Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis

VMI su Antstolio patvarkymu nesutinka, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 512 straipsniu, teikia šiuos skundus. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau – MAĮ) administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų išieškojimo atveju (išskyrus Lietuvos Respublikos muitinės administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administruojamų įmokų ir su jomis susijusių sumų išieškojimo atvejus) atstovauja VMI ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) pakeitė iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos nuostatas įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalies nuostatas tais atvejais, kai administracinių teisės pažeidimų protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir veika vadovaujantis Įstatymo 4 straipsniu nebuvo perkvalifikuota pagal ANK, bylų teisena vyksta iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK, todėl šiuo atveju nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo užbaigimo klausimai turi būti nagrinėjami pagal ATPK nuostatas. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojo nauja ATPK redakcija, kurios 309 straipsnio 2 dalis įtvirtino, kad nutarimo skirti baudą vykdymo kontrolė pavedama VMI (2013 m. lapkričio 19 d. įstatymas Nr. Xll-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280)). Vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XH-601 nustatyta, kad iki Įstatymo Nr. XH-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr.Xll-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Nagrinėjamais atvejais vykdomųjų dokumentų vykdymui taikytinos ATPK normos. (duomenys neskelbtini) nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant, priėmęs nutarimą skirti administracinę nuobaudą organas (pareigūnas) nutraukia šio nutarimo vykdymą. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas nenumatė, kad šis sąrašas būtų aiškinamas plečiamai. Nutarimą priėmęs teismas nesprendžia nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo klausimų. (duomenys neskelbtini) aiškiai nustatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą (išskyrus nutarimo skirti baudą) vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje ATPK redakcijoje VMI nebuvo numatyta atlikti kokių nors veiksmų, susijusių su administracinių baudų išieškojimu. Be to, baudų, paskirtų iki 2015 m. liepos 1 d., administravimas ir išieškojimas vykdomas iki MAĮ 2, 14, 26, 105, 106, 107, 113 straipsnių papildymo ir pakeitimo 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. Xll-602 įsigaliojimo galiojusia tvarka, t. y., jeigu asmuo nesumoka baudos už administracinį teisės pažeidimą per nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti.

Antstolis 2022 m. vasario 28 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Patvarkyme nurodoma, kad Antstolis, įvertinęs tik tas aplinkybes, kurios yra pagrįstos vykdomųjų bylų medžiaga ir skundų turinį pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, jei pridėti jų originalai arba patvirtintos kopijos (Antstolių įstatymo 3 straipsnis ir 37 straipsnio 1–2 dalys, CPK 114 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punktas), vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi ir 613 straipsnio 1 dalimi, atsisakė tenkinti skundus šiais motyvais.

Vykdymo proceso metu Antstolis, atlikęs skolininkų turtinės padėties ir vykdomųjų dokumentų įvykdymo galimybių patikrinimą, vykdomosiose bylose surašė išieškojimo negalimumo aktus ir priėmė skundžiamus patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo. Išieškojimo negalimumo aktų pareiškėjas nekvestionuoja, todėl nėra ginčo, kad šiuo atveju Antstolis turėjo pagrindą (CPK 625 straipsnio 1 dalis, 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas) grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojui. Pareiškėjas, atsiribodamas nuo išieškotojo teisių ir pareigų, nesutiko tik su Antstolio veiksmu grąžinti vykdomąjį dokumentą būtent jam.

Būtent išieškotojas, o ne bet kuris subjektas, turi išskirtines teises vykdymo procese, pavyzdžiui atsisakyti išieškojimo (CPK 639 straipsnio 8 punktas), vykdymo procese sudaryti su skolininku taikos sutartį (CPK 639 straipsnio 4 punktas), ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą (CPK 639 straipsnio 5 punktas) ir kt. Pareiškėjo minimam nutarimo vykdymą kontroliuojančiam organui/pareigūnui (subjektui) įstatymai atskirai tokių įgalinimų nesuteikia, nes kontrolę atliekantis subjektas tik kontroliuoja, kaip kiti proceso dalyviai vykdo savo teises ir pareigas, o ne patys užjuos jas įgyvendina. Pavyzdžiui, antstolio procesinę veiklą kontroliuoja teismas (CPK 594 straipsnis), tačiau tai nereiškia, kad teismas už antstolį atlieka antstolio procesinius veiksmus, nes būtent pats antstolis, esant kontrolę vykdančiam teisėjo nurodymui, turi pašalinti vykdymo proceso pažeidimus (CPK 594 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo sutapatinti nutarimo vykdymo kontrolę atliekantį organą ar pareigūną su išieškotoju. Be to, teisės aktai ir/ar teismo sprendimai numato, jog skolininkas sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą turi pateikti įstatyme ir/ar teismo sprendime (nutartyje ar nuosprendyje) nurodytam subjektui banko kvitą ar baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Tokiu subjektu, kuris gali kontroliuoti teismo sprendimo įvykdymą ar vykdymą iki poreikio jį vykdyti priverstinai, gali būti yra ne tik vykdomajame dokumente nurodytas organas (kaip yra nagrinėjamu atveju), bet ir teismo raštinės tarnautojai (Bausmių vykdymo kodekso 23 straipsnis). Tačiau šių organų (institucijų, pareigūnų ar tarnautojų) teismo sprendimo (nutarimo, nuosprendžio ir kt.) vykdymo kontrolė yra galima (šiuo atveju buvo galima pagal ATPK) tik iki tol, kol neprasidėjo vykdymo procesas, nes tokiu atveju atitinkamas teismo sprendimas (šiuo atveju nutarimas) jau yra vykdomas pagal CPK VI išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalies 1 punktas) ir jo vykdymo teisėtumo kontrolę CPK nustatyta tvarka atlieka tik teismas (CPK 594 ir 510 straipsniai), o ne pareiškėjo minimas subjektai. Vykdomajame dokumente yra aiškiai nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta į VMI sąskaitą, todėl šis subjektas ir yra išieškotoju pagal vykdomąjį dokumentą, nes, kaip ir numato CPK 638 straipsnio 2 dalis, jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Joks įstatymas nenustato, kad pareiškėjo minimi subjektai atstovauja valstybei vykdymo procese.

Tai, kad vykdymo procese, jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, nustato ne iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusi ATPK redakcija, o CPK 638 straipsnio 2 dalies nuostatos. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies normos, kurių taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 straipsnis). Pagal vykdymo proceso taisykles vykdytini ne tik teismo ir arbitražo sprendimai civilinėse bylose ir bylose dėl administracinių teisinių santykių, tačiau ir teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veikios apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama (CPK 586 straipsnis).

CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, pavyzdžiui, vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojo prašymu (CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip turi elgtis antstolis, esant vienam iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, įtvirtina CPK 625 straipsnyje nustatyta vykdomojo dokumento grąžinimo tvarka. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę grąžinti išieškotojui savo iniciatyva arba grąžina jį vykdymo proceso dalyvių prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-S-427/2014).

Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame ATPK ir CPK nenustatyta galimybių grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija. Tais atvejais, kai pagal vykdomąjį dokumentą išieškomos lėšos į valstybės biudžetą, VMI atstovauja valstybei (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, vykdomasis dokumentas pagal CPK 631 straipsnio 2 dalį grąžinamas išieškotojui, antstoliui surašius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi civilinio proceso tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI (CPK 638 straipsnio 2 dalis).

Esant nurodytam įstatyminiam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui, Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis, išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

VMI būdama Lietuvos Respublikos atstovė išieškojimuose į valstybės biudžetą, turi visas išieškotojo teises ir pareigas, tai yra išieškotojas vykdomąjį dokumentą turi teisę ne tik pateikti pakartotiniam vykdymui, bet ir spręsti kitus iškilusius klausimus dėl vykdomojo dokumento, kuriuo asmeniui yra skirta piniginio pobūdžio nuobauda, šiuo atveju jeigu išieškotojas sprendžia, kad vykdomasis dokumentas turi būti persiųstas pareigūnui (organui) surašiusiam administracinio teisės nusižengimo protokolą, tai jis turi ir gali padaryti pats (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalis), o ne rašyti skundą dėl antstolio veiksmų su prašymu panaikinti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui, kai CPK 631 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas priimti tokį patvarkymą nekvestionuojamas.