- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- 1-836-1175/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03184-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Nemeikšis
- Kaltinamasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- A. J., V. S.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis, Irmantas Ruželė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta, adresu - (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), teistas:
1) 2018 m. vasario 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį galutine bausme - viešaisiais darbais 12 mėnesių, kuri Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi pakeista į 60 parų arešto bausmę;
2) 2019 m. rugpjūčio 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį galutine bausme - areštu 60 parų;
3) 2023 m. gegužės 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį galutine bausme - laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams ir paskiriant intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektronine stebėjimo priemonėmis su konkrečiais įpareigojimais (2024 m. gruodžio 7 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro, bausmę atlikęs);
kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
A. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2025 m. sausio 25 d., apie 1.08 val., Rokiškio mieste, Taikos gatvėje tyčia vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. nustatytas mažiausias 2,69 promilių neblaivumas.
Be to, A. J. 2025 m. sausio 28 d., apie 17.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, suėmęs sėdinčiai V. S. už plaukų, ją apie 2 m. tempė grindimis, temdamas išrovė kuokštą plaukų, taip sukėlė nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą.
Be to, A. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2025 m. sausio 29 d., apie 5.30 val., buto adresu - (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.32 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia nustūmė ant lovos savo sugyventinę A. J., dėl ko ji susitrenkė galvą į lovos kampą ir tokiais savo veiksmais padarė A. J. nubrozdinimus dešinio smilkinio, dešinio antakio srityje, po to ranka vieną kartą sudavė A. J. į veido sritį, dėl ko A. J. prakirto viršutinę lūpą, tokiais savo veiksmais padarė dešinio smilkinio, dešinio antakio srities, nubrozdinimus ir nežymiai sutrikdė A. J. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas epizode dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
Kaltinamasis A. J. teismo posėdyje kaltės dėl nusikalstamos veikos šiame epizode nepripažino ir parodė, kad tądien apie 19.00-20.00 val. pas I. A. jis išgėrė taurę vyno su I. A. ir I. G.. Jau prieš jam ateinant jos išgėrinėjo, nes matėsi, kad buvo neblaivios. Tada naktį jie nusprendė važiuoti į alaus barą nusipirkti dar alkoholio. Važiavo automobiliu jis pats, nes nesijautė išgėręs. Jei būtų jautęsis išgėręs, būtų nevažiavęs, nes turi ir alkotesterį. Kartu važiavo I. ir I. Sustabdė policijos pareigūnai. Jis išsigando policijos, prasidėjo panika ir, nenorėdamas gauti baudos, persėdo ant galinės automobilio sėdynės, o I. perlipo į vairuotojo vietą. I. pati pasiūlė persėsti. Pareigūnai nematė, kaip jis persėdo, nes automobilio langai tamsinti. Gale automobilio pamatė nuo senesnių laikų likusį 0,7 l talpos degtinės butelį ir išsigando, kad vėl nesurašytų protokolo policija, nes prieš tai buvo nubaustas 75 Eur bauda už tai, kad automobilio salone laikė atidarytą alaus pakuotę. Dėl to, paėmęs degtinės butelį, pradėjo jį gerti, t. y. per 3 užsivertimus po kelis gurkšnius, gal per minutę išgėrė beveik visą butelį ir liko apie 100 g alkoholio. Nespėjęs viso butelio išgerti - jį įkišo į striukės rankovę, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Visą laiką kol bendravo su pareigūnais, butelis buvo rankovėje. Pareigūnams pasakė, kad G. vairavo automobilį. Po to, po kokių 2-3 min. pareigūnas patikrino jo neblaivumą ir jam nustatė girtumą. Antro karto tikrinti neblaivumo jam niekas nesiūlė. Blogai padarė, kad perlipė ant galinės automobilio sėdynės.
Liudytoja I. G. teismo posėdyje parodė, kad tądien ji su drauge I. A. vartojo pas draugę lengvesnius alkoholiniu gėrimus: alų, sidrą, vyną. Vėliau, atėjo A., truputį išgėrė ir išėjo, vėl atėjo ir išėjo, tačiau tiksliai nepamena, ar A. vartojo alkoholį. Po to, trise išėję į lauką parūkyti, sugalvojo nuvažiuoti į centrą nusipirkti dar alkoholio. Automobilį vairavo A., ji pati sėdėjo šone keleivio vietoje, o I. miegojo ant galinės sėdynės. I. nematė, kas vairavo automobilį, nes atsikėlė tik, kai sustabdė pareigūnai. Bevažiuojant juos pradėjo stabdyti policijos pareigūnai. A. sustabdė automobilį ir perlipo į automobilio galą, o ji persėdo į vairuotojo vietą, norėdama jam padėti, nes A. išsigando, pasakė: „mane pasodins“, nes ir taip turėjo problemų. Nežino, ar automobilyje buvo alkoholio, nematė to. Sustabdę pareigūnai, pasakė, matę, jog ji nevairavo automobilio, klausė jos, kodėl ji persėdo, o ji pareigūnams aiškino, kad ji vairavo. Tada pasitikrino girtumą alkotesteriu ir jai buvo nustatytas virš 2 promilių neblaivumas. Jai yra žinoma atsakomybė už vairavimą neblaiviai ir tuo metu ji sutiko prisiimti tokią atsakomybę. Vėliau, ji pakeitė parodymus ir nurodė, kad ne ji vairavo automobilį, nes ji su A. nesusitarė dėl pinigų ir kitokių dalykų.
Liudytoja I. A. teismo posėdyje parodė, kad tądien ji pas save namuose su I. G. vartojo alkoholį. A. kelis kartus buvo atėjęs pas ją į namus, atsigerdavo ir išeidavo. Po to, išėjus visiems į lauką parūkyti, sugalvojo nuvažiuoti nusipirkti alkoholio, nes nebeturėjo nieko. Prieš važiuojant kalbos, kas sės už automobilio vairo - nebuvo. A. užkūrė automobilį, o ji atsisėdo į automobilį ant galinė sėdynės. Kol A. su I. rūkė lauke, ji užmigo ir atsikėlė tik, kai pareigūnai jau buvo juos sustabdę. Tuo metu pastebėjo, kad A. sėdėjo prie jos ant automobilio galinės sėdynės, o I. sėdėjo vairuotojo vietojo. Pareigūnams I. sakė, kad ji vairavo automobilį, tačiau ji pati to nematė. Ji nestebėjo, ką veikė A. tuo metu. Neblaivumą tikrino jiems visiems.
Liudytoja J. K. teismo posėdyje parodė, kad sausio mėnesį, apie 24.00-1.00 val. nakties metu, dirbdama su kolega R. N., pamatė atvažiuojantį iš priekio automobilį. Pamatę automobilio numerius, nutarė sustabdyti jį, nes žinojo, kad tą automobilį nuolat vairuoja policijai žinomas A. J., kuris neturi vairuotojo pažymėjimo. Prasilenkę su automobiliu, nematė, kas už sėdi už vairo. Tuomet jie apsisuko ir pradėjo stabdyti tą automobilį. Tas automobilis gyvenamojo zonoje nuvažiavo dideliu greičiu ir sustojo tik Taikos gatvėje netoli bendrabučių. Einant link to automobilio, pamatė, kad automobilis intensyviai juda, todėl kilo įtarimas, kad vairuotojas galimai keičiasi su keleiviu vietomis. Priėjus prie automobilio, matė, kad jame yra ne vienas asmuo, bet automobilio durelės buvo užrakintos. Kai atidarė vairuotojo langą, pamatė, kad už vairo sėdi I. G., kuri atidarė dureles, labai juokėsi ir sakė, kad ji vairavo automobilį. Ji buvo neblaivi, jautėsi alkoholio kvapas ir jai buvo nustatytas neblaivumas. Automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo A. ir dar viena mergina I. A., kurie irgi buvo akivaizdžiai neblaivūs, jautėsi alkoholio kvapas ir jiems taip pat nustatytas neblaivumas. Kalbant su I., kol ji buvo automobilyje, visą laiką matė A. ir I., sėdinčius ant galinės sėdynės. Nors I. ir sakė, kad vairavo automobilį, tačiau vienu metu, kai paklausė I.: „kodėl tu apsikeitei, prisipažįsti, kad vairavai?“, ji pasakė: „jis dar turi vairuotojo teises, aš jų neturiu“. Tuo metu padarė prielaidą, kad I. patvirtinto, apsikeitusi vietomis su A., bet po to vėl pradėjo sakyti, kad ji vairavo automobilį. A. neigė, vairavęs automobilį. Nuo automobilio sustabdymo iki jo priėjimo niekas negalėjo vartoti alkoholio, nes jie aiškino, kad jiems baigėsi alkoholis ir jie norėjo nuvažiuoti jo įsigyti. Prieš išvežant automobilį į saugojimo aukštelę, asmenims buvo leidžiama pasiimti savo daiktus, bet alkoholio automobilyje nebuvo. Jeigu A. būtų užsikišęs butelį kažkur po striuke, jie tikrai matytų, jis neturėjo jo. Pradžioje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas I. G. atžvilgiu. I. G., kaip vairavusiai automobilį, buvo tikrinamas neblaivumas du kartus, o A. patikrinome neblaivumą viena kartą, kaip keleiviui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo R. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių teisingumą patvirtino pats liudytojas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2025 m. sausio 25 d., apie 1.08 val. patruliuojant Jaunystės g. Rokiškyje, su kolege J. K., pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį, pamatė automobilio „Audi“ valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini) jie su kolege žinojo šį automobilį ir šiuos valstybinius numerius iš anksčiau, žinojo, kad šį automobilį nuolat vairuoja policijai žinomas A. J., kuris gali vairuoti automobilį neblaivus. Kas vairavo minėtą „Audi“ automobilį jiems prasilenkiant - jis nematė, buvo naktis, tamsu. Bet vos prasilenkę su minėtu automobiliu, jie iškart apsisuko ir pradėjo priekyje jų važiuojantį automobilį stabdyti. Automobilis „Audi“ sustojo Taikos gatvėje, jie sustojo už automobilio Audi galo, už maždaug 2 metrų. Vos sustojus minėtam „Audi“ automobiliui, pirma iš tarnybinio automobilio išlipo kolegė J. K., netrukus išlipo ir jis. Eidamas link automobilio pastebėjo, kad „Audi“ automobilis juda, jam iškart kilo įtarimas, jog vairuotojas galimai keičiasi vietomis su keleiviu, tą pasakė ir kolegei, J. K. patvirtino, jog irgi tai matė. Kas sėdėjo keleivio vietoje jis taip pat prieš tai nematė. Jie su kolege per maždaug 10-15 sekundžių priėjo prie sustabdyto automobilio vairuotojo pusės, tačiau „Audi“ automobilio langai buvo labai aprasoję, nesimatė, kas sėdi už vairo ar automobilio gale. Be to, automobilio galiniai langai buvo tamsinti. Nepamena ar jis ar kolegė, patraukė vairuotojo durelių rankeną, tačiau durelės buvo užrakintos. Kolegė pabeldė į langą, dar kelias akimirkas luktelėjo, kol automobilio langą ar dureles (tiksliai nepamenu) atidarė moteris, kaip vėliau paaiškėjo I. G.. Jis prožektoriumi pašvietė į automobilio vidų, priekinėje keleivio vietoje buvo tuščia, automobilio gale už keleivio priekinės sėdynės sėdėjo A. J., rankose nieko neturėjo, tiesiog ramiai žiūrėjo į juos, už vairuotojo sėdynės sėdėjo kita moteris, nepamena jos vardo, ji taip pat rankose nieko neturėjo, sėdėjo rami. Automobilio salone nebuvo matyti jokio alkoholio. I. G. ir A. J. paaiškino, kad kaip tik ir važiuoja pirkti alkoholio, nes pritrūko. I. G. išlipus iš automobilio ir priėjus prie jų tarnybinio automobilio tikrintis blaivumo, iškart iš automobilio „Audi“ galo išlipo ir A. J.. Kol I. G. buvo tikrinamas neblaivumas, jis visą laiką stovėjo lauke, vaikštinėjo, rankose nieko neturėjo. Po pirmojo I. G. tikrinimo, nustatė neblaivumą ir A. J.. Dabar nepamena kiek įpūtė, pamena, kad virš 2 promilių. Patikrinę neblaivumus pasakė, kad automobilis bus išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, A. J. nuėjo ir atsisėdo į automobilio priekinę keleivio sėdynę, bei išsiėmė garso grotuvą, jis visa tai matė stovėdamas lauke, nes automobilio „Audi“ priekinės keleivio durelės buvo visą laiką atidarytos. Taip pat A. J. išlipo ir nuėjęs iš automobilio bagažinės išsiėmė garso kolonėlę. Į automobilio galinę sėdynę A. J. atsisėdęs nebebuvo, galinės durelės buvo visą laiką uždarytos. Taip pat jis apžiūrėjęs automobilio vidų, jokio alkoholio ten nematė, jokių alkoholinių butelių viduje nebuvo. Kol jie bendravo su I. G., jis stebėjo visą aplinką, taip pat ir automobilį „Audi“ bei A. J., kol jis viską stebėjo - A. J. nieko nevartojo (t. 1., b. l. 47-50).
Papildomai teismo posėdyje liudytojas R. N. patvirtino, kad jis pats visą tą laiką stebėjo visus asmenis, tame tarpe ir A. J., kurie visi buvo stipriai išgėrę. Kai ėjo link jo, automobilis intensyviai judėjo, todėl, su kolege nusprendė, kad galimai keičiasi vairuotojas su keleiviu vietomis. Kadangi I. G. prisipažino, kad vairavo automobilį, jai pirmai buvo nustatytas neblaivumas. Po to, girtumus nustatė ir kitiems asmenims. Nuo automobilio sustabdymo iki neblaivumo A. J. patikrinimo praėjo apie 20-30 min.
2025 m. sausio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas - foto nuotraukos, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta yra Rokiškyje, Taikos gatvėje, ties namu Nr. 19. Kairėje kelio pusėje yra bendrabutis pažymėtas Nr. 19, dešinėje pusėje yra L. Š. parkas, dešinėje gatvės pusėje stovi juodos spalvos automobilis „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis paimamas ir išvežamas saugojimui į UAB „Automera“ saugojimo aikštelę (Biržų r. Širvėnos sen. Rinkuškių k. Rinkuškių g. 26.) (t. 1, b. l. 24-26; 27-29).
2025 m. sausio 25 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedas - foto nuotraukos, kuriame nurodoma, kad apžiūrimas automobilis „Audi A4“ valst. NR. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, 4 durų, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priekiu į Parko ir Taikos gatvių sankryžą, automobilio apžiūros metu daiktadėžėje rastas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paimamas. Apžiūrint automobilį, daugiau reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 99-101; 102-106).
Neblaivumo tikrinimo alkotesteriu nuotraukos, kuriose užfiksuotas, kad I. G. 2025 m. sausio 25 d. alkoholio matuokliu „ARRK-0076“ 1.10 val. nustatytas 1.74 prom. neblaivumas, o 1.28 val. - 1.55 prom. neblaivumas (t. 1, b.l. 86, 88). 2025 m. sausio 25 d., 1.15 val. A. J. alkoholio matuokliu „ARRK-0076“ nustatytas 2.87 prom. neblaivumas (t. 1, b. l. 92).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo eksperto R. L. 2025 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (1.8 Mr) SD-425, kuriame nurodyta, kad suaugusio žmogaus organizme per valandą pašalinama 0,10-0,25 ‰ etilo alkoholio. Alkoholio šalinimo greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris ir amžius esminės įtakos alkoholio šalinimo greičiui neturi. Esant alkoholiniam pripratimui, ypač kai alkoholio koncentracijos kraujyje labai didelės (nuo 2,5 ‰), suskaidoma daugiau alkoholio, todėl valandiniai šalinamo alkoholio kiekiai alkoholikų organizmuose yra didžiuliai – 0,29 ‰ (daugiausia 0,35 ‰). Taigi, per pusę valandos gali būti daugiausia pašalinta 0,125 prom., jei neblaivumas didesnis už 2,5 prom., tuomet per pusę valandos gali būti pašalinta daugiausiai 0,175 prom. (t. 1, b. l. 97-98).
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos J. K. kūno kameros užfiksuotas vaizdo įrašas, įvardintas „PSS-20250125-010640UTC+0200“ ir saugomas kompaktiniame diske prie 3 bylos tomo, ir 2025 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota šio vaizdo įrašo „PSS-20250125-010640UTC+0200“ apžiūra. Iš šių duomenų matyti tamsus paros metas. Sustabdomas tamsios spalvos automobilis, abu pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio, nueina prie sustabdyto automobilio. Matosi, kad automobilio langai užrasoję. Policijos pareigūnė pirma prieina prie sustabdyto automobilio, priėjusi pasižiūri į vairuotojo pusės šoninį langą, pasako kolegai: „apsikeitė vietomis. Pareigūnas atsako: sakau, judėjo mašina“. Vairuotojo pusėje atsidaro priekinis langas, pareigūnė pasisveikina. Matosi, kad vairuotojo vietoje sėdi mergina, pareigūnė pasako, kad vyksta blaivumo kontrolė. Pareigūnas, sėdinčiai merginai vairuotojo vietoje, pasako, kad ji apsikeitė vietomis. Mergina pareigūnui atsako: „ne tavo reikalas“. Pareigūnė paklausia merginos, ar ji blaiva. Mergina atsako, kad ne. Pareigūnė paprašo kolegos atnešti alkotesterį. Grįžęs pareigūnas klausia sėdinčios automobilyje merginos, kam ji apsiėmė šitą nesąmonę, kad perlipo vyras galan. Mergina juokiasi, atsako, kad vairavo ji. Pareigūnė pasako merginai, kad reikės pasitikrinti neblaivumą, t. y. Pūsti į alkotesterį. Mergina atsako, kad nepus. Pareigūnė paaiškina merginai, kad jei atsisakys tikrintis neblaivumą, tai bus prilyginama sunkiam girtumui, automobilis bus priverstine tvarka nuvežtas į aikštelę. Mergina pasitikrina neblaivumą, jai nustatomas 1.74 prom. Neblaivumas. Automobilio gale sėdintis vyras paprašo atidaryti iš lauko automobilio galines dureles. Pareigūnė dureles atidaro. Matosi, kad automobilio gale dešinėje pusėje sėdi vyras, kairėje pusėje moteris. Pareigūnai merginai, sėdinčiai už vairo pasako, kad duotų automobilio raktelius, ji raktelius paduoda. Pareigūnė atidaro dešinės pusės galines automobilio dureles, iš automobilio galo, dešinės pusės išlipa vyras. Pareigūnė paklausia vyro ar jis spėjo apsikeisti vietomis, ar gale sėdėjo. Vyras atsako, kad nespėjo nieko, nieko net nebandė. Kai vyras nueina link gatvėje stovinčio pareigūno, pareigūnas jam sako, kad mašina „gražiai iš galo judėjo, bet nepagautas ne vagis“. Pareigūnė paprašo merginos, sėdinčios sustabdytame automobilyje vairuotojo vietoje, dokumento. Mergina atsako, kad dokumento neturi, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, o ją sustabdo neturinčią teisės vairuoti antrą kartą. Pareigūnė pasako, kad kvies tralą, kadangi mergina vairuoja antrą kartą, neturėdama teisės vairuoti, taip pat merginai paaiškina, kad jos laukia antras neblaivumo tikrinimas. Pareigūnė atsisėda į tarnybinį automobilį, patikrina merginos duomenis. Pareigūnė dar kartą paklausia merginos, kodėl ji sutiko apsikeisti. Mergina atsako, „nes jis teises turi dar iki pirmadienio“. Pareigūnė merginai atsako, kad jis teisių neturi, jam sustabdyta teisė vairuoti. Pareigūnai taip pat patikrina kartu buvusio vyro neblaivumą, jam nustatomas 2.87 prom. Neblaivumas. Patikrina, ar vyras turi teisę vairuoti, pasako vyrui, kad jo vairuotojo pažymėjimas galioja. Pareigūnė paaiškina, kad automobilis bus nuvežtas priverstine tvarka. Pareigūnai nusprendžia patikrinti neblaivumą sustabdytame automobilyje buvusiam trečiam asmeniui – merginai, mergina tikrintis neblaivumą atsisako, prisistato I. A., kuri po kiek laiko pasitikrina neblaivumą, jai nustatomas 2.04 prom. Neblaivumas. Antrą kartą patikrinamas merginos I., kuri sėdėjo sustabdyto automobilio vairuotojo vietoje neblaivumas, jai nustatomas 1.55 prom. Neblaivumas. Pareigūnė užregistruoja įvykį. Šalia stovinti mergina klausia pareigūnės, kodėl ją stabdė, ar stabdė dėl to, kad pamatė ją. Pareigūnė atsako, kad nematė jos iki tol, kol nesustabdė. Mergina pareigūnės paklausia ar jos prieš tai nematė, kai jie pravažiavo. Girdisi, kaip mergina kalba, kad mašina A. vardu registruota. Pareigūnas atneša ir paduoda kolegei automobilio registracijos liudijimą. Pareigūnė paaiškina merginai, kuri vairavo automobilį, kad jai reikės atvykti į policijos komisariatą apklausai (t. 1, b. l. 120-122).
2025 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota papildoma vaizdo įrašo „PSS-20250125-010640UTC+0200“ apžiūra. Iš šio protokolo duomenų matyti tamsus paros metas. Visas vaizdo įrašas 30 minučių trukmės. Vaizdo įrašo 5-tą sekundę matyti priekyje tarnybinio automobilio esantis juodos spalvos automobilis, 12-tą sekundę priartėjęs prie juodos spalvos automobilio sustoja tarnybinis policijos automobilis. Vaizdo įrašo 16-tą sekundę pareigūnė išlipa iš tarnybinio automobilio, eina link sustabdyto automobilio. 22-ą vaizdo įrašo sekundę pareigūnė prieina prie sustabdyto automobilio vairuotojo pusės, automobilio langai uždaryti, užrasoję, todėl automobilio vidus vaizdo įraše nesimato. 26-tą sekundę girdėti, kaip pareigūnė pasako "apsikeitė vietomis". Vaizdo įrašo 34-tą sekundę atsidaro sustabdyto automobilio vairuotojo pusės langas, pareigūnė pasisveikina su vairuotojo vietoje sėdinčia mergina. Vaizdo įrašo 2 min. 5 s. užfiksuota, kaip vairuotojo vietoje sėdinčiai merginai alkotesteriu tikrinamas blaivumas, 2 min. 28 s., pareigūnė atidaro sustabdyto automobilio kairės pusės galines dureles, matosi automobilio gale dešinėje pusėje sėdintis vyras, o kairėje pusėje - moteris. 2 min. 34 s. pareigūnė grįžta prie tarnybinio automobilio, pareigūnas lieka stovėti prie sustabdyto automobilio, 2 min. 57 s. pareigūnė grįžta atgal prie sustabdyto automobilio, automobilio visos durys uždarytos, praviras tik vairuotojo pusės langas. Vaizdo įrašo 3 min. 25 s. pareigūnė atidaro sustabdyto automobilio dešinės pusės galines dureles ir iš automobilio išlipa vyras. Pagal pareigūnės kūno kameros vaizdą, nuo sustabdyto automobilio momento (automobilis matosi sustojęs 5-tą įrašo sekundę) iki to momento, kai pareigūnė prieina prie sustabdyto automobilio (vaizdo įrašo 22 sekundė) praeina 17 sekundžių, o automobilio vairuotojo langas atsidaro vaizdo įrašo 34-tą sekundę, t. y. nuo automobilio sustabdymo momento iki pradėjimo bendrauti su automobilio vairuotojo vietoje sėdinčiu asmeniu praeina 29-ios sekundės (t. 1, b. l. 123-125).
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos trys alternatyvios veikos, kurių kiekviena sudaro savarankišką pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi tam, kad kiltų atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, yra būtina nustatyti tai, jog tuo metu, kai jis vairavo transporto priemonę, jo neblaivumas viršijo baudžiamajame įstatyme nustatytą neblaivumo ribą.
Šiuo atveju su baudžiamosios atsakomybės taikymu susijusios ir Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau –Taisyklės); taip pat šių taisyklių nuostatas įgyvendinančios Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (toliau – Metodika). Taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtintas Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 5 punkte yra nustatyti policijos pareigūno veiksmai, kuriuos jis atlieka, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai): 1) pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką įvertina bendrą asmens būklę: ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs); 2) pagrįstai įtaręs, kad asmuo neblaivus, pasiūlo pasitikrinti neblaivumą ir žodžiu paaiškina asmeniui atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius; 3) prieš tikrindamas paklausia, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį; 4) įvertinęs asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų, atlieka tikrinimą; 5) per tikrinimą nustatęs, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Tuo tarpu pagal teismų praktiką teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje asmuo kaltinamas pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimą buvo tinkamai taikomos tų teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-289-895/2018).
Nagrinėjamu atveju A. J. kaltinamas tuo, kad 2025 m. sausio 25 d., apie 1.08 val., Rokiškio mieste, Taikos gatvėje tyčia vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. nustatytas mažiausias 2,69 promilių neblaivumas. Vis dėlto, šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl šio fakto jokių ginčų nekyla, kad aptartų teisės aktų reikalavimų, tikrinant kaltinamojo A. J. neblaivumą, nebuvo laikomasi, t. y. kaltinamojo neblaivumas alkoholio matuokliu buvo patikrintas tik vieną kartą ir nors neblaivumo tikrinimo alkoholio matuokliu metu jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo didesnė nei 1,51 promilių (2025 m. sausio 25 d., 1.15 val. jam alkoholio matuokliu „ARRK-0076“ nustatytas 2,87 promilių neblaivumas), tačiau jo neblaivumas nebuvo patikrintas pakartotinai, kaip nustatyta anksčiau aptartuose teisės aktų nuostatose. Nors tokia būtinybė objektyviai buvo tuo metu, kadangi byloje apklausti policijos pareigūnai patvirtino, turėję pagrįstų įtarimų, kad keleivis susikeitė vietomis su vairuotoju, jiems artėjant prie sustabdyto automobilio, ką patvirtina ir policijos pareigūno kūno kameros įrašai. Juolab pažymėtina, kad būtent pakartotinis asmens neblaivumo tikrinimas, kai pirmojo tikrinimo metu yra nustatomas 1,51 promilių ir didesnis neblaivumas, yra skirtas tam, jog būtų galima įvertinti tikrinimo metu gautų duomenų patikimumą, išvengti klaidų, kurias gali nulemti naudojamų techninių priemonių atsitiktiniai gedimai ir pan. Juolab kai pats kaltinamasis A. J. teismo posėdyje nurodė aplinkybę, kad prieš tikrinant jo neblaivumą alkoholio matuokliu automobilio gale buvo išgėręs likusį 0,7 l talpos degtinės butelį, kas tik sustiprina abejones dėl pirminio patikrinimo alkoholio matuokliu galimo patikimumo ir pakankamumo spręsti apie šio asmens konkretų neblaivumą tuo metu. Taigi, šiuo atveju neblaivumo laipsnio nustatymo alkoholio matuokliu rezultatai negali būti vertinami kaip patikimi duomenys, kurie be jokių abejonių patvirtina konkretų kaltinamojo neblaivumo lygį.
Dar daugiau pažymėtina, kad pagal minėtus teisės aktus nebuvo nustatyti ir konkretūs kaltinamojo A. J. neblaivumo požymiai, taip pat tokio aplinkybės nebuvo tinkamai informintos teisės aktų nustatyta tvarka, užpildant neblaivumo nustatymo aktą. Tuo tarpu teismas kreipia dėmesį į tai, kad įvykyje dalyvaujantys policijos pareigūnai, apklausti teismo posėdyje kaip liudytojai, duodami parodymus apsiribojo tik bendro pobūdžio frazėmis apie galimą kaltinamojo neblaivumą, t. y. liudytoja J. K. nurodė, kad kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas, liudytojas R. N. tik teismo posėdyje bendrai nurodė, kad kaltinamasis kaip ir visi kiti automobilyje buvę asmenys buvo stipriai išgėrę, o pareigūnės J. K. kūno kameros užfiksuotame vaizdo įraše apsikritai nėra duomenų apie kokius tai konkrečius policijos pareigūnų nustatytus kaltinamojo neblaivumo požymius (t. 1, b. l. 120-122). Dėl to, šių liudytojų parodymai nagrinėjamu atveju neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog iš tikrųjų transporto priemonės vairavimo metu kaltinamojo neblaivumas buvo 1,51 ar daugiau promilių. Tuo tarpu byloje yra pateiktas Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo eksperto R. L. 2025 m. gegužės 21 d. raštas Nr. (1.8 Mr) SD-425, kuriame yra pateikiamas teorinis suaugusio žmogaus organizme per valandą pašalinamo alkoholio kiekio paskaičiavimas ir nurodoma, kad jei neblaivumas didesnis už 2,5 prom., tuomet per pusę valandos gali būti pašalinta daugiausiai 0,175 prom. (t. 1, b. l. 97-98). Vis dėlto, toks prokuroro pateiktas būdas šalinti abejones dėl tikslaus kaltinamojo A. J. neblaivumo nustatymo, atsižvelgus į tai, kaip įprastai vidutiniškai mažėja alkoholio koncentracija asmens kraujyje, yra nepagrįstas ir netinkamas. Visų pirma, jau pačiame minėtame rašte pažymima, kad toks vertinimas dėl alkoholio šalinimo greičio iš suaugusio žmogaus organizmo priklauso nuo paties asmens pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o tai daro tokių aplinkybių vertinimą sąlyginiu ir netiksliu. Antra, tokiu atveju kaip atskaitos tašką reikėtų vertinti kaltinamojo A. J. patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatus, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, šie rezultatai nagrinėjamu atveju nėra vertintini kaip patikimi, nes nebuvo laikomasi neblaivumo nustatyto tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Trečia, neturint specialių žinių, visuotinai žinoma, kad vartojant alkoholį bei iš karto po alkoholio pavartojimo jo koncentracija žmogaus organizme didėja ir tik vėliau ji pradeda mažėti, o šiuo atveju pagal bylos duomenis negalima įvertinti, ar tuo metu, kai kaltinamasis A. J. vairavo automobilį, alkoholio koncentracija jo organizme didėjo ir buvo pasiekusi tokią ribą, kai kyla baudžiamoji atsakomybė. O tokį vertinimą būtų buvę galima atlikti, jeigu kaltinamojo neblaivumas alkoholio matuokliu būtų tikrinamas taip, kaip numatyta galiojančiuose teisės aktuose. Taigi, minėti teoriniai suaugusio žmogaus organizme per valandą pašalinamo alkoholio kiekio skaičiavimai minėtame Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo eksperto rašte tėra prielaidos, kuriomis asmens kaltė negali būti grindžiama. Dėl to, nagrinėjamu atveju visi neaiškumai privalo būti aiškinami būtent kaltinamojo A. J. naudai, todėl konstatuoti jį padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtiną nusikaltimą, nėra teisinio pagrindo. Įvertinus išdėstytą, policijos pareigūnų padaryti kaltinamojo A. J. neblaivumo patikrinimo pažeidimai šioje konkrečioje situacijoje laikytini esminiais ir nebegali būti ištaisomi. Kartu pažymėtina, kad tokios pozicijos dėl būtinybės tinkamai laikytis neblaivumo nustatyto tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų laikomasi ir analogiškose bylose teismo praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-348-935/2020; Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99-531/2025).
Taigi, teismui įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog jie nesudaro pagrindo kaltinamąjį A. J. pripažinti kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje, svarbu paminėti ir tai, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir, ją įvertinęs kaip pakankamą, daryti sprendime išdėstytas išvadas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis; duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-1073/2023).
Atsižvelgdamas į pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, neįrodžius visų nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje požymių, kaltinamasis A. J. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas epizode dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
Kaltinamasis A. J. teismo posėdyje kaltės šiame nusikalstamos veikos epizode nepripažino ir parodė, kad tądien, grįžus namo, jis su A. išgėrė alkoholio. Jam pradėjo skambinti I. su I. A. tai nepatiko, jie apsižodžiavo, susipyko ir tada A. jį puolė, t. y. drėskė jam viso 3 kartus per veidą. Neapsikentęs tokio A. elgesio ir gindamasis nuo jos, pastūmė ją ranka į jos krūtinę ir ji nukrito ant lovos kampo. Po to, vėl atsistojusi A. norėjo pulti, bet jie tik pasitampė už drabužių ir viskas. Jis pats dėl šio įvykio iškvietė pareigūnus, kurie išvežė į komisariatą. Matė tik įbrėžimą ant A. kaklo. Ant jo kūno irgi buvo sužalojimų, bet pareiškimo policijai nerašė. Dėl to, jis neigia, atlikęs smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime. Ne jis pirmas pradėjo, o kažkiek ir jos kaltės yra. Blaivūs taip nepasielgtų.
Nukentėjusioji A. J. teismo posėdyje parodė, kad tądien tą vakarą ji pas draugę vartojo alkoholį ir grįžus namo, atėjo A. Abu gurkšnojo sidrą, kai A pradėjo skambinėti I su I. Jai tas nepatiko ir ji užsipuolė A., t. y. išvarė jį iš lovos, išvadino jį necenzūriniais žodžiais, pastūmė, tempė jam už marškinėlių. Galiausiai jie susistumdė, ji perdrėskė jam veidą, jis ją pastūmė ir ji nukrito ant lovos, bet atsikėlusi vėl pradėjo „burbuliuoti“ ant jo, vėl per veidą drėskė jam. Konflikto metu A. ginėsi, o ji pati jį puolė 3 ar 4 kartus. A. per veidą „šėrė“ jai tik vieną kartą. Sužalojimai pas ją atsirado, matyt, stumdymosi metu, sužalojimai ant galvos jai galėjo atsirasti, krentant jai ant lovos kampo, o dantis jai buvo iš seniau nuskeltas. Jis jos nesmaugė, o tik laikė ją už maikutės prie kaklo, kad ji nepasišalintų iš namų, kai iškvietė policiją. Vėliau, ji pamelavo pareigūnams ir pasakė, kad jis tai padarė, nes norėjo pakenkti A. Dar vėliau, kai policijoje ją apklausinėjo, pirmos apklausos metu ji dar buvo nepilnai išsiblaiviusi ir buvo paveikta stiprių emocijų, todėl tie parodymai yra neteisingi. Šiuo metu ji susitaikė su A. ir prašė teismo vadovautis šiais jos parodymais ir antros apklausos metu duotais parodymais. Taip pat patvirtino, kad prieš du metus buvo konfliktas tarp jų ir A. buvo nustatytas apribojimas – nesiartinti prie jos ir buvo išduotas smurto orderis, tačiau šiuo atveju nebuvo priežasties kelti prieš ją ranką, o ji pati jį puolė. Patvirtino, kad A. kaip tėvas rūpestingas, kai blaivus – idealus vyras, augina 5 vaikus, o be jo pagalbos būtų labai sunku, nes ji nevairuoja automobilio.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, siekiant patikrinti nukentėjusiosios A. J. parodymus, duotus teismo posėdyje, buvo perskaityti šios nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu pirminės paklausos metu duoti parodymai, kad A. J. anksčiau buvo jos sutuoktinis, po to išsiskyrė, vėl susitaikė ir kartu gyvena kaip sugyventiniai. Kartu jie yra penkis metus, turi vieną bendrą vaiką. 2025-01-28 vakare ji buvo pas draugę, kur atėjo ir A. Ji A. buvo pasakiusi, kad jo į namus neįsileis, nes jie buvo susipykę, dėl to, kad jis nuo sausio 24 dienos nebuvo namuose, taip pat A. buvo pasiėmęs jos vardu registruotą automobilį, kuriuo važiuojančius neblaivius asmenis sustabdė policija. Kai ji ėjo į namus iš draugės, A. ėjo jai iš paskos ir taip įėjo į butą. Į butą grįžo paryčiais, t. y. sausio 25 dieną, galėjo būti apie 4-5 val. ryto. A. jos atsiprašinėjo, ji leido A. miegoti namuose. A. buvo neblaivus, ji buvo taip pat išgėrusi alkoholio. Gulint lovoje A. per Mesenger programėlę pradėjo skambinti I. G. ir I. A.. A. atsiliepė į skambučius. Ji pradėjo priekaištauti A. dėl to, kad jam skambina svetimos moterys. Kai A. kalbėjo su I. G., ji paklausė I. G., kodėl ji skambina A. I. G. pradėjo ją vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais. Tuomet ji pasakė I. G., kad iškvies jai policiją, nes I. G. namie vartoja alkoholį, o namuose yra I. G. mažamečiai vaikai. Suvaidino, kad skambino į policiją, A. pradėjo jai dėl to priekaištauti, bandė užstoti I. G., tarp jos ir A. kilo žodinis konfliktas. Išėjo parūkyti į balkoną, A. atėjo taip pat į balkoną. Ji iš balkono išėjo į miegamąjį kambarį, A. atėjo iš paskos. Tarp jų tęsėsi kilęs žodinis konfliktas. A. jai suduodamas ranka į krūtinės sritį ją stūmė, ji parvirto ant lovos. Tuomet A. apsižergė ją, atsisėdo ant jos kojų, pradėjo ją smaugti. Ji nuo A. gynėsi, rankos nagais perdrėskė A. veidą, kelis kartus A. drėskė - nežino, nes tiesiog gynėsi nuo jo. A. dėl to supyko, pasakė jai, kad ji jo nedraskys ir delnais jai trankė per veidą, o vieną kartą kumščiu sušėrė į dešinės pusės smilkinį. Kiek kartų sudavė delnais, tikrai nepasakys, nes buvo nemažai smūgių, tikrai daugiau negu dešimt suduotų smūgių. Ji A. pasakė, kad jei muša, tegu muša, tačiau A. jai atsakė, kad jis nedurnas ir nenori, kad liktų žymės. A. pasitraukė nuo jos. Ji išėjo parūkyti į balkoną. Ji balkone stovėjo ir rūkė. A. atėjo pas ją į balkoną, kalbėdamas telefonu vaizdo programėle su I. A.. Atėjęs A. į balkoną pasakė, kad dabar jis A. iškvies policiją ir keturis kartus delnais sudavė A. per kairės pusės veidą ir spyrė koja jai vieną kartą į kairės pusės veidą, prakirto jai viršutinę lūpą ir nuskėlė dantį. Ji mano, kad I. A. turėjo matyti visą šį įvykį, bet kiek girdėjo A. ir I. A. pokalbį, ji užstoja ir palaiko A. Ji išėjo iš balkono, A. kalbėdamas telefonu su I. A. išėjo iš balkono, užrakino buto duris, kad ji niekur neišeitų. Ji sėdėjo buto svetainėje ir neužilgo atvyko policija. A. iki atvykstant policijai visą laiką kalbėjo per vaizdo kamerą su I. A.. Kai atvyko policija, ji papasakojo policijos pareigūnams apie konfliktą su sugyventiniu. Jai po suduotų smūgių dešinės akies srityje atsirado mėlynė, ant dešinės pusės veido smilkinio srityje buvo kraujosruvos, kairės pusės veidas buvo raudonas. Vėliau pamatė, kad ant dešinės rankos, žemiau peties priekinės pusės yra mėlynė. Kai A. ją mušė, jai skaudėjo, skauda dar ir dabar. Ji kreipėsi pas medikus. Ligoninės priėmime ją apžiūrėjo medikai, suleido vaistų. Pas odontologus nesikreipė, nes dantis neskauda. Kai A. būna neblaivus, ji A. bijo. Ji nenori, kad A. toliau kartu su ja gyventų, nes kai A. būna neblaivus, jis būna agresyvus, smurtauja. Smurtą prieš ją naudoja ne be pirmą kartą, dėl to buvo nuteistas, keli ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, nes ji jam atleisdavo, jie susitaikydavo ir ji pakeisdavo parodymus. Patikslina, kad nors įvykio metu buvo išgėrusi alkoholio, įvykio aplinkybes aiškiai atsimena (t. 2, b. l. 15-18).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, siekiant patikrinti nukentėjusiosios A. J. parodymus, duotus teismo posėdyje, buvo perskaityti šios nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu papildomos paklausos metu duoti parodymai, kad 2025 m. sausio 29 d., ryte ji sukonfliktavo su savo sugyventiniu A. J.. A. prieš tai beveik savaitę laiko nebuvo namuose. Kelias dienas prieš tai, A. kartu su kitomis draugėmis, važiuojančius jos vardu registruotu automobiliu, sustabdė policijos pareigūnai, jie visi buvo neblaivūs, jos automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę. Ji automobilį atsiėmė, mokėjo už automobilio atsiėmimą iš savo pinigų. Ji su A. dėl to pykosi. Taip pat A. dar paskambino draugė, ji sukonfliktavo su ta drauge dėl to, kad ji skambina A. Paryčiais, tikslaus laiko nebeatsimena, ji pykosi su A., šaukė ant jo, prikaišiojo jam kitas moteris, kad savaitę laiko nebuvo namuose. Taip pat apsimetė, kad skambina į policiją ir tai draugei I., kuri skambino A., kad I. kviečia policiją, kadangi I. buvo neblaivi, o žino, kad su I. turėjo būti mažamečiai I. vaikai. Dėl to A. dar labiau supyko. Jie pykosi, ginčijosi. Ji supykusi trenkė A. per veidą, matė, kad jam perdrėskė veidą. Ji nenurimo ir A. perdrėskė veidą antrą kartą. A. supykęs jai delnu trenkė per veidą ir nustūmė ją ant lovos. Mano, kad A. jai trenkė tik dėl to, kad ji apsiramintų ir nebekonfliktuotų. A. pats paskambino į policiją ir iškvietė policiją. Iškvietė, mano, dėl to, kad norėjo ją pagąsdinti ir nuraminti. Kai atvyko policija, ji iš karto pasakė, kad A. pirmas pradėjo, nes nenorėjo turėti jokių bėdų, bijojo, kad gaus baudą, nes ant A. veido matėsi sudraskymo žymės. Jos veidas taip pat buvo paraudęs. Apklausos metu ji buvo blaivi, tačiau buvo labai supykusi ant A., jos emocijos nebuvo dar nurimusios, todėl ir sakė, kad A. ją mušė, kad jis pirmas pradėjo konfliktą. Taip pat patikslina, kad A. jai danties nenuskėlė, jos dantis buvo nuskilęs jau anksčiau. A. jai sudavė tik vieną kartą, kai ją norėjo nuraminti. Ji su A. pasikalbėjo, viską išsiaiškino, susitaikė. Tolimesnio tyrimo nepageidauja. A. jos tyčia neužgavo, jis sužaloti jos nenorėjo. Dėl to, kad sakė, jog A. ją mušė, kad nuskėlė dantį gailisi, tačiau kaip ir minėjo tuo metu buvo labai supykusi, ją veikė emocijos (t. 2, b. l. 21-24).
Liudytoja I. G. teismo posėdyje parodė, kad po minėto įvykio, kai buvo susistabdyti policijos pareigūnų, važiuojantys automobiliu, buvo atvejis, kai A. namuose įvyko konfliktas. Kada tai buvo ar ryte, ar vakare negaliu atsakyti, bet buvo tamsu. Kalbant su A. telefonu vaizdo ryšiu, girdėjo, kaip A. užsipuolė A., šaukė ant jo, jis rodė kaip A. jį stumdo, rėkauja, tada išjungė pokalbį. Po kurio laiko A. vėl perskambino su vaizdu skambučiu, sakė: „žiūrėkit, ką ji man padarė“. Matė, kad jo veidas buvo visas sudraskytas nagais, matėsi gilūs įdrėskimai. Tada parodė A., stovinčią prie balkono, kuri verkė, ją buvo užklupusi isterija, sakė: „va žiūrėkit ką jis man padarė“, nurodė, kad A. ją sumušė, bet pas ją jokių sužalojimų nematė. Iš to vaizdo, ką matė, susidarė įspūdis, kad A. užpuolę savo vyrą ir norėjo jį apkaltinti, nes tai daro ne pirmą kartą. Buvo neblaivi tuo metu, todėl apie ką kalbėjo su A. – neatsimena. Kol buvo įjungta vaizdo kamera, atvažiavo policija ir A. kamerą išjungė. Šias aplinkybes taip pat gali patvirtinti I. A., kuri irgi matė visą tai, nes abi žiūrėjo per vaizdo kamerą. Su A. senai nebendrauja, jos susipykusios.
Liudytoja I. A. teismo posėdyje parodė, kad po minėto įvykio, kai buvo susistabdyti policijos pareigūnų, važiuojantys automobiliu, vakare, apie 23.00-24.00 val. ji susikabino su A., turbūt išgerti norėdama, kai A. pradėjo pykti, kad skambina jos vyrui, ir A. padėjo ragelį. Po kurio laiko A. paskambino jau su sudraskytu veidu, pasakė, kad A. jį užpuolė, sudraskė jam veidą, jis iškvietė policiją ir laukė pareigūnų. Telefonu bendravo per „Messenger“ programėlę su vaizdu, matė nagais A. sudraskytą veidą, o A. šone rėkavo, tarp jų vyko konfliktas. Tuo metu šalia jos buvo I., kuri irgi matė visą vaizdą.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojos G. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių teisingumą patvirtino pati liudytoja. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2025 m. sausio 29 d., ji dirbo kartu su RS vyresniuoju tyrėju D. J.. Apie 6.18 val. gavo pranešimą, kad namuose pranešėją apdraskė buvusi žmona. Nuvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvo vyras ir moteris. Nustatyta, kad pranešėjas buvo A. J., o kartu bute buvusi moteris – A.J.. Tik įėjus į buto vidų moteris pradėjo sakyti, kad ją mušė vyras, nuskėlė jai dantį. Ji pabendrauti su moterimi išėjo į kitą kambarį, D. J. liko su vyru. Ji paklausė A. J., kas nutiko, A. J. papasakojo, kad sugyventinis ją pasiguldė ant lovos, ją rankomis smaugė, o ji besigindama nuo A., jį nustūmė nuo savęs kojomis ir perdrėskė jam veidą, nes nuo jo gynėsi. Taip pat pasakojo, kad jai išėjus į balkoną, balkone A. jai trenkė kelis kartus per veidą ranka. A. J. teigė, kad jos sugyventinis bute nėra registruotas, bet gyvena kartu, nors yra išsiskyrę, turi bendrą vaiką. Paklausė A. J. dėl ko kilo konfliktas su sugyventiniu. A. J. pasakojo, kad jos sugyventinio A. J. nebuvo namuose kelias dienas, o kai grįžo kartu su ja, buvo abu neblaivūs, A. paskambino draugė, ji dėl to supyko, suvaidino, kad skambina 112 ir praneša, kad pas tą draugę, kuri skambino A., yra nepilnamečiai vaikai. A. dėl to supyko, ją pasiguldė, smaugt pradėjo, o ji gynėsi. Patikrino A. J. ir A. J. neblaivumus. Abu asmenys buvo vartoję alkoholio. A. J. taip pat paklausė kaip prasidėjo konfliktas. A. J. teigė, kad A. J. susiginčijo su drauge telefonu, nepatiko, kad ta draugė jam skambino, A. J. užsipuolė jį dėl to, perdrėskė jam su nagais veidą. A. J. teigė, kad jis tik A. J. nustūmė tolyn, kad jis jai nieko daugiau nedarė. Matėsi, kad A. J. veidas buvo paraudęs, ant kaklo matėsi kraujosruvos, A. J. dantis buvo nuskilęs, A. J. teigė, kad kai ją sugyventinis mušė, jai skaudėjo, kad ji nori rašyti pareiškimą. Ji apžiūrėjo A. J., nufotografavo matomus sužalojimus. Kadangi jų pamainai baigėsi darbo laikas, informaciją perdavė kolegoms, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 43-46).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių teisingumą patvirtino pats liudytojas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis 2025 m. sausio 29 d. dirbo kartu su RS vyr. patrule G. R.. Apie 6.18 val. gavo pranešimą, kad namuose pranešėją apdraskė buvusi žmona. Nuvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) mieste į (duomenys neskelbtini) gatvę. Bute buvo vyras ir moteris. Nustatyta, kad pranešėjas buvo A. J., o kartu bute buvusi moteris – A. J.. Tik įėjus į buto vidų A. J. pradėjo sakyti, kad ją mušė vyras, nuskėlė jai dantį. G. R. su A. J. išėjo į kitą kambarį. Jis liko kambaryje su A. J.. A. J. buvo akivaizdžiai neblaivus. A. J. teigė, kad jis kvietė policiją, nes jį sugyventinė užpuolė, sudraskė jam veidą. Matėsi, kad A. J. veidas buvo perdrėkstas. A. J. pasakojo, kad jie su A. J. yra išsiskyrę, tačiau gyvena kartu. Jis paklausė, dėl ko tarp jų kilo konfliktas, A. J. sakė, kad jam skambino draugės, A. J. dėl to supyko, todėl ir sudraskė veidą. Paklausė A. J., kaip dėl to nuskelto danties A. J., A. J. teigė, kad nieko jai nedarė, kad jis pats iškvietė policiją dėl to, kad A. J. jį užsipuolė, sudraskė jam veidą. A. J. teigė, kad kai jis išsikvietė policiją, A. J. jam pasakė, kad ji policijai pasakys, kad jis ją sumušė, kad ji gynėsi. Atėjusi kolegė paklausė A. J. dėl ko kilo konfliktas. A. J. atsakė, kad A. J. supyko, kad jis kalba telefonu su kitom moterim, todėl užsipuolė jį, sudraskė jam veidą, tuomet jis A. J. paėmė ir nustūmė, kad jis jai nieko daugiau nedarė. Vėliau, kai G. R. pabendravo su A. J. pasakė, kad reikės pradėti ikiteisminį tyrimą, nes A. J. pasakojo, kad A. J. ją mušė, nuskėlė jai dantį, o ji besigindama nuo jo, perdrėskė A. veidą. A. J. buvo laikinai sulaikytas. Kadangi jų pamainai baigėsi darbo laikas, informaciją perdavė kolegoms, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą. (t. 2, b. l. 37-40).
Liudytojas D. J. teismo posėdyje papildomai parodė, kad vyras kreipėsi į policiją, kad ji sumušė žmona, o nuvykus į įvykio vietą, pagal aplinkybes lyg ir gavosi, kad labiau nukentėjo žmona, t. y. įvykio vietoje moteris rodė nuskeltą dantį, buvo jai paraudęs kaklas, ant lūpų buvo sudžiūvusio kraujo, ir moteris teigė, kad sužalojimus padarė jos buvęs vyras. Žmona sakė, kad gynėsi, nes vyras ją smaugė. O vyro veidas irgi buvo sudraskytas ir jis pasakojo, kad susirašinėjo su moterimi ar skambino jam kažkokios moterys, dėl to kilo pavydo scena ir žmona jam sudraskė veidą.
2025 m. sausio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas - fotonuotraukos, kuriuose nurodoma, kad įvykio vieta yra keturių kambarių mūrinio daugiabučio namo bute, adresu - (duomenys neskelbtini). Namuose įprasta tvarka, smurto, grumtynių pėdsakų nematyti. Įvykio vietos apžiūros metu tiriamam įvykiui reikšmingų detalių nepastebėta, niekas nepaimta (t. 2, b. l. 4-5; 6-12).
2025 m. sausio 29 d. asmens apžiūros protokolas ir jo priedas - fotonuotraukos, kuriuose nurodoma, kad A. J. veido srityje matyti dešinėje pusėje kraujosruva ties smilkiniu. Dvi kraujosruvos viršutinėje lupoje ir nuskeltas kairėje pusėje viršutinis iltinis dantis. Kaklo srityje matyti kraujosruvos žymės (t. 2, b. l. 52-54; 55-58).
2025 m. sausio 29 d. asmens apžiūros protokolas ir jo priedas - fotonuotraukos, kuriuose nurodoma, kad A. J. veido srityje matyti kraujosruvų žymės (t. 2, b. l. 59-61; 62-64).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. vasario 13 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. J. nustatyti odos nubrozdinimai dešinio smilkinio, dešinio antakio srityje, kaklo dešinėje pusėje. A. J. medicininiuose dokumentuose nurodytas įtariamas galvos smegenų sukrėtimas nėra patvirtintas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nėra vertinamas ir kvalifikuojamas. Pateiktuose medicinos dokumentuose nurodomas danties pažeidimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas. A. J. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), ar galimai paviršiumi (paviršiais). A. J. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius delnais ar kumščiais. A. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas jų atskirai kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. J. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (t. 2, b. l. 71- 73).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. kovo 19 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. J. nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje kaklo pusėje galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai spaudžiant kaklą rankomis bei tempiant jos drabužius (t. 2, b. l. 77-79).
Neblaivumo tikrinimo alkotesteriu nuotraukos, kuriose užfiksuotas, kad A. J. 2025 m. sausio 29 d., 5.41 val., alkoholio matuokliu Nr. ARPK-0196 nustatytas 3.32 prom. neblaivumas, o 5.38 val. A. J. nustatytas 2.04 prom. neblaivumas (t. 2, b. l. 81, 82).
Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio garso įrašas, saugomas kompaktiniam diske 3 bylos tome ir 2025 m. vasario 6 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti šio garso įrašo apžiūros rezultatai. Atidarius garso įrašą girdisi pokalbis tarp pranešėjo A. J. (toliau - AJ) ir BPC operatoriaus (toliau - o):o - vienas vienas du. AJ - Sveiki. Norėjau pasakyt, kad ta prasme, smurtas namuose buvo, moteris užpuolė mane, pradėjo veidą draskyt, muštis. o - kas ta moteris jums? AJ- tai nu ta prasme sugyventinė mano. o - tai kada čia buvo? AJ - tai va, ką tik. o - sakykit adresą namų. AJ - (duomenys neskelbtini). o - tuoj. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelintas namas? AJ - (duomenys neskelbtini). o - ir butas? AJ - (duomenys neskelbtini). o - kelintas aukštas čia?AJ - tai antras antras. o - durų kodas laiptinės yra? AJ - ne, nėra. o - tai namuose jus užpuolė, apdraskė sugyventinė taip? AJ - jo jo jo. o - o sugyventinės vardas pavardė? AJ - A. J.. o – A. ir pavardė? AJ – J.. o - greitoji reikalinga jums? AJ - nu manau, kad ne. Tik tiesiog veidas tik sudraskytas, kraujas biškį bėga tai gal... o - supratau. Vaikų nepilnamečių yra namuose? AJ - ne ne ne, nėra. o - jinai vietoje dabar sugyventinė? AJ- jo jo jo o -vardas pavadė jūsų? AJ - A. J.. o - tai čia žmona ar sugyventinė? AJ -ne ne, tai jūs klausiat mano koks vardas. o- ne, tai supratau, bet sakau, jūsų čia jūsų žmona ar sugyventinės pavardė, ta prasme? AJ - sugyventinė. o - nes pavardė ta pati matau. AJ - tai taip. Ta prasme išsiskyrę mes jau prieš pora metų ir dėl to ta pati pavardė ir liko. o - supratau. Gerai, informuojam policiją. Laukite, gerai? AJ - žiūrėkit, dabar ji pasiėmė tašę, jinai bando pabėgt. Nu tai nežinau, ką daryt dabar? Išleist? o - tai mes informuojam, jeigu kartais policija, jeigu išeis perskambinkit, pasakysit, kad išėjo, bet policija vis tiek vyksta. Viso gero. AJ - gerai, laukiam. Iki. (t.2., b.l. 87-89).
Policijos pareigūnės G. R. kūno kameros vaizdo įrašas „PSS-20250129-062719UTC+0200 (1)" ir policijos pareigūno D. J. kūno kameros vaizdo įrašas „PSS-20250129-062713UTC+0200 (1)", saugomi kompaktiniam diske, ir 2025 m. vasario 25 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti šio vaizdo įrašo apžiūros rezultatai. Atidaromas šis vaizdo įrašas. Pareigūnai eina link namo laiptinės, įeina į butą. Bute yra moteris, kuri pareigūnams įėjus į butą atsistoja nuo sofos ir vyras, kuris stovi kambaryje. Tik pareigūnams įėjus į kambario vidų, moteris sako „ką tik mane primušė, va dantį nuskėlė". Pareigūnė moterį pasikviečia į kitą kambarį. Moteris pasakoja pareigūnei „va jis mane čia prieš tai pasiguldęs smaugė, aš jam iš kojų va šitaip (rodo, kad jį nustūmė kojomis) ir veidą sudraskiau, dantį nuskėlė, va čia praskelta(rodo į dešinės pusės smilkinio sritį) ir aš gyniausi, balkone dar trenkė keturis kartus man čia per veidą (rodo į kairės pusės veidą), matot, kad raudonas veidas? Aš gyniausi, aš gyniausi. Mes esam išsiskyrę, kartu tiktai gyvenam, jis čia nėra nei registruotas, nei nieko". Pareigūnė paklausia moters, kiek jie laiko jau išsiskyrę. Moteris atsako, kad bus treti metai. Pareigūnė moters paklausia, kas juos sieja, moteris atsako, kad tik bendras vaikas. Pareigūnė paklausia, kur vaikas, moteris atsako, kad nėra vaikų, kad vaikai pas draugę, kad leido jai atsipalaiduot. Moteris pasakoja, kad jos buvęs sutuoktinis buvo iš jos paėmęs banko kortelę, kad iš kortelės buvo nusiėmęs šimtą eurų, su mašina buvo... Pareigūnė paklausia, kas pradėjo konfliktą. Moteris pasakoja, kas jis pradėjo, kad jo namuose nebuvo nuo penktadienio praeito namuose, o dabar pats atsekė iš paskos iki namų ir į juos įėjo. Moteris toliau pasakoja, kad jos vyrui paskambino draugė, aš jai sakiau, ko tu skambini mano vyrui, draugė atsakė, kad norėjo paklaust, ar jis gyvas ir sveikas. Moteris pasakoja, kad tada ji suvaidino, kad skambina 112 ir praneša, kad pas tą draugę yra nepilnamečiai vaikai ir viskas nuo to prasidėjo. Moteris pasakoja, kad po šio pokalbio A. ją pasiguldė, smaugt pradėjo, ji gynėsi. Pareigūnė patikrina moters neblaivumą. Moteris paaiškina, kad nors jie yra išsiskyrę, tačiau gyvena kartu. Po to kai jis pradėjo ją smaugt, sudraskė jam veidą, o po to balkone dar du kartus trenkė per veidą, kad viską jis pats pirmas pradėjo, o kai ji jam sudraskė veidą, jis iškvietė policiją. Pareigūnė nueina į kitą kambarį, paklausia vyro kaip prasidėjo konfliktas. Vyras pasakoja, kad ji susiginčijo su drauge telefonu, nepatiko, kad draugė jam skambina užsipuolė jį, vieną kartą per veidą nagais drėskė, antrą kartą drėskė, kad jis paėmė ją ir nustūmė, sakė jai, kad ji taip nedarytų, kad jis jai nieko daugiau nedarė. Pareigūnė dar kartą paklausia, kas pirmas pradėjo konfliktą, moteris atsako, kad jis, nes ji suvaidino, kad skambina policijai ir draugei kviečia policiją, kad turi vyrui pretenzijų, kad jai skaudėjo. Pareigūnė nufotografuoja įvykio vietą, apžiūri moterį.
Atidaromas vaizdo įrašas įvardintas „PSS-20250129-062713UTC+0200 (1)". Pareigūnai nueina į namo laiptinę, užeina į buto vidų. Buto viduje yra moteris ir vyras. Moteris, tik įėjus pareigūnams, pasako, kad ją ką tik primušė, dantį nuskėlė. Pareigūnė su moterimi išeina į kitą kambarį. Vyras pasakoja, kad jis skambino, nes jį užpuolė, sako, kad matosi, kaip atrodo jo veidas, rodo pareigūnui perdrėkstą veidą. Vyras pasakoja, kad jie yra išsiskyrę, tačiau čia gyvena kartu, kad tiesiog gavosi toks konfliktas, užpuolė jį. Pareigūnas paklausia, kodėl jį užpuolė. Vyras pasakoja, kad jam skambino draugės, ji (sugyventinė) susipyko su jomis, kad išsiliet norėjo gal ant jo, todėl ir sudraskė veidą. Pareigūnas paklausia vyro, o kaip dėl nuskelto moters dančio. Vyras atsako, kad tikrai ne. Vyras pasakoja toliau, kad kai jis iškvietė policiją, jo sugyventinė jam pasakė, kad po to kai jis iškvietė policiją, ji jam pasakė, kad ji pasakys, kad jis ją sumušė, kad ji gynėsi. Pareigūnas patikrina vyro neblaivumą, pasako, kad nustatė 3.32 prom. neblaivumą. Atėjusi į kambarį pareigūnė vyro paklausia vyro kaip prasidėjo konfliktas. Vyras pasakoja, kad ji susiginčijo su drauge telefonu, nepatiko, kad draugė jam skambina užsipuolė jį, vieną kartą per veidą nagais drėskė, antrą kartą drėskė, kad jis paėmė ją ir nustūmė, sakė jai, kad ji taip nedarytų, kad jis jai nieko daugiau nedarė. Pareigūnas vyrą išsiveda į lauką, įsodina į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą (t. 2, b. l. 90-92).
Kaltinamajam A. J. šiame nusikalstamos veikos epizode inkriminuotoje BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltinamajame akte A. J. pagal šį straipsnį kaltinamas dėl to, kad jis 2025 m. sausio 29 d., apie 5.30 val., buto adresu - (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, parvertė ant lovos savo sugyventinę A. J. ir rankomis suėmęs jos kaklą ją smaugė, po to rankų delnais sudavė nenustatytą skaičių smūgių A. J. į veido sritį, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, buto balkone, vieną kartą koja sudavė A. J. į veido sritį, po to keturis kartus rankų delnais sudavė į veido sritį, dėl ko nuskėlė A. J. viršutinį dantį ir prakirto viršutinę lūpą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, miegamajame kambaryje, parvertęs A. J. ant lovos, kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į dešinį smilkinį, tokiais savo veiksmais padarė dešinio smilkinio, dešinio antakio srities, kaklo dešinės pusėje nubrozdinimus ir nežymiai sutrikdė A. J. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis A. J. šiame nusikalstamos veikos epizode kaltės nepripažino ir aiškino teismo posėdyje, kad įvykus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiosios A. J. dėl to, kad jam skambina kitos moterys, būtent nukentėjusioji jį užsipuolė, drėskė jam viso 3 kartus per veidą, o jis, tik gindamasis nuo nukentėjusiosios, pastūmė ją ranka į krūtinę, ji nukrito ant lovos kampo, o jai atsistojus ir norint vėl pulti, jie tik pasitampė už drabužių ir viskas, o jis pats dėl šio įvykio iškvietė pareigūnus. Kaltinamojo parodymai buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu. Tuo tarpu nukentėjusioji A. J. teismo posėdyje, duodama parodymus, patvirtino šias kaltinamojo nurodytas esmines aplinkybes, t. y. jai nepatikus, kad kaltinamajam skambinėja I. ir I., ji užsipuolė A.: išvadino jį necenzūriniais žodžiais, pastūmė, tempė jam už marškinėlių, jie susistumdė ir ji perdrėskė kaltinamajam veidą, jis ją pastūmė ir ji nukrito ant lovos, bet atsikėlusi vėl drėskė per veidą kaltinamajam. Nukentėjusioji patvirtino teismui, kad šio konflikto metu kaltinamasis tik ginėsi nuo jos tokio elgesio, t. y. ji pati jį puolė 3 ar 4 kartus, o kaltinamasis per veidą trenkė jai tik vieną kartą. Dar daugiau, teismas kreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji teismo posėdyje ir paaiškino sužalojimų ant jos kūno atsiradimo aplinkybes, t. y. sužalojimai ant galvos jai galėjo atsirasti, krentant jai ant lovos kampo, taip pat kaltinamasis jos nesmaugė, o tik laikė ją už maikutės prie kaklo, kad ji nepasišalintų iš namų, taip pat ir kiti sužalojimai atsirado pas ją galėjo atsirasti stumdymo su kaltinamuoju metu. Tuo tarpu dantis jai buvo nuskeltas iš seniau ir apskritai nėra sietinas su šiuo įvykiu. Kartu teismas vertina ir tai, kad nukentėjusioji aiškiai patvirtino teismui, kad vėliau atvykusiems policijos pareigūnams ji pamelavo ir pasakė, kad būtent kaltinamasis visa tai padarė, o jam veidą sudraskė besigimdama nuo jo, nes norėjo pakenkti kaltinamajam. Taip pat ir teismui pagarsinus pirminės apklausos ir papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios A. J. parodymus, nukentėjusioji patvirtino tik vėlesnių parodymų, duotų papildomos apklausos metu, teisingumą ir prašė teismo vadovautis šiais parodymais ir parodymais, duotais teismo posėdyje, kaip teisingais, kadangi pirminės apklausos metu ji dar buvo nepilnai išsiblaiviusi ir buvo paveikta stiprių neigiamų emocijų kaltinamojo atžvilgiu, todėl tie parodymai yra neteisingi. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad ir papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. J. taip pat davė analogiškus iš esmės parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių, kaip ir teismo posėdyje, t. y. ji tik po to, kai ji supykusi, trenkė kelis kartus kaltinamajam per veidą ir perdrėskė jam veidą, kaltinamasis jai delnu trenkė per veidą ir nustūmė ją ant lovos tam, kad ji apsiramintų ir nebekonfliktuotų, o atvykusiems policijos pareigūnams, ji pasakė, kad kaltinamasis pirmas pradėjo, nes nenorėjo turėti jokių bėdų, bijojo, kad gaus baudą, nes ant kaltinamojo veido matėsi sudraskymo žymės. Taip pat patikslino, kad jos dantis buvo nuskilęs jau anksčiau ir nėra sietinas su šiuo įvykiu. Šioje vietoje būtina pažymėti, jog teismas vadovaujasi parodymais, kurie buvo duoti teisiamojo posėdžio metu, kai liudytojas būna įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį. Negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio parodymais, kurie buvo duoti tik ikiteisminio tyrimo metu, svarbiausi yra parodymai, kurie duodami rungtyniškame procese. Tuo tarpu aplinkybę, kad nukentėjusioji pakeitė parodymus, galėjo nulemti ne vienas objektyvus veiksnys, bet kokiu atveju svarbiausia tai, jog, priimdamas nuosprendį, teismas turi vadovautis būtent nukentėjusiosios A. J. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, o dėl atitinkamų pasikeitimų juos vertinti kritiškai ir remiantis parodymais daryti tik tas išvadas, kurias pagrindžia ir kiti bylos medžiagoje esantys duomenys. O nagrinėjamu atveju, kaip matyti, būtent nutekėjusios parodymus patvirtina ir pats kaltinamasis teismo posėdyje. Antra, svarbu tai, kad bylos medžiagoje nėra jokių kitų duomenų, kurie galėtų paneigti šios nukentėjusios versiją, kurią nurodė ir pats kaltinamasis, apie tai, kad būtent nukentėjusioji buvo fizinio smurto iniciatorė ir ji pradėjo smurtauti kaltinamojo atžvilgiu, o pats kaltinamasis nuo jos tokių veiksmų gynėsi. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad liudytojos I. G. ir I. A. tik patvirtino, kad kalbant su kaltinamuoju telefonu vaizdo ryšiu, girdėjo, kaip nukentėjusioji užsipuolė kaltinamąjį, jis rodė kaip nukentėjusioji jį stumdo, rodė sudraskytą savo veidą, jis iškvietė policiją ir laukė pareigūnų, o tokie aprodymai tik patvirtina dalį kaltinamojo ir nukentėjusios duotų parodymų apie buvusį konfliktą tarp jų, agresyvų elgesį iš nukentėjusiosios pusės kaltinamojo atžvilgiu ir būtent šio konflikto metu padarytus sužalojimus pačiam kaltinamajam. Taip pat ir 2025 m. sausio 29 d. asmens apžiūros protokolai ir jo priedai - fotonuotraukos, kuriuose fiksuoti ir sužalojimai ne tik ant nukentėjusios kūno, bet ir kaltinamojo veido srityje matyti kraujosruvų žymės (t. 2, b. l. 52-54, 55-58, 59-61, 62-64), kas patvirtina tai, kad konflikto metu buvo sužaloti abu konflikte dalyvaujantys asmenys, įskaitant ir patį kaltinamąjį, kuris atsisakė rašyti pareiškimą nukentėjusios atžvilgiu. O tuo tarpu likę byloje esantys duomenys, t. y. policijos pareigūnų, atūkusių į įvykio vietą, G. R. ir D. J. parodymai, kaip ir byloje esantys jų kūno kameros vaizdo įrašai „PSS-20250129-062719UTC+0200 (1)" ir „PSS-20250129-062713UTC+0200 (1)" tik patvirtina, kad jie nėra tiesioginiai įvykio liudininkai, bet jiems duoti pirminiai kaltinamojo paaiškinimai apie įvykį buvo iš esmės nuoseklūs ir teismo posėdyje, kai tuo tarpu nukentėjusioji A. J., būdama stipriai emociškai paveikta įvykio, aiškino įvykio aplinkybes, kaltinant kaltinamąjį smurtu, nors vėlesnėje baudžiamojo proceso stadijoje tai neigė. O BPC skambučio garso įrašas taip pat patvirtina, kad būtent kaltinamasis pranešė apie smurtą prieš jį teisėsaugos institucijoms. Taigi, kaip matyti, bylos medžiagoje nėra jokių kitų duomenų, kurie galėtų paneigti šios nukentėjusios ir kaltinamojo versiją, apie tai, kad būtent nukentėjusioji buvo fizinio smurto iniciatorė ir ji pradėjo smurtauti kaltinamojo atžvilgiu, o pats kaltinamasis nuo jos tokių veiksmų gynėsi. Esant aptartai situacijai, būtent visais minėtais duomenimis, nustatydamas reikšmingas bylos aplinkybes būtent pagal nukentėjusios ir kaltinamojo nurodytą įvykio versiją, kadangi bylos medžiagoje nesurinkta duomenų, kurie šią įvykio versiją paneigtų.
Be to, įvertinus byloje ir prieš tai aptartus įrodymus, ir juos sugretinus tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad byloje nėra patikimų ir neginčitinų įrodymų dėl visų kaltinime nurodytų kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų nukentėjusiosios A. J. atžvilgiu. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad pati nukentėjusioji teismo posėdyje ir paaiškino sužalojimų ant jos kūno atsiradimo aplinkybes, kad kaltinamasis jai ranka per veidą trenkė tik vieną kartą, taip pat jis ją buvo pastūmęs ant lovos, todėl sužalojimai ant galvos jai galėjo atsirasti, jai atsitrenkus į lovos kampą, taip pat kaltinamasis jos nesmaugė, bet laikė ją už maikutės prie kaklo, kad ji nepasišalintų iš namų, o ir kiti sužalojimai pas ją galėjo atsirasti stumdymo su kaltinamuoju metu, o tuo tarpu dantis jai buvo nuskeltas iš seniau ir apskritai nėra sietinas su šiuo įvykiu. Tuo tarpu 2025 m. sausio 29 d. asmens apžiūros protokole ir jo priede – fotonuotraukose nurodyta, kad nukentėjusios A. J. veido srityje matyti dešinėje pusėje kraujosruva ties smilkiniu. Dvi kraujosruvos viršutinėje lupoje ir nuskeltas kairėje pusėje viršutinis iltinis dantis. Kaklo srityje matyti kraujosruvos žymės (t. 2, b. l. 52-54; 55-58). Tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. vasario 13 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. J. nustatyti odos nubrozdinimai dešinio smilkinio, dešinio antakio srityje, kaklo dešinėje pusėje. Pateiktuose medicinos dokumentuose nurodomas danties pažeidimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas. A. J. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti, kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), ar galimai paviršiumi (paviršiais), suduodant smūgius delnais ar kumščiais, o nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje (t. 2, b. l. 71- 73). Tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. kovo 19 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. J. nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje kaklo pusėje galėjo būti padarytas, kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai spaudžiant kaklą rankomis bei tempiant jos drabužius (t. 2, b. l. 77-79). Taigi, specialisto išvados iš esmės nepaneigia ir nukentėjusios paaiškinimus, kaip sužalojimai jos galėjo atsirasti, todėl galima teigti šias aplinkybes: 1) dantis nukentėjusiajai buvo nuskeltas iš seniau ir apskritai nėra sietinas su šiuo įvykiu, kas nebuvo vertina ir specialisto išvadose; 2) nukentėjusios kaklo smaugimo, kaip tyčinio kaltinamojo smurtinio veiksmo, taip pat nebuvo, kadangi kaltinamasis tik prilaikė ją už drabužių, ką nurodė pati nukentėjusioji, o minėta specialisto išvada patvirtina, kad nubrozdinimas dešinėje kaklo pusėje galėjo būti padarytas ir galimai tempiant drabužius. Sugretinus minėtus duomenis tarpusavyje, matyti, kad viso buvo du tyčiniai smurtiniai kaltinamojo veiksmai nukentėjusios atžvilgiu: sužalojimai ant nukentėjusios galvos atsirado, krentant jai ant lovos kampo, kai buvo pastumta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, ir suduotas vienas smūgis ranka jai į veidą, dėl ko jau prakirsta lūpa. Remiantis tuo, teismas priima sprendimą patikslinti kaltinime šiame nusikalstamos veikos epizode nurodytas aplinkybes ir pašalinant iš kaltinimo visas aplinkybes, kurios liko neįrodytos ir nepagrįstos byloje esančiais įrodymais, t. y. kaltinime paliekamos tik šios aplinkybės: kaltinamasis tyčia nustūmė ant lovos savo sugyventinę A. J., dėl ko ji susitrenkė galvą į lovos kampą ir tokiais savo veiksmais padarė A. J. nubrozdinimus dešinio smilkinio, dešinio antakio srityje, po to ranka vieną kartą sudavė A. J. į veido sritį, dėl ko A. J. prakirto viršutinę lūpą, tokiais savo veiksmais padarė dešinio smilkinio, dešinio antakio srities, nubrozdinimus ir nežymiai sutrikdė A. J. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tai neturi lemiamos reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas turi pareigą įvertinti kaltinamojo A. J. veiksmus pagal BK 28 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.
Motyvuojamoji dalis
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Pažymėtina, kad kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. J. nagrinėjamoje situacijoje veikė būtinosios ginties sąlygomis. Tokia išvada darytina, įvertinus įvykio situaciją, kuri rodo, kad kaltinamasis buvo besiginančioji pusė. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusios A. J. įvyko žodinis konfliktas dėl liudytojų I. G. ir I. A. vaizdo skambučių kaltinamajam, kuris po to peraugo į fizinio smurto prieš kaltinamąjį panaudojimą, t. y. nukentėjusioji pastūmė jį, tempė jam už marškinėlių, jie susistumdė, puolė jį 3 ar 4 kartus ir ji kelis kartus perdrėskė kaltinamajam veidą, dėl ko kaltinamasis pradėjo gintis nuo nukentėjusios, konflikto metu nustumiant ją ant lovos ir jai delnu trenkiant per veidą tam, kad ji apsiramintų ir nebekonfliktuotų, o po to laikant už drabužių, kad ji nepasižalintų iš įvykio vietos. Tokius kaltinamojo veiksmus šios nukentėjusios atžvilgiu kaip gynybiškus veiksmus laikė ne tik kaltinamasis, bet ir nukentėjusioji A. J., įvertinusi savo agresyvų ir smurtinį elgesį jo atžvilgiu. Taigi, susidariusioje įvykio situacijoje kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą ne tik buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, bet ir smurtiniais nukentėjusios veiksmais jau buvo realiai daroma žala kaltinamojo sveikatai. Teismo vertinimu, kaltinamojo panaudota gynyba – nukentėjusios nustūmimas nuo savęs ant lovos ir vienas smūgis delnu jai per veidą, laikymas už drabužių, padarant sužalojimus ant kaklo, buvo adekvati ir atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Šiomis sąlygomis besiginantis kaltinamasis neviršijo būtinosios ginties ribų. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai nutraukus smurtinius veiksmus, kaltinamasis būtų tęsęs savo veiksmus smurtinius toliau nukentėjusios atžvilgiu. Visa tai, teismui leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai nukentėjusios atžvilgiu, dėl ko jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, veikė būtinosios ginties situacijoje, t. y. jis realizavo savo teisę į gynybą, todėl kaltinamasis neatsako pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Tokiu būdu, įvertinęs nurodytų aplinkybių bei įrodymų visetą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. J. nustatytomis aplinkybėmis veikė būtinosios ginties situacijoje, būtinosios ginties ribų neperžengė ir dėl kilusių padarinių pagal baudžiamąjį įstatymą jis neturi atsakyti, t. y. vadovaujantis BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis, baudžiamąją bylą dalyje, kurioje A. J. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nutraukti dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties ir nesant būtinosios ginties ribų peržengimo (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas epizode dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
Kaltinamasis A. J. teismo posėdyje kaltės šiame nusikalstamos veikos epizode nepripažino ir parodė, kad tądien jis atėjo į svečius pas J. M., L. kvietimu. Ten jau buvo su mažamečiu vaiku ir V. S., kuri buvo daug išgėrusi. Tuo metu ji neturėjo gyvenamosios vietos, todėl iki įvykio ji savaitę laiko tame bendrabutyje šventė. Jis pats V. tada padėjo, t. y. paskambino savo draugui ir paprašė, kad tą vaiką nuvežtų pas tėvą, nes ne vieta vaikui tarp suaugusiųjų, kur vartojamas alkoholis. Atvažiavo jo draugas ir išvežė V. vaiką. Po to, V. pradėjo konfliktuoti su A. dėl kažko, ji rėkė ant jo ir jam tai nepatiko, todėl, norėdamas išvengti konflikto, jis gražiai išlydėjo ją iš buto, t. y. ji nenorėjo išeiti iš būto, todėl jis ją pastūmėjo, uždėjęs ranka jai ant nugaros, pro duris ir uždarė jas, tačiau jos netempė už plaukų ir jokio konflikto tarp jo su V. nebuvo. Žalą padarė jai tik tai, kad nutraukė jai balių, bet fizinio skausmo jai jokio nesukėlė. Jei kažkam būtų tai nepatikę, jie būtų pasiūlę jam pačiam išeiti iš būto, bet niekas neprieštaravo. Nežino, kodėl V. jį apkalba, matyt, ji supyko, kad buvo išvaryta iš buto. Po kokio pusvalandžio atvažiavo pareigūnai kartu su ja. Patvirtino, kad tuo metu buvo neblaivus, nes visi ten išgėrinėjo. Po kiek laiko iš jos draugių sužinojo, kad ji neva pametė auskarą, todėl grižo su pareigūnai, t. y. jei ne tas neva kažkoks auskaras, niekur ji nebūtų dariusi.
Nukentėjusioji V. S. teismo posėdyje parodė, kad tuo metu J. M. bute draugės kvietimu ji šventė 3-4 dienas ir pats A. 2 dienas su jais kartu. Buvo ir A. L.. Toliau visi išgėrinėjo. Jos vaiką išvežė A. draugas pas močiutę. J. jau miegojo, kai įvyko konfliktas su A., kuris norėjo, kad ji jam pačiulptų tą vietą, o ji nesutiko. A. pasakė: „išeik iš čia“. Ji pasiėmė batus ir sėdėdama ant čiužinio norėjo apsiaut juos, kai A. tuo metu čiupo jai už plaukų dešinėje galvos pusėje, ištempė iš kambario į koridorių apie porą metrų ir dar auskarą nutraukė jai šio tampymo metu. Tuo metu pradėjo rėkti: „paleisk mane“, bet jis vis tiek tampė ją, jai skaudėjo. Tuo metu neišlaikė lygsvaros ir nugriuvo ant dešinio šono, susimušė, buvo ir mėlynės. Visa tai matė A. L., o M. tuo metu miegojo. Tik kai L. pasakė „paleisk tu ją, kad nerėktų“, A. paleido jos plaukus koridoriuje. Nežino, dėl ko A. taip pasielgė, nes konflikto su juo nebuvo. Matyt, A. norėjo, kad ir jam pačiulptų ji tą vietą. Tuomet ji išėjo iš buto. Nepažįstama kaimynė iš 4-to aukšto pamatė ją apsiverkusią, sakė: „kviesk pareigūnus“ ir iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, viską papasakojo jiems, o kai atsisėdo į tarnybinį automobilį, pastebėjo, kad nėra auskaro, ir tik kitą rytą besišukuodama, pamatė išrautų plaukų kuokštą, t. y. pasirodė plika vieta maždaug delno dydžio. Dėl to, civilinį ieškinį palaiko, prašo teismo priteisti 20 Eur dėl medikamentų, nes pirko vaistus nuo skausmo ir 180 Eur už prarastą auskarą, kuris taip ir neatsirado. Prašo ir neturtinės žalos 4000 Eur sumai. Kadangi iš fondo man yra atlyginta 1400 Eur suma, todėl ta suma mažina savo reikalavimą. Plaukai iki šiol pilnai neataugę, toje vietoje yra plikumas.
Liudytojas A. L. teismo posėdyje patvirtino, kad kaltinamasis yra jo sesers vyras, ir parodė, kad tądien, galimai kaltinime nurodytu metu, jis, J. M., A. ir V. S. vartojo alkoholį pas J., adresu - (duomenys neskelbtini). V., jau visą savaitę po bendrabutį besitrankiusi, laiptinėje miegojusi, pas J. atėjo jau būdama neblaivi ir ji praleido su jais apie porą valandų, jie vartojo alkoholį. Kartu buvo ir jos vaikas, bet jie sureguliavo, kad vaiką išvežtų iš tos vietos. Tuo metu jie apsižodžiavo su V., nes ji išgėrusi pradeda „durniuoti“, t. y. elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nesąmones. Jie nebenorėjo daugiau klausytis jos visokių nesąmonių, J. tuo metu miegojo, todėl nusprendė ją išprašyti iš J. namų, t. y. jis pats padėjo jai atsikelti nuo čiužinio, padavė jai batus, pasakė: „eik iš čia, būk maloni“, ji apsimovė batus ir A. ją išlydėjo, prilaikęs ją iš nugaros, kad ji nenugriūtų, nes ji buvo visiškai girta, svirduliavo. V. išprašoma buvo nepatenkinta, jai tas nepatiko, tačiau tam ji nesipriešino, tik rėkė laiptinėje, kodėl ji išvaryta, nes jai nėra kur dėtis. Viskas buvo tvarkingai, jokio smurto ar suėmimo jai už plaukų nebuvo, kaip ir nebuvo jokio konflikto tarp V. ir A. Nors gėrė visą naktį stipriuosius gėrimus, bet šias aplinkybes gerai pamena. Taip pasielgė, kadangi J. yra jo draugas ir jis su A. atėjo pas J. į svečius, tai nematė priežasties išeiti iš draugo namų, kai V. nėra J. draugė ir buvo atėjusi tik vartoti alkoholio. Po kiek laiko atvyko pareigūnai, tačiau nežino dėl ko, nes ant V. jokių sužalojimų nebuvo. Dėl to, mano, kad ji apkalba juos.
2025 m. vasario 6 d. asmens apžiūros protokolas ir jo priedas fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad vizualiai apžiūrima nukentėjusioji V. S.. Jos dešinėje galvos pusėje matyti, kad nėra dalies plaukų. Daugiau sužalojimų nematyti. (t. 3, b. l. 3-5; 6-8).
2025 m. vasario 6 d. asmens apžiūros protokolas ir jo priedas - fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad ant V. S. dešinės kojos, ties keliu matosi kraujosruva - mėlynė. Ant dešinės kojos blauzdos matosi kraujosruva - mėlynė (t. 3, b. l. 9-11; 12-14).
Neblaivumo tikrinimo alkoholio matuokliu nuotraukos, kuriose užfiksuotas, kad V. S. 2025 m. sausio 28 d. alkoholio matuokliu „ARRK-0076“ 17.34 val. nustatytas 3.02 prom. neblaivumas, o 17.38 val. A. J. - 3.09 prom. neblaivumas (t. 3, b. l. 1, 2).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. kovo 3 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad V. S. objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta. Nesant objektyvių kūno sužalojimo požymių nėra ir objektyvaus pagrindo sveikatos masto įvertinimui (t. 3, b. l. 20-21).
BPC skambučio garso įrašas, saugomas kompaktiniam diske 3 bylos tome ir 2025 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota BPC skambučio garso įrašo apžiūra. Atidarius garso įrašą girdisi pokalbis tarp pranešėjos V. S. (toliau - VS) ir BPC operatoriaus (toliau - o): o - vienas vienas du. VS - laba diena. o - sveiki. VS - noriu policiją iškviesi. o - kokiu adresu? VS - (duomenys neskelbtini). o - (duomenys neskelbtini) kokiam mieste? VS- (duomenys neskelbtini). o - (duomenys neskelbtini). Čia privatus namas? ar butas yra? VS - antra laiptinė, o - antra laiptinė. Čia laiptinėje reikia policijos? ar bute kažkuriam? VS - aš jiems parodysiu kur. o - antra laiptinė. Durų kodas yra į laiptinę užeit? alio? Kalbėkite? girdisi šalia kalbanti moteris (toliau M), kurios operatorė paprašo paimti telefoną ir aiškiai viską pasakyti. M - čia, žinokit, (duomenys neskelbtini) bute moterį sumušė. o - o kas ten sumušė? Sugyventinis, vyras, draugas? Moteris paklausia V. kas ją sumušė. Girdisi, kad V. atsako, kad A. Moteris tai pakartoja operatoriai. o - tas A. kas yra? Vyras? Sugyventinis? Draugas? Moteris to paties paklausia V. M- niekas. Tiesiog sumušė ją. Išpešė plaukų, žinokit, kuokštą. o - prieš kiek laiko sumušė? M - prieš kiek laiko sumušė? (klausia V.). Vat nesenai. o - o kur dabar mušeika? M - kur dabar jie yra? (klausia V.). Bute. o - o ten durų kodas į laiptinę yra koks nors? M - ne, nėra. o - o medikų reikia? M - bet žinokit aš jos nepaliksiu. Ir jinai, žinokit, toli gyvena, ją reikia namo parvežti, autobusų nebėra. o - supratau, tai atvyks policija, o dabar ar greitoji reikalinga? M - Ar reikia greitosios? (klausia V.). Ne, nereikia. o - nereikia. Kaip jos vardas ir pavardė? M - mano, tai žinokit, aš gal nesakysiu. o- ne, tai jos. M - koks jūsų vardas (klausia V.). V. S.. Jinai (duomenys neskelbtini) gyvena. o - jūs su ja lauksit kartu, taip? M - na aš bijau, kad ją vėl nemuštų. Ją norėjo išprievartaut. o - supratau, gerai, laukit, perduosiu policijai. M - gerai. o - jei dėl medikų apsispręs, kad vis tik reikia, skambinkit pakartotinai. M- gerai. o - viso gero (t. 3, b. l. 42-44).
Policijos pareigūnės kūno kameros užfiksuotas vaizdo įrašas „PSS-20250128-171902UTC+0200", saugomas byloje 3 tome, ir 2025 m. vasario 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota šio vaizdo įrašo apžiūra. Pareigūnės įeina į laiptinės vidų. Laiptinėje ant laiptų matosi sėdinti moteris. Moteris tamsiais plaukais, plaukai netvarkingai surišti, apsirengusi striuke, kaklas apvyniotas šaliku, ausyse įvertų auskarų nėra. Pareigūnė paprašo moters papasakoti, kas atsitiko. Moteris pasakoja „buvom mes apačioj. Už plaukų mane tempė". Pareigūnė paklausia, kas ją tempė. Moteris atsako, kad A., o jo pavardės nežino. Pareigūnė paklausia, ar kartu su juo vartojo alkoholį. Moteris atsako, kad pas M. bute, antrame aukšte, kartu vartojo alkoholį ir, kad A. turi būti tame bute. Pareigūnė dar kartą paklausia, kas buvo. Moteris pasakoja, kad paėmė ją už plaukų, dėl to, kad ji nepačiulpė ir ją už plaukų tempė, iš buto išvijo. Moteris pasako, kad jai skauda ir parodo į galvos dešinę pusę, kad ji turi pretenzijų ir rašys pareiškimą. Moteris kartu su pareigūnėmis nueina iki buto. Prie buto durų ateina moteris, kuri sakosi esanti buto savininko močiutė. Į buto vidų įeina pareigūnės. Kambaryje matosi vienas miegantis vyras, vienas vyras sėdi ant čiužinio, kitas vyras stovi kambaryje. Pareigūnė pravėrusi duris paklausia moters, kuris vyras. Moteris pasako, kad tas, kuris stovi. Pareigūnė paklausia, kas įvyko bute. Stovintis vyras atsako, kad nieko nebuvo. Vyras teigė, kad jie išgėrinėja kelinta diena. Pareigūnė į buto vidų pakviečia moterį. Moteris įėjusi į buto vidų, pirštu parodo į stovintį vyrą, pasako, kad šitas ir kad bute buvę kiti vyrai viską matė. Moteris sako sėdinčiam vyrui, kad |tu A., matei, kaip jis mane už plaukų tampė". Sėdintis vyras atsako, kad tokie dalykai nesimatė. Stovintis vyras moteriai sako, kad ji vakar buvo atėjusi ir „bonkę“ atnešusi. Moteris teigia, kad šiandien jie visi čia buvo. Sėdintis vyras moteriai pasako, kad ji pati nebežino, ką kalba. Moteris sako, kad jie visi meluoja. Sėdintis vyras kalbasi su moterimi, paklausia jos, kodėl ji taip elgiasi, kad vakar gėrė, už tai kad nebedavė alkoholio ir išvijo? Moteris atsako, kad ne dėl to. Moteris pasakoja, kad ji ką tik iš šito buto išėjo, o tas vyras ją už plaukų tampė. Pareigūnė patikrina asmenų neblaivumus. Moteris sako stovinčiam vyrui, kad jis ją už plaukų tampė. Vyras atsako, kur tada jos plaukai. Buto savininko močiutė paprašo iš jos anūko buto išprašyti visus kitus asmenis, kad bute būtų ramybė (t. 3, b. l. 45-49).
Visi prieš tai išvadinti bylos duomenys šiame nusikalstamos veikos epizode gauti, laikantis įstatymo reikalavimų, jie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais. Šių ištirtų įrodymų visuma nuosekliai pagrindžia kaltinimo šiame nusikalstamos veikos epizode nurodytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, faktines aplinkybes, t. y. kaltinamasis A. J. 2025 m. sausio 28 d., apie 17.00 val., bute, adresu - (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, suėmęs sėdinčiai nukentėjusiajai V. S. už plaukų, ją apie 2 metrus tempė grindimis, temdamas išrovė kuokštą plaukų, taip sukėlė nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą. Tuo tarpu nors kaltinamasis A. J. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo šiame epizode padarymo nepripažino, neigė tempęs šią nukentėjusiąją grindimis už plaukų, tokiu būdu išrovęs kuokštą jai plaukų, ir nurodė, kad nukentėjusioji tiesiog jį apkalba galimai dėl jos išvarymo iš J. M. buto. Vis dėl to, tokius kaltinamojo parodymus, jam neigiant savo kaltę, padarius aptariamą nusikaltimą šio nukentėjusiosios atžvilgiu, teismas vertina, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teismas, pripažindamas kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, šiame nusikalstamos veikos epizode įrodyta, remiasi byloje esančia teismo ištirtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju teismas, visų pirma, vertina pačios nukentėjusiosios V. S. parodymus, kurie dėl esminių kaltinime nurodytų aplinkybių šiame nusikalstamos veikos epizode yra visiškai nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu ir atitinka kitą byloje esančią medžiagą, t. y. ši nukentėjusioji nuosekliai posėdyje parodė, kaip kaltinamasis A. J., ją varydamas lauk iš J. M. buto, čiupo jai už plaukų dešinėje galvos pusėje, ištempė iš kambario į koridorių apie porą metrų, ji pradėjo rėkti: „paleisk mane“, jai skaudėjo, bet jis vis tiek tampė ją, taip pat ji neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo ant dešinio šono, susimušė, o jos plaukus paleido tik koridoriuje, ir iš karto po to, ji su kaimynės pagalba iškvietė policiją, pareigūnams viską papasakojo ir tik kitą rytą pamatė išrautų plaukų kuokštą bei pasirodė plika vieta galvoje maždaug delno dydžio. Tokius parodymus ši nukentėjusioji davė ir ikiteisminio tyrimo metu ir jos nurodytos esminės įvykio aplinkybės yra nuoseklios visos baudžiamojo proceso metu. Taip pat esmines šio įvykio aplinkybes nukentėjusioji analogiškai nurodė iš karto po įvykio tiek skambučio BPC pokalbio metu, tiek ir atvykusiems policijos pareigūnams, t. y. BPC skambučio garso įrašas, saugomas kompaktiniam diske 3 bylos tome, ir 2025 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota BPC skambučio garso įrašo apžiūra, taip pat ir policijos pareigūno kūno kameros užfiksuotas vaizdo įrašas „PSS-20250128-171902UTC+0200", saugomas byloje 3 tome, ir 2025 m. vasario 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota šio vaizdo įrašo apžiūra – iš visų šių duomenų matyti, kaip ši nukentėjusioji iš karto po įvykio ne tik nurodo BPC pokalbio metu ir policijos pareigūnams, kaip jai buvo neseniai sukeltas fizinis skausmas (tempiama už plaukų), bet ir nurodomas atsakingas už tai asmuo – kaltinamasis A. J.. Taip pat ir 2025 m. vasario 6 d. asmens apžiūros protokolai ir jo priedai – fotonuotraukos nuosekliai patvirtina nukentėjusiajai V. S. padarytus sužalojimus ant jos kūno, kurie atitinka pačios nukentėjusios nurodytas aplinkybes, t. y. vizualiai apžiūrint šią nukentėjusiąją, jos dešinėje galvos pusėje matyti, kad nėra dalies plaukų, dešinės kojos, ties keliu matosi kraujosruva – mėlynė. Juolab iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam nustatytas sunkus girtumas, kas objektyviai susilpnina asmens galimybes tinkamai ir adekvačiai vertinti bei reaguoti į aplinką, o tai taip pat sustiprina kaltinimo šiame epizode pagrįstumą. Be to, tam tikras esmines nukentėjusiosios V. S. nurodytas aplinkybes apie įvykį patvirtino ir liudytojas A. L., kurio parodymais teismas turi pagrindo abejoti dėl jo giminystės ryšių su kaltinamuoju, tačiau jais remiasi tik tiek, kiek tai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Šiuo atveju nors šis liudytojas ir neigė, matęs smurtinius kaltinamojo veiksmus šios nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau kartu teismui patvirtino ir svarbias įvykio aplinkybes, kurios atitinka kitus įrodymus, t. y. įvykio metu nukentėjusioji elgėsi neadekvačiai, „kalbėjo nesąmones“, dėl ko jų iniciatyva ji buvo išprašyta iš J. M. buto, būtent kaltinamasis ją išlydėjo lauk, dar patvirtino, kad buvo ir fizinis kontaktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusios, ranka jam prilaikant iš nugaros nukentėjusiąją. Taip pat ir šio liudytojo nurodytos aplinkybės ganėtinai prieštaringos, t. y. ši nukentėjusioji išprašoma buvo nepatenkinta, rėkė net ir laiptinėje, tačiau ji nesipriešino jos priverstiniam išvarymui iš minėto buto, taip pat teigiama, kad nebuvo fizinio smurto prieš šią nukentėjusiąją, tačiau fizinis kontaktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusios buvo, po kurio atvyko policija ir nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai. Taigi, šio liudytojo parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek tai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Dėl to, susiejus byloje surinktus ir prieš tai aptartus tiesioginius ir netiesioginius bylos įrodymus į vientisą loginę įrodinėjimo grandinę, nekyla abejonių dėl kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų nukentėjusiosios V. S. atžvilgiu. Dėl to, teismas visais prieš tai aptartais įrodymais remiasi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo atžvilgiu.
Tuo tarpu paties kaltinamojo A. J. parodymus, kaip jau minėta, teismas vertina, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra svarus pagrindas abejoti tokių parodymų patikimumu, juose esant nemažai prieštaravimų, neaiškumų ir neatitikimų kitai bylos medžiagai. Visų pirma, pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė skirtingas buvusio įvykio versijas, t. y. policijos pareigūnės kūno kameros užfiksuotame vaizdo įraše „PSS-20250128-171902UTC+0200" matyti, kaip kaltinamasis iš karto po įvykio iš pradžių neigė policijos pareigūnams, kad nukentėjusioji V. S. buvo minėtame bute tądien, vėliau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis ne kartą apklausų metu nurodė, kad nukentėjusioji pati iš buto išėjo ir ji pati galimai buvo pasakiusi policijai, kad ją kažkas išvarė iš buto, kai tuo tarpu teismo posėdį jau buvo nurodytos visiškai kitos įvykio aplinkybės, t. y. pats kaltinamasis savo iniciatyva, siekdamas išvengti konflikto, išprašė nukentėjusiąją iš buto, ir patvirtino apie buvusį fizinį kontaktą tarp jo ir nukentėjusios, kuomet jai nenorint išeiti iš buto, ją pastūmėjo pro duris, uždėjęs ranką jai ant nugaros. Būtent šios naujai nurodytos kaltinamojo aplinkybės yra svarbios, nes jos pagrindžią sužalojimų atsiradimo pas šią nukentėjusiąją aplinkybes. Be to, paties kaltinamojo parodymuose yra prieštaravimų, t. y. nors kaltinamajam nepatiko nukentėjusiosios elgesys, vystėsi konfliktinė situacija, jis pats buvo sunkiai apgirtęs, tačiau jos atžvilgiu nesmurtavo, taip pat nors nukentėjusioji nenorėjo išeiti iš būto, tačiau pakako jos pastūmėjo pro duris, uždėjus ranką jai ant nugaros. Juolab bylos įrodymų visuma patvirtina, kad būtent po šio fizinio kontakto tarp šių asmenų atsirado sužalojimai ant nukentėjusios ir buvo iškviesta policija. Dėl to, kaltinamojo parodymais teismas vadovaujasi tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje esančiu įrodymus.
Taigi, susiejus byloje surinktus ir prieš tai aptartus tiesioginius ir netiesioginius bylos įrodymus į vientisą loginę įrodinėjimo grandinę, nekyla abejonių dėl kaltinamojo A. J. atliktų smurtinių veiksmų nukentėjusiosios V. S. atžvilgiu fakto. Dėl to, teismas visais prieš tai aptartais įrodymais remiasi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo A. J. atžvilgiu šiame nusikalstamos veikos epizode. Taigi, teismas, remdamasis prieš tai išdėstytais duomenimis, konstatuoja, kad kaltinamasis A. J. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jo atlikti veiksmai atitinka šios veikos sudėtį ir yra kvalifikuoti teisingai, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o ją sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, teismas nustatė, kad kaltinamasis naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė, būdamas pilnametis, o praeityje jau teistas už tyčinius nusikaltimus, įskaitant ir smurtinius nusikaltimus, ankstesni teistumai neišnykę ir nepanaikinti, o nusikalstamo elgesio jis nebuvo linkęs keisti net po jam anksčiau paskirtų bausmių, atlikimo ir šios aptartos aplinkybės teismui sudaro pagrindą A. J. pripažinti recidyvistu (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 dalis) ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Sprendžiant kaltinamojo A. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jam skirtinos bausmės rūšį ir dydį už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, teismas vertina tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika buvo sukeltas tik fizinis skausmas be sveikatos sutrikdymo požymių. Kaltinamojo atžvilgiu nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos dvi ją sunkinančios aplinkybės. Taip pat teismas vertina ir kaltinamojo A. J. asmenybę neigiamai apibrėžiančius bylos duomenis, t. y. jis anksčiau jau penkis kartus buvo teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, įskaitant ir labai sunkų smurtinį nusikaltimą ir paskutinį kartą – už nesunkius smurtinius nusikaltimus, tačiau šiuo metu galiojantys teistumai yra pagal paskutinius tris teismo procesinius sprendimus, jam ne kartą anksčiau taikytos arešto bei terminuoto laisvės atėmimo bausmės esminės įtakos jo elgesiui nepadarė, kadangi jis vėl nusikalto smurtaudamas, nepraėjus nei keliems mėnesiams nuo jo išregistruotas iš prabuojamo asmens duomenų registro, taip pat ir administracine tvarka jis yra nuolat baudžiamas už įvairaus pobūdžio nusižengimus, paskirtų baudų nemoka (t. 3, b. l. 92-97), registruotas (duomenys neskelbtini) ir jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 102-104), tačiau nėra duomenų, kad tokia aplinkybė galėtų turėti įtakos veikos padarymui. Šiuo metu nedirbantis, bet registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena su A. J. ir augina 5 vaikus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad kaltinamąjį A. J. galima pataisyti, tik paskiriant jam tokią pat griežtos rūšies bausmę kaip ir anksčiau taikyta bausmė. Dėl to, teismas, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose, remdamasis visomis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam A. J. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskiriant BK sankcijose numatytą griežčiausios rūšies bausmę – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė parinktina trumpesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis. Taigi, būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė visiškai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Kaltinamasis A. J. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. sausio 29 d., 6.50 val. iki 2025 m. sausio 30 d., 14.04 val. (2 paras), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, 1 laikino sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis, įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.).
Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tuo tarpu pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Vis dėlto, pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, kaltinamojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir kt. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-132-942/2016, 2K-372-697/2017). Kartu pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208/2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, vertinant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymo galimybę kaltinamajam A. J., teismas vertina minėtus bylos duomenis, apibrėžiančius jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, t. y. jis yra kaltinamas, padaręs vieną sunkų nusikaltimą, nusikalstama veika buvo sukeltas tik fizinis skausmas, o toks kaltinamojo nusikalstamas poelgis buvo daugiau spontaniškas, tinkamai nepagalvojus apie galimas tokio elgesio pasekmes. Taip pat teismas vertina tai, kad kaltinamasis A. J. už tokio pobūdžio smurtinį nusikaltimą teisiamas antrą kartą, jam ir anksčiau buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jis naujai nenusikalto, todėl nėra duomenų, kad skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nebūtų efektyvi priemonė paveikti kaltinamąjį ir šiuo atveju. O taip pat vertintina ir tai, kad kaltinamasis turi palankias resocializacijos galimybes, kadangi gyvena su nukentėjusiąja A. J. ir augina 5 vaikus, o jo nepakeičiamą pagalbą šeimai patvirtino ir pati A. J. posėdyje. Dėl to, siekdamas tinkamai individualizuoti bausmę, teismas sprendžia, kad kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės neigiamai paveiktų jo tolimesnes resocializacijos galimybes, būtų neproporcingas ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Darytina išvada, kad realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas šiam kaltinamajam būtų per griežta bausmė, o pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai. Dėl to, teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo padarytai veikai, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo. Šie ir kiti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir pakanka jam paskirti konkrečius įpareigojimus su intensyvia priežiūra, kas ribotų nuteistojo elgesį ir kartu turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Remiantis tuo, kaltinamajam A. J. paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu vidutiniam terminui (2 metams). Taip pat kaltinamajam skirtina intensyvi priežiūra – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu kaltinamąjį: 1) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, 2) laikytis nustatytos dienotvarkės: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, mokslu (BK 75 straipsnio 5 dalis; įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.). Kartu kaltinamajam skirtini ir bausmės tikslus padėsiantys pasiekti šie įpareigojimai viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kurie numatyti BK 75 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.): 1) įpareigojimas dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), 2) įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas), 3) įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas); 4) įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 4 d. yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašoma jai priteisti 200 Eur dydžio kompensaciją už nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir 4000 Eur dydžio kompensaciją – už neturtinę žalą (t. 2, b. l. 171-173). Be to, teismui pateiktas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. (1.34 Mr) 7R-887 (t. 2, b. l. 177-181), iš kurio matyti, kad yra išmokėta šiai nukentėjusiajai 1400 Eur dydžio suma jos patirtos nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos kompensavimui avansu ir šia apimtimi yra mažinama civiliniu ieškiniu prašomos priteisti suma atlyginti jos patirtą neturtinę žalą.
Civilinio ieškinio reikalavimą dėl 200 Eur dydžio kompensacijos dėl nusikalstama veika padarytos turinės žalos atlyginimo ieškinyje nukentėjusioji grindė tuo, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, gydytojui rekomenduojant, ji pirko medikamentus skausmui malšinti ir viso tam išleido 20 Eur. Tuo tarpu likusi 180 Eur suma reikalaujama priteisti jai, kadangi įvykio metu smurtinius veiksmus, kaltininkui atliekant į galvos dešiniąją sritį, iš dešinės ausies iškrito jai auksinis auskaras, o vieno nešioti ji nebegali, todėl vienas likęs auskaras yra bevertis. Atsižvelgus į tai, kad dėl kaltininko veiksmų prieš ją ji patyrė tokią žalą, jai turi būti atlyginta ši žala, o abu auskarai kainavo 180 Eur sumą.
Dėl šio civilinio ieškinio reikalavimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą teismas pažymi, kad į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Tuo tarpu BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Taigi, sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas nukentėjusiosios V. S. civilinio ieškinio reikalavimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, teismas kreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, ar nukentėjusios buvo apskritai įsigyta medikamentų skausmui malšinti, kokie tai medikamentai ir kokia jų kaina. Tuo tarpu dėl 180 Eur sumos priteisimo už konflikto metu galimai prarasto vieno auksinio auskaro priteisimo teismas vertina tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama dėl šio daikto galimo pasisavinimo, o nagrinėta tik nusikalstama veika, susijusi su smurtiniais veiksmais prieš nukentėjusiąją ir jai sukeltu fiziniu skausmu, dėl ko toks civilinio ieškinio reikalavimas nėra susijęs su nagrinėta nusikalstama veika. Juolab byloje nebuvo tirtos aplinkybės ir aiškintasi, kokiu būdu buvo prarastas nukentėjusiajai priklausantis auskaras, o ir pats ieškinio reikalavimas priteisti visą 180 Eur sumą, kuri lygi abiejų nukentėjusios auskarų vertei, nors prarastas tik vienas auskaras, taip pat neatsižvelgiant į jų nusidėvėjimą – reikštų nukentėjusios galimą nepagrįsta praturtėjimą. Remiantis tuo, civilinio ieškinio dalis dėl reikalavimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Tuo tarpu civilinio ieškinio reikalavimą dėl 4000 Eur dydžio kompensacijos už nusikalstama veika padarytą neturinę žalą ieškinyje nukentėjusioji V. S. grindė tuo, kad prieš ją smurtautojas buvo itin žiaurus, be jokios dingsties suėmęs už galvos plaukų taip stipriai juos tempė, kad ji parkrito ant grindų ir užsigavo atsitrenkimo į grindis kūno vietas, o suimtų plaukų kuokštas tiesiog buvo išrautas. Galvos plaukuotoje dalyje liko šviesus plaukais nepadengtas didelis plotas, kuris ypač matomas esant tamsiems plaukams, todėl ji jaučia diskomfortą bendrauti su kitais asmenimis ir dėl šio estetinio trūkumo, į lauką eina tik užsidėdama kepurę. Be to, pažeistą galvos dalį tebeskauda. Dėl patirtų sužalojimų ji turėjo atsisakyti savo suplanuotų darbų, laisvalaikio, jautė ypatingus nepatogumus, negalėjo rodytis viešumoje ir dar ji jaučia pažeminimą, nes smurtauta buvo stebint pašaliniams pažįstamiems asmenis, dėl ko sutriko jos įprastas bendravimas, nes prisiminimai apie įvykio metu išgyventas neigiamas emocijas vis dar sukelia slogias emocijas. Tuo tarpu kaltininkas dėl padarytų sužalojimų visiškai nesirūpino, jos sveikata nesidomėjo, žalos jokios neatlygino, o kaltę dar ir neigia. Dėl to, prašoma priteisti iš suma nėra per didelė, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs skausmo sukėlimu, yra neišvengiamai lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Šiuo atveju nukentėjusioji V. S., patyrusi smurtinį fizinį poveikį, po kurio jai buvo sukeltas fizinis skausmas - patyrė ir dvasinius išgyvenimus, kurie taip pat turi būti vertinami, nustatant padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia dar į tai, kad nusikalstama veika, nukentėjusiajai išraunant dalį galvos plaukų, buvo sukeltas reikšmingas fizinis skausmas, jos teigimu, buvo vartojami vaistai nuo skausmo ir po įvykio vis dar juntami liekamieji reiškiniai, susiję su diskomfortu bendrauti su kitais asmenimis dėl estetinio trūkumo (galvos srityje nesant plaukų dalies). Vis dėl to, teismas kreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių galimus sunkesnius padarinius jos sveikatai, dėl kurių nukentėjusioji ilgą laikotarpį turėtų patirti neigiamus išgyvenimus, o daugiausiai tai yra siejama su patirtu diskomforto, paradus dalį plaukų, bei neigiamomis emocijomis po įvykio. Be to, teismų praktikoje neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų Eur iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375-1073/2018, 2K-347-976/2018, 2K-58-693/2019, 2K86-628/2020, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-236-495/2021, 2K-142-303/2021 ir kt.). Taigi, atsižvelgus į šias aplinkybes, nukentėjusiajai V. S. sukelto fizinio skausmo pobūdį, trukmę ir lokalizaciją, į teismų praktiką panašiose bylose, taip pat įvertinus kaltinamojo tyčinę kaltės formą, jo sunkią turtinę padėtį (jis nedirbantis ir šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, turi išlaikytinių, byloje nėra duomenų apie jo turimą kokį tai turtą ir kitas gaunamas pajamas), kas riboja jo galimybę atlyginti padarytą žalą, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais - teismas mano, kad yra pagrindas nukentėjusiosios V. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo 1000 Eur sumą šiai nukentėjusiajai jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, likusią civilinio ieškinio reikalavimo dalį atmestus. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajai sukeltų padarinių.
Kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 30 d., 2025 m. kovo 13 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (t. 2, b. l. 125-127; t. 1, b. l. 175-178; t. 3, b. l. 126-129) paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Taip pat BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios V. S. atstovas advokatas Irmantas Ruželė prašo teismo priteisti iš kaltinamojo šios nukentėjusiosios patirtas išlaidas teisinei pagalbai ir pateikia teismui 2025 m. balandžio 10 d. grynų pinigų priėmimo kvitą Nr. 1205657, patvirtinantį 1000 Eur dydžio išlaidas advokatui (t. 4, b. l. 42), kurios pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą viso baudžiamojo proceso metu. Teismas pažymi, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o tai yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamojo byloje teismas, spręsdamas dėl nuketėjusiosios V. S. patirtų procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, vertina padarytos nusikalamos veikos šios nukentėjusios atžvilgiu pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir jos apimtį, ilgesnę teisinės pagalbos teikimo trukmę (nukentėjusiajai buvo atstovaujama ir ikiteisminio tyrimo metu), patenkintą ieškinio dalį, sprendžia, kad ši prašoma priteisti išlaidų suma atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms, todėl visa nukentėjusiosios patirtų procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai.
Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį – 23,94 Eur. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir turi būti priteisiamos iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau teismas atsižvelgia į jau prieš tai aptartą kaltinamojo A. J. sunkią turtinę padėtį, t. y. jis nedirba ir registruotas Užimtumo tarnyboje, turi išlaikytinių, byloje nėra duomenų apie jo turimą kokį tai turtą ir kitas gaunamas pajamas, juolab iš kaltinamojo yra priteistos ir nemažos piniginės sumos nukentėjusiajai, todėl teismas priima sprendimą šių proceso išlaidų nepriteisti iš kaltinamojo (BPK 105 straipsnio 5 dalis).
Daikto, turinčio reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas tokiu būdu: su baudžiamąja byla pateiktas kompaktinis diskas, kuriame yra pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai ir BPC skambučio garso įrašais, paliktinas toliau saugoti prie bylos, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, 307, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, A. J. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2025 m. sausio 29 d., 6.50 val. iki 2025 m. sausio 30 d., 14.04 val. (2 laikino sulaikymo paros), 1 lakiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), nurodant, kad intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu A. J. privalo: 1) dėvėti elektronini? stebėjimo įtaisą?, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, mokslu; taip pat paskiriant A. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį šiuos įpareigojimus: 1) įpareigojimą dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas; įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.); 2) įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant 6 (šešių) mėnesių įpareigojimo vykdymo terminą (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas; įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.); 3) įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas; įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.); 4) įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas; įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. J. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis, baudžiamąją bylą, kurioje A. J. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nutraukti dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. J., padariusį nusikaltimą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, pripažinti recidyvistu (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 dalis).
Nukentėjusiosios V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. J. nukentėjusiajai V. S. 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio sumą jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Priteisti nukentėjusiajai V. S. iš A. J. 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 85 ct) sumą atlyginti atstovavimo išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti.
A. J. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 30 d., 2025 m. kovo 13 d. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti tokiu būdu: su baudžiamąja byla pateiktą kompaktinį diską, kuriame yra pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai ir BPC skambučio garso įrašai, palikti toliau saugoti prie bylos, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.