Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. (L. S.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo L. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad 2005 m. gruodžio 26 d., 11-13 val. laikotarpiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu rankomis ir kojomis tyčia sudavė smūgius savo motinai O. S. į įvairias kūno vietas, tarp jų – į krūtinę. Nuo krūtinės sužalojimų visumos, atsiradus komplikacijoms, O. S. mirė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl L. S. veikos

L. S. apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai, nes nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą – savo motinos O. S. nužudymą. L. S., savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, nurodo, kad O. S. nužudė ne jis. Tačiau iš pirmiau nurodytų įrodymų, tarp jų – liudytojų parodymų, specialistų išvadų, matyti, kad konflikto metu L. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė smūgius savo motinai O. S. į įvairias kūno vietas, tarp jų – į krūtinę, o nuo krūtinės sužalojimų visumos, atsiradus komplikacijoms, O. S. mirė.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai, patvirtina, kad L. S. piktnaudžiavo alkoholiu ir buvo linkęs smurtauti prieš savo motiną. Tai, kad įvykio dieną prieš O. S. nužudymą tarp L. S. ir O. S. kilo konfliktas, patvirtino liudytoja V. J., kuri girdėjo, kaip L. S. reikalavo iš savo motinos pinigų. Šio konflikto metu liudytojai L. S. nematė, tačiau po konflikto liudytojams aptikus nužudytą O. S., apsvaigęs nuo alkoholio L. S. jiems apie tai nieko negalėjo paaiškinti, reaguodamas į jų kaltinimus dėl motinos nužudymo buvo sutrikęs, verkė, be to, atsisakė kviesti pagalbą ar policiją. Ikiteisminio tyrimo metu L. S. dėl O. S. nužudymo kėlė įvairias versijas, kurių esmė ta, kad O. S. galėjo nužudyti kitas asmuo, ir keitė parodymus, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, sau naudinga linkme. Todėl teismai, motyvuotai atmetę L. S. versijas, savo išvadas dėl O. S. nužudymo grindė iš esmės nuosekliais liudytojų parodymais bei juos patvirtinančiais kitais teismų sprendimuose aptartais įrodymais. Įvertinę įrodymų tarpusavio ryšį teismai padarė pagrįstą išvadą, kad konflikto metu O. S. mirtinus sužalojimus padarė L. S., o L. S. teiginius, kad jo motiną galėjo nužudyti kitas asmuo, teismai atmetė remdamiesi įrodymų visuma. Byloje nėra duomenų, kad O. S. nužudymo metu įvykio vietoje, be L. S., dar buvo ir kiti asmenys.

Tas, kas nužudė savo motiną, atsako pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota L. S. veika. Motyvų, susijusių su veikos kvalifikavimu ar bausme, kasatorius skunde nenurodo, todėl šie klausimai nutartyje plačiau nenagrinėjami. Bylos aplinkybių ir įrodymų naujas vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

Kasatoriaus motyvai, kuriais jis grindžia savo teiginius dėl BPK 241 straipsnio 2 dalies bei 242 straipsnio 1 nuostatų pažeidimo, yra susiję su tuo, kad šioje byloje nebuvo gauti tiesioginiai jo kaltės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą įrodymai, nes, kasatoriaus nuomone, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas netiesioginiais įrodymais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Tokie kasatoriaus motyvai nepagrįsti.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su L. S. kaltės ar veikos kvalifikavimo klausimais, nesilaikė šių BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

Teismai šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, L. S. nurodytos aplinkybės taip pat buvo tikrinamos ir vertinamos. Įrodymų vertinimą apkaltinamajame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas patikrino atlikdamas įrodymų tyrimą. Bylos nagrinėjimas teisme vyko nepažeidžiant BPK 241 straipsnio 2 dalies bei 242 straipsnio 1 nuostatų. Teismų išvados dėl L. S. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų analize, todėl kasatoriaus teiginiai, kad jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 301 straipsnio reikalavimų, yra atmetami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. S. kasacinį skundą atmesti.

.