Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. L. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto ir praleisti termino atnaujinimo, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – NŽT), Šiaulių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Ji žinojo apie močiutės valią visą turtą palikti jai, bet neturėjo dokumentų. Tik advokatės pagalba jai pavyko gauti visus dokumentus, kuriuos pateikė teismui.

Liudytoja J. L. parodė, kad I. S. Ž. testamentu visą savo turtą paliko anūkei G. L.. Ji neturėjo jokių nekilnojamojo turto dokumentų, bet po močiutės mirties kreipėsi dėl teisinės pagalbos. Advokatė padėjo surinkti visus dokumentus, bet buvo praleistas terminas palikimui priimti. (duomenys neskelbtini) mirė J. J.. Po jo mirties visą likusį turtą faktiškai pradėjo valdyti žmona O. J. ir sūnus J. J.. O. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties visu turtu rūpinosi ir faktiškai pradėjo valdyti sūnus J. J.. Po J. J. mirties (duomenys neskelbtini) visu likusiu turtu faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti, rūpinosi I. S. Ž.. Turtas iki šios dienos išsaugotas ir tvarkingai prižiūrimas.

Liudytoja S. L. parodė, kad po močiutės I. S. Ž. mirties visu turtu rūpinosi G. L., nes turtas testamentu atiteko jai. Visų kitų smulkmenų, susijusių su dokumentų tvarkymu, ji nežino.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusios I. S. Ž. vaikaitė, I. S. Ž. yra (duomenys neskelbtini) mirusio J. J. (gimusio (duomenys neskelbtini)) dukra. J. J. (gimęs (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sudarė antrą santuoką su O. J., mirusia (duomenys neskelbtini), su kuria turėjo sūnų J. J. (gimusį (duomenys neskelbtini)). J. J. (gimęs (duomenys neskelbtini)) vedęs nebuvo, duomenų apie vaikus nėra.

Nekilnojamojo turto duomenimis J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: 1992 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 365 ½ gyvenamojo namo, ½ daržinės, ½ tvarto, ½ ūkinio pastato, ½ ūkinių pastatų, ½ kiemo statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini));

1994 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2754 pagrindu žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2024 m. sausio 31 d. liudijimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), notarė Daiva Verpetinskienė paliudijo, kad dėl paveldėjimo teisės liudijimo į J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą užvesta nebuvo; dėl paveldėjimo bylos užvedimo nei testamentiniai nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė. (duomenys neskelbtini) seniūnija 2025 m. vasario 4 d. rašte pažymėjo, kad 1998-2002 metų namų ūkio knygoje Nr. 1 yra įrašai apie tai, kad namų ūkio, adresu: (duomenys neskelbtini), narių sąrašas: J. J., gimęs (duomenys neskelbtini). I. S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 1 d. sudarytu testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, visas pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų, bankų sąskaitose, ir visą kitą turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų, paliko savo vaikaitei G. L.. 2024 m. gruodžio 12 d. liudijime, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), notaras A. A. paliudijo, kad po palikėjos I. S. Ž. mirties Tetsamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų. Nuo 2012 m. gegužės 15 d. I. S. Ž. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini)

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.). CK 5.50 straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Iš pareiškimo turinio, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu duotų pareiškėjos, liudytojos paaiškinimų matyti, kad po J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jam priklausančio turo dalyje ir toliau liko gyventi jo sutuoktinė O. J. ir jų sūnus J. J., gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus O. J. jos sūnus J. J. iki savo mirties toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, rūpinosi nekilnojamuoju turtu kaip savo. Pastarąsias aplinkybes patvirtina ir gyventojų registro pažymos, iš kurių matyti, kad O. J. nuo 1978 m. gegužės 17 d. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 1979 m. spalio 16 d. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) – adresu: (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025 m. vasario 4 d. raštas, iš kurio matyti, kad 1998 – 2002 metų namų ūkio knygoje buvo pažymėta, jog iki 2002 m. O. J. ir J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Mirus J. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu registruotu turtu nors ir netiesiogiai, tačiau per trečiuosius asmenis – savo dukrą ir vaikaitę, rūpinosi J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), sesuo I. S. Ž.. Visi anksčiau išvardyti asmenys po J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties nedelsiant nepertraukiamai paeiliui, nepraleidę CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos, prisiėmė atsakomybę už likusį palikimą, jį prižiūrėjo kaip savą, pasirūpino jo išlikimu, tokiu būdu išreikšdami valią dėl palikimo priėmimo. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad O. J. ir jos sūnus J. J. iš karto po (duomenys neskelbtini) mirusio J. J. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti visą jo paliktą turtą. Po O. J. mirties (duomenys neskelbtini) iš karto jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jos paliktą turtą, priėmė sūnus J. J.. Po J. J. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti visą jo paliktą turtą, iš karto priėmė jo sesuo S. J.-Ž..

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (LR CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų pagrįstumo, todėl pareiškimas šioje dalyje tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių jos nurodytus juridinę reikšmę turinčius faktus, prašomi faktai nustatomi teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti ar jo atsisakyti nėra naikinamasis. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

Šiuo atveju I. S. Ž. visą savo turtą testamentu paliko įpėdinei – vaikaitei G. L.. G. L., nors ir kreipėsi į notarą, tačiau per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini)) nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, kadangi, kaip ji nurodė, notaras nerado jokio turto registruoto senelės vardu, ji pati dėl žinių stokos nežinojo tolimesnių būtinų atlikti veiksmų senelei I. S. Ž. priklausančiam turto įregistruoti. Procesas dėl advokato jai paskyrimo, reikalingos informacijos surinkimas, procesinių dokumentų parengimas teismui užtruko.

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys, iki šiol buvusių ne vieno turto paveldėtojų žinių stoka, savalaikis veiksmų dėl palikimo priėmimo įforminimo neatlikimas, jaunas pareiškėjos amžius (palikimo atsiradimo metu tebuvo (duomenys neskelbtini)), žinių, patirties stoka, ilgi ikiteisminiai procesai, turėjo įtakos tam, kad ji laiku, be kita ko, be teismo nustatytų juridinę reikšmę turinčių faktų, neturėjo ir neturi galimybių realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, pripažįsta svarbiomis, laiko, kad pareiškėja terminą priimti palikimą praleido dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nė vienas iš suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nepareiškė, tenkinus pareiškimą nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir tesėti interesai, pareiškėjai G. L. atnaujina praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos senelės I. S. Ž. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Pareiškėja pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jos sūnus J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti visą jo paliktą turtą;

turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo mamos O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jos paliktą turtą;

turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo brolio J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti visą jo paliktą turtą;

atnaujinti G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytą ir praleistą terminą jos močiutės I. S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui pagal testamentą priimti.

Trijų mėnesių palikimo (ne)priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.