Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-11-11 · Civilinė byla Nr. 2S-853-372/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-11
Bylos Nr.
2S-853-372/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja R. Milvydaitė Civilinė byla Nr. 2S-853-372/2013
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05869-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 128.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Šiaulių AVPK) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Šiaulių AVPK kreipėsi į antstolį, prašydamas panaikinti 2013-07-29 patvarkymą Nr. AN052975 ir priimti naują patvarkymą – konfiskuotą turtą: transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai (toliau VMI). Nurodė, kad 2013-08-02 iš antstolio A. L. gavo turto arešto aktą ir 2013-07-29 patvarkymą dėl konfiskuoto turto perdavimo, pagal kurį pareiškėjas buvo įpareigotas perduoti konfiskuotą transporto priemonę Šiaulių AVMI. Mano, kad 2013 m. liepos 29 d. patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 692 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta antstolio pareiga teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti VMI.

Antstolis A. L. 2013-08-14 patvarkymu netenkino skundo ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė Šiaulių apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Šiaulių AVPK skundo. Nurodė, kad antstolis yra įgaliotas perduoti konfiskuojamą turtą, tačiau konfiskuotu turtu nedisponuoja, todėl patvarkymu dėl konfiskuoto turto perdavimo antstolis informavo pareiškėją (turto saugotoją) apie tai, jog jis privalo, VMI įstaigos įgaliotam asmeniui atvykus perimti konfiskuoto turto, turtą perduoti. Teismas nenustatė, kad antstolis būtų įpareigojęs pareiškėją atlikti kokius nors veiksmus, kurie susiję su antstolio funkcijų vykdymu. Sprendė, kad pareiškėjas privalėjo vykdyti tik savo, kaip turto saugotojo, pareigas – nesudaryti kliūčių Šiaulių AVMI atstovui konfiskuojamą automobilį perimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) Šiaulių AVPK prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirajame skunde nurodoma, kad konfiskuotu valstybės turtu negali disponuoti ne tik antstolis, bet ir neįgaliotos valstybės institucijos ir jos negali perduoti konfiskuoto turto, kai tokia funkcija yra deleguota įgaliotam antstoliui. Apelianto nuomone, posakiai: „įpareigojimas perduoti“ ir „informavimas apie pareigą netrukdyti perimti“ savo prasme yra absoliučiai skirtingi ir reiškia skirtingus veiksmus ir saugotojui sukuria skirtingas teisines pasekmes. Tvirtinama, kad konfiskuotos transporto priemonės saugotojas buvo V. N. įmonė, o ne apeliantas. Apeliantas nesutiko, kad konfiskuotų transporto priemonių administravimas ir disponavimas patenka į policijos įstaigų kompetencijos sritį. Atkreipė dėmesį į tai, kad Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo policijos įstaigose tvarkos, patvirtintos LR Policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 5-V-229, 34–53 punkto nuostatos reglamentuoja paimtų daiktų apskaitos ir saugojimo bendruosius reikalavimus, o ne konfiskuoto turto, kuriuo turi teisė disponuoti tik VMI įstaiga, apskaitos ir saugojimo bendruosius reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo antstolis A. L. prašo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad teismas išanalizavo esminius bylos aspektus. Pasak antstolio, jam nesuteikta teisė disponuoti valstybės priklausančiu turtu. Atkreipia dėmesį į tai, kad tretieji asmenys, su kuriais apeliantas yra sudaręs turto saugojimo sutartis, dažnai atsisako perduoti konfiskuotą turtą. Antstolio manymu, disponavimo konfiskuotomis transporto priemonėmis klausimai patenka į policijos įstaigų kompetencijos sritį.

Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau LR FM) prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Teigia, kad dalis skundo teiginių yra pagrįsti, kadangi konfiskuotą turtą paimti ir perduoti VMI prie LR FM turi antstolis. Suinteresuoto asmens vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolis neįpareigojo apelianto atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su antstolio funkcijų vykdymu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (pareiškėjo) Šiaulių AVPK atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl antstolio 2013-07-29 patvarkymo dėl konfiskuoto turto perdavimo, pagal kurį apeliantas buvo įpareigotas perduoti konfiskuotą transporto priemonę Šiaulių AVMI.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010 išaiškino, kad CPK 692 straipsnio norma tiesiogiai įtvirtina antstolio pareigą teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, nepaliekant kitokios alternatyvos. O 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2010 konstatavo, kad valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuojamą turtą, valstybei atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 str. 2 d.), kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CPK 691, 692 str.). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nėra kitų įstatymų, kurie nustatytų kitokią konfiskuoto turto perdavimo realizuoti tvarką nei nustatytoji CPK. Sprendė, kad tiek baudžiamojo proceso kodekso, tiek CPK nuostatos aiškiai įtvirtina, kad konfiskuotą turtą teritorinei VMI perduoda antstolis.

Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šios proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Be to, iš vykdomosios bylos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas įsiteisėjusia 2013 m. liepos 23 d. nutartimi būtent antstolį įpareigojo konfiskuotą transporto priemonę perduoti VMI prie LR FM. (49–50 v. b. l.). Įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo principas (CPK 18 str.), be kita ko, įpareigoja antstolį nutartį vykdyti, o ne spręsti dėl kitokios konfiskuoto turto perdavimo tvarkos, ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pasisakęs, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina.

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teisme jau buvo išnagrinėtas iš esmės analogiškas savo teisine problematika apelianto atskirasis skundas ir teismas konstatavo, kad būtent antstolis, o ne apeliantas turėjo pareigą perduoti konfiskuotą transporto priemonę realizuoti VMI, kadangi tokia pareiga antstoliui yra nustatyta įstatymo (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-872-440/2013).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad konfiskuota transporto priemonė pagal 2013-08-02 turto perdavimo ir priėmimo aktą buvo perduota VMI prie LR FM (47 v. b. l.), netenkina apelianto skundo reikalavimo transporto priemonę perduoti VMI, nes šis klausimas jau išspręstas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies – panaikinti antstolio 2013-07-29 patvarkymą Nr. AN052975 dėl konfiskuoto turto perdavimo.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Teisėja Birutė Simonaitienė