Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. (J. B.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – areštas 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. B. paskirta bausmė – areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 48 MGL (2 400 Eur) bauda ir J. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų ir 48 MGL (2 400 Eur) bauda.

Nustatyta laikyti, kad baudos mokėjimo terminas suėjo 2022 m. liepos 23 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuotas laikas, kurį J. B. praleido būdamas laikinai sulaikytas (viena para), jį prilyginant vienai arešto parai.

J. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 16 d. prašymas priteisti iš J. B. 155 Eur antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1) po specialisto tyrimo likusias psichoaktyvias medžiagas, perduotas saugoti Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir sunaikinti; 2) po specialisto tyrimo likusius tyrimo objektus ir jų pakuotes, saugomus Šiaulių apskrities VPK, sunaikinti; 3) mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 12 mini“ su „Bite Lietuva“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą A. B., palikti jo neribotai nuosavybei; 4) mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi“ su „Ežys“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 304 kabineto, adresu (duomenys neskelbtini), seife, grąžinti buvusio įtariamojo D. L. neribotai nuosavybei; 5) mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20 Pro“ su dviem „Labas“ SIM kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą J. B., palikti jo neribotai nuosavybei; 6) voką su jame esančiu turiniu iš LP KTC Daktiloskopinių tyrimų skyriaus, prisegtą prie 3 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla; 7) kompaktinį diską su kavinės “G” pateiktais vaizdo įrašais, kompaktinį diską su policijos pareigūnų „Body cam“ darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegtus vokuose prie 3 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. B. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko laikė su savimi 2 pramoninės gamybos, 5,6 kalibro, kraštinio skėlimo, tinkamus šaudyti, sportinius-medžioklinius šovinius, kurie skirti įvairiems B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams, kol 2023 m. kovo 18 d. 20.55 val. asmens apžiūros metu juos rado ir paėmė Šiaulių apskrities VPK pareigūnai.

2. J. B. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko laikė su savimi narkotinę medžiagą – 0,490 g kokaino, kol 2023 m. kovo 18 d. 21.16 val. kavinėje “G”, esančioje (duomenys neskelbtini), apžiūros metu mobiliojo ryšio telefono „Huawei“ nugarinėje dalyje už permatomo silikoninio dėklo Šiaulių apskrities VPK pareigūnai rado ir paėmė maišelį su šia narkotine medžiaga.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė Sofija Kručienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Daina Songailienė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis J. B. neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir šių veikų kvalifikavimo, tačiau prašo jį pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirti kitą bausmę – baudą. Taip pat prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jam paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

8. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020).

9. Pažymėtina, kad BK nenustatyti išimtiniai ribojimai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnis, nustačius jame įtvirtintas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius nustato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2K-275/2014). Už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, taigi šis nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

10. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo J. B. veika kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. B. kelnių kišenėje buvo rasti tik 2 pramoninės gamybos 5,6 kalibro, sportiniai-medžiokliniai šoviniai ir byloje nepaneigta, kad J. B. šiuos šovinius rado automobilių stovėjimo aikštelėje 2023 m. kovo 17 d. apie 17–18 val., t. y. maždaug prieš parą iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina ir tai, kad ginklas pas nuteistąjį nebuvo rastas nei jo apžiūros metu, nei kratos, atliktos jo gyvenamojoje vietoje, metu (2 t., b. l. 109–111), nenustatyti jokie nuteistojo ketinimai šovinius naudoti nusikalstamiems tikslams, minėtų šovinių laikymas jokios žalos visuomenei nepadarė, realus pavojus tokiai žalai atsirasti nebuvo kilęs. Taigi, įvertinus nusikaltimo dalyką (šoviniai pramoninės gamybos, jų kiekis nedidelis), nusikaltimo padarymo aplinkybes (šoviniai laikyti neilgą laiką, neturint ginklo, kuriuo jie galėtų būti panaudoti), žalos įstatymo saugomiems gėriams atsiradimo galimybę (kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai šaudmenis naudoti nusikalstamiems tikslams), daroma išvada, kad nors J. B. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau jo veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad šiuo atveju būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) taikymas. Todėl, vadovaujantis BK 37 straipsniu, J. B. veika pripažintina mažareikšme ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atleistinas.

Dėl J. B. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės

11. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

12. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neargumentuotai už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jam paskyrė arešto bausmę. Sutikti su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam J. B. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, J. B. anksčiau yra ne kartą teistas, nusikalto neišnykus teistumui (2 t., b. l. 169–180, 182–196), baudos, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, nesumokėjo (3 t., b. l. 160, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), yra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 166–167), turi šeimą (2 t., b. l. 160), vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 161, 163–164), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

13. Už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Tačiau, nors BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje kaip alternatyvi bausmė yra numatyta ir bauda, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai J. B. bus pasiekti tik paskyrus jam arešto bausmę, dydžiu mažesnę negu šios bausmės, skiriamos už nusikaltimą, vidurkis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtus apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad ankstesniu, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 2 d., nuosprendžiu jam paskirtos baudos J. B. nesumokėjo, nors nuo 2018 m. lapkričio 21 d. vykdė individualią veiklą (2 t., b. l. 161, 163–164) ir bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis neturėjo galimybės sumokėti baudos iki jo suėmimo kitoje byloje, kurioje jis suimtas tik 2023 m. rugpjūčio 16 d. (3 t., b. l. 93). Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose J. B. atžvilgiu yra nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, o tai rodo, kad pastarasis yra linkęs nusikalsti, savo elgesio teigiama linkme nekeičia, priešingai, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Pagrindo švelninti apeliantui pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę nesudaro ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad narkotines medžiagas jis turėjo savo reikmėms, be to, neteisus apeliantas teigdamas, kad pas jį rastas narkotinės medžiagos kiekis tik nežymiai viršijo nedidelį kiekį, nustatytą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatyto rekomendacijose, nes pagal šias rekomendacijas akivaizdu, jog pas J. B. rastų narkotinių medžiagų kiekis, t. y. 0,490 g kokaino, yra daugiau nei dvigubai didesnis, negu minėtose rekomendacijose nustatytas šios narkotinės medžiagos nedidelis kiekis (nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g).

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu J. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – areštas 30 parų savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tenkinti nuteistojo prašymą ir skirti jam švelnesnę bausmę – baudą, nėra pagrindo. Kartu pažymima, kad priėmus sprendimą nuteistąjį J. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria jam subendrintos pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, naikinama. Kadangi J. B. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir J. B. už minėtą nusikaltimą paskirta bausmė – areštas 30 parų mažintina vienu trečdaliu iki arešto 20 parų.

15. Tačiau, nors pirmosios instancijos teismas J. B. už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, bendrindamas nauju ir ankstesniu, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 2 d., nuosprendžiu J. B. paskirtas bausmes, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. taikė BK 63 straipsnio, o ne BK 64 straipsnio nuostatas. Pažymima, kad BK 63 straipsnio nuostatos taikomos esant nusikalstamų veikų sutapčiai, o BK 64 straipsnis – kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y. kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį. Bylos duomenimis, nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, J. B. padarė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (3 t., b. l. 160), todėl jam nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis ne BK 63 straipsnio, o BK 64 straipsnio nuostatomis. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2023 m. gruodžio 18 d. pažymą Nr. APD-2023-17067, kurioje prašoma priteisti valstybei iš J. B. 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių advokatei Lionei Musteikienei rengiant apeliacinį skundą (3 t., b. l. 149, 153), be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. sausio 10 d. pažymą Nr. APD-2024-00361, kurioje prašoma priteisti valstybei iš J. B. 156,25 Eur išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Sofijos Kručienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 155).

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

18. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

19. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendį apskundė tik nuteistasis J. B. Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi nuteistajam J. B. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Sofija Kručienė (3 t., b. l. 146).

20. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą, įvertinusi bylos sudėtingumą, taip pat tai, kad prašomos priteisti proceso išlaidų sumos yra pagrįstos ne tik minėtomis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktomis pažymomis, bet ir gynėjos pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (3 t., b. l. 156–158), teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis. Tačiau kartu įvertinusi tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir baudžiamoji byla jam pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nutraukiama, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma mažintina, išieškant valstybės patirtų nuteistajam suteiktos teisinės pagalbos išlaidų dalį – 128 Eur.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. B. (J. B.) nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, J. B. (J. B.) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleisti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, J. B. už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirtą bausmę – areštą 30 parų sumažinti vienu trečdaliu iki arešto 20 parų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria subendrintos J. B. (J. B.) pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 48 MGL (2 400 Eur) bauda ir J. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 40 parų ir 48 MGL (2 400 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, J. B. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – areštą 20 parų visiškai sudedant subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 48 MGL (2 400 Eur) bauda ir J. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 20 parų ir 48 MGL (2 400 Eur) baudą.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo J. B. valstybės naudai 128 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.