Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-7771-583/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-17
Bylos Nr.: eI3-7771-583/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00095-2023-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas: R. C.
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-7771-583-583/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00095-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 17 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytė ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Vaidai Damašienei,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjo R. C. atstovui S. T., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jurgitai Kurtinaitienei,

2023 m. rugsėjo 19 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. C. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. gruodžio 23 d. administracinį aktą Nr. 2D-23416 (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta atlikti infrastruktūros plėtojimo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybių tyrimą ir atidėti 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-181026-00010 (toliau – ir privalomasis nurodymas) vykdymo veiksmus;

2) įpareigoti Inspekciją atlikti infrastruktūros plėtojimo aplinkybių, dėl kurių surašytas 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005 (toliau – ir savavališkos statybos aktas), 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD30-180126-00009 ir 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 išsamų pakartotinį tyrimą.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2003 m. vasario 17 d. sudarė sutartį Nr.16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ (toliau – ir Sutartis) dėl miesto apleistos 1 720 kv. m ploto valstybės žemės sutvarkymo ir jos prijungimo prie pareiškėjo sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Minėtos sutarties pagrindu pareiškėjo lėšomis miesto žemės 1 720 kv. m ploto teritorijoje (patenka ir žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas)), panaudojant pareiškėjo lėšas buvo įrengta vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų inžinerinių tinklų atšaka, privažiavimo kelias, apšvietimo stulpai, atlikti sklypo tvarkymo darbai (nugriauti esami vartai, tvoros dalys, išlygintas reljefas, pasodinti želdiniai, sutvarkytos teritorijos atitvaros įrengimas atkartojant gretimybėse esančią tvorą, šilumos tinklų kanalų sustiprinimas, elektros ir ryšių tinklų tiesimas, šiukšlių išvežimas ir kt.). Iš minėtos sutvarkytos 1 720 kv. m ploto teritorijos valstybė 2016 m. birželio 8 d. susiformavo sau 0,0536 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, su naudmenomis – 0,0053 ha tvora užstatyta teritorija ir 0,0483 ha želdynais. Inspekcija pareiškėjui 2018 m. sausio 26 d. surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo pareikalavo nugriauti dalį infrastruktūros žemės sklype.

Pareiškėjas nurodė, kad jis nesutiko nugriauti dalį infrastruktūros žemės sklype, kadangi nebuvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės dėl žemės patikėtinio sutikimo, statytojo, savininko, statybos užbaigimo procedūrų vykdymo ir pan., todėl paprašė Inspekcijos atlikti pakartotinį aplinkybių tyrimą ir kol bus vykdomas aplinkybių tyrimas sustabdyti privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmus. Inspekcija skundžiamu Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Inspekcija remiasi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. spendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, kuriame nurodyta, kad 2003 m. vasario 17 d. Sutartis Nr.16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ yra galiojanti ir faktiškai iš esmės įvykdyta. Teismai neįsigilino į pateiktą medžiagą, kurioje aiškiai matyti, kad statybos priėmimo – perdavimo dokumento, kuriame būtų nurodytas R. C. kaip statytojas nėra. Pasibaigus 2003 m. vasario 17 d. Sutarčiai „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ statybos darbų priėmimo – perdavimo procedūra su R. C. dalyvavimu nebuvo atlikta. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad savivaldybė inicijavo statybos darbų priėmimo – perdavimo procedūras, kuriose R. C. kaip statytojas nėra fiksuojamas.

Pažymima, kad nei teismai, nei Inspekcija neįsigilino, kad žemės plotas statybos metu nebuvo suformuotas daiktu-nebuvo žemės sklypu, kad būtų galima taikyti STR 1.01.07:2002, be to II grupės nesudėtingam statiniui – tvorai, dėl kurios teisėtumo kilo ginčas, pagal tų metų galiojusius teisės aktus nebuvo reikalingas leidimas (STR 1.01.07:2002, 12 ir 12.2 punktai). Byloje nėra nustatytas tikrasis miesto žemės infrastruktūros užsakovas (statytojas), kas yra būtina, jeigu Inspekcijos pareigūnas, nustato savavališką arba neteisėtą statybą. Neįsigilinta į aplinkybę, kad privalomuoju nurodymu Nr.PNSSP-30- 180126-00010 prašoma nugriauti būtent vieną iš infrastruktūros objektų, ką Institucija neigia prašanti. Visų be išimties infrastruktūros objektų statyba vyko pagal vieną ir tą pačią sutartį, tai yra vienu metu išplėtotos infrastruktūros visuma, kurią Institucija neįsigilinusi ir išsamiai neištyrusi visų aplinkybių skaido, nors 2003-2005m. nebuvo nei užsakovu, nei kitu nagrinėjamų statybos teisinių santykių dalyviu.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad į Inspekciją jis kreipėsi, vadovaudamasis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 patvirtinto Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 20.4 punktu, kuriame, be kita ko, numatyta galimybė Inspekcijos padalinio direktoriaus sprendimu gavus skolininko prašymą vykdymo veiksmus atidėti. Skundžiamu Raštu Inspekcija nepagrįstai atsisakė atlikti aplinkybių tyrimą ir neatidėjo vykdymo veiksmų.

Pareiškėjo atstovas advokatas S. T. teisminio nagrinėjimo metu palaiko skundo reikalavimus ir prašo juos patenkinti.

Atsiliepimas

Inspekcija atsiliepimu į skundą nurodė, jog 2022 m. lapkričio 24 d. gavo pareiškėjo atstovo prašymą (reg. Nr. 1D-24205) sustabdyti visas procedūras, susijusias su priverstiniu statinio griovimu valstybinės žemės sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir prašymas), kuriame taip pat prašoma imtis Inspekcijos kompetencijai priskirtų veiksmų stabdyti privalomo nurodymo dėl infrastruktūros statinių griovimo valstybės žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymą iki kol bus atliktas prašyme paminėtų klausimų ir aplinkybių išsamus tyrimas.

Inspekcijos Raštu pareiškėjo atstovui pateiktas atsakymas nurodant, kad Inspekcija neturi teisinio pagrindo stabdyti privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo procedūrų, nes prašyme nurodomi klausimai dėl infrastruktūros plėtojimo nėra susiję su priverstiniu privalomojo nurodymo vykdymu ir reikalavimu nugriauti savavališkai pastatytą tvorą valstybinės žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-179-662/2023 pažymėjo, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (LVAT 2009-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. TA438-50/2009, 2020-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-11-261/2020).

Akcentuojama, kad 2018 m. sausio 25 d. pareiškėjui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005, nes neturėdamas statybą leidžiančio dokumento valstybinės žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (šalia jam nuosavybės teise priklausančio sklypo adresu (duomenys neskelbtini)) pastatė II grupės nesudėtingąjį statinį – tvorą.

2018 m. sausio 26 d. pareiškėjui buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2018-07-26 nugriauti savavališkai pastatytą tvorą valstybinės žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodoma, kad 2018 m. vasario 27 d. pareiškėjas pateikė ieškinį Klaipėdos apylinkės teismui ginčydamas 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005, 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 ir 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNNSP-30-180126-000010, tačiau pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu. Taigi, teismo sprendimas, kuriame teismas sprendė klausimą dėl minėtų administracinių aktų teisėtumo, yra įsiteisėjęs (CPK 18 str.). Pažymima, kad teismas išnagrinėjo ir išsamiai pasisakė dėl 2003 m. vasario 17 d. sudarytos sutarties Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ ir nurodė, jog nei 2003 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 50 patvirtinto žemės sklypo detaliojo plano sprendiniuose, nei 2003 m. vasario 17 d. sudarytoje sutartyje Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ nėra kalbama apie galimybę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui statyti tvorą gretimame valstybiniame žemės sklype. Teigiama, kad infrastruktūros plėtojimo sutartyje aiškiai apibrėžtas jos dalykas, susitariant dėl konkrečių savivaldybės infrastruktūros plėtojimo darbų (sutarties 3 punktas) bei objektų, kurie neapima tvoros statybos ir nesudaro pagrindo statyti jokių kitų statinių, kurie nėra apibrėžti pagal minėtą sutartį.

Teigiama, kad pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, prašymą grįsdamas, be kitą ko, aplinkybėmis, kad nėra duomenų apie tai, jog įteisinant nuosavybės teisę į naujai suformuotą daiktą, būtų išspręstas antraeilio daikto (tvoros) likimas, kad statybos procesas pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ nėra pabaigtas ir iki šiol nėra nustatytas miesto infrastruktūros statytojas. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1074-991/2021 netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-311-513/2021 netenkintas pareiškėjo atskirasis skundas dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog neteisėtai pastatytos tvoros teisinė registracija (įteisinimas) nėra įmanomas ir nebuvo išnagrinėtos bylos dalykas. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjo teiginiams apie tai, kad nenustatytas statytojas, o siekdamas įrodyti priešingai pareiškėjas turėjo ir galėjo tą padaryti nustatytu laiku, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-4206-901/2018. Be to, apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė ir pasisakė ir dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie infrastruktūros sutartį, tvoros statybą bei valstybinės žemės kadastro duomenis (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-311-513/2021, 33 – 36 punktai).

Inspekcija mano, kad pateikdama pareiškėjui skundžiamą raštą pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad neturi teisinio pagrindo stabdyti privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo procedūrų, nes prašyme nurodomi klausimai dėl infrastruktūros plėtojimo nėra susiję su priverstiniu privalomojo nurodymo vykdymu ir reikalavimu nugriauti savavališkai pastatytą tvorą valstybinės žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad jo reikalavimas ir argumentai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo vykdymo eiga. Pažymima, kad privalomuoju nurodymu Inspekcija niekada neprašė ir dabar neprašo nugriauti infrastruktūros objektų, privalomuoju nurodymu nurodyta nugriauti savavališkai pastatytą tvorą.

Pažymima, kad pasibaigus visiems teisminiams procesams, privalomasis nurodymas 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. 2D-8160 buvo perduotas vykdyti priverstinai ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0075/20/00366. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jau šešis metus neįvykdo privalomojo nurodymo, o tai reiškia, kad dėl nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos besitęsiančio jo neveikimo yra pažeidžiami išieškotojos (Inspekcijos) teisėti lūkesčiai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis). „<...> statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti“ (žr., pvz., LVAT 2015-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015, 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015 ir kt.).

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė Jurgita Kurtinaitienė atsiliepime išdėstytais argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Šioje byloje skundo nagrinėjimo ribos ir skundo dalykas apibrėžti 2023 m. birželio 12 d. teismo nutartimi ir konstatuota, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Inspekcijos Raštą, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą Inspekcijai. Šiuo prašymu pareiškėjas Inspekcijos prašė iš naujo atlikti 2003 m. vasario 17 d. Sutarties pagrindu atlikto infrastruktūros plėtojimo aplinkybių ištyrimą ir sustabdyti privalomojo nurodymo vykdymą bei sustabdyti visas procedūras, susijusias su pagal Sutartį privačiomis lėšomis išplėtotos infrastruktūros objektų (įskaitant statinių ir želdinių žemės sklype) griovimu, keitimu, naikinimu.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Inspekcijai 2022 lapkričio 24 d. pateiktas R. C. atstovo advokato prašymas iš naujo atlikti 2003 m. vasario 17 d. sutarties „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ Nr.16-88 vykdymo aplinkybių tyrimą, tikslu nustatyti: kokiu pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija valdė nesuformuotą valstybės žemės 1720 kv. m. plotą; kokiu būdu, koks ir kam konkrečiai valstybės žemės patikėtinio sutikimas buvo išduotas statybos darbų vykdymui valstybės žemės 1720 kv. m. plote; kas valstybės žemės patikėtinio sutikime nurodytas statytoju; ar nagrinėjamu atveju statybos darbams nesuformuotoje žemėje apskritai nereikėjo valstybės žemės patikėtinio sutikimo; kas ir kada užbaigė statybą; kas vykdė statybos užbaigimo procedūras; koks asmuo statybos užbaigimo dokumentuose nurodytas statytoju; visas kitas su minėtos sutarties vykdymu susijusias aplinkybes. Taip pat atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją pareiškėjas prašė sustabdyti visas be išimties procedūras susijusias su pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartį privačiomis lėšomis išplėtotos infrastruktūros objektų (įskaitant statinių ir želdinių žemės sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimu, keitimu, naikinimu. Taip pat prašoma stabdyti privalomo nurodymo Nr.PNSSP-30-180126-00010 dėl infrastruktūros statinių griovimo valstybės žemės sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą iki kol bus atliktas paminėtų klausimų ir aplinkybių išsamus tyrimas.

Inspekcija Rašte nurodė, kad teismo sprendimas, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo teisėtumo, yra įsiteisėjęs, privalomasis nurodymas perduotas vykdyti priverstinai ir užvesta vykdomoji byla. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 teismas taikė privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes bei leido Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš skolininko. Inspekcija nurodė, kad privalomasis nurodymas geranoriškai nevykdomas, Inspekcija atlieka veiksmus, numatytus Aprašo nuostatose, t. y. pareiškėjo savavališkai pastatyta tvora 2022 m. lapkričio mėn. yra įtraukta į prioritetinių griautinų objektų sąrašą. Inspekcija konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo sustabdyti privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo procedūrų, kadangi pareiškėjo prašyme nurodomi klausimai dėl infrastruktūros plėtojimo nėra susiję su priverstiniu privalomojo nurodymo vykdymu ir reikalavimu nugriauti savavališkai pastatytą tvorą žemės sklype.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta, kad vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Inspekcija (15 str. 1 d.). Išsamias savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija, nustato ir surašomų dokumentų formas tvirtina Inspekcijos viršininkas (15 str. 5 d.).

Inspekcijos viršininkas 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 patvirtino Aprašą (2022 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 1V-93 redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 1 d.), kuris nustato: privalomųjų nurodymų, nurodytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, 13 straipsnio 4, 5 dalyse ir 14 straipsnio 2 dalyje, priverstinio vykdymo organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija (1.1 p.); savavališkai ar pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, ar ne savavališkai, ne pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus statomo ar pastatyto statinio griovimo pagal teismo sprendimą (ar taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi), taip pat kitokio minėtos statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą (ar taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi) organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija (1.2 p.). Aprašas taikomas visiems Inspekcijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, organizuojantiems ir vykdantiems Apraše nurodytas procedūras (Aprašo 2 p.).

Aprašo 20.4 punkte nustatyta, kad Departamento (t. y. Rytų, Vidurio ir Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, į kurio veiklos teritoriją patenka statinio statybos darbai (Aprašo 5.3 p.)) direktorius ir / ar skyriaus vedėjas pagal kompetenciją vykdymo proceso metu gavus skolininkų prašymus ar iškilus kitoms nenumatytoms aplinkybėms ar svarbioms priežastims, nagrinėja skolininkų prašymus ar kitas svarbias aplinkybes ir sprendžia dėl Inspekcijos organizuojamų griovimo darbų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo. Departamento direktoriaus pasirašytu sprendimu iki 2 mėnesių gali būti sustabdomas griovimo darbų vykdymas ar atidedami vykdymo veiksmai. SVP specialistas (t. y. Departamento Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo statybos priežiūros skyriaus statybos valstybinės priežiūros darbuotojas (Aprašo 5.19 p.)) apie priimtus sprendimus nedelsiant informuoja skolininkus, viešųjų pirkimų specialistą (jei parengta paraiška ar sudaryta griovimo darbų rangos sutartis), teisininką, pasamdytą rangovą. Teisininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo apie priimtą sprendimą sustabdyti griovimo darbų vykdymą ar atidėti vykdymo veiksmus informuoja atsakingą antstolį (o jeigu priimtas sprendimas atidėti vykdymo veiksmus – parengia antstoliui tokį prašymą) ir kitus asmenis, su kurių funkcijomis susijusi ši informacija.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atlikti teisės aktais įgaliotas viešojo administravimo subjektas, atstovauja valstybei vykdant valstybės naudai jau priimtus įsiteisėjusius teismų sprendimus dėl savavališkos statybos, t. y. veikia jau susiklosčiusių ir teismo keliu išspręstų statybos teisinių santykių srityje, siekdama efektyvesnio ir koncentruotesnio tokių teisinių santykių valstybinės kontrolės procedūrų užbaigimo (šiuo aspektu plačiau žr., pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-822/2020).

2023 m. gegužės 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Ne. eAS-179-662/2023, priimtoje nagrinėjant atskirąjį skundą šioje byloje akcentuojama, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog kreipėsi į Inspekciją, vadovaudamasis Aprašo 20.4 punktu, kuris, kaip minėta nustato Inspekcijos atsakingo pareigūno funkciją (įgaliojimus) nagrinėti skolininkų prašymus, spręsti dėl Inspekcijos organizuojamų griovimo darbų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo, apie priimtus sprendimus informuoti kitus vykdymo procese dalyvaujančius asmenis (be kita ko, ir antstolį). Taigi, nors privalomojo nurodymo (teismo sprendimo) vykdymas yra vykdymo proceso dalykas, tačiau Inspekcija, būdama privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo procedūrų organizatoriumi, išnagrinėjo pareiškėjo kreipimąsi ir pateikė skundžiamą Raštą, veikdama Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir Aprašo nuostatų pagrindu.

Kaip jau paminėta, 2022 m. lapkričio 24 d. teikiamu prašymu buvo prašoma iš naujo atlikti 2003 m. vasario 17 d. sutarties „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ Nr.16-88 vykdymo aplinkybių tyrimą, taip pat atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją prašyta sustabdyti visas be išimties procedūras susijusias su pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartį privačiomis lėšomis išplėtotos infrastruktūros objektų griovimu, keitimu, naikinimu, taip pat stabdyti privalomo nurodymo Nr.PNSSP-30-180126-00010 dėl infrastruktūros statinių griovimo valstybės žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą iki kol bus atliktas paminėtų klausimų ir aplinkybių išsamus tyrimas.

Prašyme institucijai akcentuota, kad šios aplinkybės paaiškėjo atsitiktinai kitų teisminių procesų metu, o skunde teismui akcentuojama ir tai, kad teismai nagrinėdami bylą neatsižvelgė į aplinkybę, kad savivaldybė inicijavo statybos darbų priėmimo – perdavimo procedūras, kuriose pareiškėjas kaip statytojas nėra fiksuojamas, teismai neįsigilino, kad žemės plotas statybos metu nebuvo suformuotas daiktu (skundo 18, 24 punktai).

Kaip jau paminėta, Inspekcijai 2022 m. lapkričio 24 d. pateiktas pareiškėjo atstovo advokato prašymas iš naujo atlikti 2003 m. vasario 17 d. sutarties „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ Nr.16-88 vykdymo aplinkybių tyrimą, tikslu nustatyti: kokiu pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija valdė nesuformuotą valstybės žemės 1720 kv. m. plotą; kokiu būdu, koks ir kam konkrečiai valstybės žemės patikėtinio sutikimas buvo išduotas statybos darbų vykdymui valstybės žemės 1720 kv. m. plote; kas valstybės žemės patikėtinio sutikime nurodytas statytoju; ar nagrinėjamu atveju statybos darbams nesuformuotoje žemėje apskritai nereikėjo valstybės žemės patikėtinio sutikimo; kas ir kada užbaigė statybą; kas vykdė statybos užbaigimo procedūras; koks asmuo statybos užbaigimo dokumentuose nurodytas statytoju; visas kitas su minėtos sutarties vykdymu susijusias aplinkybes.

Atsakovas ginčijamu Raštu atsisakydamas tenkinti prašymą nurodė, kad 2003 m. kovo 17 d. sudaryta sutartis „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ nenumatė galimybės statyti tvorą gretimame valstybiniame žemės sklype. Taip pat akcentuojama, kad cituojamos sutarties turinys, jos teisėtumas buvo įvertinti vykusių teisminių procesų metu ir konstatuota, kad ji yra galiojanti.

Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-371-538/2013, kurioje ieškovo R. C. ieškinys atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl 2003 m. vasario 17 d. sutarties Nr. 16-88 dėl infrastruktūros plėtojimo pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento buvo atmestas kaip nepagrįstas. Sprendime teismas konstatavo, kad sutarties 2 punktu Klaipėdos miesto savivaldybė, vadovaudamasi Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punktu, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo, kai bus įgyvendinti šios sutarties 3 punkto įsipareigojimai. Minėta sutartimi detaliojo planavimo organizatorius įsipareigojo savo lėšomis atlikti ginčijamos sutarties 3 punkte nurodytus infrastruktūros plėtojimo (buitinių nuotėkų tinklų atšakos paklojimo, kelio demontavimo ir tiesimo, vejos įrengimo, šaligatvio klojimo) darbus ir atlikti kitus veiksmus. 2003 m. balandžio 28 d. ieškovui išduotas statybos leidimas Nr. 10- NS/03.

2014 m. gegužės 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-668/2014 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą 20215 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje 3K3-188-687/2015 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 6 d. nutartį paliko nepakeistą.

Taigi teismo sprendimu buvo įvertintas infrastruktūros plėtojimo sutarties turinys, jos teisinės pasekmės, apibrėžti objektai siekiami sukurti statybos proceso metu, kuriems išduotas statybos leidimas. Todėl atsakovas ginčijamame rašte pagrįstai vienu iš argumentų, kuriuo grindžia atsisakymą atlikti pakartotinį aplinkybių ištyrimą, nurodo aukščiau cituojamus teismo procesinius sprendimus.

Ginčijamu Raštu atsisakymas atlikti pakartotinį aplinkybių tyrimą bei sustabdyti procedūras susijusias su infrastruktūros griovimu grindžiamas ir kitais teismo procesiniais sprendimais. Iš LITEKO viešų duomenų nustatyta, kad 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 teisėtumas buvo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinės bylos e2-4206-901/2018 nagrinėjimo dalyku ir cituojamu sprendimu konstatuota, kad šis privalomasis nurodymas yra teisėtas bei pagrįstas. Apeliacinės instancijos Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-407-642/2019 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimas paliktas nepakeistu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Inspekcija, kaip nurodoma ginčijamame sprendime, kreipėsi dėl priverstinio vykdymo ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0075/20/00366 dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 taikytos privalomajame nurodyme nustatytas pasekmės.

Taigi pareiškėjas esant įsiteisėjusiems teismo sprendimams, kreipėsi į Inspekciją prašydamas atlikti pakartotinį aplinkybių tyrimą ir kol bus vykdomas aplinkybių tyrimas sustabdyti privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmus.

Aprašo 20.4. punkto nuostatos numato, kad vykdymo proceso metu gavus skolininkų prašymus ar iškilus kitoms nenumatytoms aplinkybėms ar svarbioms priežastims, nagrinėja skolininkų prašymus ar kitas svarbias aplinkybes ir sprendžia dėl Inspekcijos organizuojamų griovimo darbų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo. Departamento direktoriaus pasirašytu sprendimu iki 2 mėnesių gali būti sustabdomas griovimo darbų vykdymas ar atidedami vykdymo veiksmai. Tačiau tai nereiškia, kad turi būti atliekamas pakartotinis aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisusiais teismo sprendimais, tyrimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimai įgijo res judicata galią ir jie turi būti vykdomi. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodę, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 109 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu teisingumo principu, vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių, t. y. res judicata galią įgijusių, teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė. Tai reiškia, kad bet kokia vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra galima tik ypač retais, išimtiniais, atvejais, kai tai būtina siekiant, be kita ko, užtikrinti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, paaiškėjus tam tikroms esminėms aplinkybėms, sudarančioms prielaidas kilti abejonėms dėl konkrečioje byloje įvykdžius teisingumą priimto teismo sprendimo teisingumo. Konstituciją aiškinant kitaip (t. y. taip, esą įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra galima ne tik ypač retais, išimtiniais, atvejais), būtų sudarytos prielaidos ne tik paneigti konstitucinę teisingumo sampratą, vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumą, bet ir pakirsti teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais. Todėl pareiškėjo argumentai teigiant, kad teismai neįsigilino į pateiktą medžiagą ir priėmė klaidingus sprendimus (skundo 18 punktas) yra teisiškai nekorektiški.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teismas konstatuoja, kad Inspekcija išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą pagrįstai ginčijamu Raštu atsisakė atlikti 2023 m. vasario 17 d. sutarties „Dėl infrastruktūros plėtojimo MNr. 16-88 vykdymo aplinkybių tyrimą bei sustabdyti procedūras susijusias su privalomojo nurodymo priverstiniu vykdymu, Raštas yra pagrįstas teisiniais argumentais bei motyvuotas, todėl atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismui nenustačius akto panaikinimo pagrindų jis pripažįstamas pagrįstu bei teisėtu, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė