Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-6903-459/2013, iškeltoje pagal pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuotas asmuo valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis A. L. vykdydamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-06-07 nutarimą priimtą administracinėje byloje Nr. A2.6-908-156-2013, 2013-07-18 turto arešto aktu areštavo transporto priemonę VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) areštuoto turto saugotoju paskyrė Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 692 straipsniu, antstolis 2013-07-18 Patvarkymu dėl konfiskuoto turto perdavimo Nr. AN051882 įpareigojo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatą (toliau – Šiaulių apskrities VPK) perduoti konfiskuotą transporto priemonę, saugomą automobilių saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Šiaulių apskr. VMI). Šiaulių apskrities VPK nesutikdamas su antstolio 2013-07-18 priimtu patvarkymu dėl konfiskuoto turto perdavimo, 2013-07-31 kreipėsi į antstolį su skundu. Nurodė, kad įstatymas nenumato pareigos policijos įstaigai perduoti konfiskuotą turtą Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, o ši pareiga imperatyviai įstatymu yra pavesta vykdyti įgaliotam antstoliui, todėl 2013-07-18 patvarkymas Nr. AN051882 yra neteisėtas ir turi būti panaikintas

Antstolis 2013-08-09 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį, LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad skundžiamo patvarkymo panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi konfiskuotą transporto priemonę Šiaulių apskr. VMI Turto – perdavimo aktu jau perėmė. Pažymėjo, kad antstolis yra įgaliotas perduoti konfiskuojamą turtą, tačiau jam nėra suteikta teisė disponuoti valstybei priklausančiu turtu. Antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje dėl transporto priemonės konfiskavimo pareiškėjas yra institucija, kuri faktiškai (fiziškai) savo žinioje turėjo transporto priemonę, todėl turto arešto akte ir buvo nurodytas turto saugotoju. Remdamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-03-26 įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtintos Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos 34-53 punktais, antstolis sprendė, kad veiksmai, susiję su konfiskuotų transporto priemonių administravimu, neabejotinai įeina į policijos įstaigų funkcijas ir uždavinius, todėl ir disponavimo konfiskuotomis transporto priemonėmis klausimai patenka į policijos įstaigų kompetencijos sritį. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamu patvarkymu neįpareigojo pareiškėjo atlikti jokių veiksmų, kurie būtų susiję su antstolio funkcijų vykdymu. Pareiškėjas privalėjo vykdyti tik savo, kaip turto saugotojo, pareigas, t.y. VMI įgaliotam asmeniui atvykus perimti konfiskuoto turto, turtą perduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013-09-12 nutartimi pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad antstolis yra įgaliotas perduoti konfiskuojamą turtą, tačiau konfiskuotu turtu nedisponuoja, todėl pagrįstai patvarkymu dėl konfiskuoto turto perdavimo informavo turto saugotoją apie tai, jog jis privalo perduoti konfiskuotą turtą, atvykus jo perimti VMI įgaliotam asmeniui. Teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esančius duomenis, nenustatė, kad antstolis būtų įpareigojęs pareiškėją atlikti kokius nors veiksmus, kurie būtų susiję su antstolio funkcijų vykdymu. Teismas sprendė, kad pareiškėjas privalėjo vykdyti tik savo, kaip turto saugotojo, pareigas ir nesudaryti kliūčių Šiaulių apskr. VMI atstovui konfiskuojamą automobilį perimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjas Šiaulių apskrities VPK prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-12 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - Šiaulių apskrities VPK skundą dėl antstolio A. L. 2013-07-18 patvarkymo Nr. AN051882 tenkinti.

Apeliantas nurodo, kad nei antstolis, nei jokia kita valstybės institucija nėra įgaliota disponuoti konfiskuotu turtu, todėl tik teritorinis VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – LR FM) padalinys, kuriam antstolis perduoda teismo konfiskuotą turtą, privalo jį perimti savo žinion ir teisės aktų nustatyta tvarka spręsti realizavimo, utilizavimo ar kitus valdymo, naudojimo ar disponavimo šiuo turtu klausimus. Pažymėjo, kad antstolio įgaliojimai konfiskuojant turtą yra apibrėžti LR CPK 692 straipsnyje ir pasireiškia konfiskuojamo turto suradimu, aprašymu ir perdavimu valstybei atstovaujančiam atitinkamam VMI prie FM padaliniui. Neįgaliotos valstybės institucijos negali perduoti konfiskuoto turto, kai tokia funkcija yra deleguota įgaliotam antstoliui. Apelianto nuomone, antstolio patvarkymai turi būti aiškūs, nedviprasmiški, nesukuriantys fiziniams ir juridiniams asmenims daugiau teisių ir pareigų, nei jų yra numatyta teisės aktuose, todėl ginčijamame patvarkyme keistinas posakis „įpareigoju perduoti“ į kitą, kuris nesukurtų apeliantui pareigų, nenumatytų teisės aktuose. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.Šiaulių apskrities VPK ar jo padaliniai nėra ir niekada nebuvo konfiskuoto automobilio saugotojais. Nagrinėjamu atveju konfiskuota transporto priemonė nuo pat jos paėmimo (priverstinio nuvežimo) momento buvo saugoma uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tomadas“ valdomoje transporto priemonių saugojimo aikštelėje, kurią minėta bendrovė saugojo pagal su Šiaulių apsk. VPK pasirašytą paslaugų teikimo sutartį. Apelianto teigimu, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, konfiskuotos transporto priemonė saugotojas buvo būtent UAB „Tomadas“, o ne apeliantas.Nuo Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimo, priimto administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-908-156-13, įsiteisėjimo momento transporto priemonės VW Golf savininke tapo valstybė ir minėta transporto priemonė jau nebuvo apelianto žinioje, t.y. apeliantas nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo momento negalėjo administruoti ar kitokiu būdu automobiliu disponuoti. Atsižvelgiant į tai, apelianto manymu, nėra jokio teisinio pagrindo antstoliui ir pirmos instancijos teismui teigti, kad konfiskuotų transporto priemonių administravimas ir disponavimas patenka į policijos įstaigų kompetencijos sritį.Pirmos instancijos teismas neteisėtai vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-03-26 įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtintos Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos 34-53 punktais, kadangi minėtų punktų nuostatos reglamentuoja paimtų daiktų apskaitos ir saugojimo bendruosius reikalavimus, o ne konfiskuoto turto, kuriuo turi teisę disponuoti tik valstybinės mokesčių inspekcijos įstaiga, apskaitos ir saugojimo bendruosius reikalavimus. Konfiskuoto ir paimto turto sąvokos yra išaiškintos minėto teisės akto 2 punkte.

Atsiliepimu į Šiaulių apskrities VPK atskirąjį skundą antstolis A. L. nurodo, kad pirmos instancijos teismas nutarties motyvuose išsamiai pasisakė visais skundo klausimais, aptardamas pagrindines vykdymo proceso konfiskuojant turtą nuostatas. Antstolis pažymėjo, kad konfiskuota transporto priemonė buvo saugoma saugojimo aikštelėje, dėl kurios apsaugos apeliantas yra sudaręs sutartį su trečiaisiais asmenimis, todėl jis privalėjo informuoti apeliantą apie konfiskuoto turto perdavimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad praktikoje tretieji asmenys, su kuriais apeliantas yra sudaręs turto saugojimo sutartis, dažnai atsisako perduoti konfiskuotą turtą VMI motyvuojant tuo, kad už turto saugojimą nėra pamokėta. Antstolio manymu, apeliantas privalo apie konfiskuoto turto perdavimą informuoti trečiuosius asmenis, su kuriais sudarė turto saugojimo sutartis, kad konfiskuoto turto perėmimui nebūtų sudaromos kliūtys. Antstolis iš dalies sutinka su apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad galbūt patvarkymo formuluotė yra keistina, tačiau pažymi, kad apeliantui ne kartą buvo paaiškinta kokius veiksmus konfiskavimo bylose jis privalo atlikti vykdydamas antstolio patvarkymą.

Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad dalis skundo argumentų yra pagrįsti. Pažymi, kad remiantis LR CPK 692 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 320 straipsnio 1 dalimi, konfiskuotą turtą turi paimti ir perduoti VMI prie LR FM antstolis. Tokie antstolio veiksmai numatyti imperatyviose teisės normose. Suinteresuoto asmens nuomone, pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, teigdamas, kad antstolis teisėtai įpareigojo VPK perduoti automobilį VMI prie LR FM. Pažymėjo, kad neturėdamas pakankamai informacijos apie automobilio perdavimą saugojimui ir sutarties sudarytos tarp Šiaulių apsk. VPK ir UAB „Tomada“ sąlygas, neturi galimybės pateikti nuomonės ar pagrįstos antstolio ir teismo išvados, kad automobilio saugotojas buvo Šiaulių apsk. VPK, o ne įmonė, ir dėl to konfiskuoto automobilio administravimas patenka į VPK kompetencijos sritį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolio veiksmai, įpareigojant Šiaulių apsk. VPK perduoti konfiskuotą turtą išieškotojui Šiaulių apskr. VMI pripažinti teisėtais, pagrįstumo.

Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0159/13/001004 duomenų matyti, kad antstolis 2013-07-12 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. AN051632 priėmė vykdyti Šiaulių apskr. VPK Radviliškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus pateiktą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-06-07 nutarimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A2.6-908-156-2013 dėl transporto priemonės VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotos A. B. vardu ir saugomos UAB „Tomadas“ konfiskavimo iš D. L. (5 v.b.l.). 2013-07-18 Turto rašto aktu Nr. AN051879 antstolis areštavo minėtą transporto priemonę, turto saugotoju nurodė Šiaulių apskr. VPK (8-11 v.b.l.), 2013-07-18 Patvarkymu dėl konfiskuoto turto perdavimo Nr. AN051882 antstolis įpareigojo Šiaulių apskr. VPK Šiaulių rajono PK perduoti konfiskuotą transporto priemonę, saugomą automobilių saugojimo aikštelėje Šiaulių apskr. VMI (12 v.b.l.).

Apeliantas teigia, kad 2013-07-18 Patvarkymas dėl konfiskuoto turto perdavimo Nr. AN051882 priimtas neteisėtai, kadangi konfiskuoto turto perdavimo pareiga įstatymu nustatyta antstoliui, o ne turtą konfiskavusiai policijos įstaigai. Tokios pačios pozicijos laikosi ir VMI prie LR FM. Antstolis su tokiais argumentais nesutinka, nurodo, kad turto saugotojo pareigos apima jo žinioje esantį turtą perduoti VMI, be to teigia, kad remiantis 2012-03-26 įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtinta Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcija, veiksmai, susiję su konfiskuotų transporto priemonių administravimu įeina į policijos įstaigų funkcijas bei uždavinius.

Apeliacinės instancijos teismas su antstolio nurodytais motyvais nesutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad antstolio veiksmai, įpareigojant policijos įstaigą perduoti konfiskuotą transporto priemonę valstybę atstovaujančiai Šiaulių apskrities VMI, atitinka įstatymo nuostatas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktu, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda valstybinei mokesčių inspekcijai. Remiantis LR CPK 692 straipsniu, teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu (nutarimu) konfiskuotas turtas turi būti perduodamas realizuoti valstybinei mokesčių inspekcijai, ši institucija privalo priimti konfiskuotą turtą bei atlikti visus su šio turto realizavimu susijusius veiksmus; teismo konfiskuoto ir perduotino valstybei turto realizavimas aiškintinas kaip bet kurie veiksmai, susiję su konfiskuoto turto pardavimu, perdavimu neatlygintinai ar realizavimas kita įstatymų nustatyta tvarka, taip pat ir pripažinimas atliekomis, jų sutvarkymas. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2010). Kaip jau minėta, antstolis perduoda valstybinei mokesčių inspekcijai realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (LR CPK 691, 692 straipsniai). Tik kiti įstatymai, o ne poįstatyminiai (įstatymo įgyvendinamieji teisės) aktai gali nustatyti nurodytos taisyklės išimtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju antstolis rėmėsi ne įstatymo, o poįstatyminio akto (2012-03-26 įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtintos Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcija) nuostatomis, sprendžia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai skundžiamos nutarties motyvus grindė minėtu teisės aktu, o ne LR CPK normomis. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad LR CPK ir Vyriausybės nutarimu patvirtintos taisyklės teisės šaltinių hierarchijoje yra skirtingo lygio teisės aktai, rėmimasis įstatymo įgyvendinamajame teisės akte nustatytu reglamentavimu aiškinant įstatyme nustatytą reglamentavimą yra ydingas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2010).

Be to pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 320 straipsnio 1 punktą, nutarimą konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, vykdo antstoliai – padarius šio kodekso atitinkamuose straipsniuose, nagrinėjamu atveju LR ATPK 130² straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytą teisės pažeidimą. LR ATPK 321 straipsnyje nustatyta, kad nutarimas konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamas, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, vykdomas paimant konfiskuotą daiktą ir pajamas ir priverstinai neatlygintinai perduodant šį daiktą ir šias pajamas valstybės nuosavybėn.

Nurodytų normų ir kasacinio teismo praktikos analizė leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtent antstolis, o ne apeliantas turėjo pareigą perduoti konfiskuotą transporto priemonę realizuoti valstybinei mokesčių inspekcijai, kadangi tokią pareigą antstoliui yra nustatyta įstatymo. Pabrėžtina, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2012). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis spręstina, kad antstolis nepagrįstai įpareigojo pareiškėją atlikti veiksmus, susijusius su antstolio funkcijų atlikimu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko nepagrįstais antstolio motyvus, kad pavedus pareiškėjui saugoti konfiskuotą turtą, pareiškėjui atsirado pareiga minėtą turtą perduoti valstybinei mokesčių inspekcijai. Pažymėtina, kad remiantis LR CPK 683 straipsniu, areštuoto turto saugotojo pareigos apima pareigą užtikrinti areštuoto turto apsaugą, kitų pareigų turto saugotojui civilinio proceso įstatymas nenumato. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad konfiskuota transporto priemonė buvo saugojama saugojimo aikštelėje pagal apelianto ir trečiojo asmens sudarytą saugojimo sutartį, antstolis pagrįstai areštuotą turtą perdavė saugoti apeliantui, tačiau nepagrįstai išplėtė turto saugotojo pareigų turinį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo Šiaulių apskr. VPK skundas dalyje tenkintinas - antstolio 2013-07-18 Patvarkymas dėl konfiskuoto turto perdavimo Nr. AN051882 naikintinas.

Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašo išspręsti antstoliui pateiktame skunde iškeltą reikalavimą priimti naują patvarkymą – konfiskuotą turtą perduoti VMI (6, 20 b.l.). Iš vykdomosios bylos Nr. 0159/13/001004 matyti, kad 2013-07-24 Turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. (28.8-08-4)-330-8230 konfiskuota transporto priemonė VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) antstolio 2013-07-24 buvo perduota VMI prie LR FM (20 b.l.). Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad konfiskuotas turtas jau yra perduotas valstybei, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nebėra prasmės spręsti šio apelianto reikalavimo, kadangi įpareigojimas antstoliui perduoti konfiskuotą turtą VMI, nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Vadovaujantis išdėstytu, apelianto skundas šioje dalyje netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies. Panaikinti 2013 m. liepos 18 d. patvarkymą dėl konfiskuoto turto perdavimo Nr. AN051882. Likusioje dalyje skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.