Telšių apylinkės teismo sprendimas

2014-12-01 · Civilinė byla Nr. 2-2469-832/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-01
Bylos Nr.
2-2469-832/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Klemenis
Ieškovas
R. K. Š., K. Š.
Atsakovas
S. V.
Advokatai
Algis Staškūnas
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 1 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant ieškovui R. K. Š., ieškovo atstovui advokatui Algiui Staškūnui, atsakovei S. V., atsakovės atstovei Kristinai Pralgauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovei S. V. dėl įpareigojimo pašalinti valdymo pažeidimus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. K. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovę S. V. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti jos pastatytus statinius: daržinę su priestatais, plane žymimą 20I1Ž, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, plane žymimą 16I1m, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, plane žymimą 15GI1g, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, plane žymimą 14I1g, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, plane žymimą 13I1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, plane žymimą 9I1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip savavališkai pastatytus ir susidėvėjusius bei netinkamus naudoti. Nurodo, jog statiniai yra pastatyti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kurio plotas pagal preliminarius matavimus sudaro 1,9100 ha, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, jog ieškovės pastatyti griūvantys pastatai riboja jo nuosavybės teises, be to sukelia kliūčių įsiregistruoti žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis nekilnojamojo turto kadastro registre, nes žemės sklypo riba kerta atsakovės savavališkai pasistatytus statinius, todėl ieškovas prašo įpareigoti atsakovę juos nugriauti (1-4 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškino, jog nei vieno statinio nėra pasistačiusi savavališkai, nes turtą paveldėjo tik 2010-12-09, o pastatai pastatyti tada, kai dar buvo gyvi jos ir ieškovo tėvai, nurodė, jog ji pastatais naudojasi, juos prižiūri. Pažymėjo, jog atsakovas neteisėtai įsiteisino žemės sklypą be statinių. Paaiškino, jog statinys – daržinė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas VĮ Registrų centre 2008-09-02, tad tai nėra savavališka statyba. Atsakovės teigimu, ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes prašo nugriauti pastatus teisminiu keliu tik todėl, kad jam pastatai nepatinka ir pats neturi lėšų juos nugriauti.

Teismo posėdyje ieškovas papildomai paaiškino, jog pastatai yra visiškai apgriuvę, juos pastatė atsakovė, dar esant tėvams gyviems; yra raštiškai užfiksuota, jog statiniai yra savavališka statyba. Paaiškino, jog plane 20Ilž simboliu pažymėtas statinys yra daržinė, pastatyta ieškovės 1995 m., joje nėra nei sienų, nei durų, tik stogas ir karkasas, ji yra atsakovo žemėje. Ieškovo atstovas nurodė, jog atsakovė pažeidinėja ieškovo valdymo teises, statiniai neįteisinti, neįtraukti kaip nuosavybės teise suformuoti objektai. Atsakovui yra atkurtos nuosavybės teisės į sklypą, todėl statiniai stovi jam priklausančiame sklype. Nėra duomenų, jog statiniai priklauso atsakovei, tačiau atsakovė, save laikanti šių statinių savininke, yra atsakinga už ieškovo valdymo teisių pažeidimus, todėl turi būti įpareigota pašalinti šiuos pažeidimu ir nugriauti statinius. Statiniai yra griūnantys, kelia pavojų, jie negali būti laikomi nuosavybės teisės objektais.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškino, jog statinius statė, nes tėvas leido, nežinojo, jog reikia statybos leidimų tokiems statiniams. Atsakovės atstovė nurodė, jog statiniai yra įteisinti pagal tuo metu galiojusius dokumentus, jie turi unikalius numerius, atsakovė prižiūri statinius, jais rūpinasi.

Liudytojas VĮ Registrų centro Telšių filialo Mažeikių skyriaus vedėjas J. D. paaiškino, jog registrų išraše prie kiekvieno statinio yra unikalus numeris, tačiau statinys, kuris turi unikalų numerį, nebūtinai egzistuoja realybėje, ir nebūtinai yra įregistruotas. Statusas „formuojama“ yra sukuriamas atliekant kadastrinius matavimus, tačiau statinys su tokiu statusu nėra įregistruotas, statinys yra tik inventorizuotas, tačiau neįteisintas, vis tik toks statinys yra vietoje, jis egzistuoja realybėje. Statiniai, neturintys registre statuso „formuojama“, yra įteisinti. Anksčiau buvo tvarka, jog matininkas, darydamas matavimus, fiksuodavo visus statinius, netgi griūnančius, o 2008 m. jau buvo galima darant matavimus pasirinkti, ar rodyti statinius matavimuose, ar ne – jei užsakovai ketina nugriauti pastatus, jie paprašo nežymėti statinių byloje. Jei nori įsiteisinti, tuomet matininkas pažymi plane tuos statinius, ir vėliau statinius gali įsiteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui R. K. Š. priklauso 1,91 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (10 b. l.), kuriame yra šie statiniai: 1) daržinė su priestatais, plane žymima 20I1Ž, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta 1995 m. (toliau tekste – daržinė); 2) malkinė, plane žymima 16I1m, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta 1988 m. (toliau tekste – malkinė); 3) garažas, plane žymimas 15GI1g, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1988 m. (toliau tekste – garažas); 4) sandėlys, plane žymimas 14I1g, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1988 m. (toliau tekste – sandėlis 14I1g); 5) sandėlis, plane žymimas 13I1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1988 m. (toliau tekste – sandėlis 13I1m); 6) ūkinis pastatas, plane žymimas 9I1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1979 m. (toliau tekste – ūkinis pastatas) (5, 7 b. l.). 1990-03-01 Pažymėjime konstatuota, jog malkinė (16I1m ), garažas (15GI1g), sandėliai (14I1g ir 13I1m) yra savavališka statyba (40 b. l.), ir jog šie pastatai pastatyti atsakovės (41, 46 b. l.). Iš kadastro bylos duomenų nustatyta, jog malkinė (16I1m ), garažas (15GI1g), sandėliai (14I1g ir 13I1m), ūkinis pastatas (9I1m) turi unikalius numerius, bet nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje jų baigtumo procentas yra 0 proc., statiniai pagal bylos duomenis neturi nei pamatų, nei sienų, t. y., yra neegzistuojantys (30-34 b. l.), nekilnojamojo turto registro išraše taip pat nėra duomenų apie šiuos statinius (11-17 b. l.). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro Nr. 97/37003 dokumentų bylos 75 lape yra raštiškas atsakovės prašymas nematuoti kai kurių pastatų, nes jie bus griaunami, tarp šių pastatų paminėti ir malkinė (16I1m ), garažas (15GI1g), sandėliai (14I1g ir 13I1m), ūkinis pastatas (9I1m). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog malkinė (16I1m ), garažas (15GI1g), sandėliai (14I1g ir 13I1m), ūkinis pastatas (9I1m) nuosavybės teise priklauso atsakovei, tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek rašytiniai įrodymai patvirtina, jog minėtus statinius statė atsakovė (41, 46 b. l.).

Prašomi nugriauti statiniai pastatyti 1979-1995 m. laikotarpiu, tuo metu galiojęs 1964 m. TSR Civilinis kodeksas numatė, jog statiniai, pastatyti neturint nustatyto leidimo ir reikiamai patvirtinto projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, turi būti nugriaunami paties savavališko statytojo ar jo sąskaita. Statybinės medžiagos, gautos, gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį ir buitinį pastatą ar įrenginį nugriovus, lieka statytojo nuosavybė (114 straipsnis). Kadangi iki šiol malkinė (16I1m ), garažas (15GI1g), sandėliai (14I1g ir 13I1m), ūkinis pastatas (9I1m) nėra įteisinti, laikytina, jog jų teisinis statusas, t. y. savavališka statyba, nėra pasikeitęs nuo 1990 metų, tad ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo nugriauti šiuos statinius kaip savavališkai pastatytus, tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovę nugriauti daržinę, plane žymimą 20I1Ž, kaip savavališkai pastatytą. Nekilnojamojo turto registre šis turtas turi statusą „formuojama“, kaip paaiškino liudytojas J. D., šis statusas reiškia, jog statinys yra vietoje, jis fiziškai egzistuoja, tik nėra įteisintas. Byloje nėra oficialių institucijų pateiktų duomenų apie statinio statybos savavališkumą, todėl būtina išanalizuoti, ar minėtas statinys gali būti laikomas savavališka statyba, o jei ne – ar atsakovė turi galimybę įstatymu nustatyta tvarka įteisinti šį statinį.

CK 4.103 straipsnis numato, jog jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama, o asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (2 dalis). Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje konstatuota, jog savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. LR Statybos įstatymo 28 straipsnyje numatyta, jog savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, asmenys, kuriems Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė 14 straipsnio 2 dalyje išvardytą privalomąjį nurodymą, turi galimybę statinį įsiteisinti, t. y. teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ atsakovės daržinė (121 kv. m. ploto) laikytina II grupės nesudėtingu statiniu. Remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, statant statinį kitam asmeniui priklausančiame sklype, tokio statinio statybai (ar savavališkos statybos įteisinimui) reikalingas žemės savininko rašytinis sutikimas. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog daržinės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1995 m. Ieškovui žemės sklypo, kuriame stovi daržinė, nuosavybės teisė priklauso nuo 1994-10-21 (10 b. l.). Darytina išvada, jog daržinės statybai bei šios statybos įteisinimui yra būtinas rašytinis ieškovo sutikimas dėl statybų vykdymo. Nesant šio sutikimo, statyba laikytina savavališka. Kadangi atsakovas nesutinka su tuo, jog jo žemės sklype būtų ieškovės daržinės, atsakovė negalės pasinaudoti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe įteisinti statinį, todėl netikslinga suteikti atsakovei laikotarpį statybų įteisinimui, nes statinys yra griautinas.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo taip pat gali kreiptis asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami. Šiais atvejais teismas, priimdamas sprendimą šalinti savavališkos statybos padarinius, jame gali nurodyti, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, ieškovas turi teisę įvykdyti teismo sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis. Atsižvelgiant į tai, jog byloje yra duomenų, jog pastatai buvo pastatyti atsakovės, ji įpareigotina griovimo darbus atlikti savo lėšomis.

Esant viršiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovės pastatyti statiniai: daržinė (20I1Ž), malkinė (16I1m ), garažas (15GI1g), sandėliai (14I1g ir 13I1m), ūkinis pastatas (9I1m) buvo pastatyti savavališkai, jų įteisinimas ateityje neįmanomas, nes nėra ieškovo kaip žemės sklypo savininko sutikimo. Statiniai yra prastos būklės, griūvantys, todėl tokie nelegalūs statiniai pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, apriboja jo teisę naudotis sklypu, jį valdyti ir juo disponuoti savo nuožiūra, įsiregistruoti žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų nekilnojamojo turto kadastro registre, todėl ieškovo ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo tenkintinas, įpareigojant atsakovę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius, o teismo sprendimo nevykdant, leisti šiuos darbus organizuoti ir atlikti ieškovui atsakovės lėšomis (CK 4.98 straipsnis, 4.103 straipsnis, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 2 punktu, 11 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Rašytiniais įrodymais pagrįstas ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 144,00 Lt žyminis mokestis (19 b. l. ) ir 600,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (45 b. l.). Teismų praktikoje pažymima, jog prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neturi viršyti rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85. Teismas sprendžia, kad ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija minėtų rekomendacijų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 744,00 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis nugriauti statinius: daržinę su priestatais, plane žymimą 20l1ž, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, plane žymimą 16I1m, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, plane žymimą 15G1g, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, plane žymimą 14I1g, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, plane žymimą 13I1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, plane žymimą 9I1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti teisę ieškovui R. K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) griovimo darbus atlikti atsakovės lėšomis.

Priteisti iš atsakovės S. V. ieškovui R. K. Š. 744,00 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Klemenis