- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-05
- Bylos Nr.
- 1A-65-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08397-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- D. M. M.
- Advokatai
- Virginija Budrevičienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Nuosprendžiu ji įpareigota: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; uždrausti bendrauti su D. M. M.; atlyginti žalą nukentėjusiajai D. M. M.; atsiprašyti nukentėjusiosios D. M. M. per Ukmergės miesto masinio informavimo priemonę.
D. M. M. civilinį ieškinį patenkintas iš dalies ir priteista iš A. J. 200 Eur neturtinės žalos ir 7,57 Eur turtinės žalos.
Priteista iš A. J. 580,00 Eur nukentėjusiosios D. M. M. proceso išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. J. nuteista už tai, kad ji, 2018 m. vasario 15 d., apie 10 val. 50 min., atėjusi pas D. M. M. prie buto durų, adresu (duomenys neskelbtini), stovėdama daugiabučio namo koridoriuje, D. M. M., atidariusiai savo buto duris, papurškė dujų balionėliu į akis ir tokiu būdu nukentėjusiajai D. M. M. sukėlė fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu A. J. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendį ir ją išteisinti.
3. Apeliantė nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, kadangi yra nepagrįstas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byloje yra daug prieštaravimų, parodymai neatitinka faktinių aplinkybių. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atliktas neobjektyviai ir nevisapusiškai, nepateikti teismui reikalingi dokumentai: bendro pagalbos centro garso įrašas, šių įrašų pokalbio išklotinė, nepateiktas baudžiamosios bylos 8 lapas, kuriame buvo duomenys iš bendro pagalbos centro naršyklės, netiriama nuteistosios A. J. versija, kad galėjo pati nukentėjusioji D. M. M. pasipurkšti pasitarusi su G. T., norėdama ją apkaltinti, kadangi tam buvo pagrindo. Mano, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai buvo prieštaringi, įrodymai buvo analizuojami ir vertinami tiktai nukentėjusiosios naudai.
4. Pirmosios instancijos teismas prieštaravimų nepašalino, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį neištyręs ir neįvertinęs tinkamai byloje esančių įrodymų. Apeliantė nurodė: ji neneigia to fakto, kad 2018 m. vasario 15 d. po 10 val. buvo atėjusi pas nukentėjusiąją D. M. M. aiškintis, kodėl ji šmeižiama. Ji jokio balionėlio neturėjo. Apeliantė paklausė D. M. M. „ko tu manęs po rūsius ieškai“. Tuomet nukentėjusioji jai iš viršaus į apačią šėrė su ranka per veidą, išriebalavo akinius. Pamačiusi, kad nukentėjusioji D. M. M. rankose turi flakoną, melsvos spalvos, pamanė, kad gali būti apipurkšta, todėl greitai išėjo iš laiptinės namo. Išėjusi nei laiptinėje, nei kieme nieko, tame tarpe ir kaimyno G. J. nesutiko. Taksi prie namo taip pat nebuvo. Atidžiai ir iš arti išklausius garso įrašą, kai nukentėjusioji D. M. M. skambino 2-ą kartą į bendrą pagalbos telefoną 112 tikslu iškviesti greitąją medicininę pagalbą, tuo laiku kai buvo jungiama su greitąja med. pagalba, nukentėjusioji D. M. M. buvo ne su kaimyne G. T. o su vyriškiu. Įraše girdisi, kad nukentėjusioji D. M. M. kreipėsi į vyriškį „R., papasakok viską“. Vyriškis davė nukentėjusiajai vandens. Garso įrašas įrodo, kad nukentėjusioji D. M. M., tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme, o liudytoja G. T. ikiteisminio tyrimo metu (jos parodymai buvo pagarsinti teisme, davė melagingus parodymus. Nurodytos melagingos aplinkybės įrodo, kad apeliantė pagrįstai teigė, kad būtina tirti ir versiją, kad nukentėjusioji D. M. M. pati galėjo pasipurkšti dujomis, kadangi apeliantė matė pas ją rankoje melsvos spalvos flakoną, kurį laikė iškėlusi rankoje. Ir kiti nukentėjusiosios D. M. M. duoti prieštaringi parodymai patvirtina kaltinamosios A. J. nurodytą versiją.
5. Nukentėjusioji paskambinusi 112 policijai ir 112 greitajai med. pagalbai pirmiausia ilgai aiškino, kad ji yra namo pirmininkė, kad jos namo gyventojas R. I. ir A. J. yra meilužiai, nepagrįstai šmeiždama A. J. ir išvadindama ją „valkatėle“. Policijos pareigūnas ir greitosios med. pagalbos darbuotoja nukentėjusiosios D. M. M. net keletą kartų klausė kokiu ji reikalu skambina. Jeigu D. M. M. būtų papurkšta dujomis į akis iš 10 cm. atstumo į veidą, tai ji pirmiausia kviestųsi greitąją medicinos pagalbą dėl patirto sužalojimo, o ne šmeižtų apeliantę. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai vertino įrodymus, t. y. kai nukentėjusioji D. M. M. skambino 112 į bendrą pagalbos telefoną, kad jai atsiųstų greitosios pagalbos medikus, šalia jos buvo ne G. T., kaip melagingai teigė nukentėjusioji, o vyriškis vardu R.. Šios aplinkybės netirtos, o jų ištyrimas turi įtakos kitiems byloje esantiems įrodymams ir jų vertinimui.
6. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė yra pensininkė, neįgali, serga depresija. Sutuoktinis V. J. taip pat yra neįgalus, jis persirgo smegenų infarktu, jam nėra žinoma apie šią bylą. Ji nėra teista, administracinėmis nuobaudomis nėra bausta. Teismas neatsižvelgė į pačios nukentėjusiosios D. M. M. netinkamą elgesį, viešą įžeidinėjimą, šmeižimą.
7. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji A. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių, išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik A. J. kaltinančius duomenis dėl bylos aplinkybių, bet surinktų duomenų visumą, palygino ir sugretino visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrino juos BPK nustatytais proceso veiksmais, išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir nuosprendį grindė BPK 20 straipsnio tvarka patvirtintais įrodymais, vertino visus byloje buvusius įrodymus ir motyvuotai pasisakė dėl ko vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta.
10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens kaltės visais atvejais turi vertinti byloje esančių objektyviai surinktų įrodymų visumą, tarp jų ne tik byloje esančius rašytinius įrodymus, bet ir liudytojų, nukentėjusiųjų, kaltinamųjų parodymus, vertinant juos bendrajame bylos kontekste.
11. Analizuojant byloje surinktus įrodymus ir visų pirma nuteistosios A. J. bei nukentėjusiosios D. M. M. parodymus, matyti, kad paties fakto, jog 2018 m. vasario 15 d., po 10 val. nuteistoji buvo atėjusi pas nukentėjusiąją D. M. M. aiškintis, kodėl ji yra šmeižiama, nuteistoji neginčija, tačiau neigia prieš D. M. M. panaudojusi fizinį smurtą – papurškusi dujų, nustatytas kūno sužalojimų aplinkybes siedama su tuo, jog nukentėjusioji šiuos sužalojimus galėjo pasidaryti pati, t. y. pati galėjo pasipurkšti dujomis, kadangi apeliantė matė pas ją rankoje melsvos spalvos flakoną.
12. D. M. M. 2018 m. rugpjūčio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad su A. J. yra sukonfliktavusi kelionėje, nes jau tada A. J. priekaištavo dėl D. I. vyro R. I. sakydama: „pone, taip negražu, juk yra žmona, o jūs pastoviai su juo“. 2018 m. vasario 14 d. išėjusi į lauką, prie savo laiptinės pamatė stovinčią A. J., matė, kad ji nuėjo į rūsį. Grįžusi pastebėjo, kad rūsio durys uždarytos ir užrakintos. Ji jas atsirakino, rūsyje rado dirbantį R. I., priekaištavo jam, kodėl jis įsileidžia pašalinius asmenis, o jis atsakė, kad nieko nesivedžioja. Tuomet 2018 m. vasario 15 d., po 10 val., pasigirdo skambutis į buto duris, atidariusi duris pamatė A. J., pakvietė užeiti. Tuomet A. J., atsistojusi ant D. M. M. buto slenksčio, sakydama: „štai tau“, mosikuodama į šonus laikomu balionėliu, kai atstumas iki D. M. M. veido buvo 10 cm, purškė 3-4 sekundes, tada pasišalino, išėjo į lauką (t. 1, b. l. 165).
13. A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad nesantaika tarp jos ir nukentėjusiosios D. M. M. prasidėjo prieš 5-6 metus, kai jos vyko į ekskursiją, ir toje kelionėje tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Pora dienų prieš įvykį ji ėjo pro daugiabutį trijų laiptinių namą, kuriame gyvena D. M. M.. Suskambo telefonas, ji sustojo prie namo vidurinės laiptinės pakalbėti. Iš laiptinės išbėgo nukentėjusioji D. M. M. į kitą laiptinę, stebėjo ją pro durų plyšį kur eis, ir nukentėjusiajai pasirodė, kad ji nuėjo į rūsį, bet ten ji nebuvo. Po kiek laiko jai paskambino R. I. ir paklausė, kas nutiko, nes D. M. M. skambino jo žmonai ir pasakė, jog eitų rūsin, nes ten jos vyras R. I. yra neištikimas su A. J.. Po šio įvykio praėjus porai dienų, ji nutarė nueiti pas D. M. M. pasikalbėti apie tai, kodėl yra šmeižiama. Su savimi jokio dujų balionėlio neturėjo. 2018 m. vasario 15 d. nuėjo, paskambino durų skambučiu, D. M. M. atidariusi duris pasiūlė užeiti, tačiau ji nėjo, o nukentėjusiosios paklausė: „ko tu manęs po rūsius ieškai?“, po ko gavo nuo D. M. M. per veidą – nukentėjusioji jai iš viršaus į apačią šėrė su ranka per veidą, išriebalavo akinius. Ji dar galvojo kažką sakyti, bet, pamačiusi, kad D. M. M. rankose turi flakoną, melsvos spalvos, pamanė, kad gali būti apipurkšta, todėl greitai išėjo iš laiptinės ir parėjo namo (t. 1, b. l. 163-164).
14. Nors A. J. neigia D. M. M. atžvilgiu vartojusi smurtą, t.y. papurškusi dujų, šį faktą patvirtina tiek nukentėjusiosios parodymai, tiek ir liudytojų parodymai. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Z. S. parodė, kad 2018 m. vasario 15 d. ji paprašė sesers I. B., kad ją palydėtų iki ligoninės. Jos išsikvietė taksi, atvykus taksi automobiliui, išėjusios į laiptinę jos išgirdo verksmą, šauksmą. Nulipusios žemyn pamatė D. M. M., kuri užsidėjusi rankas ant akių verkė, sakydama, jog jai pripurškė į akis. Ji girdėjo, kai trenkėsi lauko durys, lyg kas išeitų į lauką, tačiau laiptinėje jokių pašalinių asmenų nematė. D. M. M., paaiškino, kad jai pripurškė į akis. D. M. M. veidas ir akys buvo paraudę (t. 1, b. l. 173). Liudytoja apklausta I. B. parodė, kad 2018 m. vasario 15 d. jai paskambino sesuo Z. S. ir prašė padėti jai nuvykti pas gydytoją. Susiruošusios ir sulaukusios taksi, ji ir sesuo išėjo į laiptinę, išgirdo, kaip kažkas iš laiptinės išėjo į lauką. Ji palipusi žemyn pamatė D. M. M. ištiktą šoko, rankomis užsidengusią veidą, drebančią ir verkiančią. D. M. M. pasakė, kad jai į veidą purškė moteris. Ji matė, jog D. M. M. veidas, akys, akių obuoliai buvo paraudę (t. 1, b. l. 174). Liudytoja J. G. parodė, kad 2018 m. vasario 15 d. ryte buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini), kai nuvyko, D. M. M. buvo visa drebanti, apsiverkusi. Nukentėjusioji skundėsi, kad aukštas spaudimas, iš akių bėgo ašaros, oda aplink akis buvo paraudusi, akys raudonos (t. 1, b. l. 173). Teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti pareigūnas T. V. ir tyrėjas V. J. parodė, kad 2018 m. vasario 15 d. gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), viena moteris kitai moteriai papurškė dujomis. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko pareiškėja D. M. M., matėsi, kad jos akys paraudę. Taip pat nurodė, kad buto koridoriuje, virtuvėje jautėsi pipirinių dujų kvapas (t.1, b. l. 202).
15. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja G. T. (Gyventojų registro duomenimis 2018 m. liepos 26 d. mirė), parodė, kad 2018 m. vasario 15 d. ji paskambino D. M. M. ir atsiliepusi telefonu, ji labai verkė. Ji paklausė, kas atsitiko, D. M. M. pasakė, kad atėjo A. J. ir jai pripurškė į akis, akis labai graužia. Ji iš karto nuėjo pas D. M. M. į namus. D. M. M. namuose, virtuvėje sėdėjo prie stalo, rankomis užsiėmusi akis ir baisiai verkė, kukčiojo, kai D. M. M. atsidengė akis, tai jos veidas buvo raudonas ir akys buvo raudonos (t. 1, b. l. 51 - 52).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nenustatyta aplinkybių, kad pati nukentėjusioji D. M. M. galėjo pasipurkšti dujų, pasitarusi su G. T., norėdama ją apkaltinti. Tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios buvę konfliktiški santykiai nesudaro pagrindo manyti, kad nukentėjusioji D. M. M., būdamas įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, nuteistąją A. J. apkalba.
17. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, gynyba pateikė prašymą atlikti įrodymų tyrimą ir išklausyti garso įrašą iš Bendrojo pagalbos centro, įsitikinyi, kad garso įraše girdimas vyro balsas, kad skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą šalia nukentėjusiosios buvo ne G. T., o vyras, vardu R.. Išklausius garso įrašą teismas konstatavo, kad garso įraše girdisi vyro balsas, kuris sakė „R., papasakok viską“, „Ačiū“. Išklausius garso įrašą, teismo posėdyje papildomai apklausta nukentėjusioji nurodė, kad jokio vyriškio nebuvo, kad daugiau nieko nebuvo tik policijos pareigūnai. Tuo metu, kai G. T. buvo atėjusi, jau buvo policijos pareigūnai. Tuo metu, kai skambino, kambaryje nebuvo nieko tik močiutė trečiame kambaryje, o ji buvo virtuvėje. Nurodė, kad neturi kaimyno vardu R.. Nežino, ar kaimynė galėjo paminėti tokį vardą, nes nukentėjusioji buvo streso būsenoje, spaudimas buvo didelis, verkė ir nieko nematė (t. 2, b. l. 15).
18. Apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas R. Š. nurodė, kad D. M. M. gyvena su jo seserimi vienoje laiptinėje. A. J. nepažįstą, tačiau jo sesuo D. I. skųsdavosi, kad jos vyras bendrauja su kažkokia A., nežino, ar tai yra ta pati A.. Jo sesuo ir jos vyras bei jis pats su žmona kažkiek bendrauja su nukentėjusiąja. Apie įvykį, kad buvo sužalota nukentėjusioji, tik girdėjo iš savo sesers. Sesuo sakė, kad buvo atėjusi kažkokia moteris, D. pripurškė į akis dujų. Nurodė, kad tą dieną nebuvo pas nukentėjusiąją namuose, dėl garso įraše girdimo vyriško balso nieko nežino. Jo akivaizdoje niekada niekas nėra skambinęs bendruoju pagalbos telefonu (t. 2, b. l. 30).
19. Apeliacinės instancijos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi buvo paskirta fonoskopinė ekspertizė, tikslu nustatyti pokalbio turinį bei kelių asmenų balsai girdimi įraše. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto matyti, kad tiriamojo garso įrašo Nr. 2 fragmente nuo 1 min. 10 sek. iki 2-osios min. yra užfiksuoti dviejų asmenų: vienos moters ir vieno, silpnai fone girdimo, vyro balsai. Taip pat nurodyta, kad tikėtina, kad pateiktas tiriamasis telefoninis garso įrašas Nr. 2 yra ištisinis, tikėtina, kad jame nėra stabdymo, trynimo pėdsakų ar vienas ant kito įrašytų pokalbių fragmentų (t. 2, b. l. 31-33). Iš tirto garso įrašo ir pateikto ekspertizės akto nustatyta, kad pokalbyje dalyvauja ir vyras. Tačiau priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šie duomenys nepatvirtina to, kad nukentėjusioji D. M. M. melagingai teigė, kad skambinant į Bendrąjį pagalbos telefoną, šalia jos buvo ne G. T., o vyras, vardu R. ir nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, kad su ja kartu buvo G. T..
20. Tai, kad nukentėjusioji paskambinusi 112 policijai ir 112 greitajai medicinos pagalbai pirmiausiai ilgai aiškino, kad ji yra namo pirmininkė, kad jos namo gyventojas R. I. ir A. J. yra meilužiai, nepagrįstai šmeiždama apeliantę, o ne kvietėsi greitąją medicinos pagalbą dėl patirto sužalojimo, niekaip nepaneigia pirmos instancijos teismo išvados dėl A. J. veiksmais D. M. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
21. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į pačios nukentėjusiosios D. M. M. netinkamą elgesį, viešą įžeidinėjimą, šmeižimą. Tačiau aukštesnės instancijos teismas šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįsta, kadangi bylos medžiagoje tokių duomenų nėra pateikta.
22. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę įvertino nuteistosios asmenybę – kad ji yra neteista, administracine tvarka nebausta, pensininkė, neįgali, taip pat atsižvelgė į tai, kad sunkinančių ir lengvinančių kaltinamosios atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta. Įvertinęs visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nusprendė skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Viešųjų darbų teismas taip neskyrė, atsižvelgęs į nuteistosios amžių bei sveikatos būklę.
23. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios A. J. apeliacinį skundą atmesti.