Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.4; 3.3.4.2.2.

2016 m. rugpjūčio 30 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. V. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. prašymą suinteresuotam asmeniui R. K. Š. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2469-832/2014 dėl įpareigojimo pašalinti valdymo teisės pažeidimus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmėPareiškėja S. V. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2469-832/2014 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Atnaujinus procesą, teismo sprendimą pakeisti, ieškovo ieškinį atmesti. Prašyme nurodoma, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2469-832/2014 visiškai tenkino ieškinį ir įpareigojo S. V. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti R. K. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), S. V. savavališkai pasistatytus statinius: daržinę su priestatais, plane žymimą 20I1ž, malkinę, plane žymimą 16I1m, garažą, plane žymimą 15G1g, sandėlį, plane žymimą 14I1g, sandėlį, plane žymimą 13I1m, bei ūkinį pastatą, plane žymimą 9I1m, o per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti teisę R. K. Š. griovimo darbus atlikti S. V. lėšomis. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-354-267/2015 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-49-715/2016 dėl kelio servituto nustatymo, 2016 m. vasario 2 d. teismo posėdyje aiškinantis R. K. Š. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų klausimą, paaiškėjo, jog S. Š. įmonės sudarytas sklypo kadastrinių matavimų planas, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-2469-832/2014 rėmėsi tiek R. K. Š., tiek teismas, yra nepatvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriuje, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas žemės sklypo abriso kopija. R. K. Š. žemės sklypo riba tikrovėje yra kitoje vietoje, nei jis įrodinėjo civilinėje byloje Nr. 2-2469-832/2014, remdamasis S. Š. įmonės sudarytu jo sklypo planu.Suinteresuotas asmuo R. K. Š. atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nepateikė naujų įrodymų ir esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą. S. Š. įmonės sudaryto sklypo kadastrinių matavimų plano suinteresuotas asmuo negali įregistruoti, nes duomenys nebuvo patvirtinti. Abrisas – preliminarių matavimų pagrindas, šio dokumento pagrindu įregistruotas žemės sklypas suinteresuoto asmens vardu. Suinteresuotas asmuo viešai deklaravo aplinkybes, susijusias su žemės sklypu. S. V. šiuo prašymu neginčija pastatų, kuriuos yra įpareigota nugriauti, statybos savavališkumo ir jų teisėtumo klausimo. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėMažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2469-832/2014. Teismas nurodė, kad S. V. nurodyta aplinkybė, jog registre įregistruota tik žemės sklypo abriso kopija, egzistavo ir galėjo būti žinoma tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant teismo sprendimą. Žemės sklypo abriso kopija pripažintina ne naujai paaiškėjusia aplinkybe, o nauju dokumentu/įrodymu, kurio nebuvo teismui nagrinėjant bylą. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-2469-832/2014 buvo sprendžiamas klausimas dėl statinių nugriovimo, pareiškėja apeliaciniame skunde pasisakė dėl žemės sklypo nuosavybės teisės bei dydžio, todėl darytina išvada, nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Aplinkybė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjos apeliacinį skundą 2015 m. gegužės 15 d. peržiūrėtas apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, patvirtina, jog nėra teisinio pagrindo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-2469-832/2014 nagrinėjimą vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalies 9 punktu.Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentaiAtskiruoju skundu pareiškėja S. V. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės, t. y. atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2469-832/2014. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.R. K. Š. žemės sklypo riba tikrovėje yra kitoje vietoje, nei jis įrodinėjo civilinėje byloje Nr. 2-2469-832/2014, remdamasis S. Š. įmonės sudarytu jo sklypo planu.

Remiantis valstybės įmonėje Registrų centre įregistruotu R. K. Š. žemės sklypo planu – abrisu, į suinteresuotam asmeniui priklausančią teritoriją net nepatenka S. V. nuosavybės teise priklausantys statiniai, kuriuos ji privalo nugriauti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2469-832/2014.Šias aplinkybes S. V. sužinojo tik 2016 m. kovo 9 d., kai gavo valstybės įmonės Registrų centras raštą.Nors aukščiau paminėtos aplinkybės nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2469-832/2014 ir egzistavo, nes abrisas valstybės įmonėje Registrų centras jau buvo įregistruotas, tačiau nei S. V., nei teismas apie šias aplinkybes nežinojo bei laikė, jog S. Š. įmonės sudarytame žemės sklypo plane ribos yra nurodomos teisingai. S. V. įsitikinimu, tai yra esminės bylos aplinkybės, jeigu jos būtų buvusios žinomos civilinės bylos Nr. 2-2469-832/2014 nagrinėjimo metu, ieškinys turėjo būti atmestas. Prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje numatyto termino, be to, prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, todėl teismas privalėjo atnaujinti procesą ir paskirti bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą.Teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą iš esmės vadovavosi vien formaliais argumentais. S. V. nuomone, teismas privalėjo įvertinti jos bei suinteresuoto asmens nuolatinių teisminių ginčų galimas priežastis. Viena iš priežasčių yra tai, kad šie asmenys skirtingai traktuoja ribos tarp gretimų nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų vietą.Ginčijamą nutartį priėmė šališkas teismas. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas argumentuojant, kad nagrinėjamos bylos atveju S. V. pareiškimo patenkinimo galimybė esą net nėra didelė. Taigi ginčijamos nutarties priėmimo metu teismas jau turėjo išankstinę nuomonę dėl proceso atnaujinimo, kurią išdėstė nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Suinteresuotas asmuo R. K. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Civilinėje byloje Nr. 2-2469-832/2014 jis nurodė, kad S. Š. įmonė atliko jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė kadastrinių matavimų duomenų bylą. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių teritoriniam padaliniui buvo pateikta tvirtinimui žemės sklypo kadastro duomenų byla, tačiau atlikus patikrinimą 2014 m. balandžio 24 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 35KAM-33781 nurodyta, kad žemės sklypo riba negali kirsti statinių, todėl žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys nebuvo patvirtinti ir jis iki šiol negali jų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi jam priklausančio žemės sklypo ribos eina per S. V. savavališkai pastatytus pastatus.Aplinkybė, kad kadastrinių matavimų duomenys neįregistruoti, nereiškia, kad S. Š. įmonės atlikti tikslieji matavimai yra neteisingi. Pagal kadastrinius matavimus jo žemės sklypo plotas netgi šiek tiek sumažėjo, tačiau žemės sklypo ribos ir plotas pakito leidžiamos paklaidos ribose.Tiek pagal preliminarius, tiek ir pagal kadastrinius matavimus, R. K. Š. žemės sklypo ribos eina per S. V. pastatus. S. V. minimas abrisas yra preliminarių matavimų pagrindas, šio dokumento pagrindu R. K. Š. vardu įregistruotas žemės sklypas. Prašyme dėl proceso atnaujinimo S. V. neginčija pastatų, kuriuos yra įpareigota nugriauti, statybos savavališkumo ir jų teisėtumo klausimo. Jokių naujų įrodymų, kuriuos teismas įvertinęs kaip naujas esmines aplinkybes, galėtų pakeisti sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2469-832/2014, nepateikta. S. V. nepateikė jokių faktinių duomenų, kitų abrisų, žemės apmatavimo dokumentų, kurie patvirtintų jos teiginius apie tai, kad griautini pastatai nėra R. K. Š. žemės sklype.Civilinės bylos Nr. 2-2469-832/2014 nagrinėjimo metu S. V. klausimo dėl žemės sklypo ribų ir to, kad kai kurie griautini pastatai nepatenka į jam priklausančio žemės sklypo ribas, nekėlė ir šių aplinkybių neįrodinėjo. S. V. visos aplinkybės, susijusios su žemės sklypo ribomis buvo žinomos tiek nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2469-832/2014 teisme, tiek civilinę bylą Nr. e2-49-715/2016 dėl kelio servituto nustatymo, nes ji pateikė teismui žemės sklypo planą, kuriame pažymėtos servituto ribos. Duomenis apie sklypo ribas S. V. turėjo 2015 m. liepos 14 d., kai pateikė ieškinį teismui dėl kelio servituto nustatymo jo sklype, taigi 2016 m. kovo mėn., kaip nurodoma atskirajame skunde ir prašyme dėl proceso atnaujinimo. Taigi šiuo požiūriu prašymas neatitinka CPK 368 straipsnio 1 dalies reikalavimų.Aplinkybė, kad teismas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo preliminariai įvertino prašymo atnaujinti procesą reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas yra šališkas ir kad tai turėjo įtakos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, nes tai neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo atnaujinti procesą nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose: Sypchenko v. Russia, No. 38368/04, judgment of 1 March 2007;Volkov v. Russia, No. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: (1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; (2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; (3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; (4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-598/2009 ). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).Nagrinėjamu atveju pareiškime nurodytos aplinkybės, kad S. Š. įmonės parengtas žemės sklypo planas nėra patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių teritorinio padalinio, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre buvo žinomos nagrinėjant bylą Nr. 2-2469-832/2014 bei priimant sprendimą. Nors apeliantė, nurodo, kad ši aplinkybė jai tapo žinoma tik 2016 m. vasario 2 d., teismo posėdyje nagrinėjant bylą Nr. e2-49-715/2016, tačiau civilinės bylos Nr. 2-2469-832/2014 duomenys pagrindžia, kad kartu su ieškiniu pateiktas S. Š. įmonės parengtas žemės sklypo plano (6 b.l.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių teritorinio padalinio 2014 m. balandžio 24 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 35KAM-33781 kopijos (8 b.l.) kaip ieškinio priedai apeliantei įteikti 2014 m. liepos 1 d. (21 b.l.), taigi šios aplinkybės apeliantei turėjo ir galėjo būti žinomos civilinės bylos Nr. 2-2469-832/2014 nagrinėjimo metu. Apeliantė nurodo, jog ji tik 2016 m. kovo 9 d. gavo viešame registre registruoto 1993 m. sausio 15 d. abriso kopiją. Pažymėtina, kad viešo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, visi suinteresuoti asmenys turi galimybę įstatymų nustatyta tvarka gauti viešame registro kaupiamus duomenis. Taigi vykstant teisminiam ginčui, kurio metu svarbu nustatyti žemės sklypo ribas, gauti visus su tuo susijusius dokumentus, apeliantė turėjo būti apdairi ir rūpestinga, turėjo ir galėjo domėtis klausimais, susijusiais su jai ir suinteresuotam asmeniui priklausančių žemės sklypų ribomis, sužinoti viešame registre esančius duomenis apie registruotą abrisą, prašydama pateikti duomenis iš kadastro bylos ir kt. Tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad apeliantė tik 2016 m. kovo 7 d. kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centras, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad apeliantė anksčiau būtų bandžiusi gauti minėtus duomenis, taip pat būtų kėlusi konkrečius klausimus dėl nustatytų sklypo ribų teisėtumo nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2469-832/2014 abriso kopija teismui nebuvo pateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad tai yra naujas įrodymas. Pažymėtina, kad siekiant atnaujinti procesą neužtenka surasti ir teismui pateikti naują įrodymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nauji įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Taigi šiuose įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.). Nors apeliantė teigia, kad pagal abrisą, į suinteresuotam asmeniui priklausančią teritoriją nepatenka jai nuosavybės teise priklausantys statiniai, kuriuos ji privalo nugriauti pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2469-832/2014, tačiau ji nepateikė teismui jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, todėl šie atskirojo skundo argumentai pripažintini neįrodytais (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi nagrinėjamu atveju naujas įrodymas – abrisas – ir jame esanti informacija apie suinteresuotam asmeniui priklausančio žemės sklypo matmenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi neabejotinos teisinės svarbos jau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2469-832/2014 baigčiai, nes nepaneigia Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendime bei Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumo.Pažymėtina, kad apeliantė S. V. nepateikė konkrečių faktų bei įrodymų, kurie galėtų patvirtinti teisėjos šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti. Aplinkybė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas preliminariai įvertinęs S. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad jo „patenkinimo tikimybė nėra didelė, kadangi jos reiškiami reikalavimai ginčija įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo ji įpareigota nugriauti savavališkai pastatytus pastatus“, nesudaro pagrindo abejo teismo nešališkumu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisėjo atlikti procesiniai veiksmai, kurie yra nepalankūs pareiškėjui, negali būti vertinami kaip teisėjos šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymai.Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2469-832/2014, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.