- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-12
- Bylos Nr.
- II-416-331/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00225-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pažeidėjas
- J. G.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. G. (J. G.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Vilniaus apskrities VPK) nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK įgaliotasis pareigūnas 2010 m. sausio 31 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. G. už tai, kad jis 2010-01-31, apie 9.52 val., Justiniškių-Lūžių g., Vilniuje, vairavo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ? KET) 202 punkto reikalavimus (b. l. 5).
Vilniaus apskrities VPK įgaliotasis pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010-02-02 nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 134 str. 1 d., padarymą skyrė 190 Lt baudą (b. l. 6).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-03-24 išnagrinėjo J. G. skundą ir nutartimi skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą. Nesutikdamas su tokia teismo nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT). LVAT 2011-05-27 nutartimi apeliacinį skundą patenkino iš dalies ? Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-03-24 nutartį panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Šalies argumentai
J. G. prašo nutarimą panaikinti (b. l. 2?4). Nurodė, kad pastebėjęs policijos automobilį su įjungtais švyturėliais nesuprato, kad jie buvo skirti jam sustabdyti, pasitraukė į šalį norėdamas praleisti policijos automobilį. J. G. sustojus aikštelėje, pareigūnai paaiškino, kad jį sustabdė dėl to, kad važiavo neprisisegęs saugos diržo. Į paaiškinimus, kad važiuoti neprisisegus diržo negalima, nes veikia neprisegtų diržų signalizavimo funkcija, girdisi signalas, kad važiuojama nuo Varšuvos, nebuvo kreipiama dėmesio. Pažymėjo, kad važiuojant paskui judantį automobilį nesimato, ar priešais esančiame automobilyje vairuotojas užsisegęs saugos diržą ar ne. Nors automobiliu važiavo dar du keleiviai, iš jų paaiškinimai paimti nebuvo, atvykus į bylos nagrinėjimą, pareigūnas nesigilino į pateiktus prašymus, kuriuos patenkinus būtų akivaizdu, kad pažeidimo nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Per teismo posėdį J. G. prašė skundą patenkinti, panaikinti Vilniaus apskrities VPK įgaliotojo pareigūno2010-02-02 nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį, naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas – užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Už šį pažeidimą J. G. paskirta didesnė nei vidutinė įstatymu numatyta bauda.
Nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK įgaliotas pareigūnas 2010-01-31 surašė J. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 5) už tai, kad važiuodamas Justiniškių-Lūžių g., Vilniuje, vairavo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo, tuo pažeidė KET 202 punkto reikalavimus.
Pagal KET 202 punkto nuostatas, važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Kelių eismo konvencijos 7 straipsnio 5 dalį, automobilių su įrengtais saugos diržais vairuotojai ir keleiviai privalo juos užsisegti, išskyrus tuos atvejus kai nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos tam tikros išimtys. Europos Sąjunga skiria didelį dėmesį kelių eismo saugumui ir asmens saugumui kelyje, todėl Europos Taryba 1991 m. gruodžio 16 d. priėmė direktyvą 91/671/EEB „Dėl saugos diržų ir vaikų tvirtinimo sistemų transporto priemonėse privalomojo naudojimo“. Veronos deklaracijoje yra skelbiama, kad turi būti skatinama griežčiau vykdyti kelių eismo taisykles, kurių analizė atskleidžia, jog jos turi didžiausią poveikį mažinant eismo įvykių skaičių ir jų padarinių sunkumą, t. y. griežčiau reikalauti naudoti saugos diržus ar dėvėti šalmus, nepaisant kad šie reikalavimai iš pradžių gali pasirodyti nepopuliarūs. Saugos diržus privaloma užsisegti nepriklausomai nuo metų laiko, važiuojama mieste ar kaime, greitkelyje ar vietinės reikšmės keliu, nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu važiuojama. Taip pat vairuotojui draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, be laisvų rankų įrangos. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Šių Taisyklių reikalavimai yra labai reikšmingi, nes padeda išvengti skaudžių eismo įvykių pasekmių.
Tam, kad pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti padarytus pažeidimus, kurie patektų į normoje nurodytą dispoziciją, pažeidimą padariusį asmenį, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.
Byloje esantys įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų V. B., L. S. tarnybiniai pranešimai (b. l. 18, 20-21), jų paaiškinimai teisme patvirtina, kad J. G. vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo.
Policijos pareigūnai V. B., L. S. teisme paaiškino, kad 2010-01-31, apie 9.52 val., Justiniškių g., buvo pastebėtas automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo, jie akivaizdžiai ir aiškiai matė kaip diržo sagtis kabojo ties statramsčiu. Privažiavę prie pat automobilio, įjungę švyturėlius ir garsinį signalą, vairuotojas jų akivaizdoje ėmė segtis diržą. Sustabdžius automobilį, vairuotojas J. G. neigė važiavęs be diržo, reikalavo pakalbėti telefonu su jo pažįstamu pareigūnu.
Liudytojų – pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, atitinka vienas kitą bei administracinio teisės apžeidimo fiksavimo metu surinktą medžiagą, todėl jais abejoti nėra teisinio pagrindo. Pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nelaikomi suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis. Vadinasi, nėra pagrindo netikėti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir paaiškinimuose nurodytomis ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis.
Teismo posėdyje kaip liudytojos apklaustos pažeidėjo motina S. G. bei draugė I. K. neigė pažeidimą, nurodė, kad diržai buvo prisegti. Teismas jų paaiškinimais nesiremia, nes S. G. yra J. G. mama, I. K. yra jo draugė, gali būti suinteresuotos bylos baigtimi. Be to, jos nurodė aplinkybes, kurios vyko po to, kai pareigūnai pastebėjo daromą pažeidimą, t.y. aplinkybes nuo to laiko, kai vairuotojas ir keleivės pamatė automobilį su įjungtais švyturėliais.
Šios bylos išsprendimui neturi reikšmės aplinkybė, jog automobilyje yra integruotas įspėjimo signalas dėl neprisegtų vairuotojo ir priekinio keleivio saugos diržų, nes byloje nėra duomenų, jog šis signalas patvirtintų diržų prisisegimą.
ATPK 20 straipsnio nuostatos numato administracinės nuobaudos tikslus, jose pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. Pagal ATPK 30² straipsnio nuostatas, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Bylos įrodymai (policijos pažyma, b. l. 22-24) patvirtina J. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) Taigi J. G. administracinė bauda 190 Lt bauda paskirta pagrįstai.
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad J. G. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., teismas
nutarė:
Vilniaus apskrities VPK 2010-02-02 nutarimą, kuriuo J. G. paskirta administracinė nuobauda – 190 Lt (vieno šimto devyniasdešimt litų) bauda, palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Dėl nutarties per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.