- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-02
- Bylos Nr.
- 2S-876-267/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05870-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-7029-569/2013 pagal pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą antstoliui A. L., suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/01096 antstolio padėjėjas R. U. įpareigojo Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą perduoti konfiskuotą transporto priemonę „VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (saugomą saugojimo aikštelėje J. Basanavičiaus 144A, Šiauliuose), Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Šiaulių apskrities VMI). Pareiškėjas manė, kad toks patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 692 straipsnį, teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Prašė panaikinti 2013 m. liepos 31 d. patvarkymą Nr. AN053324 ir priimti naują patvarkymą – konfiskuotą turtą transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai.
Antstolis 2013 m. rugpjūčio 14 d. patvarkyme Nr. AN054714 dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą nurodė, kad esant tokiai situacijai, kada turto saugotoju yra paskirta policijos įstaiga (šiuo atveju – pareiškėjas), turto saugotojui atsiranda pareiga, jo žinioje esantį turtą, perduoti VMI. Patvarkymu dėl konfiskuoto turto perdavimo, turto saugotojas informuojamas apie tai, jog jis privalo, VMI įgaliotam asmeniui atvykus perimti konfiskuoto turto, turtą perduoti. Vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/01016 konfiskuota transporto priemonė yra saugoma Šiaulių AVPK teritorijoje, todėl pareiškėjas, kaip konfiskuoto turto saugotojas, buvo įpareigotas, atvykus VMI įgaliotam asmeniui, turtą perduoti, tačiau šių veiksmų jis neatliko.
Atsiliepimas
Atsiliepime į Šiaulių apskrities VPK skundą dėl antstolio veiksmų Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad antstolis teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoda realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip ir prašė teismo sprendimą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundo, priimti savo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013-09-04 nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir panaikino 2013 m. liepos 31 d. patvarkymą Nr. AN053324, kitą skundo dalį atmetė. Nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarimu konfiskuotą automobilį turėjo perduoti Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai antstolis, o ši privalėjo juos priimti ir tvarkyti įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, nurodė, kad pareiškėjas šiuo atveju yra turto saugotojas, kurio pareiga užtikrinti turto apsaugą ir administravimą, kitų pareigų turto saugotojui norminiai aktai nenumato. Paties antstolio išsakytą poziciją, kad jei turto saugotoju yra paskirta policijos įstaiga, jai atsiranda pareiga jos žinioje esantį turtą perduoti VMI, teismas vertintino kaip klaidingą ir nepagrįstą. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta ir laikomasi pozicijos, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šios proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo proceso tvarkos.
Dėl pareiškėjo reikalavimo priimti naują patvarkymą ir konfiskuotą turtą transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, teismas nurodė, kad jis nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą antstolio neveikimo atveju. Todėl pareiškėjo reikalavimą įpareigoti antstolį priimti naują patvarkymą – konfiskuotą turtą transporto priemonę „VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai – atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu antstolis A. L. prašo panaikinti 2013-09-04 Šiaulių apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7029-569/2013 dalį dėl 2013-07-31 Patvarkymo dėl konfiskuoto turto perdavimo Nr. AN053324 panaikinimo ir priimti naują nutartį, atmetant pareiškėjo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantas nurodo, kad LAT savo nutartyse nėra pasisakęs dėl konfiskuoto turto perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai proceso (vykdymo tvarkos). Kadangi tokia tvarka nėra tiesiogiai reglamentuota nei įstatymais, nei poįstatyminiais aktais, antstolis mano, kad šiuo atveju teismas privalėjo vadovautis bendrais teisės principais, bei kompleksiškai vertinti CPK normas reglamentuojančias turto areštą ir konfiskuoto turto perdavimą.Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad turto saugotojo pareiga yra tik užtikrinti turto saugojimą ir administravimą. Apelianto manymu, antstolis yra įgaliotas perduoti konfiskuojamą turtą, tačiau jam nėra suteikta teisė disponuoti valstybei priklausančiu turtu. Pirmos instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl antstolio argumentų, susijusių su Lietuvos generalinio komisaro 2012-03-26 įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtintos Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos nuostatų taikymu nagrinėjamoje byloje. Apelianto teigimu, remiantis minėto teisės akto nuostatomis, veiksmai, susiję su konfiskuotų transporto priemonių administravimu, neabejotinai įeina į policijos įstaigų funkcijas bei uždavinius, todėl ir disponavimo šiomis transporto priemonėmis klausimai patenka į policijos įstaigų kompetencijos sritį.Pažymi, kad skundžiamu patvarkymu antstolis neįpareigojo pareiškėjo atlikti jokių veiksmų, kurie būtų susiję su antstolio funkcijų vykdymu, pareiškėjas privalėjo vykdyti tik savo, kaip turto saugotojo, pareigas, t.y. nesudaryti kliūčių turto perėmimui.Nurodo, kad pareiškėjas dėl antstolio veiksmų yra pateikęs aštuonis analogiškus skundus. Šiaulių apylinkės teismas civilinėse bylose Nr. 2-7028-641/2013, Nr. 2-7030-362/2013, Nr. 2-6932-79/2013, Nr. 2-6931-456/2013 ir Nr. 2-6929-79/2013 pareiškėjo skundų dėl antstolio veiksmų netenkino ir nustatė, kad antstolio veiksmai minėtose bylose atitiko įstatymo nuostatas. Nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa, todėl visose bylose turėjo būti aptariamos ir taikomos tos pačios teisinės nuostatos. Mano, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepime į antstolio A. L. atskirąjį skundą Šiaulių apskrities VPK prašo teismo netenkinti antstolio A. L. atskirojo skundo ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais bei teisės normomis, kurias pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir pateikė teisinį vertinimą, atitinkantį teisės aktų normų nuostatas. Pažymi, kad apelianto nurodyti Šiaulių apylinkės teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-7028-641/2013, Nr. 2-7030-362/2013, Nr. 2-6932-79/2013, Nr. 2-6931-456/2013 ir Nr. 2-6929-79/2013 yra neįsiteisėję, dėl jų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas yra padavęs Šiaulių apygardos teismui atskiruosius skundus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolio veiksmai, įpareigojant Šiaulių apskrities VPK perduoti konfiskuotą turtą išieškotojui Šiaulių apskrities VMI, pripažinti neteisėtais, pagrįstumo.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0159/13/01096 duomenų matyti, kad antstolio kontoroje 2013-07-31 užvesta vykdomoji byla dėl automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikomo UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje, adresu J. Basanavičiaus g. 144A, Šiauliuose, konfiskavimo iš R. G. išieškotojo valstybės naudai pagal 2013-06-28 Radviliškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. A2.6-995-632-13. 2013-07-31 Turto arešto aktu Nr. AN053322 antstolis areštavo minėtą transporto priemonę, turto saugotoju paskyrė Šiaulių apskrities VPK, 2013-07-31 Patvarkymu dėl konfiskuoto turto perdavimo Nr. AN053324 antstolis įpareigojo Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK konfiskuotą transporto priemonę, saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, adresu J. Basanavičiaus g. 144A, Šiauliuose, perduoti Šiaulių apskrities VMI (3, 6–8, 10 v. b. l.).
Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šios proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo proceso tvarkos, antstolis privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad būtent konfiskuoto turto saugotojui tenka pareiga jo žinioje esantį turtą perduoti VMI, kad remiantis 2012-03-26 įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtinta Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcija, veiksmai, susiję su konfiskuotų transporto priemonių administravimu įeina į policijos įstaigų funkcijas bei uždavinius, nes tokie argumentai prieštarauja esamoms įstatymo nuostatoms.
Visų pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu (nutarimu) konfiskuotas turtas turi būti perduodamas realizuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, o CPK 692 straipsnio norma tiesiogiai įtvirtina būtent antstolio pareigą teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2010 pažymėjo, kad nėra kitų įstatymų, kurie nustatytų kitokią konfiskuoto turto perdavimo realizuoti tvarką nei nustatytoji CPK ir sprendė, kad tiek baudžiamojo proceso kodekso, tiek CPK nuostatos aiškiai įtvirtina, kad konfiskuotą turtą teritorinei VMI perduoda antstolis. Kad pareiga konfiskuotą turtą perduoti VMI tenka antstoliui, patvirtina kasacinio teismo paminėtos įstatymo nuostatos, kuriose nurodoma, kad antstolis perduoda valstybinei mokesčių inspekcijai realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CPK 691, 692 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktą, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda valstybinei mokesčių inspekcijai.
Šios įstatymo ir teisės akto nuostatos, kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, priėmė visiškai pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju būtent antstoliui tenka pareiga konfiskuotą turtą perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Teismas nesutinka su antstolio atskirojo skundo argumentais, kad skundžiamu patvarkymu antstolis neįpareigojo pareiškėjo atlikti jokių veiksmų, kurie būtų susiję su antstolio funkcijų vykdymu, o tik įpareigojo atlikti turto saugotojo, pareigas, t. y. nesudaryti kliūčių turto perėmimui, ir vertina juos tik kaip antstolio siekį sau palankaus rezultato dėl kilusio ginčo. Minėti antstolio argumentai atmetami dėl to, kad vien iš antstolio 2013-07-31 patvarkymo formuluotės akivaizdu, jog pareiškėjas yra įpareigojamas atlikti nutartyje jau anksčiau konstatuotą išimtinai antstolio funkciją – perduoti konfiskuotą daiktą Valstybinei mokesčių inspekcijai, apie jokias kliūtis ar pareiškėjo neteisėtus veiksmus, trukdant perduoti / perimti turtą, patvarkyme antstolis net neužsimena.
Be to, Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pasisakęs, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Anksčiau išdėstytas apeliacinės instancijos teismo išvadas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis patvirtina analogiškos savo teisine problematika Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-872-440/2013, Nr. 2S-853-372/2013, Nr. 2S-864-210/2013, Nr. 2S-842-368-2013.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kaip neturinčių teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.