Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) , Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota ir reali gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) sav., Lietuva, vidurinio išsilavinimo, pensininkė, ištekėjusi, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. kitaip smurtaudama kitam žmogui sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

ji, 2018 m. vasario 15 d., apie 10 val. 50 min., atėjusi pas D. M. M. prie buto durų, adresu (duomenys neskelbtini), stovėdama daugiabučio namo koridoriuje, D. M. M., atidariusiai savo buto duris, papurškė dujų balionėliu į akis ir tokiu būdu nukentėjusiajai D. M. M. sukėlė fizinį skausmą.

Remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Kaltinamosios kaltei, padarius kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, įrodinėti reikšmingi ne tik teismo posėdžio metu apklaustų liudytųjų paaiškinimai, bet ir kiti byloje esantys ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio protokolo-pareiškimo nustatyta, kad D. M. M. parodė, jog 2018 m. vasario 15 d., apie 10 val. 50 min., į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo iš matymo pažįstama A. J., apie 70 mertų amžiaus, ir D. M. M. į akis dujų balionėliu papurškė dujų, tuo sukeldama fizinį skausmą (b. l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Butas yra pirmame aukšte, kairėje pusėje. Buto durys neapgadintos, jokių grumtynių požymių, pėdsakų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta, neužfiksuota (b. l. 12-16).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2018-02-15 11.26 val. atvykus pas D. M. M., jai nustatyta hipertenzija, suteikta medikamentinė pagalba. Nurodyta, kad pacientei stresas, verkia, peršti akis, dreba kūnas (b. l. 30).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas R. Laurinavičius, susipažinęs su nukentėjusiosios medicininiais dokumentais, padarė išvadą, kad D. M. M. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota (b.l. 32).

Teismas konstatuoja

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnį.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

Tiesioginių galimo nusikaltimo įrodymų teismas nenustato. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (2005 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-597/2005; 2009 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178/2009; 2009 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334/2009).

Nagrinėjamu atveju, visuma minėtų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, pripažintinų įrodymais, dauguma sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šių įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės:

antra, papurškimas D. M. M. į akis sukėlė fizinį skausmą. Tokie veikos padariniai nustatyti ne tik nuosekliais nukentėjusiosios porodymais. Teismo ekspertas Rimantas Laurinavičius parodė, kad pipirinės dujos turi dirginantį poveikį odai, akių, nosies, burnos gleivinei. Priklausomai nuo koncentracijos, ar nepasibaigęs galiojimo laikas, kiek purkšta, sukels odos perštėjimą, ašarojimą, seilėtekį, nosies bėgimą, jaustresniems ir dusulį. Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų matyti, kad D. M. M. skambino telefonu 112 labai susijaudinusi, verkė, girdisi, kad jos nosies gleivinė užburkusi, ji stipriai traukia orą, šniurkščioja. Greitosios medicinos pagalbos dėl apipurškimo atsisakė. Atsitiktinai nukentėjusiajai paskambinusi G. T., kuri teisiamojo posėdžio metu, kaip matyti iš Gyventojų registro, mirusi (b. l. 170), patarė akis plauti vandeniu, kaip ir kaimynės sesuo, buvusi medikė I. B.. Kadangi G. T. gyveno netoli, netrukus atvyko pas nukentėjusiąją į pagalbą. Gynyba įžvelgė prieštaravimą tarp nukentėjusiosios parodymų, kad nors nukentėjusioji sakė, kad pati skambino policijai ir G. T. atėjo jau būnant pareigūnams pas ją, be to ir iš G. T. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji taip pat teigia atvykusi jau esant pareigūnams, iš bendrojo pagalbos centro įrašo girdisi, kad kalbant telefonu nukentėjusiajai, fone girdisi G. T. balsas, siūlantis jai vandens, taigi nukentėjusioji ir G. T. davė melagingus parodymus, nes akivaizdu, jog policiją kvietė jau esant pas ją G. T.. Kaltinamoji papildomai nurodė, kad G. T. taip pat buvo sukonfliktavusi su ja (A. J.) dėl vyro viliojimo, todėl suinteresuota ir šališka liudytoja. Teismas nemato prieštaravimų tarp nukentėjusiosios parodymų, nemato pagrindo nesivadovauti liudytojos G. T. parodymais, nes Bendras pagalbos centras pateikė dviejų skambučių įrašus. Ištyrus juos teismo posėdžio metu, girdisi minėtas liudytojos G. T. balsas, bet ne skambutyje policijai, o skambinant dėl greitosios pagalbos medikų iškvietimo. Ir nukentėjusioji, ir liudytoja G. T., ir pareigūnai parodė, kad nukentėjusioji pati išsikvietė medikus, jau atvykus policijai, tą patvirtino ir felčerė J. G., kad atvykusi pagal iškvietimą, ji rado pas nukentėjusiąją D. M. M. policiją ir G. T., todėl prieštaravimų tarp minėtų asmenų parodymų teismo nekonstatuojama. D. M. M. parodė, kad esant streso būsenoje, jai pakilo kraujospūdis, todėl vėl paskambino telefonu 112, ir kaip patvirtina Bendrojo pagalbos centro įrašas, išsikvietė medikus. Kad pagrindinė priežastis kviesti medikus buvo pakilęs kraujospūdis, patvirtino ir tuo metu pas ją buvę policijos pareigūnai. Nors kaltinamoji tame nurodė esant prieštaravimų, įvardindama, kad jei medikai kviesti ne dėl apipurškimo, reiškia nukentėjusiajai nebuvo sukeltas fizinis skausmas, teismas pastebi, kad dėl odos, akių, nosies ar gerklės sudirginimo pavojus gyvybei negresia, dvi buvusios medikės, Z. S. ir G. T., davė patarimą plauti akis vandeniu, D. M. M. į patarimą sureagavo adekvačiai kaip į nebuvimą būtinybės kviesti medikus. Į greitąją pagalbą D. M. M. kreipėsi, nes jai pakilo aukštas spaudimas, kuris nekrito jai išgėrus tabletę, ką, akivaizdu, nukentėjusioji suvokė kaip didesnę grėsmę sveikatai ar net gyvybei, nei sudirginta oda ir akys. Greitosios pagalbos felčerė J. G. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad D. M. M. veidas buvo raudonas, nukentėjusioji drebėjo, buvo stipriai susijaudinusi, pagalbos reikėjo dėl aukšto spaudimo. Nors gynyba įžvelgia prieštaravimus dėl nukentėjusiosios elgesio, tai yra, kad ji vėliau nesikreipė į akių gydytoją, nevyko pas ekspertą, pati vartojo vaistinėje nusipirktus raminančius akių lašus, teismas atkreipia dėmesį, kad ekspertas Rimantas Laurinavičius pastebėjo, kad apipurškus dujomis odos nudeginimo nebūna, sudirginimas praeina savaime, specifinio gydymo nereikia, o atvykus pas ekspertą po kelių dienų, nebūtų įmanoma nieko nustatyti. Taigi, nukentėjusiosios elgesyje po įvykio teismas nepastebi jokių prieštaravimų, o jos elgesį vertina kaip adekvatų buvusiai situacijai.

Taigi, šie įrodymai patvirtina visus objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, o būtent - kaltinamoji A. J. D. M. M. papurškė dujų balionėliu į akis, kas sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Be to, nustatyta ir tiesioginė tyčia – kaltinamoji suprato, nors ir neigia, kad atitinkami jos veiksmai gali sukelti pasekmes, ir to siekė. Teismas atkreipia dėmesį į kaltinamosios paskutinį žodį, kurį vertina kaip netiesioginį kaltės pripažinimą: „vienam susirinkime D. M. M. tiesiai šviesiai vienas žmogus pasakė, kad per mažai tave nupurškė“. Anot kaltinamosios A. J., „visi žino, kad be reikalo niekas nepurkš <...> reiškia prisidirbai, ji mane visiems šmeižia ir nemato jokios kaltės“.

Dėl D. M. M. naudotų telefonų išklotinių: gynyba išreiškė poziciją, kad jos galėjo parodyti nukentėjusiosios parodymų prieštaringumą, nes nukentėjusioji neigia arba sako nepamenanti, kad skambino po įvykio A. J.. Kadangi prokuroras tokio prašymo ikiteisminio tyrimo metu netenkino, o teismui pareikalavus prašomos informacijos paaiškėjo, jog Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių įstatymo nustatyta tvarka elektroninių ryšių naudotojo duomenys saugomi ne ilgiau nei šešis mėnesius, prarasta galimybė patikrinti nukentėjusiosios parodymų patikimumą. Teismas pastebi, kad tokie duomenys galėjo patvirtinti ar paneigti nukentėjusiosios ar pačios kaltinamosios parodymų nuoseklumą, o ne įrodinėjamų faktinių aplinkybių kaltinimo ribose buvimą ar nebuvimą.

Gynyba nurodė, kad yra prieštaravimas tarp nukentėjusiosios parodymų, kuris matyti iš BIRT ataskaitos žiūryklės, kur parašyta, kad pareiškėja nurodė, jog įtariamoji papurškusi dujų užlipo į viršų, į 25 butą. Tokiu atveju, ji turėjo sutikti iš antro aukšto lipusias kaimynę Z. S. su seserimi I. B.. Teismas atkreipia dėmesį, kad norėdamas pašalinti prieštaravimus, savo iniciatyva išsireikalavo iš Bendrojo pagalbos centro įrašą (b. l. 183), iš kurio matyti, kad paskambinusi telefonu 112, D. M. M. parodė, kad A. J. yra kaimyno iš 25 buto meilužė, o po įvykio A. J. „išėjo turbūt namo“. Taigi, prieštaravimų tarp nukentėjusiosios parodymų teismas nenustatė, BIRT ataskaitų žiūryklėje (b. l. 178) įvestas tekstas vertinamas kaip padaryta klaida interpretuojant pranešėjos žodžius.

Gynyba taip pat įvardino kaip prieštaravimą tarp nukentėjusiosio parodymų tai, kad D. M. M. parodė, jog jos koridoriuje nėra kairėje pusėje lentynų, o iš papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 191-144) matyti, kad kairėje buto koridoriaus pusėje yra spintelė, ant kurios, anot kaltinamosios A. J., galėjo būti laikomas dujų balionėlis, kuriuo pati nukentėjusioji jai grasino. Teismas pastebi, kad nei lentyna, nei spintelė, nei ant jų esantys daiktai, patys savaime nėra nei veiksmo, nei jo rezultato įrodymas, ir tokių versijų kėlimą vertina kaip kaltinamosios gynybinę poziciją.

Remiantis teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, teismas daro išvadą, kad A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas konstatuoja, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgia į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį (remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, padarytas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), kaltės formą bei rūšį (tiesioginė tyčia), kaltinamosios asmenybę –A. J. neteista (b. l. 90), administracine tvarka nebausta (b. l. 96), pensininkė (b. l. 95), neįgali (b. l. 153-154, 157), nėra įrašyta į gydytojo psichiatro, psichiatro narkologo įskaitą (b. l. 93), gydoma psichiatro dėl depresijos (b. l. 185). Sunkinančių ir lengvinančių kaltinamosios atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertindamas BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajai A. J. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Viešųjų darbų bausmė neskirtina, atsižvelgiant į kaltinamosios amžių bei sveikatos būklę. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstama veika padarytą žalą, kuri nėra didelė, į tai, jog nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, A. J. už veikos, numatytos 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtinos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje nustatytam vidurkiui.

Kaltinamajai A. J. kartu su bausme, remiantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 2 punktu ir 7 dalimi, skirtini draudimai ir įpareigojimai: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) uždrausti bendrauti su Danaida M. M.; 3) atlyginti žalą nukentėjusiajai Danaidai M. M.; 4) atsiprašyti nukentėjusiosios Danaidos M. M. per Ukmergės miesto masinio informavimo priemonę.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Nukentėjusioji Danaida M. M. pareiškė civilinį ieškinį 824,26 eurų sumai, kadangi dėl A. J. padarytos nusikalstamos veikos patyrė 24,26 eurų turtinę žalą ir 800 eurų – neturtinę žalą bei prašo priteisti iš kaltinamosios 580 EUR, jos sumokėtus už suteiktą advokato teisinę pagalbą (b. l. 145-152). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl jos atžvilgiu kaltinamosios panaudoto fizinio smurto bei sukelto fizinio skausmo jai padaryta 24,26 eurų turtinė žala, nes už tokią sumą pirko vaistus, bei 800 eurų neturtinė žala, kadangi patyrė emocinį šoką, išsigando, teko kęsti fizinį skausmą, baimės, bejėgiškumo jausmą, sutriko širdies veikla, tebejaučia baimę vėl būti užpulta.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikšmingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies

Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamosios A. J. veiksmais nukentėjusiajai D. M. M. sukeltas fizinis skausmas, būtent kaltinamoji turi atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismui nekyla abejonių, kad būtent dėl kaltinamosios veiksmų sukeltų pasekmių sveikatai patirtos išlaidos vaistams, bet pažymėtina, kad turtinės žalos dydis dėl 24,26 eurų yra pagrįstas iš dalies, pateikti išlaidų dokumentai dėl 7,57 eurų (b. l. 152), todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti atitinkamai mažintinas ir iš kaltinamosios A. J. priteistina atlyginti D. M. M. 7,57 eurų padarytą turtinę žalą.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajai panaudojus fizinį smurtą, tai yra, papurškus pipirinėmis dujomis nukentėjusiajai, pastarajai sukeltas fizinis skausmas – sudirginta oda, akių gleivinė, kas pasireiškė perštėjimu, ašarojimu, taip pat sudirginta nosies gleivinė, kas pasireiškė užburkimu, sekreto tekėjimu, dusuliu. Esama situacija išprovokavo staigų kraujospūdžio pakilimą, kaip nurodyta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (b. l. 30) – hipertenziją, kurią galimai ir lėmė patirtas emocinis šokas, kuris, kaip nurodyta dokumente, matyti iš D. M. M. drebulio, verksmo. Dėl pipirinių dujų į veidą papurškimo nukentėjusiajai neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, pasireiškusį deginimo pojūčio, perštėjimu, tiek nepatogumus dėl medicininės apžiūros. Be to, smurtas panaudotas atėjus į nukentėjusiosios namus, todėl ji neabejotinai ir dabar jaučiasi nesaugiai ir dvasiškai sukrėsta. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kiek ilgai truko skausmas, kiek ilgai teko vartoti medikamentus, patvirtinančių objektyvių medicininių duomenų nėra pateikta. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas R. Laurinavičius nurodė, jog tokio pobūdžio negalavimai trunka individualiai, apie kelias dienas. Taip pat byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusioji dėl sužalojimo negalėjo užsiimti savo įprastine veikla. Visgi teismas pripažįsta, jog padarytas sudirginimas odai ir akims kelias dienas ribojo bendravimo galimybes, nukentėjusioji parodė, kad ji turėjo aplinkiniams aiškintis, kas atsitiko, jai buvo gėda. D. M. M. pateikė 2018-03-08 išrašą iš medicininių dokumentų (b. l. 150), kuriame nurodyta, jog nukentėjusioji nustatyti širdies ritmo – laidumo sutrikimai, tačiau teismas vertina, kad nėra duomenų, jog šie sutrikimai būtų tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamosios veiksmais. Taip pat nėra duomenų ir dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę, turtinę padėtį, kad ji yra pensininkė, jos pensija siekia apie 300 eurų (b. l. 156), neįgali (b. l. 153-154), serga depresija, lankosi pas psichiatrą (b. l. 185).

Kaip minėta, nukentėjusioji prašo priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Pagal formuojamą teismų praktiką tokio tipo bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo yra priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei yra prašoma šioje byloje, tai yra, svyruoja nuo 150 Eur iki 579 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartis b. b. A-22-211/2017, kasacinės nutartys b. b. Nr. 2K-5/2014, 2K-92/2014, 2K-270/2014). Taip pat pasitaiko išimtinių atvejų, nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų, tačiau nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta, atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas, vertindamas nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastą nenustatė objektyvių sužalojimo požymių (b. l. 32), bylos duomenimis jai sukeltas tik fizinis skausmas, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamosios padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas Danaidos M. M. patirtą neturtinę žalą vertina 200 Eur, kuri priteisina iš kaltinamosios A. J..

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamosios 580 eurų patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Teismas sprendžia, kad nurodytos nukentėjusiosios D. M. M. patirtos išlaidos pagrįstos, atitinka atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir įrodytos rašytiniu įrodymu (b. l. 148-149), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios.

Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė skirta nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisių apribojimas skirtas nebuvo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena (CD, 1 vnt. b. l. 183) su garso įrašu, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 2 punktu ir 7 dalimi, per visą bausmės vykdymo laiką:

Uždrausti ir įpareigoti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) uždrausti bendrauti su D. M. M.; 3) atlyginti žalą nukentėjusiajai Danaidai M. M.; 4) atsiprašyti nukentėjusiosios D. M. M. per Ukmergės miesto masinio informavimo priemonę.

Laisvės apribojimo bausmę pradėti vykdyti nuo įsiteisėjus01io nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos (Busmių vykdymo kodekso 46 straipsnio 1 dalis).

Danaidos M. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. J. Danaidos M. M. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos ir 7,57 Eur (septynis eurus penkiasdešimt septynis euro centus) turtinės žalos. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Danaidos M. M. išlaidas advokato Valdo Kersnausko pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš A. J. 580,00 (penkis šimtus aštuosniasdešimt) eurų joms atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmeną (CD, 1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.