Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eAS-179-662/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-31
Bylos Nr.: eAS-179-662/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00095-2023-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas: R. C.
Atsakovas: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eAS-179-662/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00095-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. C. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. C. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. gruodžio 23 d. administracinį aktą Nr. 2D-23416 (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta atlikti infrastruktūros plėtojimo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybių tyrimą ir atidėti 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-181026-00010 (toliau – ir privalomasis nurodymas) vykdymo veiksmus; 2) įpareigoti Inspekciją atlikti infrastruktūros plėtojimo aplinkybių, dėl kurių surašytas 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005 (toliau – ir savavališkos statybos aktas), 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD30-180126-00009 ir 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 išsamų pakartotinį tyrimą; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo procedūras, iki kol bus išnagrinėta administracinė byla.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2003 m. vasario 17 d. sudarė sutartį Nr.16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ (toliau – ir Sutartis) dėl miesto apleistos 1 720 kv. m ploto valstybės žemės sutvarkymo ir jos prijungimo prie pareiškėjo sklypo (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties pagrindu pareiškėjo lėšomis miesto žemės 1 720 kv. m ploto teritorijoje (patenka ir žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas)), panaudojant pareiškėjo lėšas buvo įrengta vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų inžinerinių tinklų atšaka, privažiavimo kelias, apšvietimo stulpai, atlikti sklypo tvarkymo darbai (nugriauti esami vartai, tvoros dalys, išlygintas reljefas, pasodinti želdiniai, sutvarkytos teritorijos atitvaros įrengimas atkartojant gretimybėse esančią tvorą, šilumos tinklų kanalų sustiprinimas, elektros ir ryšių tinklų tiesimas, šiukšlių išvežimas ir kt.). Iš minėtos sutvarkytos 1 720 kv. m ploto teritorijos valstybė 2016 m. birželio 8 d. susiformavo sau 0,0536 ha žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su naudmenomis – 0,0053 ha tvora užstatyta teritorija ir 0,0483 ha želdynais. Inspekcija pareiškėjui 2018 m. sausio 26 d. surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo pareikalavo nugriauti dalį infrastruktūros žemės sklype.

Pareiškėjas nurodė, kad jis nesutiko nugriauti dalį infrastruktūros žemės sklype, kadangi nebuvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės dėl žemės patikėtinio sutikimo, statytojo, savininko, statybos užbaigimo procedūrų vykdymo ir pan., todėl paprašė Inspekcijos atlikti pakartotinį aplinkybių tyrimą ir kol bus vykdomas aplinkybių tyrimas sustabdyti privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmus. Inspekcija skundžiamu Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas detalizavo aplinkybes, susijusias su vykusiais teisminiais procesais dėl Akto bei surašytų privalomųjų nurodymų, pažymėjo, kad Inspekcija prašo nugriauti tvorą, kuri, pareiškėjo vertinimu, yra išplėtotos infrastruktūros objektas. Nei teismai, nei Inspekcija nesigilino į reikšmingas aplinkybes, ar buvo būtinas žemės patikėtinio sutikimas ar leidimas, kas buvo tokiu patikėtiniu, ar pareiškėjas laikytinas statytoju. Tik praėjus 13 metų Inspekcija atliko formalų ir visiškai paviršutinišką tyrimą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą, tačiau visiškai nesigilino į esmines 2003–2005 metais įvykusias infrastruktūros plėtojimo aplinkybes.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad į Inspekciją jis kreipėsi, vadovaudamasis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 patvirtinto Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 20.4 punktu, kuriame, be kita ko, numatyta galimybė Inspekcijos padalinio direktoriaus sprendimu gavus skolininko prašymą vykdymo veiksmus atidėti. Skundžiamu Raštu Inspekcija nepagrįstai atsisakė atlikti aplinkybių tyrimą ir neatidėjo vykdymo veiksmų.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. sausio 30 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovas Inspekcijai 2022 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą, kuriame prašė iš naujo atlikti Sutarties vykdymo aplinkybių tyrimą, tikslu nustatyti: kokiu pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija valdė nesuformuotą valstybės žemės 1 720 kv. m plotą; kokiu būdu, koks ir kam konkrečiai valstybės žemės patikėtinio sutikimas buvo išduotas statybos darbų vykdymui valstybės žemės 1 720 kv. m plote; kas valstybės žemės patikėtinio sutikime nurodytas statytoju; ar nagrinėjamu atveju statybos darbams nesuformuotoje žemėje apskritai nereikėjo valstybės žemės patikėtinio sutikimo; kas ir kada užbaigė statybą; kas vykdė statybos užbaigimo procedūras; koks asmuo statybos užbaigimo dokumentuose nurodytas statytoju; visas kitas su minėtos sutarties vykdymu susijusias aplinkybes. Taip pat, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, pareiškėjas prašė sustabdyti visas be išimties procedūras, susijusias su pagal Sutartį privačiomis lėšomis išplėtotos infrastruktūros objektų (įskaitant statinių ir želdinių žemės sklype) griovimu, keitimu, naikinimu. Taip pat prašoma stabdyti privalomojo nurodymo dėl infrastruktūros statinių griovimo valstybinės žemės sklype vykdymą iki kol bus atliktas paminėtų klausimų ir aplinkybių išsamus tyrimas.

Buvo nustatyta, kad Inspekcija 2022 m. gruodžio 23 d. Raštu detalizavo aplinkybes, susijusias su savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų surašymu, vykusiais teisminiais procesais dėl minėtų administracinių aktų. Inspekcija pažymėjo, kad pasibaigus visiems teisminiams procesams, privalomasis nurodymas buvo perduotas vykdyti priverstinai ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0075/20/00366, Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 taikė privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes bei leido Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš skolininko.

Pažymėta, kad Rašte Inspekcija nurodė, jog neturi teisinio pagrindo stabdyti privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo procedūrų, nes pareiškėjo atstovo prašyme nurodomi klausimai dėl infrastruktūros plėtojimo nėra susiję su priverstiniu privalomojo nurodymo vykdymu ir reikalavimu nugriauti savavališkai pastatytą tvorą valstybinės žemės sklype.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ teismas nustatė, kad privalomojo nurodymo teisėtumas buvo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinės bylos Nr. e2-4206-901/2018 nagrinėjimo dalyku, minėto teismo sprendime konstatuota, kad šis privalomasis nurodymas yra teisėtas bei pagrįstas. Apeliacinės instancijos Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą ir jis įsiteisėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją prašydamas atlikti pakartotinį aplinkybių tyrimą ir kol bus vykdomas aplinkybių tyrimas sustabdyti privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmus. Įvertinęs skundo esmę, teismas sprendė, kad pareiškėjas nesutinka su įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais ir būtent siekia to paties tikslo, kurio siekė ieškiniu ginčydamas tuos pačius aktus minėtoje civilinėje byloje.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nurodė, kad atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Buvo atkreiptas dėmesys, jog lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu.

Įvertinęs skundo 1 ir 2 reikalavimų formuluotes, teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 pareiškėjo reikalavimai, pareikšti Inspekcijai, dėl tų pačių aktų teisėtumo atmesti kaip nepagrįsti, teismo sprendimas įsiteisėjęs. Įvertinus tai, kad pareiškėjas siekia savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pakartotinio vertinimo, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo šioje byloje reiškiami reikalavimai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus yra tapatūs civilinėje byloje nagrinėtiems reikalavimams. Teismo vertinimu, nagrinėjant pareiškėjo skundo reikalavimus šioje administracinėje byloje, turėtų būti tikrinamas aktų pagrįstumas ir teisėtumas, nors tai jau buvo atlikta civilinėje byloje; pateiktu skundu pareiškėjas iš esmės kelia ginčą, kilusį iš tų pačių teisinių santykių ir iš tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo, t. y. tapatų ginčą, kuris jau yra išnagrinėtas civilinėje byloje.

Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad administracinis teismas ginčus nagrinėja pagal kompetenciją. Buvo nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 pareiškėjui surašytas privalomasis nurodymas pripažintas teisėtu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Inspekcija, kaip nurodoma ginčijamame rašte, kreipėsi dėl priverstinio vykdymo ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0075/20/00366 dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 taikytos privalomajame nurodyme nustatytos pasekmės.

Teismo vertinimu, iš pareiškėjo skundo turinio ir skundžiamo sprendimo matyti, kad jo reikalavimas ir argumentai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo vykdymo eiga, kurią reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK). Teismas pažymėjo, kad pagal CPK nuostatas visi klausimai teismo sprendimo vykdymo procese turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, teismo sprendimų vykdymo procese administracinių teismų funkcijos nenumatytos. Teismas pabrėžė, kad ABTĮ nenumato galimybės administraciniam teismui įsiterpti į vykdymo procesą, reguliuojamą CPK.

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą, ar byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, ar administraciniame teisme, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis ir pobūdis (CPK 36 str. 2 d., ABTĮ 22 str. 2 d.). Pabrėždamas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo imperatyvą, teismas darė išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo vykdymas yra vykdymo proceso dalykas (CPK VI dalis), nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 18 str. 2 d.), o ginčai dėl teismo sprendimo vykdymo, kiti klausimai, kilę vykdymo procese, nagrinėtini CPK nustatyta tvarka. Pažymėta, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-21-662/2021).

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir aptartą reglamentavimą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos rašto dalies, kuriuo netenkintas prašymas dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo sustabdymo teisėtumo, nėra nagrinėtinas administraciniame teisme, todėl šią skundo dalį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad byla neteisminga administraciniam teismui, o pareiškėjas nesutinka su įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, pareiškėjas nurodo, kad jis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka kreipėsi į Inspekciją, prašydamas atlikti naujų paaiškėjusių faktinių dėl visos infrastruktūros (o ne dalies) statybos tyrimą. Inspekcija yra įgaliota šiuos klausimus spręsti. Prašymų ir skundų nagrinėjimą reglamentuoja VAĮ 11 straipsnis, pirmosios instancijos teismas neįsigilino, kad buvo atlikta viešojo administravimo procedūra, o Inspekcija atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. viešojo administravimo subjektas atsisakė atlikti jam priskirtas statybos proceso aplinkybių patikrinimo funkcijas ir atsisakė teikti informaciją. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčas kilęs viešojo administravimo srityje.

Pabrėžiama, kad pareiškėjas naujus duomenis apie infrastruktūros statybos procesą gavo jau po privalomųjų nurodymų surašymo, t. y. Inspekcija aplinkybių dėl žemės suformavimo, patikėtinio sutikimo, dėl statybos užbaigimo aktų tuomet netyrė. Skirtingai nei nurodė pirmos instancijos teismas, pareiškėjas prašymu Inspekcijai siekia ne to paties tikslo, kurio siekė ieškiniu ginčydamas privalomąjį nurodymą minėtoje civilinėje byloje, o siekia naujų, iki šiol neištirtų aplinkybių, nepatikrintų statybos proceso duomenų išsamaus tyrimo ir aplinkybes patvirtinančių / paneigiančių dokumentų gavimo. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas yra praradęs teisę į informaciją bei teisę į naujai paaiškėjusių faktų išsamų tyrimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai vertino, kad reikalavimo panaikinti Raštą, kuriuo atsisakyta atlikti aplinkybių tyrimą, atidėti privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmus, nagrinėjimas nepriskirtas administraciniams teismams, nes prašymas dėl priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo procedūrų stabdymo yra susijęs ne tik su Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, bet ir su Aprašo 20.4 punkto taikymu. Skirtingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, priverstinį privalomųjų nurodymų vykdymą nagrinėjamu atveju reglamentuoja ne CPK, o Aprašas; dėl VAĮ ir Aprašo nuostatų pareiškėjas kelia klausimą, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 18 straipsniu. Ginčo esmė yra infrastruktūros nesuformuotame valstybės žemės sklype statybos (plėtojimo) patikrinimas ir tyrimo metu paaiškėjusių naujų statybos proceso duomenų bei dokumentų apie statybos procesą gavimas, taigi, šioje proceso stadijoje nėra galimybės nustatyti, kokie tyrimo metu būtų gauti dokumentai. Teismas nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą.

Pareiškėjas tvirtina, kad nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Nei pareiškėjo prašyme Inspekcijai, nei skunde nėra reikalavimų dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo. Minėta, kad prašymu pareiškėjas siekia gauti duomenis, kurie teismo nurodytuose aktuose nebuvo vertinami. Tokie klausimai iš esmės nebuvo nei tiriami, nei nagrinėjami, nes Inspekcijos 2018 metų patikrinimo medžiagoje tokių duomenų nėra. Pažymėtina tai, kad teismas galėtų įsitikinti tokiais duomenimis tik bylą nagrinėdamas iš esmės, t. y. su jais susipažinęs ir juos įvertinęs. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad, nagrinėjant pareiškėjo skundo reikalavimus šioje administracinėje byloje, neva turėtų būti tikrinamas aktų pagrįstumas ir teisėtumas. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad keliamas ginčas yra tapatus ginčui, kuris išnagrinėtas civilinėje byloje. Skirtingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, tyrimo metu gauti nauji duomenys būtų laikomi ne tapataus ginčo išsprendimu, o naujų faktinių duomenų gavimu, kas gali būti pripažįstama, kaip proceso civilinėje byloje atnaujinimo pagrindas. Pastebima, kad teismas vadovavosi teismų praktika, suformuota byloje, kuri skiriasi faktinėmis aplinkybėmis.

Pareiškėjas pabrėžia, kad jis byloje nekelia klausimo dėl įsiteisėjusių sprendimų vykdymo, o siekia, kad būtų ištirtas visos infrastruktūros plėtojimo aplinkybės, t. y. būtų surinkti visos infrastruktūros duomenys nuo plėtojimo pradžios iki užbaigimo procedūrų apie viso infrastruktūros komplekso plėtojimą. Skunde minima tvora yra tik nedidelė visos infrastruktūros dalis. Šių aplinkybių nustatymas yra priskirtas Inspekcijos kompetencijai, o teismas aplinkybių patikrinti neturi galimybės, nes tyrimas neatliktas, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, t. y. buvo užkirsta galimybė tokius duomenis VAĮ nustatyta tvarka surinkti. Taigi, ginčas yra administracinio pobūdžio, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl tų pačių teisės normų taikymo ir aiškinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jis prašymą dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo sustabdymo pateikė, remdamasis Aprašo 20.4 punktu. Taigi, nepagrįsta išvada, jog skundas dėl Rašto, kuriuo šis prašymas netenkintas, nėra nagrinėtinas administraciniame teisme. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kokiu pagrindu Aprašo 20.4 punkte reglamentuojamų procedūrų metu kilusius ginčus nagrinėja ne administraciniai teismai, o bendros kompetencijos teismai.

Pareiškėjas apibendrina, kad teismas neįsigilino į keliamo ginčo pobūdį, skunde reiškiamus reikalavimus, netinkamai taikė proceso teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad pareiškėjo keliamas ginčas, kuriuo, teismo vertinimu, pareiškėjas siekia sustabdyti privalomojo nurodymo vykdymą, nenagrinėtinas administracinio teismo, kadangi privalomųjų nurodymų vykdymas yra CPK reguliavimo dalykas (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taip pat teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu, kadangi sprendė, kad bendrosios kompetencijos teisme yra išnagrinėtas tapatus ginčas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Iš suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009 ir kt.).

Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.).

Skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia teismui apskųsti Inspekcijos Raštą, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą Inspekcijai. Šiuo prašymu pareiškėjas Inspekcijos prašė iš naujo atlikti 2003 m. vasario 17 d. Sutarties pagrindu atlikto infrastruktūros plėtojimo aplinkybių ištyrimą ir sustabdyti privalomojo nurodymo vykdymą bei sustabdyti visas procedūras, susijusias su pagal Sutartį privačiomis lėšomis išplėtotos infrastruktūros objektų (įskaitant statinių ir želdinių žemės sklype) griovimu, keitimu, naikinimu.

Inspekcija Rašte nurodė, kad teismo sprendimas, kuriame sprendė klausimą dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo teisėtumo, yra įsiteisėjęs, privalomasis nurodymas perduotas vykdyti priverstinai ir užvesta vykdomoji byla. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 teismas taikė privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes bei leido Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš skolininko. Inspekcija nurodė, kad privalomasis nurodymas geranoriškai nevykdomas, Inspekcija atlieka veiksmus, numatytus Aprašo nuostatose, t. y. pareiškėjo savavališkai pastatyta tvora 2022 m. lapkričio mėn. yra įtraukta į prioritetinių griautinų objektų sąrašą. Inspekcija konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo sustabdyti privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo procedūrų, kadangi pareiškėjo prašyme nurodomi klausimai dėl infrastruktūros plėtojimo nėra susiję su priverstiniu privalomojo nurodymo vykdymu ir reikalavimu nugriauti savavališkai pastatytą tvorą žemės sklype.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta, kad vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Inspekcija (15 str. 1 d.). Išsamias savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija, nustato ir surašomų dokumentų formas tvirtina Inspekcijos viršininkas (15 str. 5 d.).

Inspekcijos viršininkas 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 patvirtino Aprašą (2022 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 1V-93 redakcija), kuris nustato: privalomųjų nurodymų, nurodytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, 13 straipsnio 4, 5 dalyse ir 14 straipsnio 2 dalyje, priverstinio vykdymo organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija (1.1 p.); savavališkai ar pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, ar ne savavališkai, ne pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus statomo ar pastatyto statinio griovimo pagal teismo sprendimą (ar taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi), taip pat kitokio minėtos statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą (ar taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi) organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija (1.2 p.). Aprašas taikomas visiems Inspekcijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, organizuojantiems ir vykdantiems Apraše nurodytas procedūras (Aprašo 2 p.).

Aprašo 20.4 punkte nustatyta, kad Departamento (t. y. Rytų, Vidurio ir Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, į kurio veiklos teritoriją patenka statinio statybos darbai (Aprašo 5.3 p.)) direktorius ir / ar skyriaus vedėjas pagal kompetenciją vykdymo proceso metu gavus skolininkų prašymus ar iškilus kitoms nenumatytoms aplinkybėms ar svarbioms priežastims, nagrinėja skolininkų prašymus ar kitas svarbias aplinkybes ir sprendžia dėl Inspekcijos organizuojamų griovimo darbų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo. Departamento direktoriaus pasirašytu sprendimu iki 2 mėnesių gali būti sustabdomas griovimo darbų vykdymas ar atidedami vykdymo veiksmai. SVP specialistas (t. y. Departamento Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo statybos priežiūros skyriaus statybos valstybinės priežiūros darbuotojas (Aprašo 5.19 p.)) apie priimtus sprendimus nedelsiant informuoja skolininkus, viešųjų pirkimų specialistą (jei parengta paraiška ar sudaryta griovimo darbų rangos sutartis), teisininką, pasamdytą rangovą. Teisininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo apie priimtą sprendimą sustabdyti griovimo darbų vykdymą ar atidėti vykdymo veiksmus informuoja atsakingą antstolį (o jeigu priimtas sprendimas atidėti vykdymo veiksmus – parengia antstoliui tokį prašymą) ir kitus asmenis, su kurių funkcijomis susijusi ši informacija.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atlikti teisės aktais įgaliotas viešojo administravimo subjektas, atstovauja valstybei vykdant valstybės naudai jau priimtus įsiteisėjusius teismų sprendimus dėl savavališkos statybos, t. y. veikia jau susiklosčiusių ir teismo keliu išspręstų statybos teisinių santykių srityje, siekdama efektyvesnio ir koncentruotesnio tokių teisinių santykių valstybinės kontrolės procedūrų užbaigimo (šiuo aspektu plačiau žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-822/2020).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis kreipėsi į Inspekciją, vadovaudamasis Aprašo 20.4 punktu, kuris, kaip minėta nustato Inspekcijos atsakingo pareigūno funkciją (įgaliojimus) nagrinėti skolininkų prašymus, spręsti dėl Inspekcijos organizuojamų griovimo darbų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo, apie priimtus sprendimus informuoti kitus vykdymo procese dalyvaujančius asmenis (be kita ko, ir antstolį). Taigi, nors privalomojo nurodymo (teismo sprendimo) vykdymas yra vykdymo proceso dalykas, tačiau Inspekcija, būdama privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo procedūrų organizatoriumi, išnagrinėjo pareiškėjo kreipimąsi ir pateikė skundžiamą Raštą, veikdama Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir Aprašo nuostatų pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas kvestionuoja vien tik vykdymo procesą ir jo ketinamas inicijuoti ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl Inspekcijos Raštas, parengtas išnagrinėjus pareiškėjo kreipimąsi (VAĮ 11 str. 1 d.), negali būti administracinės bylos dalyku (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.), todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu yra naikintina.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Šiuo aspektu pabrėžtina, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA438-50/2009, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-261/2020). Sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai: šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008, 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-665-1062/2018).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas pagal pareiškėjo ieškinį yra patikrintas bendrosios kompetencijos teisme. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo ieškinys, kuriame pareiškėjas prašė pripažinti privalomąjį nurodymą neteisėtu, buvo atmestas. Minėtas sprendimas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 paliktas nepakeistas.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, pareiškėjo prašomo panaikinti Rašto turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybė, jog privalomojo nurodymo teisėtumas buvo patikrintas teismine tvarka bendrosios kompetencijos teisme, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes šioje byloje pareiškėjo inicijuotas ginčas ir minėtoje civilinėje byloje nagrinėti ginčai nėra tapatūs ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas siekia apskųsti Raštą, kuriuo buvo išspręstas pareiškėjo konkretus prašymas Inspekcijai, teiktas pagal Aprašo 20.4 punktą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pagrindais. Pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. C. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė