Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovui R. Č. dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. Č..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

12. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad:

12.1. Iš NTR išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovui ir atsakovui priklauso butai, esantys pastate – gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) (el. b. 1 t., b. l. 165-167).

12.2. Pagal NTR išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui priklauso 48,62 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Šio buto nurodytas šildymas – vietinė katilinė. Atsakovui pagal NTR Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą priklauso 58,42 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio šildymas – vietinis centrinis (el. b. 1 t., b. l. 161-164).

12.3. 1951 m. rugsėjo 10 d. kadastriniai duomenys ir 1991 m. birželio 27 d. kadastro duomenys patvirtina faktą, kad pastate fiksuoti tik dūmtraukių kanalai (kieto kuro). Pagal 1991 m. birželio 27 d. kadastro duomenis, ieškovo bute prie dūmtraukių buvo pastatytos 2 viryklės (patalpose 1-1 ir 2-3) ir šildymo krosnis (tarp patalpų 2-1 ir 2-2) (el. b. 1 t., b. l. 94-95, 117; žr. sutartinius ženklus el. b. 2 t., b. l. 17).

12.4. Iš 2005 m. rugpjūčio 24 d. atliktų kadastrinių matavimų ieškovo bute nustatyta, jog jame nebėra įrenginių, kurie naudotų dūmtraukius pagal paskirtį. Taip pat pagal šiuos kadastrinius matavimus anksčiau nurodyti dūmtraukiai klasifikuojami kaip ventiliacijos kanalai. Juose nurodyta, jog patalpos šildomos vietiniu centriniu šildymu. Šie kadastriniai matavimai nėra įregistruoti NTR (el. b. 1 t., b. l. 31-32).

12.5. 2007 m. atsakovas gavo (duomenys neskelbtini) savivaldybės vyr. architekto ir (duomenys neskelbtini) nacionalinio parko direkcijos suderinimus leisti atsakovui pakeisti namo stogą (el. b. 1 t., b. l. 58).

12.6. Iš pateiktų pastato nuotraukų iki stogo remonto nustatyta, jog ant stogo buvo matomi 3 kaminai (el. b. 1 t., b. l. 168-171). Tuo tarpu iš pateiktų į bylą maps.google.lt nuotraukų, darytų laikotarpiu 2012-2021 m., nustatyta, jog nuo 2012 m. matyti, kad stogas nebeturi kaminų ir stogo danga yra pakeista į naują. Vėlesnėse 2019 ir 2021 m. fiksuotose nuotraukose situacija nesikeitė (el. b. 1 t., b. l. 172-174).

13. Ieškovas kreipėsi į teismą su negatoriniu ieškiniu atsakovui, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą atkurti iki nuosavybės teisių pažeidimo buvusią padėtį: savo lėšomis atstatyti tris 2-jų kanalų kaminų (dūmtraukių) dalis, einančias per atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, išvedant juos į pastato išorę per namo stogą taip, kad nurodytus kaminus (dūmtraukius) būtų galima naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį – šildymui ir vėdinimui; atsakovui to nepadarius – skirti baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Ieškovas iš esmės nurodė, jog atsakovas išardė dūmtraukius, dėl ko ieškovui priklausančiose patalpose nebecirkuliuoja oras, kaupiasi pelėsis ir nebėra galimybės patalpų šildyti kietuoju kuru. Tuo tarpu atsakovas teigė, jog atitinkami remonto darbai atlikti prieš 15 metų ir jie negali būti susiję su ieškovo nurodomu teisių pažeidimu. Atsakovas taip pat prašė taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, jog taikytina ieškinio senatis bei ieškovas neįrodė, kad jo teisės yra pažeistos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad jo nurodomam teisių pažeidimo pašalinimui yra būtina atkurti dūmtraukius.

14. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir prašo ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog suėjo ieškinio senaties terminas, nes apie savo teisių pažeidimus ieškovas sužinojo tik 2022 m., be to, teisės pažeidimas tęstinis. Taip pat, anot ieškovo, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – dūmtraukių išgriovimo, ieškovas neteko galimybės šildyti jam priklausančių patalpų bei užtikrinti natūralų jų vėdinimą. Todėl apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro klausimai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė vienos iš negatorinio ieškinio sąlygų, bei ar šiuo atveju taikytinas ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę ir vertintinas aplinkybes, sprendžia, kad pirmiausia tikslinga pasisakyti dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo negatoriniam ieškiniui tenkinti keliamų sąlygų.

Dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų

17. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-381/2024 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017 25 punktą).

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018 28 punktą). Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 30 punktą).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso 48,62 kv. m bendro ploto butas, adresu (duomenys neskelbtini) (buvusi – (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro patalpos, pažymėtos indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5 ir 2-6. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmoji negatoriniam ieškiniui keliama sąlyga įrodyta, todėl turi būti vertinama antroji negatorinio ieškinio sąlyga – ar atsakovo veiksmai pažeidžia ieškovo teises.

20. Šiuo atveju, kaip minėta, savo teisių pažeidimu ieškovas nurodo tai, kad ieškovas 2022 m. gegužės 5 d. nuvykęs į savo butą pajuto, kad bute neįprastai drėgna, jaučiamas pelėsio kvapas, ko anksčiau nebūdavo. Ieškovo teigimu, bute vykdavo natūralus vėdinimas per patalpoje 2-5 įrengtą dūmtraukį (kaminą) bei per patalpose 2-2 ir 2-6 įrengtus ventiliacinius kanalus, tačiau šie elementai atsakovo buvo išardyti virš ieškovo buto esančioje atsakovui priklausančioje mansardoje. Atsižvelgiant į tai, ieškovas dėsto, jog dėl panaikintų ventiliacijos ir dūmų kanalų neįmanoma įrengti buto šildymo ir užtikrinti vėdinimą – vidaus patalpos drėksta ir tam tikrose vietose pelija. Teisėjų kolegija šią ieškovo poziciją vertina kritiškai ir atkreipia dėmesį į keletą aspektų.

21. Pirmiausiai pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovui priklausančiame bute (mansardoje) yra panaikinti dūmtraukio kaminai, ateinantys iš žemiau esančio ieškovo buto. Tokių darbų atlikimą patvirtina 2007 m. gauti (duomenys neskelbtini) savivaldybės vyr. architekto ir (duomenys neskelbtini) nacionalinio parko direkcijos suderinimai leisti atsakovui pakeisti namo stogą bei pateiktos gyvenamojo namo nuotraukos. Dalis jų darytos dar iki stogo remonto, kuriose matomi kaminai, o nuo 2012 m. (seniausios) darytose nuotraukose matyti, kad stogas nebeturi kaminų ir stogo danga yra pakeista į naują (žr. šios nutarties 12.6 punktą). Duomenų apie kitus atliktus darbus nėra. Taigi, nuo stogo remonto bei dūmtraukių pašalinimo (2007 m.) iki ieškovo nurodomos datos 2022 m. gegužės 5 d. praėjo apie 15 metų. Tai, kad atsakovas atliko šiuos remonto darbus pripažino pats atsakovas, to iš esmės neginčijo ir ieškovas. Šalys skirtingai interpretuoja nustatytų faktinių aplinkybių teisinį vertinimą. Ieškovo teigimu, atsakovas dūmtraukius išgriovė neteisėtai ir tai suponuoja jo teisių pažeidimą. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog atlikti darbai neturi įtakos ieškovo nurodomiems teisių pažeidimams.

22. Kaip nurodyta anksčiau, ieškovas savo teisių pažeidimą sieja su aplinkybe, jog jo naudojamų patalpų vėdinimą užtikrino pastate esantys dūmtraukiai, kurių dalį jis, savo nuožiūra, naudojo kaip ventiliacinius kanalus. Ieškovo teigimu, atsakovui nugriovus šiuos dūmtraukius, buvo sutrikdyta natūrali oro cirkuliacija, dėl ko patalpose ėmė kauptis drėgmė bei formuotis pelėsis, jų nebegalima šildyti kietuoju kuru. Šiai pozicijai pagrįsti apeliaciniame skunde ieškovas pakartotinai remiasi 2022 m. gegužės 25 d. VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro“ ekspertizės aktu Nr. 22-199 bei jame esančiomis fotonuotraukomis. Nurodytame akte pažymėta, kad ieškovo bute, patalpoje 2-5, buvo įrengtas dūmtraukis, o patalpose 2-2 ir 2-6 – ventiliaciniai kanalai. Šiuo klausimu pirmosios instancijos pagrįstai konstatavo, kad minėtoje ekspertizėje pateiktos išvados grindžiamos 2005 m. rugpjūčio 24 d. atliktais kadastriniais matavimais, kurie nėra įregistruoti NTR, todėl šių matavimų pagrindu parengta ekspertizė neturi teisinės reikšmės. Be to, pats ieškovas pripažįsta, jog pirmo aukšto patalpos buvo pertvarkytos, pakeistas jų išplanavimas, tačiau šių statybų teisinis įforminimas nebuvo atliktas – ne tik remonto darbų rezultatas neįregistruotas NTR, bet ir nebuvo pateikti reikiami dokumentai, nes buvęs buto bendraturtis jų iki galo nesutvarkė, todėl teisiškai įtvirtintų duomenų apie tokias pertvarkas nėra.

23. Taip pat svarbu pažymėti, kad NTR yra įregistruoti istoriniai 1951 m. rugsėjo 10 d. ir 1991 m. birželio 27 d. kadastrinių matavimų duomenys, kurių pagrindu nustatyta, jog ginčo pastate niekada nebuvo įrengtų ventiliacinių kanalų. Remiantis 1991 m. kadastriniais duomenimis, ieškovo bute prie dūmtraukių buvo prijungtos dvi viryklės (patalpose 1-1 ir 2-3) bei šildymo krosnis (tarp patalpų 2-1 ir 2-2). Tuo tarpu 2005 m. pačio ieškovo iniciatyva atliktuose kadastriniuose matavimuose šių elementų nebefiksuojama – juose nurodyta, kad patalpos šildomos vietiniu centriniu šildymu

25. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, jog iš 6 dūmtraukių angų, patalpų vėdinimui tebus naudojami 4, o likusios 2 patalpų šildymui. Šiuo atžvilgiu pritartina pirmosios instancijos pozicijai, jog tai draudžia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtintos Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklės 16.2 punktas, kuriame nustatyta, kad pastatuose, kuriuose yra šildymo įrenginiai, draudžiama kreipti dūmus į vėdinimo kanalus, dūmų kanaluose įrengti vėdinamąsias groteles, prie jų jungti vėdinimo kanalus. Taigi, priešingai, nei įrodinėja ieškovas, draudžiama dūmtraukių kanalus naudoti vėdinimui.

26. Nors teisėjų kolegija iš esmės pritaria ieškovo argumentui, kad dūmtraukių išardymas objektyviai pašalino galimybę šildyti patalpas kietuoju kuru, vis dėlto, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, jog pats ieškovas tokios šildymo galimybės nebesiekė ir jos realiai nenaudojo iki atsakovo atliktų dūmtraukių griovimo darbų. Tiek ieškovo paaiškinimai, tiek jo inicijuoti 2005 m. kadastriniai matavimai, kuriuose nurodyta, jog patalpos šildomos vietiniu centriniu šildymu, o ne krosnimis, leidžia daryti išvadą, kad dūmtraukių eksploatavimas kietajam kurui jau tuo metu buvo nutrauktas dėl paties ieškovo sprendimo. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovo veiksmai – dūmtraukių išardymas – negalėjo pažeisti teisės, kuria ieškovas jau ilgą laiką realiai nesinaudojo ir neketino naudotis ateityje. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas nereiškia reikalavimo pripažinti atsakovo atliktus statybos (remonto) darbus neteisėtais (pvz. CK 4.103 straipsnis), todėl atsakovo atlikti darbai šiuo atveju vertinami tik tiek, kiek jie turi įtakos galimam ieškovo teisių pažeidimui. Šiuo atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai apie atsakovo 2007 m. balandžio 3 d. gautus Neringos savivaldybės vyr. architekto ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos sutikimus, leidžia spręsti apie atsakovo atliktų remonto darbų teisėtumą.

27. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovas neįrodė buvus atsakovo veiksmų sąlygoto jo teisių pažeidimo. Byloje nėra pateikta objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog ieškovo įvardijamos problemos – pelėsis, netinkamas vėdinimas, neįmanomas šildymas – tiesiogiai sietinos su atsakovo veikimu, t. y. dūmtraukių griovimu. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad bent nuo 2005 m. ieškovas savo buto nebešildė kietuoju kuru, o nuo 2007 m. šildymui ar nurodomam vedinimui objektyviai negalėjo naudoti dūmtraukių, nes šie jau buvo pašalinti. Akivaizdu, kad naudojant krosnį be tinkamo kamino patalpos būtų uždūmintos, o tokių aplinkybių nepastebėjimas neįmanomas. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo pastate niekada nebuvo įrengtų ventiliacinių kanalų, o ieškovo nurodomi patalpų vėdinimo ir šildymo trūkumai nesusiję su atsakovo veiksmais.

28. Šiame kontekste teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į dar vieną esminę aplinkybę, sprendžiant dėl ieškovo teisių pažeidimo – ieškovo ilgalaikį neveikimą, t. y. faktą, kad 15 metų po dūmtraukių pašalinimo ieškovas nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų nei atsakovui, nei kitiems asmenims dėl tariamai pablogėjusių gyvenimo sąlygų. Per visą šį laikotarpį ieškovas nesikreipė į kompetentingas įstaigas dėl pelėsio atsiradimo, dėl patalpų vėdinimo ar šildymo sutrikimų, taip pat nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas atstatyti, atkurti ar įteisinti ventiliacinius kanalus ar dūmtraukius. Taip pat nėra duomenų, kad būtų bandyta gauti technines ekspertų išvadas anksčiau nei 2022 m., t. y. praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo nurodomų atsakovo atliktų pažeidimų. Toks ieškovo ilgalaikis pasyvus elgesys leidžia pagrįstai abejoti dėl ieškovo nurodomo teisių pažeidimo realumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu patalpų mikroklimatas būtų iš tikrųjų buvęs netinkamas, o gyvenimo sąlygos – esmingai pablogėjusios dėl atsakovo atliktų statybos darbų 2007 m., ieškovas, kaip apdairus, protingas ir savo teisėmis besirūpinantis asmuo, būtų nedelsdamas ėmęsis priemonių savo teisėms apginti. Priešingai, tokios reakcijos nebuvimas, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, leidžia prieiti prie išvados, jog ieškovo įvardijami nepatogumai yra susiję su kitomis, ne su atsakovo veiksmais, susijusiomis priežastimis.

29. Be to, pagal bendruosius teisės principus, atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo principus, civilinių teisių gynimas turi būti įgyvendinamas operatyviai, nevilkinant ir nepažeidžiant kitos šalies teisėtų interesų. Šiuo atveju ieškovo ilgametis neveikimas sudarė pagrindą atsakovui manyti, jog dūmtraukių pašalinimas nesukėlė ginčo ar neigiamų pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, po 15 metų keliamas reikalavimas iš esmės pažeidžia teisinį apibrėžtumą ir sukuria nepagrįstą naštą atsakovui, kuris, atsižvelgdamas į ieškovo pretenzijų nereiškimą, galėjo planuoti savo veiksmus ir atsakomybę.

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė jo teisių pažeidimo atsakovo veiksmais – dūmtraukių (ventiliacijos angų) išgriovimo. Tai reiškia, jog ieškovas neįrodė antrosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos – savo teisių pažeidimo, kiek tai susiję su jam nuosavybės teise priklausančio objekto naudojimosi apribojimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė.

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo

31. Kaip minėta, ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškiniui suėjo senaties terminas. Ieškovo teigimu, jo teisių pažeidimas buvo tęstinis. Be to, kadangi ieškovas bute iš esmės nesilankė nuo 2005–2006 m. iki 2022 m. pavasario, todėl ilgą laiką nežinojo apie atsakovo išgriautus dūmtraukius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

32. CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties termino pradžią, nustatyta, be kita ko, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

33. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-51-1075/2022).

35. CK 4.103 straipsnyje reglamentuojamos statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (jį parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. CK 4.103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalį, teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

36. Negatorinis ieškinys ir ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo yra savarankiški ir kartu skirtingi pažeistų teisių gynimo būdai. Vertindamas negatorinio ieškinio ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius santykį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtos statybos faktas gali būti svarbus tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lemia statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai. Tačiau gali būti, kad statybos darbai atlikti nepadarant pažeidimų, bet savininko teisės pažeidžiamos statybos rezultato naudojimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019 35 punktą).

37. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad ieškinys gali turėti ir mišrų teisinį pagrindą, t. y. tam tikrais atvejais pagal aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškovo materialusis subjektinis reikalavimas, ieškinys gali būti kvalifikuojamas ir kaip negatorinis ieškinys (CK 4.98 straipsnis), ir kaip ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (CK 4.103 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019 18 punktą).

38. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovas yra praleidęs bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl stogo remonto ir dūmtraukių (kaminų) išardymo kaip statybos darbų rezultato reikšti. Byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina, kad dar 2007 m. buvo atlikti ginčo pastato stogo remonto darbai bei išardyti dūmtraukiai, tačiau ieškovas nuo to laiko per ilgą laikotarpį – apie 15 metų – nesiėmė jokių veiksmų savo teisių gynybai, nereiškė pretenzijų, nesikreipė į atsakovą, taip pat nesiėmė teisinių priemonių galimai pažeistoms teisėms apginti. Taip pat pakartotinai pažymėtina, kad byloje esantys duomenys rodo, jog bent nuo 2005 m. ieškovas objektyviai nesinaudojo dūmtraukiais. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad net ir iki dūmtraukių pašalinimo jie nebuvo naudojami pagal pirminę paskirtį, todėl objektyvios žalos ar netekčių ieškovas nepatyrė.

39. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą negatoriniam ieškiniui reikšti. Ieškovas teigia, jog jo patiriamas pažeidimas tęstinis. Nurodytoje teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog pažeidimas būtų laikomas tęstiniu, jis turi būti besitęsiantis veiksmas ar nuolat pasikartojantis neteisėtas neveikimas, dėl kurio kiekvieną dieną atsinaujina žala ar teisių suvaržymas. Šiuo atveju ieškovas įrodinėjo, kad kaminų nugriovimas sukėlė nuolatinį, pasikartojantį jo teisės pažeidimą, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo nurodomi teisių pažeidimai nėra susiję su atsakovo veiksmais, t. y. ieškinys buvo atmestas ieškovui neįrodžius negatorinio ieškinio sąlygų, o atsakovui paneigus ieškovo įrodinėjamas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

40. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas negatoriniam reikalavimui prasidėjo kiekvieną dieną, tačiau ieškovas neįrodė negatorinio ieškinio sąlygų. Dėl to pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvai dėl ieškinio senaties termino suėjimo iki negatorinio reikalavimo pareiškimo teismui yra nepagrįsti, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo, nes negatorinis ieškinys yra pagrįstai atmestas iš esmės.

41. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

42. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė šioje nutartyje nurodytas materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo šiam ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 29 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

44. Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, todėl ieškovo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

45. Atsakovas pateikė prašymą ir įrodymus dėl 968 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą pasitelkiant advokatą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir nagrinėjamos bylos teisinę specifiką, neviršija maksimalių dydžių, nustatytų 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas), atitinka proporcingumo bei protingumo principus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl 968 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo yra tenkinamas ir ši suma priteisiama atsakovui iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968 (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme,

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.