- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-379-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00765-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- E. Z.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5721-939/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui E. Z. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo E. Z. priteisti 444,36 Eur skolą, 1 061,13 Eur delspinigius, 44,44 Eur baudą, 2,90 Eur dydžio Gyventojų registro išlaidas, 5 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos grąžinimo, 35 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad UAB Ūkio banko lizingas ir atsakovas 2007 m. sausio 6 d. pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 701563920, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo didelės vertės prekes (daiktus) – monitorių, kompiuterį, programinę įrangą. Atsakovas sutarties 2.1 punktu įsipareigojo per sutartyje numatytą 24 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį, t. y. iki 2008 m. gruodžio 30 d., pagal šalių suderintą (susitartą) mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas taip pat įsipareigojo sutarties 5.5 punktu informuoti lizingo bendrovę, jeigu pasikeičia atsakovo sutartyje nurodytas adresas ar telefonas, banko rekvizitai, turto laikymo vieta, atsakovo finansinė būklė, turinti reikšmės sutarties vykdymui (dėl ko negali ar negalėtų vykdyti sutarties) ir t. t. Taip pat, vadovaujantis sutarties 11.1 punktu, šalys, siekdamos užtikrinti sutarties įvykdymą, susitarė dėl sutarties neįvykdymo pasekmių, t. y. susitarė, jog atsakovui pažeidus mokėjimų grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o sutarties 11.2 punkte buvo numatyta, jog nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas šios sutarties 5.5 punktą, sumoka lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. Atsakovas nuo 2007 m. liepos 30 d. jokių įmokų už turtą ieškovei (kreditoriui) nemoka. Atsakovas, pažeidęs sutartį, kreditoriui liko skolingas už turtą 444,36 Eur (1 534,28 Lt) dydžio sumą (pagrindinę skolą). Atsakovas sutarties nenutraukė, turto negrąžino, ne(į)vykdė prisiimtų įsipareigojimų, su kreditoriumi (nei pradiniu, nei naujuoju) nebendradarbiavo (nebendradarbiauja), tuo pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, įtvirtintus sutarties 2.1 punkte, dėl ko sutarties 11.1 punkto pagrindu atsakovui buvo skaičiuojami delspinigiai. Kadangi UAB Ūkio banko lizingas ir UAB „Kapitalo valda“ 2009 m. kovo 4 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kuria UAB Ūkio banko lizingas perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teises į atsakovą pagal sutartį ir iš sutarties kylančius reikalavimus. UAB „Kapitalo valda“ atsakovui pagal sutartyje nurodytą adresą išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo perėmimo (perleidimo) bei apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimą, pareikalavo atsakovą įvykdyti 2009 m. kovo 4 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. 462 naujajam kreditoriui perleistus reikalavimus ir įspėjo atsakovą, kad, negrąžinus skolos, bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau atsakovas prievolių kreditoriui nevykdė, bendradarbiavimo ir bendravimo vengė.
3. Atsakovui E. Z. ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2020 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 punkte nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo E. Z. 444,36 Eur skolos, 159,97 Eur delspinigių, 44,44 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (648,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad nors ieškovė nurodė, jog apie reikalavimo perleidimą atsakovą iš karto informavo, tačiau į bylą tokių įrodymų nepateikė.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovas sutarties nevykdė, iki ieškinio teismui padavimo skolos negrąžino, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nebuvo.
7. Teismas, nustatęs, kad ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius, o kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija skolos sumą, konstatavo, jog ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, bei nurodė, kad teiginiai, jog nuo 2010 m. ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, nepagrįsti įrodymais, o duomenų, kad atsakovas būtų ketinęs / žadėjęs ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra.
8. Teismas sprendė, kad atsakovas yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu įsigijo kompiuterinę ir programinę asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jam taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos.
9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, prievolė yra įvykdyta iš dalies, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, netesybas sumažino ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą.
10. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė sutarties 5.5 punkto sąlygas ir nepranešė ieškovei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo – iš atsakovo ieškovės naudai priteistą 159,97 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti iki 1 061,13 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.), atitinkamai, patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 444,36 Eur dydžio skolos, 1 061,13 Eur dydžio delspinigių, 44,44 Eur dydžio baudos, kitų sumų, likusioje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo 20 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Sprendimas dalyje dėl delspinigių priteisimo (sumažinimo), teismo iniciatyva delspinigiams pritaikius sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senatį, yra nepagrįstas, netgi neteisėtas ieškovės (apeliantės) atžvilgiu, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos teisės aktų taikymo praktiką. nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali.
11.2. Išperkamosios nuomos sutartis nėra vartojimo kredito sutartis (Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovą laikyti vartotoju. Negana to, teismas neturėjo jokio pagrindo ieškovės laikyti kredito davėju, kadangi akivaizdu, kad tai ne kreditas (ne kredito sutartis).
11.3. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgą laiką ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove), bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę (apsunkino skolos išieškojimą, kas didino skolos išieškojimo išlaidas, nereagavo į daugkartinius ieškovės bandymus susiekti ir t. t.).
11.4. Teismas, vadovaudamasis vien tik formaliais kriterijais (dėl silpnesnės šalies (vartotojo)), negali ginti vien tik skolininko interesus (skolininko, kuris yra nesąžiningas, kuris ir toliau nebendradarbiauja nei su kreditoriumi, nei su teismu), nors kreditorius ir yra stipresnis kontrahentas (ko ir neneigia apeliantė), bet turi (į)vertinti faktines aplinkybes, t. y. skolininko elgesį, kitas aplinkybes, pavyzdžiui, tai, kad kreditorius savo iniciatyva delspinigių dydį sumažino nuo 0,2 proc. (sutartinių) iki 0,05 proc. Be to, apeliantės nuomone, teismas turi teisingai ir objektyviai įvertinti šalių interesų pusiausvyrą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.
11.5. Ieškovė (apeliantė) pažymi, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarys išvadą, jog pirmosios instancijos teismas vis tik netaikė atsakovo atžvilgiu 6 (šešių) mėn. (sutrumpintos) delspinigių senaties, ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-10918-871/2018, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-270-357/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-458-569/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A- 428-372/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1089-613/2020 išdėstytais argumentais, kadangi mano, kad šie teismo (teismų) argumentai yra mažiau subjektyvus bei šališki (nesąžiningo) atsakovo atžvilgiu, labiau atitinka ieškovės ir skolininko interesų pusiausvyrą, t. y. yra teisingesni.
11.6. Teismas, savo iniciatyva taikydamas sutrumpintą ieškinio senatį (180 dienų), atitinkamai, nepagrįstai priteisė mažesnes bylinėjimosi išlaidas negu ieškovė faktiškai jas patyrė, tokiu būdu pažeidė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų žemesnių instancijų teismų formuojamos teismų praktikos.
12. Atsakovas E. Z. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
15. Byloje kilo ginčas dėl sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi ir teismo teisės sumažinti delspinigius už sutartinės prievolės įvykdymo termino praleidimą.
16. Byloje nustatyta, kad atsakovas E. Z. 2007 m. sausio 6 d. sudarydamas su pradiniu kreditoriumi UAB Ūkio banko lizingu išperkamosios nuomos sutartį įsigijo kompiuterinę ir programinę įrangą ir įsipareigojo sutartį įvykdyti per 24 mėnesius, mokėdamas įmokas pagal sutartą grafiką. Atsakovas sumokėjo pirmąsias septynias išperkamosios nuomos sutarties įmokas ir liko skolingas 444,36 Eur. 2009 m. kovo 4 d. pradinis kreditorius pasirašė su ieškove UAB „Kapitalo valda“ reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal pirmiau minėtą sutartį. Ieškovė ieškiniu prašė, be kitų reikalavimų, kuriuos teismas tenkino visiškai, priteisti 1 061,13 Eur delspinigius, kuriuos paskaičiavo už 4 776 dienas. Skundžiamu sprendimu teismas ieškovės ieškinį dėl delspinigių tenkino iš dalies, juos sumažindamas iki 159,97 Eur dydžio.
17. Ieškovės nuomone, išperkamosios nuomos sutartis nėra vartojimo kredito sutartis, atsakovas nėra vartotojas, o ieškovė nėra kredito davėja, todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties šalis. Pastebėtina, kad ieškovė savo reikalavimą kildina iš 2007 m. sausio 6 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties. Vartojimo kredito institutas nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. buvo įtvirtintas CK 6.886–6.891 straipsniuose. Paminėtos sutarties sudarymo metu galiojusi CK 6.886 straipsnio 2 dalis reglamentavo, kad vartojimo kredito sutartimi laikoma pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Taigi nagrinėjamu atveju ginčo santykiams taikytinos šių teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios teisės normos, t. y. CK 6.886–6.891 straipsniai. Todėl pagal šias teisės normas ir remiantis kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas 2007 m. sausio 6 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį negalėjo vertinti kitaip, kaip tik vartojimo kredito sutartimi, ir todėl pagrįstai atsakovui taikė apsaugines vartojimo kredito nuostatas.
19. Ieškovės vertinimu, teismas be šalies prašymo savo iniciatyva neturėjo teisės taikyti ieškinio senaties termino, o pritaikęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, neproporcingai sumažino ieškovės prašomus priteisti delspinigius.
20. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, turėtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
21. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus – atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių turėjusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad atsakovas yra vartotojas, kad prievolė yra įvykdyta iš dalies, kad ieškovė ilgai delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, patvirtina sąlygų mažinti delspinigius egzistavimą.
23. Kaip matyti iš sprendimo už akių turinio, teismas priteisė delspinigių sumą, apskaičiuotą taikant sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą už 180 dienų laikotarpį. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai pritaikė aptariamam reikalavimui ieškinio senatį. Šį argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Pirma, jeigu teismas būtų taikęs ieškinio senatį, jis būtų ieškinį atmetęs visa apimtimi, kadangi jis yra pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąjį 10 metų senaties terminą. Antra, teismas 180 dienų terminą pasirinko kaip kriterijų, leidžiantį nustatyti šalių interesų pusiausvyrą atitinkantį delspinigių dydį. Trečia, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytas 180 dienų terminas vartojimo santykiuose yra taikomas ne tik kaip ieškinio senaties terminas, bet kaip orientacinis laikotarpis, už kurį apskaičiuotos netesybos pripažįstamos pagrįstomis. Ketvirta, ieškovė ieškinyje prašė taikyti sumažintą 0,05 proc. delspinigių dydį vietoj sutartyje nurodytojo 0,2 proc. dydžio. Ši aplinkybė reiškia, kad delspinigiai iš esmės buvo priteisti už 4 kartus ilgesnį laikotarpį, t. y. 720 d. (180 d. x 4).
24. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neįrodinėjo dėl vėlavimo įvykdyti prievolę turėtų nuostolių, kurie, vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, 6.73 straipsnio 2 dalimi, būtų kliūtimi mažinti delspinigius. Pirmosios instancijos teismo priteista delspinigių suma sudaro beveik trečdalį pagrindinės skolos sumos. Be to, nors ieškovė nurodė atlikusi įvairių veiksmų, siekdama išsiieškoti skolą anksčiau, tačiau atsakovas nereagavo į daugkartinius ieškovės bandymus susisiekti, sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę, šioms aplinkybėms pagrįsti įrodymų ieškovė nepateikė. Jokių jos veiksmus patvirtinančių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo motyvą, kad ilgą delspinigių skaičiavimo laikotarpį nulėmė ir pasyvus pačios ieškovės elgesys, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą akivaizdžiai per didele, pažeidžiančia šalių interesų pusiausvyros principą, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvados dėl priteistinos delspinigių sumos teisėtumo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-10918-871/2018 ir kt. išdėstytais argumentais, kurie, ieškovės vertinimu, yra mažiau subjektyvūs bei šališki (nesąžiningo) atsakovo atžvilgiu, labiau atitinka ieškovės ir skolininko interesų pusiausvyrą.
26. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai, jų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas. Vertinant, ar precedentas tinkamas, taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų – precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 15 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Apeliantė, prašydama remtis nurodytose bylose priimtais sprendimais, neatsižvelgė į šių precedentų sukūrimo laiką bei nenurodė jokių argumentų, kurie leistų konstatuoti, kad šie precedentai atspindi jau susiformavusią praktiką. Pastebėtina, kad analogiški apeliantės argumentai jau buvo atmesti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1360-413/2020, 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1609-254/2020, išnagrinėjus jos apeliacinius skundus dėl faktinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose priimtų sprendimų už akių.
27. Aptartus skundo argumentus pripažinusi neteisėtais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra pagrindo.
28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.