įvykio aplinkybių. Iš to galima spręsti, kad jis akivaizdžiai piktnaudžiauja alkoholiu ir būdamas neblaivus daro nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jos daromos veikos palaipsniui sunkėja ir darosi pavojingesnės – nuo nežymaus sveikatos sutrikdymo iki sunkaus nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo šioje byloje. Vertinant jo veiksmus šio įvykio metu matyti, kad jie buvo gerokai pavojingesni nei brolio V. Š., jis be jokios suprantamos priežasties subadė nukentėjusįjį, padarydamas jam daugybinius durtinius krūtinės sužalojimus. Be to, nustatytos net trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl, A. Š. už abi veikas baudžiamas griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis. Kadangi veikos sudaro idealiąją sutaptį, bausmės už jas bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

2023-01-26 Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. Š. buvo paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams su įpareigojimais. Pagal BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 punkto „b“ papunktį, į bausmės laiką jam įskaityta 1 para suėmime išbūto laiko, ją prilyginus 2 dienoms laisvės apribojimo bausmės. Tai reiškia, kad veikos padarymo metu 2024-01-01 jis nebuvo iki galo atlikęs laisvės apribojimo bausmės. Pagal BK 64 str. 1 d., jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...>, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Vadovaujantis tuo, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės jam pridedama dalis jo ankstesniu teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės, pagal jau minėtas BK 65 str. taisykles, 2 laisvės apribojimo dienas prilyginant 1 laisvės atėmimo bausmės dienai.

Kaltinamasis A. Š. ne kartą teistas, yra girtaujantis ir, kaip jau minėta, būdamas neblaivus jis daro įvairius teisės pažeidimus, jam šiuo nuosprendžiu skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl siekiant užtikrinti šio teismo nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, jam šiuo metu taikomos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, keičiamos į suėmimą, suimant A. Š. teismo salėje.

Taikant baudžiamąją atsakomybę nepilnamečiui aktualios yra BK 80 straipsnio nuostatos, kad parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį tokiam asmeniui turi būti siekiama: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų jo amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, pagal BK 92 str. 2 d., nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 92 str. 5 d. numatyta, jog atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamojo poveikio priemones.

V. Š. visas veikas padarė dar būdamas nepilnamečiu, šiuo metu jau sulaukęs 18 metų. Jis pakaltinamas, mokosi, gyvena su tėvais. Matyti, kad dar būdamas nepilnamečiu jis buvo nubaustas administracine nuobauda už alkoholio vartojimą, nuobauda jam buvo skirta ir už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą bei pasipriešinimą jiems. Jis padarė tris nusikalstamas veikas, ir kaip jau minėta, visos jos tyčinės, baigtos, dvi iš jų (BK 135 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 2 d.) sukelia padidintą pavojų visuomenei, savo esme – savanaudiškos. Tačiau, jis teisiamas pirmą kartą, jau minėta – šiuo metu mokosi. Iš byloje surinktų jį ir jo socialinę aplinką apibūdinančių duomenų matyti, kad tiek motina R. Š., tiek tėvas S. Š. piktnaudžiauja alkoholiu ir dėl to šeimoje kyla nuolatinės įtampos ir konfliktai. Kol alkoholis nėra vartojamas, šeimoje nėra didelių bėdų. V. Š. yra pakankamai brandaus amžiaus ir iš dalies pats gali savimi pasirūpinti. 2024-01-19 nepilnamečio individualaus vertinimo anketoje nurodyta, kad V. Š. ne kartą buvo siūlyta psichologo pagalba, bet jis pagalbos atsisakė. Kitokių paslaugų nebuvo poreikio skirti. Šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, nuo (duomenys neskelbtini) šeimai taikoma atvejo vadyba, šeimoje lankosi socialinė darbuotoja. Pažymima, kad pagrindinė šeimos problema yra alkoholio vartojimas. V. Š. visada atsisako pagalbos, kad jam būtų užtikrinta saugi aplinka, nes jis labai prisirišęs prie namų, visuomet teigia, kad jam namuose viskas gerai, jis gali savimi pasirūpinti. Iš mokymosi įstaigos gautose charakteristikose jis apibūdinamas pakankamai gerai, nors motyvacija mokytis silpna. Bet su mokytojais jis bendrauja gražiai, yra mandagus, auklėtojo skambučius atsiliepia, reaguoja į pastabas. Su grupės draugais bendrauja, draugiškas, aktyviai užsiima sportine veikla. Nėra gauta duomenų, kad po 2024-01-01 jis būtų padaręs naujus teisės pažeidimų.

Įvertinus visus aukščiau išdėstytus duomenis, kaltinamajam V. Š. pagal BK 140 str. 1 d. skiriama bausmė be laisvės atėmimo – viešieji darbai. Už kitas veikas jis baudžiamas laisvės atėmimo bausmėmis, skiriant jas mažesnes, nei sankcijose numatytas šių bausmių vidurkis. Paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 p. apėmimo būdu, nes veikos pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 2 d. sudaro idealiąją sutaptį, o BK 140 str. 1 d. numatyta veika labai skiriasi pagal pavojingumą. Taip pat yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai V. Š. gali būti pasiekti ir neskyrus jam laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai, t. y. jos vykdymą atidedant maksimaliai galimam 3 metų laikui, ir skiriant jam griežtas auklėjamojo poveikio priemones.

Kaltinamajam A. Š. antrinę teisinę pagalbą teikė VGTP paskirtas advokatas A. Cemnolonskas, tačiau pagal 2024-08-08 sprendimą kaltinamasis 100 % buvo atleistas nuo proceso išlaidų. Kitų proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 str., teismas

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 135 str. 2 d. 9 p., 140 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir jį nubausti:

- pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 140 str. 1 d. – 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 valandų neatlygintinai visuomenės labui;

- pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Pagal BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 ir 2 p., šias bausmes subendrinus griežčiausia bausme apimant kitas švelnesnes, jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Į laisvės atėmimo bausmės laiką jam įskaityti laiką, išbūtą jį sulaikius ir suėmus – nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. kovo 2 d.

Pagal BK 92 str., jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones:

1) elgesio apribojimą 12 mėnesių, elgesio apribojimo laikotarpiu jį įpareigojant:

1.1. mokytis;

1.2. būti jo gyvenamojoje vietoje nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu;

1.3. uždrausti jam be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;

1.4. nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų).

2) per 1 metus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlikti 100 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, perduodant nepilnametį motinai R. Š., V. Š. palikti galioti iki įsiteisės šis teismo nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – šias kardomąsias priemones panaikinti.

A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d. ir jį nubausti:

- pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

- pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pagal BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus griežtesne bausme apimant švelnesnę, jam paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Pagal BK 64 str. 1, 3 d., prie šios bausmės pridėjus dalį jo 2023-01-26 Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 10 dienų.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką jam įskaityti laiką, išbūtą jį sulaikius ir suėmus – nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. spalio 30 d.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. Š. pakeisti į suėmimą ir suimti jį teismo salėje.

- Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – 878,83 Eur už nukentėjusiajam V. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM (Vilnius, Europos a. 1, LT-03505, įmonės kodas 191351679), a/s (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000;

- nukentėjusiajam V. M. – 490 Eur turtinei ir 4000 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. Š. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 21,51 Eur už nukentėjusiajam G. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM (Vilnius, Europos a. 1, LT-03505, įmonės kodas 191351679), a/s (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000;

Daiktinius įrodymus bei kitus bylai reikšmingus daiktus, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo bei Kriminalistinės odorologijos skyriuose, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – kvapų pavyzdžius, tuščią butelį degtinės „Moskovskaya“, vokus su įvairiais tyrimo metu paimtais objektais bei lyginamaisiais pavyzdžiais, V. M. žalios spalvos striukę, jo aulinukus, sportines kelnes, bliuzoną, sportinius batelius – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teismui.