Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8111-490/2022 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui N. A., N. K. ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio 2022 m. sausio 13 d. patvarkymą Nr. S-22-165-1645 dėl vykdomosios bylos užbaigimo bei vykdomojo dokumento grąžinimo.

2. Skunde nurodė, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė 11,58 Eur skolos išieškojimą iš skolininko N. K. trečios eilės išieškotojos VMI prie LR FM naudai pagal Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS KPP 2014 m. vasario 5 d. išduotą nutarimą Nr. H176716. VMI prie LR FM 2022 m. sausio 24 d. gavo antstolio 2022 m. sausio 13 d. patvarkymą Nr. S-22-165-1645 dėl vykdomosios bylos užbaigimo bei vykdomojo dokumento grąžinimo, 2022 m. sausio 13 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-22-165-1617 bei Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS KPP 2014 m. vasario 5 d. išduotą nutarimą Nr. H176713. Pareiškėja su antstolio priimtu patvarkymu nesutinka. VMI prie LR FM nesurašė protokolo ir nepriėmė nutarimo, pagal kurį pradėta vykdomoji byla, todėl nesprendžia klausimų, susijusių su šio nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, ir neatlieka nutarimo vykdymo kontrolės, neturi teisinio pagrindo priimti Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS KPP 2014 m. vasario 5 d. išduoto nutarimo Nr. H176713.

3. Suinteresuotas asmuo antstolis N. A. 2022 m. vasario 18 d. patvarkymu Nr. V/DOK-65197 pareiškėjos skundą tenkinti atsisakė ir perdavė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams. Patvarkyme nurodė, kad būtent išieškotojas, o ne bet kuris subjektas, turi išskirtines teises vykdymo procese. Pareiškėjos minimam nutarimo vykdymą kontroliuojančiam organui / pareigūnui (subjektui) įstatymai atskirai tokių įgalinimų nesuteikia, todėl nėra jokio teisinio pagrindo sutapatinti nutarimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) vykdymo kontrolę atliekantį organą ar pareigūną su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nurodytu išieškotoju. Subjekto, kuris gali kontroliuoti nutarimo pagal ATPK įvykdymą ar vykdymą iki poreikio jį vykdyti priverstinai, įgalinimai buvo (galiojant ATPK) tik iki tol, kol neprasidėjo vykdymo procesas, nes tokiu atveju atitinkamas nutarimas jau yra vykdomas pagal CPK VI išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalies 1 punktas) ir jo vykdymo teisėtumo kontrolę CPK nustatyta tvarka atlieka tik teismas (CPK 594, 510 straipsniai), o ne kitas pareiškėjos minimas subjektas. Vykdomajame dokumente nurodyta bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, todėl šis subjektas ir yra išieškotoju pagal vykdomąjį dokumentą, nes, kaip numatyta CPK 638 straipsnio 2 dalyje, jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI prie LR FM, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Šiuo atveju įstatymas nenustato, kad pareiškėjos minimas kitas subjektas turi atstovauti valstybei vykdymo procese. Šiuo atveju reikšminga tai, kad CPK 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai CPK suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Pagal CPK 584, 587 straipsnius (redakcijos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d.) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi CPK VI dalyje nustatyta tvarka. Tai CPK ne tik, kad nesuteikia pirmenybės ATPK nuostatoms tiek, kiek susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais pagal nutarimus dėl administracinių teisės pažeidimų, bet tiesiogiai įtvirtina, kad, esant normų konkurencijai, turi būti taikomos CPK VI dalies nuostatos.

4. Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VPK pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė skundą atmesti. Nurodė, jog šiuo atveju išieškotoja laikoma valstybė, kuriai atstovauja VMI prie LR FM. Dėl šios priežasties vykdomasis dokumentas buvo pagrįstai grąžintas VMI prie LR FM, kaip išieškotojai, o ne Kauno apskrities VPK, kaip nutarimą priėmusiai institucijai. Antstolis, grąžindamas vykdomąjį dokumentą VMI prie LR FM, tinkamai taikė anksčiau galiojusias ir šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, teisingai įvertino situaciją.

5. Suinteresuotas asmuo N. K. atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi skundą atmetė.

7. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kam, antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, turi būti grąžinamas vykdomasis dokumentas – išieškotojai VMI prie LR FM ar administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam arba nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui).

8. Teismas priėmė išvadą, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją ir šiai yra suteiktos išieškotojos teisės bei pareigos, pateikė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė skundžiamus patvarkymus, kuriuose nurodė, jog, vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užbaigiamos vykdyti vykdomosios bylos ir vykdomieji dokumentai grąžinami išieškotojai (pareiškėjai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėja VMI prie LR FM prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti VMI prie LR FM 2022 m. vasario 10 d. skundą ir panaikinti antstolio N. A. 2022 m. sausio 13 d. patvarkymą Nr. S-22-165-1645 dėl vykdomosios bylos užbaigimo bei vykdomojo dokumento grąžinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias bendrąsias priverstinio išieškojimo taisyklės, taip pat netinkamai aiškino administracinių nuobaudų vykdymo procesą reglamentuojančias ATPK normas bei pažeidė imperatyviąsias Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatas, iš kurių matyti, kad VMI prie LR FM nepavesta atlikti jokių veiksmų, susijusių su administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2015 m. birželio 30 d., administravimu ir jų išieškojimu bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu.

9.2. Teismas netinkamai aiškino administracinių nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias ATPK 309 straipsnio normas bei neatsižvelgė į ATPK 304 straipsnio 4 dalies ir 314 straipsnio normas, kurios irgi reglamentuoja administracinės nuobaudos vykdymo procesą ir iš kurių matyti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiga pateikti nutarimą vykdyti buvo nustatyta protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne VMI prie LR FM ir, kad VMI prie LR FM nebuvo nepavesta atlikti kokių nors veiksmų, susijusių su Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS KPP 2014 m. vasario 5 d. išduoto nutarimo Nr. H176713 dėl 11,58 Eur administracinės nuobaudos išieškojimu, jo vykdymu ir kontrole. Priešingai, įstatymas numatė, kad būtent protokolą surašęs organas (pareigūnas) yra atsakingas už minėto nutarimo vykdymą ir šiuo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos išieškojimą.

9.3. Kadangi Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS KPP 2014 m. vasario 5 d. priimto nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo procesą reglamentuoja iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK V skyriaus normos, šis ginčas ir turėjo būti nagrinėjimas pagal ATPK įtvirtintas taisykles. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas, pavyzdžiui, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2009.

10. Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VPK atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, tinkamai taikė anksčiau galiojusias ir šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, teisingai įvertino situaciją.

11. Suinteresuotas asmuo N. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis N. A. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS KPP 2014 m. vasario 5 d. išduotą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. H176713 dėl 11,58 Eur (40 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko N. K. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI prie LR FM, naudai. Antstolis 2022 m. sausio 13 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-22-165-1617 ir priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-165-1645, nurodydamas, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomasis dokumentas Nr. H176716 grąžinamas išieškotojai VMI prie LR FM.

15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kam turi būti grąžinami teismo vykdomieji dokumentai antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo: VMI prie LR FM, kaip išieškotojai, protokolą surašiusiam organui ar nutarimą skirti administracinę nuobaudą priėmusiam organui (pareigūnui).

16. Pareiškėjos VMI prie LR FM (toliau – apeliantės) teigimu, antstolis skundžiamu patvarkymu vykdomąjį dokumentą turėjo grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne pareiškėjai. Teismas nepagrįstai taikė CPK nuostatas, kuriose reglamentuojamos bendrosios priverstinio išieškojimo taisyklės, neturinčios teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui. Teismas netinkamai aiškino nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

17. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atlikdamas vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires (iš lot. viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

18. ATPK (kuris galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir CPK nebuvo numatyta galimybė grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus atvejį, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK 309 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo nurodyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Tačiau šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši nuostata nereiškia, kad nagrinėjamu atveju nutarimą skirti nuobaudą priėmęs organas (pareigūnas) turi pareigą kontroliuoti nuobaudos vykdymo procesą.

19. Vykdomieji raštai yra vykdomi pagal vykdymo procesą reglamentuojančias CPK nuostatas. CPK 1 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai CPK suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Todėl nagrinėjamu atveju esant prieštaravimų (kolizijai) tarp iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK ir CPK, teismas turi vadovautis CPK normomis, nes būtent CPK normomis yra įtvirtintos priverstinio vykdymo proceso taisyklės. Tai reiškia, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, minėta, valstybei atstovauja VMI prie LR FM, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 3 straipsnio 9 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Atsižvelgiant į ginčijamą vykdymo veiksmų atlikimo laiką konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ir šiuo metu galiojančias CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

20. Remiantis CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 587 straipsnio 1 dalimi, teismo nutarimai administracinėse (nuo 2017 m. sausio 1 d. – administracinių nusižengimų) bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, ir jų pagrindu išduoti vykdomieji raštai yra vykdomieji dokumentai, kurie vykdomi CPK nustatyta tvarka. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės yra viešosios teisės normomis įtvirtintos taisyklės. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors nagrinėjamu atveju bauda skolininkui paskirta vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis pagrįstai ir teisėtai pateikė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriame nurodė, jog vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai – apeliantei.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2009 priimta vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, kuris šiuo metu yra pasikeitęs. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nurodyta praktika nepagrįstai nesivadovavo.

22. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog, nors bauda skolininkui paskirta, vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK nuostatomis, tačiau antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją, ir jai yra suteiktos išieškotojos teisės ir pareigos, pateikė 2022 m. sausio 13 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-22-165-1617 ir priėmė patvarkymą Nr. S-22-165-1645 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, jame nurodė, kad vykdomoji byla užbaigiama CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai.

23. Pažymėtina, kad analogiškose bylose praktikoje laikomasi tokios pačios pozicijos (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-388-513/2022, 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-389-642/2022, 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1150-459/2021, 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1153-253/2021, 2022 m. kovo 10 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-314-889/2022 ir Nr. 2S-320-513/2022, 2022 m. kovo 24 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-346-524/2022 ir 2S-356-613/2022, 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-375-265/2022).

24. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimą, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.