Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

3. Atsisakymą priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo Nr. 3 teismas grindė tuo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-422-162/2016 2016 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo D. R. skundą ir patikslintą skundą tenkino iš dalies: panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. A1-1310 „Dėl nuosavybės teisių į pastatą atkūrimo” 2 ir 3 punktus ir įpareigojo atsakovą Palangos miesto savivaldybę pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkamą pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, išmokant teisės aktų nustatyta tvarka paskaičiuotą piniginę kompensaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1113-525/2017 minėtą sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2017 m. spalio 10 d. nutartyje nurodė, kad byloje pateikta ginčo statinio su priestatais Nekilnojamojo daikto kadastro ir registro byla Nr. 25/5016 tomas Nr. II bei į apeliacinės instancijos teismo paklausimą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateikta informacija patvirtina, jog A. V. priklausančios patalpos (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) yra priestate 3c¹/p, kuris pastatytas 1949 m., t. y. jau po nacionalizacijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į šias aplinkybes, todėl savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises ir į privatizuoto pastato 103,3 kv. m dalį (priklausančią A. V.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturi teisės atkurti nuosavybės teises į privatizuoto pastato 103,3 kv. m dalį, kaip ir į visą priestatą 3c¹/p, nes jis pastatytas jau po nacionalizacijos. Teismas pabrėžė, kad atsakovas, iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka spręsdamas dėl kompensacijos už valstybės išperkamą gyvenamąjį namą dydžio, turėtų įvertinti ir atsižvelgti į šias apeliacinės instancijos teismo konstatuotas aplinkybes.

4. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į priestatą 3c¹p (pareiškėjo skundo reikalavimas Nr. 3) jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, šią skundo dalį atsisakytina priimti.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

8. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutarties dalies, kuria teismas, konstatavęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į priestatą 3c¹p (pareiškėjo skundo reikalavimas Nr. 3), teisėtumas ir pagrįstumas.

9. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA438-50/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (žr., pvz., LVAT 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog yra priimtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-422-162/2016 pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, viešoji įstaiga A. M. namai-muziejus, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, A. M. paramos fondas ir A. V.) dėl įsakymo dalies panaikinimo, nuosavybės teisių atkūrimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1113-525/2017 pagal pareiškėjo D. R. ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl minėto Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo. Pabrėžtina, jog nurodyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis yra įsiteisėję, tai patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, o pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jo reiškiamas naujas skundas dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į priestatą 3c¹p (pareiškėjo skundo reikalavimas Nr. 3) yra tapatus išnagrinėtam.

10. Kalbant apie skundų tapatumą, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., LVAT 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Atitinkamai šiuo atveju matyti, kad šalys tiek pagal pareiškėjo reiškiamą naują skundą, tiek pagal jo skundą, kuris buvo išnagrinėtas minėtoje administracinėje byloje, sutampa, pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Tuo tarpu, pasisakydama dėl skundų dalyko ir pagrindo tapatumo, teisėjų kolegija akcentuoja, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (žr., pvz., LVAT 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-422-162/2016 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1113-525/2017 turinį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjo reiškiamas naujas skundas dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į priestatą 3c¹p (pareiškėjo skundo reikalavimas Nr. 3) yra tapatus jau išnagrinėtam jo skundui.

11. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip matyti iš jo skundo ir atskirojo skundo argumentų, teismui pateikto skundo reikalavimu Nr. 3 iš esmės siekia, jog jam būtų atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, priestatą 3c¹p. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad minėtoje administracinėje byloje Nr. I-422-162/2016 (apeliacinės instancijos teismo bylos Nr. A-1113-525/2017), kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ginčas taip pat kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, be kita ko, į priestatą 3c¹p. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2017 m. spalio 10 d. nutartyje pasisakė, jog pareiškėjas neturi teisės atkurti nuosavybės teises į priestatą 3c¹/p, nes jis pastatytas jau po nacionalizacijos, o atsakovas, iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka spręsdamas dėl kompensacijos už valstybės išperkamą gyvenamąjį namą dydžio, turėtų įvertinti ir atsižvelgti į šias apeliacinės instancijos teismo konstatuotas aplinkybes. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl pareiškėjo skundo dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į priestatą 3c¹p (pareiškėjo skundo reikalavimas Nr. 3) jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.).

12. Pabrėžtina, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1113-525/2017 nepasisakė ir nevertino aplinkybių, kad priestatas 3c¹p paskutinį kartą buvo nacionalizuotas 1950 m. gruodžio 6 d. Kretingos rajono darbo žmonių deputatu tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 183 ,,Dėl bešeimininkių namų valdų municipalizavimo Palangos mieste, Kretingos rajone“, taip pat nenustatė, kam minėtas priestatas priklausė iki 1950 m. gruodžio 6 d., nurodytos išvados nepaneigia ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį. Nurodytos aplinkybės nebent galėtų būti pagrindas teismui spręsti dėl proceso atnaujinimo minėtoje jau išnagrinėtoje administracinėje byloje.

13. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.