- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- AS-21-662/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02583-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- E. R.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Arūno Dirvono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Kauno skyriui dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Kauno skyriaus (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. spalio 5 d. raštą ir įpareigoti atsakovą tenkinti pareiškėjo prašymą.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. R. skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundžia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. spalio 5 d. raštą, kuriuo Departamentas nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į antstolį dėl veiksmų vykdomosiose bylose sustabdymo.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei skundžiamojo rašto pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu įpareigojo ieškovą (E. R.) per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą (1Alp) su priestatais (lalb, 2alb) ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo ieškovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą (lAlp) su priestatais (lalb, 2alb) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš ieškovo E. R.. Sprendimas įsiteisėjo ir buvo išduotas vykdomasis dokumentas.
Iš pareiškėjo skundo turinio ir skundžiamojo rašto teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas ir argumentai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su įsiteisėjusio Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymo eiga, kurią reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK). Pareiškėjas nesutinka su procesiniais veiksmais, kurie yra sudėtinė teismo sprendimo vykdymo proceso dalis. Pagal CPK nuostatas, visi klausimai teismo sprendimo vykdymo procese turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtinos bendrosios kompetencijos teismams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas akcentavo, kad teismo sprendimų vykdymo procese administracinių teismų funkcijos nenumatytos. ABTĮ nenumato galimybės administraciniam teismui įsiterpti į vykdymo procesą, reguliuojamą CPK. Pagal CPK vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka, vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas (CPK 510, 585, 593, 594, 617, 771 str.).
Pažymėjo, kad pagal ABTĮ 18 straipsnį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams, taip pat administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu (ABTĮ 3 str. 1 d. ir 17 str.)
Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 17 str., 33 str. 2 d. 1 p.), bei siūlė pareiškėjui dėl vykdymo veiksmų sustabdymo kreiptis į antstolį CPK numatyta tvarka.
III.
Pareiškėjas E. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį; įpareigoti instituciją tenkinti pareiškėjo prašymą ir sustabdyti teismo sprendimo vykdymą, kol bus išnagrinėtas negatorinis ieškinys.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nustatė, kad byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi yra nustatoma tik bendrais požymiais apibrėžta administracinio ir bendrosios kompetencijos teismų teismingumo tvarka, todėl ši norma neapibrėžia individualių požymių, vienos ar kitos bylos priskyrimo administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismams. Atkreipia dėmesį, kad pagal minėtas ABTĮ nuostatas, teismingumas yra nustatomas remiantis tik Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis. Pareiškėjo manymu, Specialiosios teisėjų kolegijos nutartys nėra pirminis teisės šaltinis, reguliuojantis individualius teisinius santykius, o yra teisinis instrumentas, kuriuo siekiama suvienodinti teismų praktiką, todėl teismo nutartis, kurioje tik nurodyta, kad kai kurias bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, yra nemotyvuota.
Pareiškėjas nurodo, kad teismuose gina savo pažeistas materialines ir procesines teises, kurias pažeidė valstybinės institucijos, bei nurodo, kad civilinėje byloje prieš Lietuvos valstybę yra pareiškęs negatorinį ieškinį. Ginčo dalyku ieškovas nurodo dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties teisinio rėžimo nustatymą, nes, pareiškėjo manymu, teisines pasekmes, o būtent įpareigojimą nugriauti statinį, sukelia ta aplinkybė, kad minėtas sklypas yra laikomas miško paskirties žemės sklypu.
Nurodo, kad 2010 m. birželio 22 d. Kauno rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010, kuriuo nusprendė ieškovo ieškinį atmesti, bei atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį tenkinti pilnai ir įpareigoti ieškovą per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis nugriauti miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą (lAlp), su priestatais (lalb, 2alb) ir sutvarkyti statybvietę. 2011 m. spalio 20 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-148-485/2011, kuria nutarė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2010 m. birželio 22 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą. 2012 m. spalio 5 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2K-3-270/2012, kuria nutarė Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pažymi, kad visų teisminių procesų metu siekė, kad atitinkamos valstybės institucijos įvardintų ne esamą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties teisinio rėžimo padėtį, bet tiksliai įvardintų ieškovo bylose įrodytą statinių buvimo faktą, bei paties sklypo teisinio rėžimo (miškas) atsiradimo pradžią, bei nurodo aplinkybes, argumentus ir teismų praktiką, kuriais grindė ankstesniuose teisminiuose procesuose reikštus reikalavimus (dėl ieškinio senaties taikymo, dėl įrodinėjimo ir kt.).
Nurodo, kad šiuo atveju ieškinio pagrindą sudaro teismo atimtos galimybės nustatyti objektyvią tiesą, kadangi teismas tik patvirtino valstybės institucijos poziciją, tačiau akivaizdžių prieštaravimų byloje nepanaikino, ir tai leidžia teigti, kad teisinė taika tarp šalių nebuvo atkurta, o pažeistos ieškovo teisės gynyba apsiribojo tik ieškovo galimybe kreiptis į teismą, bet ne realia, veiksminga ir objektyvia pažeistų teisių gynyba. Pažymi, kad tokiu būdu pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, kadangi valstybės institucija pažeidė įstatymą, pareiškėjui tai sukėlė neigiamas teisines pasekmes, bet teismai neišsiaiškino objektyvios tiesos. Nurodo, kad dėl valstybės institucijų tiesioginių pareigų nevykdymo, informacijos nuslėpimo bei manipuliavimo ja, teismo nesugebėjimo užtikrinti objektyvios tiesos išsiaiškinimą, yra daroma žala pareiškėjui ir visai teisinei sistemai. Pareiškėjas nurodo, kad jis nesiekia patvirtinimo, kad jo teisės buvo pažeistos, bet mano, kad teismo pareiga yra užtikrinti įstatymų viršenybę, o ne kurti dvigubų standartų teisę. Nurodo, kad nesustabdžius vykdymo, gali kilti nepataisoma žala.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo E. R. atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. R. skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ginčas kilo bendrosios kompetencijos teismo priimto sprendimo civilinėje byloje vykdymo procese, todėl toks ginčas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nenurodė motyvų dėl bylos teismingumo bendrosios kompetencijos teismui.
Administracinių teismų kompetencijai priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad bendrosios kompetencijos teismai CPK nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 22 str. 1 d.), bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų (CPK 22 str. 2 d.), o administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Sprendžiant klausimą, ar byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, ar administraciniame teisme, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis ir pobūdis (CPK 36 str. 2 d., ABTĮ 22 str. 2 d.)
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010 įpareigojo ieškovą (E. R.) per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą su priestatais ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo ieškovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti šiuos veiksmus atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, išieškant patirtas išlaidas iš ieškovo E. R.. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsakovas 2014 m. kovo 17 d. kreipėsi į antstolį dėl priverstinio Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo vykdymo.
Teisėjų kolegija, susipažinusi bylos medžiaga, daro išvadą, kad pareiškėjas, paduodama skundą administraciniam teismui dėl galbūt neteisėtų Departamento veiksmų, iš esmės siekia, kad būtų sustabdytas priverstinis Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo vykdymas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo vykdymas yra vykdymo proceso dalykas (CPK VI dalis), nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 18 str. 2 d.), o ginčai dėl teismo sprendimo vykdymo, kiti klausimai, kilę vykdymo procese, nagrinėtini CPK nustatyta tvarka.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo skundas nėra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių skundą turėjo priimti ir nagrinėti administracinis teismas. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. R. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.