- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-16
- Bylos Nr.
- 2A-712-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01046-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- A. Č.
- Ieškovas
- R. K., A. K.
- Trečiasis asmuo
- A. J. Č., VĮ „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. K. ir A. K. ieškinį atsakovui A. Č. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir atsakovo A. Č. priešieškinį, tretieji asmenys A. J. Č., VĮ „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai R. K. ir A. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Geovisata“ 2012-11-02 parengtą žemės sklypo planą, kuriame žemės sklypo ribos yra pažymėtos posūkių taškais 1-4 su koordinatėmis: (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas A. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį (priešieškinį), kuriuo prašė jį atmesti, nustatyti, kad riba tarp atsakovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra tarp taškų, kurių koordinatės (duomenys neskelbtini), einanti linija, pagal VĮ Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistės E. G. 2014-07-10 parengtą kadastrinių matavimų planą, (iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ginčą nagrinėti teismo nuožiūra.Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį , kuriuo prašė ginčą nagrinėti teismo nuožiūra.Ieškovai R. K. ir A. K. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nustatyti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Geovisata“ 2017-02-10 parengtą Žemės sklypų situacijos planą M 1:1000, kuriame žemės sklypo ribos pažymėtos posūkių taškais 4-5-6-7-4 su koordinatėmis: taško (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas A. Č. pateikė atsiliepimo (priešieškinio) reikalavimo patikslinimą, kuriuo prašė žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas nustatyti pagal VĮ Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistės I. P. parengtą kadastrinių matavimų planą.Ieškovai R. K. ir A. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo atsiliepimo (priešieškinio) reikalavimo patikslinimą, kuriuo prašė tenkinti patikslintą ieškinį, prašymą dėl atsakovo atsiliepimo (priešieškinio) reikalavimo patikslinimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas A. Č. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti, nustatyti, kad riba tarp atsakovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra tarp taškų, kurių koordinatės (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plane taškas Nr. 3), einanti linija, pagal VĮ Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistės I. P. 2016-10-31 parengtą kadastrinių matavimų planą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017-05-16 sprendimu ieškinį tenkino: nustatė ieškovams R. K. ir A. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Geovisata“ 2017-02-10 parengtą Žemės sklypų situacijos planą M 1:1000, kuriame žemės sklypo ribos pažymėtos posūkių taškais 4-5-6-7-4 su koordinatėmis: taško (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo A. Č. 6 492,37 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovų A. K. ir R. K. naudai, 1 381,00 Eur teismo ekspertizei ir eksperto vykimo į teismo posėdį bei su tuo turėtoms kitoms išlaidoms apmokėti, valstybės naudai 43,56 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų bei šaukimų įteikimu, atlyginti; priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog atsakovo pareikštas reikalavimas dėl jam priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo pažeidžia ieškovų teises, nes žemės sklypai persidengia, o patvirtinus atsakovo kadastrinius matavimus, ieškovų sklypo plotas dar labiau sumažėtų – iki 8,61 ha. Teismas konstatavo, kad matininkė E. G., sudarydama 2014-07-10, žemės sklypo matavimų planą, (patikslinus reikalavimą – matininkė I. P.) nepagrįstai nurodė, kad jį rengė pagal išlikusius riboženklius, nors jų ten nebuvo. Teisme liudiję šalia ginčo šalių gyvenę ar šiuo metu tebegyvenantys A. J. Č., K. S., G. Č.,T. R. parodė, kad savavališkai atsakovo įkastas gelžbetoninis stulpas niekada nežymėjo sklypų ribos. Liudytojas S. S. patvirtino visą žemės sklypų matavimo darbų eigą 2001 – 2002 m., tačiau neigė statęs riboženklį. Visuose matavimuose ir žemės sklypų ribų žymėjimuose dalyvavo ir atsakovas, kurio parašas yra 2001 m. jo žemės sklypo abrise. Atsakovas sutiko ir su visais 2002 m. parengto P. Č. žemės sklypo abriso kraštinių ilgiais ir konfigūracija. Teismo ekspertas V. Š. ekspertizės akte pažymėjo, kad „Ribos posūkio taškas kelio pakraštyje tarp žemės sklypų Nr. 68 ir Nr. 64 pažymėtas nebuvo“. Tai jis patvirtino ekspertizės išvadose atsakydamas į 8 bei 9 šalių klausimus. Atsakovo matininkei ir antstolei parodyta betoninio stulpo nuolauža negali būti laikoma nei riboženkliu, nei neišlikusios medinės tvoros fragmentu, nes matininkas S. S. teisme paaiškino, kad tokių riboženklių niekada niekam nestatydavo ir nėra jokių duomenų apie tai, kad neišlikusios medinės tvoros stulpeliai būtų buvę betoniniai. Tad teismas konstatavo, kad atsakovas (galimai 2008 m.) savavališkai įkasė į ieškovų žemės sklypą jo įsivaizduojamą ribą ženklinantį betoninio elektros stulpo gabalą, kuris nežymėjo realios sklypo ribos ir negalėjo/negali būti laikomas riboženkliu.Atsakovas naudojasi didesniu žemės sklypu (4 241 kv. m.) negu jam priklauso pagal žemės sklypo nuosavybės dokumentus (4 000 kv. m.), t. y. ir ieškovų žemės sklypo dalimi. Aplinkybė, kad asmuo faktiškai užvaldė kaimyninio žemės sklypo dalį, o kitas savininkas to neginčijo, negali būti laikoma tinkamu patvirtinimu, kad vienas asmuo kitam perdavė dalį nuosavybės.Pagal naujai teikiamą 2017-02-10 UAB „Geovisata“ žemės sklypų situacijos planą M1:1000 bendra ieškovų ir atsakovo žemės sklypų riba, pažymėta taškais ,,4“ ir ,,7“, yra nustatoma 32 m. ilgio, t. y. būtent tokio ilgio, kokio ji nurodyta 2002-09-16 AB „Vilniaus hidroprojektas“ inžinieriaus S. S. parengtame plane (abrise), kuris buvo suderintas su tuomete ieškovų žemės sklypo savininke P. Č.. 2017-02-10 UAB „Geovisata“ žemės sklypų situacijos plane Ml: 1000 taškas ,,6“ jau anksčiau buvo suderintas su trečiuoju asmeniu šioje byloje A. J. Č., todėl šio taško koordinatės nesikeičia ir pagal šiuos UAB „Geovisata“ naujai atliktus kadastrinius matavimus. Tuo pačiu nesikeičia ir pietinės ieškovų žemės sklypo ribos ilgis, kuris ir toliau lieka 27,01 m.Siekiant nustatyti bendrą atsakovo ir ieškovų žemės sklypų ribos tašką prie bendro naudojimo kelio, reikia nuo kadastriniais matavimais suformuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ,,2“ taško koordinatės (duomenys neskelbtini), atidėti 77 m. Tokiu atveju riboženklį tarp atsakovo ir ieškovų žemės sklypų reikia pastatyti vadovaujantis 2001-06-15 AB „Vilniaus hidroprojektas“ inžinieriaus S. S. parengtu abrisu, kuris buvo pasirašytas paties atsakovo. Kaip matyti pagal UAB „Geovisata“ 2017-02-10 Žemės sklypų situacijos planą M 1: 1000, nuo minėtos žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), koordinatės (taškas ,,2“) atidėjus 77 m. yra aiški atsakovo ir ieškovų žemės sklypų riba prie bendro naudojimo kelio ir ji žymima tašku ,,4“ pagal 2017-02-10 UAB „Geovisata“ žemės sklypų situacijos planą M 1:1000. Šio bendro taško (ribos) koordinatė x(duomenys neskelbtini). Nustačius šį sklypų ribos tašką ,,4“ prie bendro naudojimo kelio bei nesant ginčo tarp šalių dėl taško ,,7“ koordinačių (duomenys neskelbtini) (šios koordinatės yra analogiškos tiek nurodytoms VĮ „Valstybės žemės fondas“ 2016-10-31 žemės sklypo plano ištraukoje M 1:1000, tiek ir nurodytoms 2017-02-10 UAB „Geovisata“ žemės sklypų situacijos plane M 1:1000), yra aiški atsakovo ir ieškovų žemės sklypų bendra riba ir aiškios jos koordinatės. Teismas konstatavo, kad naujai teikiamas ieškovų žemės sklypo situacijos planas, pagal kurį ir yra prašoma nustatyti ieškovų žemės sklypo ribas, yra parengtas tinkamai ir pagal pirminius teritorijų planavimo dokumentus. Ir patikslintame ieškinyje, ir ekspertizės akte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šioje byloje kilęs ginčas turi būti sprendžiamas pagal pirminius teritorijų planavimo dokumentus ir būtent jais vadovaujantis nustatomos ieškovų ir atsakovo žemės sklypo ribos. Pirminiai teritorijų planavimo dokumentai yra išlikę, jie yra aiškūs, todėl faktinis naudojimas nėra esminis bendros žemės sklypų ribos nustatymo kriterijus ir reikia vadovautis pirminiais teritorijų planavimo dokumentais.Atsakovas taip pat nepateikė pagrįstų motyvų, kurie paneigtų UAB „Geovisata“ 2012-11-02 ir 2017-02-10 atliktų kadastrinių matavimų teisingumą, o atsakovo pareikštas reikalavimas dėl jam priklausančio sklypo ribų nustatymo aiškiai pažeidžia ieškovų teises. 2016-08-29 teismo ekspertizės akte Nr. 105 pažymėta, kad UAB „Geovisata“, atlikdama kadastrinius matavimus, vadovavosi pirminiais teritorijų planavimo dokumentais, tačiau suklydo nenustatydama bendros ribos ir apie tai nurodyta išvados 1, 3, 9 punktuose. Taip pat teismo ekspertizės akte pažymėta, kad VĮ Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2014-07-10 atsakovo sklypo kadastriniai matavimai atlikti netinkamai, nesivadovaujant pirminiais teritorijų planavimo dokumentais, vadovaujantis žemės sklypo savininko nurodyta žemės sklypo naudojimo riba, neatsižvelgiant į pirminius teritorijų planavimo dokumentus. Išvadų 8 punkte nurodyta, kad ieškovų žemės sklypo ribos tarp posūkio taškų Nr.1 ir Nr. 2, bei Nr. 1 ir Nr. 4 pagal UAB „Geovisata“ 2012-11-02 parengtą žemės sklypo planą negali atitikti pirminio ženklinimo ir 2002-09-16 paženklinimo –parodymo akto duomenis, nes pagal 2002-09-16 paženklinimo akto duomenis pirminio ženklinimo nebuvo.Vadovaujantis ekspertizės aktu yra aišku, kaip nustatyti bendrą ribos posūkio tašką prie bendro naudojimo kelio tarp ieškovų ir atsakovo žemės sklypų ir ta riba yra nustatyta pagal ieškovų žemės sklypo naujai atliktus kadastrinius matavimus. Teismas neturėjo jokio pagrindo nesutikti su šiomis teismo eksperto išvadomis. Ekspertas teismo posėdyje, susipažinęs su UAB „Geovisata“ 2017-02-10 atliktais naujais kadastriniais matavimais ir Žemės sklypų situacijos planu (M1:1000), pažymėjo, kad šios bendrovės matininkai naujuose sklypo Nr. 68 matavimuose ištaisė klaidą, t. y. jau nebeliko tarpo tarp sklypų ribos. Dėl šios priežasties teismas laikė, kad UAB „Geovisata“ kadastrinių matavimų planas yra teisingai suprojektuotas, priimtinas, parengtas, atsižvelgiant į pirminius teritorijų planavimo dokumentus, teisės aktų reikalavimus.Nors Vyriausiasis administracinis teismas 2014-04-17 sprendimu ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2013-02-19 sprendimą Nr. 45SK-(14.45.110.)-127, tačiau visiškai nenagrinėjo, ar UAB „Geovisata“ tinkamai ar netinkamai atliko matavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas A. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-05-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, 2) paskirti pakartotinę ekspertizę, ekspertizės atlikimą pavesti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos institutui, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-04-17 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A502-696/2014, nustatė, kad ieškovų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimas (o kartu ir UAB „Geovisata“ 2012-11-02 parengtas žemės sklypo planas) pakeitė ir egzistuojančią faktinę ribą tarp pareiškėjui ir tretiesiems asmenims priklausančių sklypų, kad ginčijamas administracinis aktas (o kartu ir UAB „Geovisata“ 2012-11-02 parengtas žemės sklypo planas) prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 daliai. Tad atsakovui nereikėjo iš naujo įrodinėti, kad ginčo žemės sklypų riba buvo paženklinta, o UAB „Geovisata“ kadastrinių matavimų planas neatitinka pirminio žemės sklypų ženklinimo ir ginčo žemės sklypų faktinio naudojimo.Teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo žemės sklypai nebuvo paženklinti.Teismas nepagristai ekspertizės 2016-08-29 aktui Nr. 105 suteikė didesnę įrodomąją galią. Ekspertizė yra niekinė, nes ekspertizės akto išvados yra prieštaringos, juose ekspertas pasisako dėl byloje pateiktų kadastrinių matavimų atitikimo teisės aktų reikalavimams, ekspertas neatsakė į visus pateiktus klausimus, kai kurie atsakymai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, ekspertizės atlikimui ekspertas nenaudojo jokių techninių priemonių, nevyko į vietą, nepalygino šalių planų su kadastro žemėlapyje įbraižytomis ginčo sklypų ribomis.Ekspertas netinkamai įvertino ieškovų 2002-09-16 paženklinimo-parodymo akto duomenis dėl riboženkliu gretimybėje su A. Č. žemės sklypu ir ši klaida yra esminė. Eksperto samprotavimai dėl to, kaip rasti ieškovo ir atsakovo žemės sklypų pagal bendro naudojimo kelio nurodytą ribos tašką yra visiškai nepagrįsti, nes paremti klaidinga prielaida, jog šalių sklypai riboje ties bendro naudojimo keliu nebuvo pažymėti riboženkliu.Eksperto išvada dėl atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų plano netinkamumo nepagrįsta. Tai patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių teritorinio padalinio Žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2014-09-08 tikrinimo aktas Nr. 45KAM-87231, kuriame nurodyta, kad VĮ Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistės E. G. 2014-07-10 parengtas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atitikimas teritorijų planavimo dokumentams nustatytas teisingai, žemės sklypo plotas nustatytas teisingai.Ekspertizės akto nuoroda apie tai, kad esant jau įregistruotiems gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniams matavimams, kiti greta šio sklypo atliekami kadastriniai matavimai privalo būti derinami prie jau paminėtų, padaryta, plečiamai aiškinant kadastro Nuostatų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių nuostatas. Žemės reformos žemėtvarkos projekto duomenys taip pat, kaip ir preliminaraus plano, abriso, nenusako žemės sklypo tikslios padėties teritorijoje. Ekspertizės akte Nr. 105 visiškai neanalizuojami preliminarus planai, tik abrisai, kurie nėra nei teritorijų planavimo dokumentai, nei žemėvaldos projektai.Teismas netinkamai aiškino ir liudytojų parodymus, įrodymus vertino šališkai.Maksimaliai ieškovams priteistina suma advokato pagalbai apmokėti sudarytų viso 3 584,32 Eur. Teismas ieškovams nepagrįstai priteisė 6 451,37 Eur, nes ši suma yra nepagrįstai didelė. Teismas visiškai neanalizavo nei paslaugų pobūdžio, nei nurodytų įkainių.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas nustatė visus teisės taikymui reikšmingus faktus, tinkamai taikė teisės normas, įvertino visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą.Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyrius jau buvo suderinęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, nustatęs, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas parengtas vadovaujantis pirminiais teritorijų planavimo dokumentais. Byloje pateiktas ieškovų situacinis planas yra beveik analogiškas anksčiau Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintam žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) planui.Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo pareikštas reikalavimas dėl jam priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo, pažeidžia ieškovų teises, nes žemės sklypai persidengia, patvirtinus atsakovo kadastrinius matavimus, ieškovų sklypo plotas dar labiau sumažėtų – iki 0,0861 ha.Sutiktina su teismo išvada, kad atsakovas naudojasi didesniu žemės sklypu (4 241 kv. m), negu jam priklauso pagal žemės sklypo nuosavybės dokumentus (4 000 kv. m), t. y. ieškovų žemės sklypo dalimi.Teismas pagrįstai konstatavo, kad naujai teikiamas ieškovų žemės sklypo situacijos planas, pagal kurį ir yra prašoma nustatyti ieškovų žemės sklypo ribas, yra parengtas tinkamai ir pagal pirminius teritorijų planavimo dokumentus. Ieškovai R. K. ir A. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra iš esmės identiškas apelianto atsiliepimui į patikslintą ieškinį, kurio turinys ir argumentai buvo išsamiai ir argumentuotai sukritikuoti, priimant skundžiamą sprendimą.Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-3714-643/2013 nurodė tik tai, kad ginčytu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo sprendimu „nekilnojamojo daikto kadastro duomenys buvo keičiami be teisėto pagrindo, žinant, kad ginčas tarp gretimų žemės sklypų savininkų ribos gali būti išnagrinėtas tik teismine tvarka“. Byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl ankstesnio UAB „Geovisata“ parengto ieškovų žemės sklypo plano atitikimo/neatitikimo pirminiam žemės sklypų ženklinimo bei dėl faktinio naudojimo.Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 93-916/2017). Šioje byloje ekspertas kategoriškai atsakė į klausimus.Teismas išsamiai ir aiškiai pagrindė, kodėl apelianto taip akcentuojamas riboženklis negali būti laikomas bendru ieškovų ir atsakovo žemės sklypų ribos tašku.Sunkiai suvokiamas apelianto teiginys, kad abrisai yra ne teritorijų planavimo dokumentai ir nieko reikšmingo nepatvirtina. Jeigu vadovautis tokia logika, bet kokie bet kurio žemės sklypo matavimai turėtų būti atliekami prašančiajam tiesiog ranka parodant į krūmus ar žolės kuokštą.Liudytojas S. S. patvirtino visą žemės sklypų matavimo darbų eigą 2001-2002 m., nurodė, kad jokių problemų nekilo matuojant žemės sklypus ir rengiant jų abrisus.Prašymas skirti byloje pakartotinę ekspertizę nepagrįstas.Tik teismo diskrecijos teisė priteisti vienokį ar kitokį bylinėjimosi išlaidų dydį. Byla buvo pradėta dar 2015 m. rugsėjį, vyko ne vienas teismo posėdis, ieškovai teikė teismui eilę naujų duomenų, planų, byla buvo atnaujinta, po ko sekė dar keli teismo posėdžiai, buvo teikti nauji dokumentai. Būtent tai ir lėmė tokį bylinėjimosi išlaidų dydį, koks ir buvo ieškovų sumokėtas jų atstovui.Tretieji asmenys A. J. Č., VĮ „Registrų centras“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr.68), esantis (duomenys neskelbtini), kurį jie įsigijo 2007-10-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Jų įsigytas žemės sklypas suformuotas UAB „Geovisata“ 2012-11-02 atliekant kadastrinius matavimus. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,40 ha namų valdos žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 64), esantis (duomenys neskelbtini), kurį jis įgijo 2006-06-21 paveldėjimo pagrindu, po savo tėvo S. Č. mirties. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Jo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2002-05-28.Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2013-02-19 priėmė sprendimą Nr. 45SK-(14.45.110.)-127 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geovisata“ projekto vadovo S. Č. 2012-11-02 parengtą žemės sklypo kadastro bylą, laikytiną neatskiriama šio sprendimo dalimi. Atsakovas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2013-02-19 sprendimo Nr. 45SK-(14.45.110.)-127 teisėtumo ir pagrįstumo. Išnagrinėjęs skundą teismas 2013-10-01 sprendimu (administracinė byla Nr.1-3714-643/2013) jį atmetė ir nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatomis yra nagrinėtinas bendros kompetencijos teisme. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, jį patenkino ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2013-02-19 sprendimą Nr. 45SK-(14.45.110)-127. Teismas 2014-04-17 sprendime (administracinė byla Nr. A502-696/2014) pažymėjo, kad nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų veiksmais negali būti koreguojami nuosavybės teisiniai santykiai, o nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenys buvo keičiami be teisėto pagrindo, žinant, kad ginčas tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl ribos gali būti išnagrinėtas tik teismine tvarka.Bylos medžiagoje yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių teritorinio padalinio surašytas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2014-09-08 tikrinimo aktas Nr. 45 KM-87231, kuriame konstatuota, kad žemės sklypo ribų planas sudarytas ir žemės sklypo ribų paženklinimo aktas užpildytas neteisingai. Ieškovai nesutiko su matininkės E. G. nustatytomis kaimyninio žemės sklypo ribomis ir 2014-06-12 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte savo nesutikimą grindė tuo, kad atsakovo sklypo matavimai buvo atliekami nuo savavališkai įkalto betoninio kuolo, pavadinto-riboženkliu.Ir priešingai, ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2012-12-17 tikrinimo akte Nr. 45 KAM-116944 konstatuota, kad žemės sklypo plotas nustatytas, jo planas sudarytas, žemės sklypo ribų paženklinimo aktas užpildytas, sklypo kadastro duomenų forma užpildyta, vertės apskaičiuotos ir kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota – teisingai. Minėtame žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte taip pat pažymėta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, UAB „Geovisata“ atliko vadovaudamasi žemės sklypo Stanislavo kadastrinės vietovės planu M1:5000, 2002-09-16 žemės sklypų ribų nustatymo abrisu (ieškovams priklausantis žemės sklypas abrise pažymėtas Nr. 68), kitais dokumentais. Ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas yra 0,10 ha, tačiau faktiškai natūroje šio sklypo plotas yra 0,901 ha. Į UAB „Geovisata“ 2012-07-10 pranešimą NŽT prie ŽŪM Švenčionių skyrius atsakė, kad atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus reikia vadovautis gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) abrisais ir žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr.45ŽN-84 (t. y. riboženklį, pažymėtą Nr. 1 atstatyti į atsakovo žemės sklypo pusę 1,96 m). Ploto trūkumas bus kompensuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“.
Dėl prašymo skirti pakartotinę ekspertizę
Atsakovas prašo byloje paskirti pakartotinę ekspertizę. CPK 219 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vadovaujantis minėta nuostata, pakartotinė ekspertizė skiriama tik tuo atveju, kai teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-219/2016). Pažymėtina, jog toks prašymas buvo teiktas ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teismas prašymą atmetė. Kaip bus atskleista nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl ginčo ekspertizės išvadų, jų aiškumo ir išsamumo, ekspertizę atlikęs ekspertas buvo apklaustas teismo posėdžio metu, situacija, kai yra prieštaravimai tarp kelių teismo ekspertizių byloje nesusiklostė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo byloje skirti pakartotinę ekspertizę. Atsakovas naujų argumentų, kurie pagrįstų būtinybę skirti pakartotinę ekspertizę, apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl teisėjų kolegija šį atsakovo prašymą atmeta.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Atsakovas nurodo, jog atsakovui nereikėjo iš naujo įrodinėti, kad ginčo žemės sklypų riba buvo paženklinta, o UAB „Geovisata“ kadastrinių matavimų planas neatitinka pirminio žemės sklypų ženklinimo ir ginčo žemės sklypų faktinio naudojimo, nes tai yra prejudiciniai faktai, nustatyti administracinėje byloje Nr. A502-696/2014. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka. Atsakovo minimoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2013-02-19 sprendimo Nr. 45SK-(14.45.110.)-1272 panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas šioje administracinėje byloje nurodė, kad be procedūrinių pažeidimų (atsakovui neįteikiant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ir ginčo dėl sklypų ribų buvimo), kitų pažeidimų nebuvo nustatyta, dėl to skundas buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, 2014-04-17 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A-502-696/2014, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė tik tai, kad ginčytu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo sprendimu „nekilnojamojo daikto kadastro duomenys buvo keičiami be teisėto pagrindo, žinant, kad ginčas tarp gretimų žemės sklypų savininkų ribos gali būti išnagrinėtas tik teismine tvarka“. Taigi, šioje administracinėje byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl ginčo žemės sklypų ženklinimo, ankstesnio UAB „Geovisata“ parengto ieškovų žemės sklypo plano atitikimo/neatitikimo pirminiam žemės sklypų ženklinimui bei dėl žemės sklypų faktinio naudojimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsakovo nurodomų aplinkybių pripažinti nagrinėjamoje byloje esant prejudiciniais faktais.Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo žemės sklypai nebuvo paženklinti. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais atsakovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad atsakovo nurodomas riboženklis negali būti laikomas ginčo žemės sklypų ženklinimu teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir aiškiai pagrindė minėtą išvadą, nurodydamas, jog: (i) atsakovo minimas riboženklis buvo įkastas paties atsakovo jo pageidaujamoje vietoje, (ii) matininkas S. S. (kuris atliko visos teritorijos žemės sklypų matavimus, parengė abrisus), apklaustas byloje liudytoju, kategoriškai nurodė, kad jis niekada tokių riboženklių (gelžbetoninio stulpo gabalo) neįkasinėjo, (iii) šalia ginčo šalių gyvenę ir tebegyvenantys liudytojai A. J. Č., K. S., G. Č., T. R. parodė, kad apelianto savavališkai įkastas gelžbetoninis riboženklis niekada nežymėjo sklypų ribos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo žemės sklypų ženklinimo yra teisingos ir pagrįstos, išsamiai motyvuotos, todėl spręsti priešingai šiuo atveju pagrindo nėra.Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai 2016-08-29 ekspertizės aktui Nr. 105 suteikė didesnę įrodomąją galią. Teisėjų kolegija su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016). Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika, pagrįstai pripažino ginčo ekspertizės aktą tiesioginiu įrodymu byloje. Ekspertizės akte ekspertas pateikė kategoriškus atsakymus į klausimus apie atliktų matavimų teisingumą ir teisėtumą, kaip turi būti nustatomos žemės sklypų ribos, kaip konkrečioje situacijoje galima apskaičiuoti ir nustatyti bendrą ieškovų ir atsakovo žemės sklypų ribos tašką prie bendro naudojimo kelio, taip pat davė kategorišką išvadą, kad sprendžiant dėl ginčo sklypų ribų, turi būti vadovaujamasi pirminiais teritorijų planavimo dokumentais. Nors atsakovas nurodo, jog ekspertizė ir jos išvados yra ydingos, nėra pagrindo jomis vadovautis, teisėjų kolegija atitinkamų ekspertizės akto ir jo išvadų defektų nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertizė atlikta tinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į jos išvadas, priimdamas ginčijamą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija atskirai pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas kitaip vertina į bylą pateiktus įrodymus ir daro kitokias išvadas nei ekspertas bei pirmosios instancijos teismas, savaime nesudaro pagrindo tiek atmesti ekspertizės aktą kaip įrodymą byloje, tiek panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, o priešieškinio – ne, toks procesinis sprendimas sudaro prielaidas teisingumui ir niekaip nepažeidžia atsakovo teisių, nes jokiam asmeniui nepriklauso daugiau nei jis yra teisėtai įgijęs.Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovų naudai priteisė nepagrįstai dideles išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais atsakovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Aukščiau išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad Rekomendacijose yra nustatytas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis, tačiau teismas, taikydamas Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, sprendžia, kokia suma yra tinkama, t. y. teismo diskrecijai yra palikta spręsti dėl konkretaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas jam suteikta diskrecija, teisingai ir pagrįstai sprendė dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Nors iš atsakovo ieškovų naudai priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, teisėjų kolegija sutinka su ieškovų argumentais, jog atitinkamą bylinėjimosi išlaidų dydį objektyviai nulėmė nagrinėjamos bylos ir jos proceso specifika, o konkrečiai – nagrinėjama byla tęsiasi nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, įvyko daug teismo posėdžių, byla, žvelgiant iš faktinių aplinkybių gausos ir nustatinėjimo komplikuotumo perspektyvos, yra sudėtinga, nemažos apimties. Taigi, šios aplinkybės yra pakankamu pagrindu spręsti, kad ieškovų prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti mažinti pagrindo nebuvo ir nėra.Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovų naudai, yra pagrindas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti, o ieškovų – atmesti, nepateikus šių išlaidų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.