Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovui G. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21. Apeliantė (atsakovė) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovo (paciento) ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, grindžiamos RVUL ieškovui (pacientui) netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, atlyginimo. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas žalos, kilusios dėl paciento sveikatos sužalojimo, atlyginimas, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl reikšmingų faktinių šalių ginčo aplinkybių ir bylos procesinės eigos

Dėl ieškovo sveikatai padarytos žalos atlyginimo būtinųjų sąlygų

42. Paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau – ir PTŽSAĮ). Nagrinėjamam ginčui išspręsti taikytina nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi šio įstatymo redakcija, kurioje įtvirtintas naujas pacientų patirtos žalos atlyginimo modelis – žalos atlyginimas iš specialaus fondo, nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) jos sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

43. Ginčui aktualios redakcijos PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Jeigu komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Pagal PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės; teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi.

44. PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje paciento sveikatai padaryta žala apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. PTŽSAĮ 2 straipsnio 9¹ dalyje pateikta neišvengiamos žalos sąvoka – tai paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).

45. Pagal Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 9.2.2 papunktį žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, jeigu nustatoma, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant biomedicininį tyrimą, keliantį tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, paciento sveikatai padaryta žala, tačiau tai yra neišvengiama žala, atitinkanti bent vieną iš šių kriterijų: 1) tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arba biomedicininio tyrimo, keliančio tik nedidelį laikiną poveikį, atlikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (aprašo 9.2.2.1 papunktis); 2) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių (aprašo 9.2.2.2 papunktis); 3) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikos ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologijos savybių (aprašo 9.2.2.3 papunktis).

46. Kasacinis teismas, aiškindamas aptartas teisės normas, yra nurodęs, kad įstatymo leidėjo tikslai įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį suponuoja, jog pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas ir jos nustatymas nėra aktualus. PTŽSAĮ taip pat nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatyti neteisėti sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos veiksmai. Teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 32–33 punktai).

47. Nustačius, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala paciento sveikatai, turi būti įvertinama, ar ši žala nebuvo neišvengiama. Vertinant žalos paciento sveikatai išvengiamumą, jei žala kilo kaip paciento turėtų ligų arba sveikatos sutrikimų pasekmė ar komplikacija, taip pat turi būti įvertinama, ar šios žalos sveikatos priežiūros įstaiga turėjo galimybę išvengti, atsižvelgiant į paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį, gerąją medicinos praktikos patirtį. Tuo atveju, jei žala kilo dėl to, kad paslaugos suteiktos ne taip, kaip to reikalavo paslaugų teikimo metu buvęs medicinos ir slaugos mokslo lygis ir geroji medicinos praktikos patirtis, žala paciento sveikatai vertintina kaip išvengiama ir atlygintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 38 punktas).

48. Taigi, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) paciento sveikatai padaryta žala; 2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama; 3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 39 punktas).

49. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo sveikatai žala padaryta: RVUL 2021 m. birželio 14 d. ieškovui atliktos laparoskopinės (duomenys neskelbtini) metu padaryti jatrogeninės kilmės (duomenys neskelbtini) pažeidimai, dėl kurių įvyko (duomenys neskelbtini), ieškovui reikėjo dar 5 chirurginių intervencijų, pablogėjo (duomenys neskelbtini) funkcija, susiformavo pilvo chirurginė išvarža (nutarties 29–36 punktai). Taip pat nėra ginčo, kad ši žala padaryta teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas RVUL, t. y. tarp ieškovo sveikatai kilusios žalos ir RVUL teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys. Šalių ginčas kilo dėl to, ar žalos ieškovo sveikatai ((duomenys neskelbtini)) buvo galima išvengti, t. y. ar ši žala nėra neišvengiama, atsižvelgiant į medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį.

50. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo prie išvados, kad ieškovo sveikatai padaryta žala – jatrogeninės kilmės (duomenys neskelbtini) pažeidimai, atliekant laparoskopinę (duomenys neskelbtini), – nebuvo neišvengiama.

52. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

53. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

54. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog šiuose sudėtinguose ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos teismų atliekamam vertinimui yra svarbios nepriklausomų ekspertų išvados (pvz., 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Lopes de S. F. prieš Portugaliją, pareiškimo Nr. 56080/13, par. 217). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo kaip patikimesni įrodymai vertinami teismo ekspertizės išvada, rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikti duomenys, atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias medicinos srities žinias, atitinkamos srities medicinos specialistų paaiškinimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje su pacientu buvo elgtasi pagal sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

55. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad akreditavimo tarnyba pagal ieškovo kreipimąsi atliko patikrinimą ir 2023 m. vasario 8 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo T3-154/2022 ataskaitoje Nr. D17-29-(1.27) nustatė tam tikrus teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimus, teikiant ieškovui asmens sveikatos priežiūros paslaugas RVUL 2021 m. birželio 14–16 dienomis (žr. nutarties 37 punktą). Akreditavimo tarnybos pasitelktas ekspertas – habil. m. dr. E. S., atsakydamas į klausimą apie galimas laparoskopinės ir laparotominės (duomenys neskelbtini) komplikacijas bei jų dažnumą, nurodė, kad dažniausiai komplikacijos susijusios su tulžies latakų, kraujagyslių, gretimų organų pažeidimu, taip pat kraujavimu iš tulžies fistulės; komplikacijų dažnis 0,2–0,5 proc., žymiai nesiskiriantis nuo prieigos būdų. 2024 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas habil. m. dr. E. S. parodė, kad tokios komplikacijos yra retos, tačiau pasitaikančios. Šis liudytojas, atsakydamas į ieškovo atstovo klausimą, nurodė, kad komplikacija (ieškovo (duomenys neskelbtini) pažeidimas) įvyko dėl chirurgo veiksmų; tai, jog tokia komplikacija galima, chirurgas turėjo žinoti. Kartu liudytojas pažymėjo, kad pagal operacijos aprašymą operacija atlikta tinkamai, chirurgas galėjo nepastebėti pažeidimo (2024 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 15 sek. – 10 min. 25 sek., 10 min. 40 sek.– 11 min. 04 sek.).

56. Bylos duomenimis, komisija 2023 m. spalio 4 d. sprendime Nr. 56-162 priėjo prie išvados, kad ieškovas, gaudamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas RVUL, patyrė žalą sveikatai, kurios nebuvo galima išvengti. Komisijos pasitelktas ekspertas – prof. D. V., atsakydamas į klausimą, ar ieškovo sveikatai padaryta žala buvo išvengiama, nurodė, kad teoriškai ši žala galėtų būti išvengiama. 2024 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas prof. D. V. parodė, kad tokių komplikacijų, kokia kilo ieškovui, pasitaiko labai retai. Teismo posėdyje liudytojas paaiškino laparoskopinių operacijų eigą ir nurodė, kad šių operacijų metu yra daug momentų, kai galima padaryti tokį pažeidimą ir jo nepastebėti (2024 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 9 min. 35 sek. – 1 val. 11 min. 38 sek.). Į klausimą, ar buvo galima išvengti pažeidimo, liudytojas atsakė, kad tik apie 0,3 proc. neišvengiama; negalėtų teigti, jog komplikacija neišvengiama (2024 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 18 min. 40 sek.– 1 val. 21 min. 10 sek.).

57. Apeliacinės instancijos teismo 2025 m. vasario 6 d. posėdyje apklaustas kaip liudytojas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. G. S. nurodė, kad operacijos metu (duomenys neskelbtini) pažeidimų galėjo ir nepastebėti, jie galėjo išryškėti antrą trečią parą (2025 m. vasario 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 30 sek. – 31 min. 5 sek.).

58. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, konstatuoja, kad ieškovui RVUL 2021 m. birželio 14 d. atliktos laparoskopinės (duomenys neskelbtini) metu padaryti (duomenys neskelbtini) pažeidimai ir jų sukeltos komplikacijos atsirado dėl operaciją atlikusio chirurgo manipuliacijų instrumentais operacijos metu. Apie tokių komplikacijų, nors ir labai retai pasitaikančių, galimybę medicinos moksle ir praktikoje yra žinoma. Tai, kad tokių pažeidimų ((duomenys neskelbtini) pažeidimų) laparoskopinės operacijos metu objektyviai galima ir nepastebėti, nepaneigia išvados dėl tokių pažeidimų išvengiamumo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tai, jog jatrogeninis (duomenys neskelbtini) pažeidimas yra itin reta komplikacija, nesudaro pagrindo vertinti ją kaip neišvengiamą.

59. Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartus bylos duomenis, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo sveikatai padarytos žalos neišvengiamumo yra nepagrįsti byloje esančiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Išklausius teismo posėdžio garso įrašus, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas apklaustų liudytojų prof. D. V. ir habil. m. dr. E. S. parodymus įvertino selektyviai. Byloje esančių duomenų analizė patvirtina, kad ieškovo sveikatai RVUL 2021 m. birželio 14 d. atliktos laparoskopinės (duomenys neskelbtini) metu padaryti (duomenys neskelbtini) pažeidimai negali būti vertinami kaip neišvengiama žala, nes tai nėra pažeidimai, kurių operaciją atliekantis chirurgas negali numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti jiems kelio (PTŽSAĮ 2 straipsnio 9¹ dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Taigi, yra nustatytos visos būtinos sąlygos spręsti dėl ieškovo sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl pooperacinės priežiūros (ne)tinkamaumo

60. Ieškovas reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą grindė ne tik tuo, kad jam atliktos laparoskopinės (duomenys neskelbtini) metu buvo pažeista (duomenys neskelbtini), bet ir netinkama pooperacine priežiūra. Ieškovo teigimu, pirmąsias dvi paras po atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos, nuo 2021 m. birželio 14 d. 21.00 val. iki 2021 m. birželio 16 d. 20.30 val., nebuvo užtikrinta jo tinkama ir kvalifikuota priežiūra, įvertinant sveikatos (ypač pilvo organų) būklę, dėl to (duomenys neskelbtini) pažeidimas nustatytas ir relaparotomija atlikta vėliau, nei buvo galima. Ieškovo įsitikinimu, jeigu pooperacinės priežiūros paslaugos jam būtų suteiktos tinkamai, neigiami padariniai sveikatai būtų mažesni.

61. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad ieškovo slauga pooperaciniu laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. 21.00 val. iki 2021 m. birželio 16 d. 20.30 val. neatitiko maksimalaus atidumo, rūpestingumo ir gerosios medicinos praktikos kriterijų.

62. Apeliantė, kvestionuodama tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, teigia, kad ji padaryta vadovaujantis apklaustos kaip liudytoja ieškovo sutuoktinės parodymais, kuriuos paneigia byloje esantys medicininiai dokumentai ir liudytojų prof. D. V. bei habil. m. dr. E. S. parodymai.

63. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad liudytojos I. K., kuri yra ieškovo sutuoktinė, parodymai nėra objektyvūs ir pakankami duomenys išvadai apie netinkamą ieškovo pooperacinę priežiūrą padaryti. Pirma, ši liudytoja, būdama ieškovo sutuoktinė, yra suinteresuota bylos baigtimi. Antra, liudytoja nurodė, kad po operacijos su ieškovu bendravo tik telefonu, ligonio lankymas dėl pandemijos buvo apribotas. Trečia, medicininiuose dokumentuose įrašyti duomenys nepatvirtina liudytojos nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovo skundais dėl pilvo skausmų pirmąją parą po operacijos.

64. Iš akreditavimo tarnybos ataskaitos matyti, kad išvada, jog 2021 m. birželio 14 d. – 2021 m. birželio 16 d. laikotarpiu ieškovui RVUL asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos dokumentų reikalavimus, padaryta konstatavus tris pažeidimus, iš kurių pirmasis yra susijęs su medikų veiksmais, pildant medicininius dokumentus iki 2021 m. birželio 14 d. atliktos operacijos, antrasis – su tuo, kad ieškovo ligos istorijoje pirmąją pooperacinę parą (2021 m. birželio 15 d.) nėra antrojo paciento sveikatos būklės įvertinimo įrašo, trečiasis – su netinkama sutikimo operacijai forma (nutarties 37 punktas).

65. Byloje nustatyta, kad ieškovui pirmoji operacija atlikta 2021 m. birželio 14 d. (19.00 val. – 19.40 val.). Po operacijos ieškovo sveikatos būklė įvertinta 2021 m. birželio 15 d. 7.33 val., ligos istorijoje nurodyta, kad paciento būklė – (duomenys neskelbtini), tęsiamas paskirtas gydymas. Kitas ieškovo sveikatos būklės įvertinimas atliktas 2021 m. birželio 16 d. 7.00 val., ligos istorijoje nurodyta, kad paciento būklė – (duomenys neskelbtini); numatyta tęsti paskirtą gydymą, (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 16 d. 20.30 val. ieškovo ligos istorijoje jau nurodyta, kad pacientas (duomenys neskelbtini); negalima atmesti (duomenys neskelbtini); numatyta atlikti pilvo UG tyrimą skubos tvarka, paskirta papildoma skysčių infuzija. 2021 m. birželio 16 d. 21.12 d. ieškovo ligos istorijoje nurodyta, kad pacientui UG tyrimo metu nustatytas (duomenys neskelbtini), galvojama (duomenys neskelbtini); indikuotina relaparoskopija skubos tvarka, pacientas informuotas, operuotis sutiko. 2021 m. birželio 16 d. 22.50 val. – 2021 m. birželio 17 d. 00.05 val. ieškovui atlikta antroji operacija.

66. Akreditavimo tarnybą konsultavęs habil. m. dr. E. S., atsakydamas į klausimą, ar ieškovo pooperacinė priežiūra iki 2021 m. birželio 16 d. 20.30 val. buvo tinkama, ar buvo indikacijų per tą laikotarpį atlikti papildomus (pakartotinius) tyrimus, ar (duomenys neskelbtini) diagnozė (simptomai) galėjo būti nustatyta anksčiau, nurodė, kad, vertinant pateiktų medicininių dokumentų duomenis ir tai, jog pacientas sirgo (duomenys neskelbtini), pirmąją pooperacinę parą buvo tikslinga atlikti laboratorinius kraujo tyrimus; jie galėjo parodyti, ar nėra (duomenys neskelbtini), būtų leidę aktyviau stebėti pacientą. Habil. m. dr. E. S. pažymėjo, kad atsiradusią patologiją realiai buvo galima diagnozuoti keliomis valandomis anksčiau, tačiau tai neturėjo esminės įtakos.

67. 2024 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas habil. m. dr. E. S. nurodė, kad vienas litras (duomenys neskelbtini) turinio gali pritekėti per 2–3 valandas, turi atsirasti skausmas; taip pat pažymėjo, jog pirmąją parą po operacijos tyrimai paprastai neatliekami, bet tam, jog būtų atspirties taškas, jo klinikoje tai yra daroma (2024 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 30 sek. – 17 min. 50 sek.).

68. Komisiją konsultavęs liudytojas prof. D. V., atsakydamas į klausimus, ar paciento pooperacinė priežiūra 2021 m. birželio 14 d. – 2021 m. birželio 16 d. 20.30 val. buvo tinkama, ar po operacijos reikėjo atlikti papildomus (pakartotinius) tyrimus, nurodė, kad negalima teigti, jog paciento priežiūra buvo netinkama; 2021 m. birželio 15 d. 7.33 val., 2021 m. birželio 16 d. 7.00 val. įrašų turinys nekelia įtarimų dėl galbūt besivystančios komplikacijos. Atsakydamas į klausimą, ar įvykusią komplikaciją diagnozavus anksčiau būtų išvengta neigiamų ieškovo sveikatai pasekmių, tolesnio ilgalaikio ir sunkaus gydymo proceso, prof. D. V. nurodė, kad kuo anksčiau išaiškinama komplikacija, tuo geresnio gydymo rezultato galima tikėtis.

69. Apklausiamas kaip liudytojas 2024 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje, prof. D. V. iš esmės patvirtino komisijai pateiktas išvadas, papildomai nurodė, kad tokia komplikacija, kokia kilo ieškovui, gali būti diagnozuojama iki 3 parų; pažymėjo, jog ieškovo medicininiuose dokumentuose nėra grėsmę rodančių įrašų, nebuvo specifinių simptomų; kartu nurodė, kad komplikacija šiuo atveju diagnozuota santykinai vėlai, kodėl – negalėjo atsakyti.

70. Teisėjų kolegija pažymi, kad abu apklausti kaip liudytojai gydytojai (prof. D. V. ir habil. m. dr. E. S.) teismo posėdyje nurodė, kad ieškovui pirmosios operacijos metu padaryti (duomenys neskelbtini) pažeidimai galėjo būti diagnozuoti keliomis valandomis anksčiau. Prof. D. V. pažymėjo, kad kuo anksčiau nustatoma komplikacija, tuo geresnio gydymo rezultato galima tikėtis. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų tokius abdominalinės chirurgijos srities specialių žinių turinčių gydytojų parodymus.

71. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo ligos istorijos 2021 m. birželio 16 d. 20.30 val. įraše nurodyta, jog pacientas skundėsi pilvo pūtimu, kuris vargino nuo vakar. Tačiau tos pačios dienos rytiniame įraše (2021 m. birželio 16 d. 7.00 val.) apie tokį ieškovo skundą nepažymėta, 2021 m. birželio 15 d. antrojo (vakarinio) įrašo apskritai nėra. Aptartų bylos duomenų analizė kelia abejonių dėl ieškovo pooperacinės priežiūros įrašo 2021 m. birželio 16 d. 7.00 val. išsamumo.

72. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos duomenų visumą, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo pooperacinė priežiūra nuo 2021 m. birželio 14 d. 21.00 val. iki 2021 m. birželio 16 d. 20.30 val. neatitiko maksimalaus atidumo, rūpestingumo ir gerosios medicinos praktikos kriterijų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydžio, turėjo pagrindą, be kita ko, įvertinti ir šį aspektą.

Dėl ieškovo reikalaujamos turtinės žalos

73. Ieškovas reikalavimą atlyginti turtinę žalą grindė tuo, kad, nepaisant to, jog nuo 2016 m. lapkričio 8 d. yra pensinio amžiaus, o sveikatos sužalojimo metu (2021 m. birželio 14 d.) buvo 68 metų, jis, būdamas žinomas dekoratyvinių dangų konservatorius–restauratorius, planavo iki 2023 metų pabaigos vykdyti šią veiklą ir gauti pajamas. Remdamasis 2021 metų pajamų mokesčio deklaracijos duomenimis apie per 5 mėnesius iki sveikatos sužalojimo gautas pajamas, ieškovas prašė priteisti jam negautas pajamas už 31 mėnesį (nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2023 m. gruodžio 31 d. imtinai), skaičiuojant, kad vieno mėnesio vidutinės pajamos – 2 295 Eur.

74. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas tinkamai pagrindė negautų pajamų dydį ir laikotarpį, už kurį prašoma jas priteisti, bei ieškovui iš atsakovės priteisė 71 145 Eur turtinės žalos, t. y. negautų pajamų.

75. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo Žalos atlyginimo tvarkos aprašu, nustatydamas ieškovo negautas pajamas nepagrįstai rėmėsi 2021, o ne 2020 metų ieškovo individualios veiklos pajamų mokesčio deklaracija, be to, byloje nėra įrodymų, jog ieškovas realiai planavo vykdyti veiklą ateityje, iki 2023 m. pabaigos.

77. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.

78. Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalies 1 punktą komisija atlygintinos turtinės žalos dydį nustato vadovaudamasi Žalos atlyginimo tvarkos apraše nurodytais dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms, išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas pagrįstas išlaidas); b) pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas).

79. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2013).

80. Nors teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje, net jei iki sveikatos sužalojimo nukentėjusysis nedirbo ir negavo jokių pajamų (pavyzdžiui, nepilnametis (-ė), studentas (-ė), namų šeimininkas (-ė), pensininkas (-ė) ir pan.). Toks šios normos aiškinimas iš esmės atitinka ir Europos deliktų teisės principų (angl. Principles of European Tort Law, sutrumpintai PETL) 10:202 straipsnį „Asmens sveikatos sužalojimas ir mirtis“ (angl. Personal Injury and Death), pagal kurį žala sveikatai apima ne tik prarastas realias pajamas (angl. loss of income), bet ir pakenkimą asmens galimybei užsidirbti (angl. impairment of earning capacity), nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu, ar ateityje asmuo realiai pasinaudos šia galimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021).

81. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėti teisinę reikšmę civilinėje byloje turinčias aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su negautomis pajamomis, tenka reikalavimą dėl jų priteisimo pareiškusiam ieškovui, o tuo atveju, kai atsakovas jomis grindžia savo atsikirtimus, tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka jų nustatymu suinteresuotam atsakovui, taikant bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, kad tokiose bylose įrodinėjimo objektas yra pajamos, kurių ieškovas dėl patirtų sužalojimų negaus ateityje, šių nuostolių įrodinėjimo standartas turėtų būti toks, kuris suformuotų teismo įsitikinimą, jog negautos pajamos yra pagrįstai tikėtinos, jeigu nebūtų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

82. Nagrinėjamu atveju ieškovo sveikatai žala padaryta 2021 m. birželio 14 d., dėl patirtų sveikatos sutrikdymų ieškovas iki 2021 m. lapkričio 5 d. buvo gydomas ligoninėse. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas yra dekoratyvių dangų konservatorius–restauratorius, jam neterminuotai suteikta aukščiausia kategorija. Ieškovas buvo įsteigęs V. K. individualią įmonę ir iki žalos sveikatai atsiradimo vykdė veiklą. Iš į bylą su ieškiniu pateiktų viešų duomenų matyti, kad ieškovo įmonėje 2021 m. liepos 29 d. buvo 5, 2021 m. rugpjūčio 15 d. – 4 darbuotojai (apdraustieji), o nuo 2021 m. lapkričio 7 d. darbuotojų neliko.

83. Su ieškiniu į bylą ieškovas yra pateikęs 2021 metų pajamų deklaraciją, iš kurios matyti, kad 2021 metais jis gavo 13 500 Eur pajamų, pajamų mokesčio suma – 2 025 Eur. Taigi, atskaičius mokesčius, ieškovo pajamos per 2021 metų 5 mėnesius buvo 11 475 Eur, vidutinės vieno mėnesio pajamos – 2 295 Eur. Iš ieškovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktos 2020 metų pajamų deklaracijos matyti, kad ieškovas 2020 metais gavo 15 500 Eur pajamų, pajamų mokestis – 2 325 Eur. Taigi, atskaičius mokesčius, ieškovo pajamos per 2020 metų 12 mėnesių – 13 175 Eur, vidutinės vieno mėnesio pajamos – 1 098 Eur.

84. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo vidutinės mėnesio pajamos 2020 metais buvo mažesnės nei per 2021 metų pirmuosius 5 mėnesius iki sveikatos sužalojimo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad ieškovo pajamos per likusį 2021 metų laikotarpį (7 mėnesius), jeigu nebūtų sutrikdyta ieškovo sveikata, būtų išlaikiusios tokį patį lygį kaip per pirmuosius 5 šių metų mėnesius (CPK 12, 178 straipsniai).

86. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškovo reikalaujamomis atlyginti negautomis pajamomis, visumą, pripažįsta, kad ieškovas įrodė, jog jis yra žinomas ir vertinamas kaip dekoratyvinių dangų konservatorius–restauratorius, turintis aukščiausios kategorijos kvalifikaciją (CPK 12, 178 straipsniai). Nenustatyta aplinkybių ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus duomenis apie jo planų ir galimybių gauti užsakymų ir toliau vykdyti individualią veiklą iki 2023 metų pabaigos realumą (CPK 12, 178, 176 straipsnio 1 dalis, 185, 322 straipsniai). Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas neįrodė realių galimybių vykdyti individualią veiklą iki 2023 metų pabaigos, atmetami kaip nepagrįsti.

87. Tačiau teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės pozicija, kad nagrinėjamu atveju ieškovo negautoms pajamoms objektyviai nustatyti reikėtų remtis ne 2021, bet 2020 metų pajamų deklaracijos duomenimis.

88. Ieškovas, duodamas paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pripažino, kad dėl jo vykdytos individualios veiklos ypatumų pajamos nebuvo gaunamos nuosekliai (ne kiekvieną mėnesį), jų sumos skyrėsi priklausomai nuo užsakymų pobūdžio, apimties, jų įvykdymo termino, atsiskaitymų už atliktus darbus (2025 m. vasario 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 21 min. 8 sek. iki 1 val. 25 min. 42 sek.). Teisėjų kolegijos įvertinimu, dėl ieškovo vykdytos veiklos specifikos ir pajamų gavimo periodiškumo nebuvimo, gaunamų pajamų apimties skirtumų, priklausomai nuo gaunamų ir įvykdomų užsakymų apimčių, sprendžiant dėl ieškovo reikalaujamų priteisti negautų pajamų nėra objektyvu ir teisinga remtis ieškovo pateikta 2021 metų pajamų mokesčio deklaracija, kurioje pateikti duomenys tik apie 5 mėnesių pajamas, nežinant, ar per likusius 7 nurodytų metų mėnesius ieškovas būtų gavęs pajamų ir kokio dydžio. Ieškovas, jo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad negautas pajamas pagal 2021 metų pajamų mokesčio deklaracijos duomenis skaičiavo dėl to, jog būtent per 5 nurodytų metų mėnesius buvo gautos didžiausios pajamos (vieno mėnesio vidutinės pajamos – 2 295 Eur), ankstesnių metų pajamos buvo mažesnės (2020 metais vieno mėnesio vidutinės pajamos – 1 097,92 Eur).

89. Pažymėtina tai, kad ieškovas, apeliacinės instancijos teismui pasiūlius pateikti papildomų įrodymų apie galimybes gauti nurodyto dydžio pajamas (vidutiniškai 2 295 Eur per mėnesį) jo įvardytu ateities laikotarpiu (nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2024 m. sausio mėn.), nepateikė konkrečių įrodymų, kokius užsakymus ieškovas buvo gavęs 2021 metams, kokių konkrečių užsakymų nespėjo užbaigti dėl 2021 m. birželio mėn. atliktos operacijos kilusių komplikacijų, kokio dydžio atlygis buvo sulygtas ir pan. (CPK 12, 178 straipsniai). Prie 2025 m. sausio 22 d. rašytinių paaiškinimų pridėtas 2021 m. rugpjūčio 9 d. ketinimų protokolas su mažąją bendrija Virmalda – neinformatyvus. Dėl to ieškovo pozicija, kad 2021 metais jis turėjo realią galimybę gauti vidutiniškai 2 295 Eur per mėnesį, pripažintina neįrodyta (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

90. Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 15.2 papunktyje nustatyta, kad į negautas pajamas įskaičiuojamos tik tos pajamos, kurios iki žalos padarymo buvo pagrįstai ir realiai numatytos gauti ir kurios nebuvo gautos dėl to, jog padaryta žala pacientui (neto vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuojamas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, nustatyta tvarka, kitos vidutinės kalendoriniais metais, einančiais prieš kalendorinius metus, kuriais padaryta žala, deklaruotos pajamos, atskaičius sąnaudas, patirtas siekiant jas gauti, ir mokėtinus mokesčius).

91. Nors teismui, sprendžiančiam dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo, atlyginimo, Žalos atlyginimo tvarkos aprašas nėra privalomas, tačiau, atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje esančius duomenis (ieškovo vidutinių pajamų 2021 ir 2020 metais skirtumą), objektyvu ir teisinga vadovautis aprašo 15.2 papunktyje nurodytu negautų pajamų apskaičiavimo metodu ir ieškovo negautų pajamų dydį nustatyti pagal ieškovo vidutines pajamas, gautas 2020 metais, kai individuali veikla buvo vykdyta visus metus, 12 mėnesių.

92. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimą, pagrįstai pripažino, jog ieškovas turi teisę reikalauti negautų pajamų, tačiau negautų pajamų dydžiui apskaičiuoti nepagrįstai rėmėsi 2021 metų pajamų deklaracijos duomenims, kurioje pateikti duomenys tik apie 5 mėnesių pajamas ir nėra duomenų apie realias galimybes ir per likusius 7 mėnesius gauti vidutines 2 295 Eur pajamas. Dėl to yra pagrindas apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų priteisimo pakeisti ir ieškovui iš atsakovės priteisti 34 038 Eur (1 098 Eur×31 mėn.) turtinei žalai (negautoms pajamoms) nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2023 m. gruodžio 31 d. imtinai atlyginti.

Dėl ieškovo reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio

93. Ieškovas, remdamasis dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų patirtais išgyvenimais, likusiomis sveikatos sužalojimo pasekmėmis, prašė priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

94. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie žalos ieškovo sveikatai padarymo aplinkybes, ieškovo patirtus išgyvenimus, nepatogumus, likusias neigiamas pasekmes, priteisė ieškovo nurodyto dydžio neturtinės žalos piniginę kompensaciją – 100 000 Eur.

95. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydį ir teigia, kad teismas neįvertino ieškovo sveikatos būklės iki pirmosios operacijos, nenustatė, kiek ieškovo sveikatai kilusias neigiamas pasekmes nulėmė gydytojų veiksmai ir kiek paties ieškovo organizmo reakcija į komplikaciją, neįvertino ieškovo amžiaus, taip pat gydymo įstaigos įdėtų maksimalių pastangų gelbstint ieškovo gyvybę. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio pripažįsta iš dalies pagrįstais.

96. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

97. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 30 punktas ir jame nurodyta praktika).

98. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 32, 33 punktai).

99. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar įmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų. Sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

100. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).

101. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad, jau nurodyta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 67 punktas ir jame nurodyta praktika).

102. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai pažeista viena reikšmingiausių žmogaus vertybių – sveikata, ieškovui gaunant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigoje.

103. Jau nurodyta, kad pagal PTŽSAĮ įtvirtintą reguliavimą paciento sveikatai padaryta žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti (PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis). Kadangi žala atlyginama iš specialios sąskaitos, nėra poreikio atsižvelgti į žalą padariusio asmens turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023).

104. Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalį komisija atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi Žalos atlyginimo tvarkos apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais bei jų nustatymo kriterijais. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimą nagrinėjant teisme iš esmės, teismas nėra įpareigotas remtis šiais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023).

108. Kartu įvertintina tai, kad ieškovo gyvenimo kokybei dėl pooperacinės išvaržos pagerinti gali būti nešiojamas specialus pilvo diržas, kuris leidžia jaustis saugiai atliekant įprastinius kasdienius veiksmus, vengiant didesnio fizinio krūvio. Taigi, nors pooperacinė išvarža yra nuolatinė ieškovo sveikatai padarytos žalos pasekmė ir kasdien sukelia nepatogumų, ji nėra tokia, kuri visiškai suvaržo ieškovo kasdienio kokybiško gyvenimo galimybes.

109. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio asmens sveikatos sužalojimo atveju, atsižvelgtina ir į individualias paciento savybes, galėjusias prisidėti prie sveikatai kilusių pasekmių.

111. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios individualios savybės, kaip paciento sveikatos būklė iki sužalojimo, paciento amžius, galėję turėti įtakos patirto sveikatos sužalojimo pasekmių sunkumui, yra objektyvūs kriterijai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio. Šie kriterijai nelaikyti diskriminaciniais, kaip nurodoma ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, turi būti įvertintos visos aplinkybės, galinčios turėti įtakos neturtinės žalos dydžiui, t. y. tiek sudarančios pagrindą didesnės, tiek mažesnės neturtinės žalos kompensacijai nustatyti.

112. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad dėl silpnos sveikatos ieškovas buvo priverstas nutraukti individualios įmonės veiklą, neteko galimybės dirbti darbą, kuris jam buvo labai svarbus, pagrįstai įvertino kaip turinčią reikšmės, sprendžiant dėl ieškovo patirtų neturtinio pobūdžio išgyvenimų masto. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio, šiuo konkrečiu atveju reikėtų atsižvelgti ir į tai, jog ieškovui yra priteistas turtinės žalos atlyginimas finansiniams praradimams dėl nutrauktos individualios veiklos kompensuoti už visą laikotarpį, kurį ieškovas nurodė buvo numatęs tęsti dekoratyvinių dangų konservatoriaus–restauratoriaus veiklą.

113. Teisėjų kolegija pritaria tiek ieškovo, tiek pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, be kita ko, atsižvelgiama ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

114. Kartu pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika civilinėse bylose, kuriose buvo nuspręsta dėl mažamečių vaikų sveikatai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas padarytos ilgalaikės ir negrįžtamos žalos, sunkiai sutrikdžius jų sveikatą, kuriose atitinkamai priteistas 400, 281, 236 MMA dydžio neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-893-330/2022; 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-52-910/2024) ir.

115. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005 išspręsta dėl dviejų naujagimių sunkaus kūno sužalojimo (20 proc. kūno paviršiaus nudegimo) padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-893-330/2022 neturtinė žala priteista dėl gimdymo metu sužalotos naujagimio sveikatos, sunkaus neįgalumo, esmingai apribojančio galimybes gyventi visavertį gyvenimą, užsiimti kitiems asmenims įprasta veikla, be to, nesant tikimybės, jog mažamečio sveikatos būklė ateityje galėtų pagerėti. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-52-910/2024 nuspręsta dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas negrįžtamai sužalota aštuonerių metų amžiaus vaiko sveikata, šis neteko regėjimo viena akimi.

116. Teisėjų kolegijos įvertinimu, atsižvelgus į įvardytose civilinėse bylose pacientų sveikatos sužalojimų pobūdį, sunkumą, kilusių neigiamų padarinių ypatumus, nagrinėjamu atveju nepagrįsta orientuotis į nurodytose bylose priteistus neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžius, perskaičiuotus pagal žalos padarymo metu buvusią MMA. Ieškovo nepatogumai dėl pooperacinės pilvo išvaržos, išgyvenimai dėl neestetiško šios išvaržos vaizdo nėra tokie sunkūs, sukėlę analogiškas negrįžtamas ilgalaikes neigiamas pasekmes, kaip nustatyti pirmiau aptartose civilinėse bylose.

117. Kartu nurodytina, kad, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021, konstatavus, jog sveikatos priežiūros įstaiga neužtikrino maksimalių pastangų standarto, kad pacientas išvengtų visų ar bent dalies kilusių ypač sunkių neigiamų jo sveikatai padarinių (neįgalumo), nustačius 20 proc. darbingumą (taigi netektas darbingumas – 80 proc.), be to, specialųjį slaugos poreikį, priteistas 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

118. Įvertinusi nagrinėjamu atveju susiklosčiusios individualios situacijos faktines aplinkybes, remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydį, nepakankamai įvertino šiuo konkrečiu atveju neturtinės žalos dydžiui teisingai ir proporcingai įvertinti reikšmingas aplinkybes, vadovavosi netinkama teismų praktika.

119. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, tarp jų – papildomus įrodymus, gautus ir ištirtus apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgusi į tai, kad ieškovas dėl laparoskopinės (duomenys neskelbtini) metu patirtų (duomenys neskelbtini) pažeidimų, nulėmusių sunkias pasekmes jo sveikatai, per 5 gydymo stacionare mėnesius patyrė itin stiprių emocinių išgyvenimų, didelį nerimą ne tik dėl sveikatos, bet ir gyvybės, taip pat tai, jog komplikacijų pasekmė – pilvo išvarža – nepašalinama, su ja ieškovui tenka taikstytis kiekvieną dieną, kartu įvertinusi ir tai, kad gyvenimo kokybei dėl pooperacinės išvaržos pagerinti yra išeitis (pilvo diržo dėvėjimas), tai, jog ieškovo sveikatos būklė, buvusi iki laparoskopinės (duomenys neskelbtini), galėjo turėti įtakos ieškovo sveikatai kilusių neigiamų pasekmių sunkumui, be to, į turtinės žalos negautų pajamų forma atlyginimo priteisimą, atsižvelgusi ir į teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu ieškovo sveikatos sužalojimo atveju nustatė neproporcingai didelę – 100 000 Eur (arba 194 MMA žalos padarymo metu) neturtinės žalos piniginę kompensaciją.

120. Įvertinusi pirmiau aptartas šio individualaus ieškovo kaip paciento sveikatos sužalojimo aplinkybes, remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovo patirtiems ir patiriamiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams sušvelninti šiuo konkrečiu atveju teisinga ir proporcinga neturtinės žalos kompensacija yra 50 000 Eur (arba apie 107 MMA pagal 2021 m. galiojusį MMA dydį), todėl ieškovui iš atsakovės priteisia 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

121. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

122. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms iš esmės tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas paciento sveikatai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau nuspęsdamas dėl ieškovo prašomos atlyginti turtinės žalos – negautų pajamų – teismas šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai vadovavosi 2021 metų pajamų deklaracijos duomenimis, kuriuose užfiksuotos tik 5 mėnesių pajamos, todėl neteisingai nustatė ieškovo negautų pajamų dydį. Nuspręsdamas dėl ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos piniginės kompensacijos, pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus šiuo individualiu atveju ieškovo reikalaujamai atlyginti neturtinei žalai įvertinti reikšmingus kriterijus, todėl priteista neturtinės žalos piniginė kompensacija (100 000 Eur arba 194 MMA) negali būti pripažinta teisinga ir proporcinga. Dėl to yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovui iš atsakovės priteisti 34 038 Eur turtinei žalai (negautoms pajamoms) ir 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso – 84 038 Eur.

123. Atsižvelgdama į bylos baigtį, teisėjų kolegija perskirsto ginčo šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

124. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies: patenkinta 48 proc. turtinių reikalavimų, taip pat iš dalies patenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (priteista 50 proc. prašytos neturtinės žalos sumos). Atsižvelgdama į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog bylose dėl neturtinės žalos priteisimo skirstant bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021), teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra patenkintas 100 proc. Taigi, yra patenkinta 74 proc. ieškinio reikalavimų.

125. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

126. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatomis.

127. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

128. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 480 Eur (2000 Eur x 74 proc.) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

129. Kadangi šalys apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašo, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 18 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 34 038 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius trisdešimt aštuonis eurus) turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 84 038 Eur (aštuoniasdešimt keturių tūkstančių trisdešimt aštuonių eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 480 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.