- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-1782-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13317-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Rita Kisielienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- L. V.
- Trečiasis asmuo
- M. V.
- Kategorijos
- 3.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Ritos Kisielienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1185-930/2018 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui L. V. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo M. V., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. V. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nepilnamečio vaiko M. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką numatant, kad jis bendrauja su vaiku kiekvieną antradienį ir trečiadienį, lyginių metų savaičių savaitgalį, 14 kalendorinių dienų iš eilės vaiko vasaros atostogų metu, pavasario atostogų nelyginiais metais ir rudens atostogų lyginiais metais metu, antrą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, o nesant galimybės bendrauti numatytu laiku, apie tai informuojant prieš 2 darbo dienas; priteisti iš atsakovo po 768 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui; priteisti 3 685,52 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą; pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bendra daline šalių nuosavybe arba pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertės padidėjimą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe; pripažinti žemės sklypus su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) bendra daline nuosavybe arba bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti nurodytą turtą, priteisiant ieškovei 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį turto; ieškovei natūra priteisti: 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 2/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 118 164,97 Eur dividendų; atsakovui natūra priteisti: 1/3 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo 1 351 154,33 Eur kompensaciją; palikti iki santuokos turėtą pavardę; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Apie tris metus iki santuokos sudarymo šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, buvo kartu deklaravę gyvenamąsias vietas, kūrė verslo planus, skyrė tam savo asmenines ir bendras lėšas. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. V.. Atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu tapo šiurkštus, jis ištisus mėnesius vartodavo alkoholį, įžeidinėjo ir terorizavo ieškovę, kėlė konfliktus, nesirūpino šeima, reikalavo išsikraustyti iš šeimos namų, panaudojo ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas. Toks elgesys kėlė neigiamus išgyvenimus, stresą. Šeima kartu gyveno iki 2014 m. birželio 26 d., kol dėl atsakovo netinkamo elgesio ieškovė su vaiku buvo priversti išsikelti. Tokiu būdu buvo pažeista šalių sūnaus teisė į pilnavertę šeimą, dėl ko ieškovė labai išgyveno. Dvasinis sukrėtimas atsiliepė psichologinei būklei. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, atsakovo elgesį, į tai, kad šalys kartu išgyveno 10 metų, iš atsakovo ieškovė prašė priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nuo pat sūnaus gimimo rūpinosi sūnumi, vaikas gyveno su ja, jų ryšys labai artimas, taigi vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu padarytų žalos vaiko psichologinei būsenai, raidai. Ieškovė neprieštaravo, kad atsakovas kuo daugiu bendrautų su vaiku, tačiau pažymėjo, kad atsakovas nesilaikė susitarimų dėl bendravimo tvarkos, kas sukėlė nepatogumų ieškovei ir neigiamų išgyvenimų vaikui. Po apsilankymų pas atsakovą vaikas būdavo nepasiruošęs mokyklai. Iki išsikeliant iš šeimos namų, atsakovas prie vaiko poreikių prisidėdavo maksimaliai, tačiau išsikėlus pareigos išlaikyti vaiką tinkamai nevykdė, nors buvo sutikęs vaiko išlaikymui mokėti po 2 000 Lt per mėnesį. Vaikas sparčiai auga, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga 777 Eur, papildomai po 1 740 Eur per metus aprangai. Dar 6 235 Eur reikalingi baldams, remontams, įrangai, dviračiams iki vaiko pilnametystės. Vaikas turi plokščiapėdystės problemą, jam taip pat planuojama dėti dantų ir žandikaulio tiesinimo plokštelę, jis lanko „(duomenys neskelbtini)“ chorą, su kuriuo 3-4 kartus per metus važiuoja į užsienio keliones. Todėl iš viso vaiko poreikiams per mėnesį reikia skirti 1 152 Eur. Atsakovo gaunamos pajamos yra žymiai didesnės nei ieškovės, todėl jis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi ir teikti 2/3 jam reikalingo išlaikymo. Ieškovė vaiko priežiūrai turi skirti daugiau pastangų ir laiko nei atsakovas, kas sumažina jos galimybes daryti karjerą ir gauti didesnes pajamas, nukenčia jos verslas ir finansinė padėtis. Ieškovė dirba dviejose įmonėse, tačiau jos pelno negauna, ieškovės atlyginimas sudaro 130 Eur per mėnesį. Ieškovė nuomoja butą, tačiau iš nuomos gaunamas pajamas skiria kreditui dengti. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, jo turtinė padėtis gera, gyvena prabangų gyvenimą, neriboja savo poreikių. Atsakovas dirba dviejų įmonių direktoriumi, yra vienintelis labai pelningai veikiančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Jo pajamos nebūdavo mažesnės nei 2 900 Eur per mėnesį. Atsakovas naudojasi įmonės automobiliais, butais, kitu turtu ir paslaugomis. Nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios 2014 m. birželio 26 d. iki ieškinio padavimo teismui atsakovas vaiko išlaikymui pervedė 2 458,48 Eur, todėl yra susidaręs 3 685,52 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Dėl turto padalinimo ieškovė nurodė, kad šalys kartu apsigyveno 2005 metų rudenį, pradėjo vesti bendrą ūkį, prie kurio ieškovė prisidėjo iš savo atlyginimo. 2005 m. spalio mėn. ieškovė pastojo ir išėjo motinystės atostogų, tačiau faktiškai ir toliau dirbo bei gavo papildomas pajamas. Šios pajamos ir motinystės pašalpa buvo naudojamos bendrų poreikių tenkinimui. 2005 m. rugpjūčio 9 d. ieškovės tėvas padovanojo jai žemės sklypą su statiniais, kurį 2005 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė pardavė už 52 131,60 Eur. Ieškovė taip pat gavo pajamų iš jai priklausančių butų nuomos. Šiomis lėšomis ieškovė prisidėjo prie bendro ūkio, šeimos poreikių, atsakovo vardu registruotos įmonės veiklos pradžios, pertvarkymo, vystymo, vertės padidėjimo. Siekiant bendrų tikslų, bendru sutarimu, atsakovo individuali įmonė pertvarkyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vieninteliu akcininku buvo atsakovas. 2006 metais įmonė veiklos nevykdė, turto neturėjo. Veiklą pradėjo vykdyti 2007 metų antroje pusėje. Įmonei buvo skolinamos apyvartinės lėšos. Ieškovė 2007 m. rugpjūčio 16 d. paskolino atsakovui 8 733 Eur, 2007 m. spalio 29 d. – 7 240,50 Eur, 2007 m. gruodžio 27 d. – 5 792,40 Eur, 2008 m. kovo 12 d. – 2316,96 Eur, kuriuos atsakovas panaudojo įmonės veikloje. Šių lėšų atsakovas ieškovei negrąžino, nes buvo sutarta, kad jos bus skirtos įmonės veiklai, o įmonė veiks šeimos labui. Ieškovė pati dirbo tiek šioje, tiek dukterinėje įmonėje, rūpinosi jos ateitimi, veikla, dėjo visas pastangas jos vertės didinimui. Šalių santuokos metu įmonė įgijo daug turto, įmonės akcijų vertė – apie 1 935 500 Eur. Kadangi įmonė įsteigta šalims gyvenant kartu, jos akcijos pripažintinos šalių daline nuosavybe. 1 935 500 Eur įmonės vertė sukurta sudarius santuoką. Jei reikalavimas pripažinti įmonės akcijas daline nuosavybe būtų atmestas, bendra jungtine nuosavybe pripažintinas įmonės vertės padidėjimas. Iki santuokos įregistravimo, tačiau jau vedant bendrą ūkį, atsakovo vardu registruoti žemės sklypai su statiniais. Įgytų pastatų būklė buvo prasta, jų vertė prieš sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, siekė 1 860 Eur. Ieškovė prie turto įgijimo, išlaikymo prisidėjo gautomis pajamomis, turtas įgytas šeimos poreikiams tenkinti, panaudojant bendras lėšas. Žemės sklypas su statiniais įgytas likus porai mėnesių iki sūnaus gimimo, kiti sklypai – likus mažiau nei mėnesiui iki santuokos įregistravimo. Todėl turtas pripažintinas bendra daline nuosavybe. Bendro gyvenimo, santuokos metu, panaudojant bendras lėšas, pastatai restauruoti, sutvarkyti ir iš esmės pagerinti. Jų vertė šiuo metu siekia apie 80 000 Eur. Netenkinus prašymo pripažinti turtą bendra daline nuosavybe, jis pripažintinas bendra jungtine nuosavybe, santuokos metu jį pagerinus bendromis lėšomis ir darbu. Įregistravus santuoką šalys įgijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kuris registruotas bendra jungtine nuosavybe ir kurio vidutine vertė – 3 099 Eur. Santuokos metu ieškovė įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcijos registruotos ieškovės vardu. Įmonė veiklos nevykdo, joje dirba tik ieškovė, finansinė padėtis sudėtinga, todėl įmonės vertė – 1 Eur. Dalinant turtą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus jo gyvenamąją vietą nustatant su ieškove, dėl ko ji yra labiau socialiai pažeidžiama, esant geresnei atsakovo turtinei padėčiai, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą, būtina nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei 2/3 bendro turto. Viso dalintino turto vertė – 2 029 832 Eur. Ieškovei priteistina turto už 1 353 221,33 Eur. Atsakovui natūra priteistino turto vertė – 2 027 765 Eur, todėl ieškovei priteistina 1 351 154,33 Eur kompensacija. Ieškovė iki santuokos sudarymo yra gavusi kreditą butui įgyti. Butas įgytas iki santuokos sudarymo, registruotas ieškovės vardu, jos asmenine nuosavybe. Esant tokioms aplinkybėms, prievolė kreditoriui AB SEB nemodifikuotina. Kitų kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi. Santuokos metu atsakovui išmokėtos didelės sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dividendų. Jie buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti, atsakovo vardu registruotiems pastatams (duomenys neskelbtini) renovuoti. 2007 metais, 2008 m. kovo 12 d. ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas buvo suteikęs paskolas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendra paskolų suma – 243 482,39 Eur. Nuo 2007 metų įmonė yra grąžinusi atsakovui 309 393,20 Eur. 2010 – 2014 metais įmonė taip pat išmokėjo atsakovui dideles dividendų sumas. Jos taip pat naudotos šeimos poreikiams ir turto pagerinimui. Apie 2014 – 2015 metais išmokėtus dividendus ieškovei nebuvo žinoma, nors jie išmokėti santuokos metu. 2014 m. balandžio 2 d. atsakovui išmokėta 54 158,94 Eur dividendų, 2004 m. rugsėjo 17 d. – 49 235,40 Eur dividendų, 2014 m. spalio 27 d. – 54 158,94 Eur dividendų, 2014 m. gruodžio 22 d. – 78 776,65 Eur dividendų. Iš viso nurodytu laikotarpiu išmokėta 236 329,93 Eur. Nuo 2014 m. vidurio šalys gyveno atskirai, atsakovas gautų pinigų šeimos poreikių tenkinimui nepanaudojo, todėl ieškovei priteistina 1/2 nuo 2014 m. balandžio 2 d. išmokėtų dividendų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas L. V. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja tik ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo kaltės neatitinka tikrovės. Atsakovas yra dviejų gydymo įstaigų vadovas, piktnaudžiaudamas alkoholiu jis negalėtų tinkamai dirbti. Be to, atsakovas aktyviai sportuoja, yra pasiekęs aukštų rezultatų. Ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų, kad būtent atsakovas siekė tyčia sužaloti ieškovę. Ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto buvo pradėtas ir prieš ieškovę, tačiau taip pat nutrauktas. Santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės. Atsakovas siekė išsaugoti santuoką, tačiau ieškovė be jokio pagrindo 2014 m. birželio 26 d. išvyko su sūnumi gyventi į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Kadangi dėl santuokos iširimo nėra atsakovo kaltės, iš jo nepriteistina neturtinė žala ieškovei. Negali bendrauti su vaiku ieškovės nurodytomis dienomis dėl savo užimtumo. Sutiko bendrauti kiekvieną antradienį, trečiadienį ir nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų vaiko atostogų metu. Ieškovės nurodomas vaikui reikalingo išlaikymo dydis 3,5 karto viršija minimalią mėnesinę algą. Sūnus neturi ypatingų sveikatos ar kitų poreikių, kurie galėtų lemti didesnį išlaikymo dydį, vaikui pakaktų skirti 600 Eur per mėnesį. Atsiradus ypatingų stambių išlaidų atsakovas prisidėtų papildomai. Ieškovės pajamos yra apie 870 – 900 Eur. Atsakovas gauna 300 Eur atlyginimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 150 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, papildomai gauna 300 Eur pensiją. Jo pajamos mažesnės nei ieškovės. Lengvai realizuojamo turto atsakovas neturi. Sutiktų teikti vaikui išlaikymą lygiomis dalimis su atsakove – po 300 Eur per mėnesį. Atitinkamai ieškovės nurodytu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas būtų turėjęs skirti vaiko išlaikymui 2 400 Eur, o skyrė 2 458,48 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimo nėra. Taip pat nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant turtą. Vaikui bus mokamas išlaikymas. Jei jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove trukdys ieškovei gauti didesnes pajamas, atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Atsakovas nesutinka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos būtų pripažintos bendra šalių nuosavybe. Iki santuokos sudarymo šalys bendro ūkio nevedė, bendrų pajamų ir tikslų neturėjo. Atsakovas, 2007 m. birželio 5 d. pardavęs butą, tik formaliai deklaravo savo gyvenamąją vietą ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, o faktiškai gyveno buvusios sutuoktinės M. V., su kuria ir planavo ateitį, bute. Su ja ieškovas turėjo bendrą verslą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, išsimokėdavo dividendus, kuriuos ieškovas skyrė naujai kuriamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms. M. V. yra paskolinusi atsakovui lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo kūrimui ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) remontui. Ieškovė nedalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kūrime, atlygintinai skolino lėšas asmeniškai ieškovui. Skolos yra grąžintos, sumokėtos palūkanos. Žinių, kuriomis galėtų prisidėti prie verslo kūrimo, ieškovė neturėjo. Pastatai (duomenys neskelbtini) pradėti restauruoti iki juos įsigyjant. Įsigijus atsakovas į juos investavo 100 000 Lt asmeninių lėšų – nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 28 d. turėjo terminuotą indėlį AB SEB banke. Esat tokioms aplinkybėms, ieškovė turi teisę tik į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidėjimą, atsiradusį santuokos metu. Atsakovas pažymi ieškovės pozicijos nenuoseklumą, nes skirtingai nei atsakovo turto, savo buto, įgyto prieš santuoką, ieškovė bendra nuosavybe nelaiko.
3. Trečiasis asmuo M. V. atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkanti, kad santuokoje įgytas turtas būtų padalintas nukrypstant nuo lygių dalių principo, nes tokiu atveju būtų apsunkinta atsakovo galimybė grąžinti jam suteiktas paskolas ir nukentėtų jos, kaip kreditorės, interesai. Vaiko interesai padalinus turtą lygiomis dalimis nebus pažeisti, nes ieškovė valdo asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Vaikas bendraus su atsakovu, bendravimo metu atsakovas rūpinsis jo poreikiais. Be to, ieškovė prašo priteisti didelį išlaikymą vaikui, nors vaikas neturi specialių poreikių ir jam reikalingas tik minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Trečiasis asmuo nurodo, kad ji yra šalių kreditorė. Apie tai ieškovei žinoma, nes ji daug metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir žinojo, kad atsakovas šiai įmonei suteikė dideles paskolas, kurias atsakovui suteikė trečiasis asmuo M. V.. Ieškovė taip pat negalėjo nežinoti, kad remonto ir gerbūvio darbams (duomenys neskelbtini) taip pat buvo suteiktos M. V. paskolos. Šalys yra solidarūs skolininkai pagal 2011 m. rugpjūčio 23 d. ir 2012 m. gegužės 23 d. paskolos sutartis, pagal kurias yra skolingi trečiajam asmeniui M. V. 146 913,38 Eur, nes paskolos suteiktos šeimos poreikiams tenkinti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslui.
Šalies argumentai
4. Atsakovas L. V. taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią jis bendrautų su vaiku kiekvieną antradienį ir trečiadienį, lyginės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, 14 dienų vasaros atostogų metu, pavasario atostogų metu nelyginiais metais ir rudens atostogų metu lyginiais metais; priteisti iš jo po 300 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui; palikti ieškovei santuokinę pavardę; priteisti atsakovui: UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidėjimą, lygų 86 944 Eur, santuokoje įgytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) transporto priemonę MAZ, 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; atsakovui priteisti: 75 078,59 Eur santuokos metu įgytų lėšų, kuriomis buvo grąžinta dalis kredito, skirto ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto įsigijimui, 7 557,21 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkantį didesnės vertės turtą, išdėstant kompensacijos mokėjimą lygiomis dalimis 12 mėnesių; pripažinti 137 796,94 Eur prievolę trečiajam asmeniui M. V. asmenine atsakovo prievole; pripažinti 146 913,39 Eur prievolę trečiajam asmeniui M. V. solidaria šalių prievole; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių nesugebėjimo ieškoti kompromisų. Šalys darbingos, todėl išlaikymas joms nepriteistinas. Šalių nepilnametis vaikas yra mažas, jo santykiai su ieškove geri, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Atsakovo santykiai su vaiku geri ir draugiški, jie kartu praleidžia daug atsakovo laisvo laiko. Kadangi atsakovas laisvo laiko turi mažai, nustatytina tokia bendravimo su vaiku tvarka, kokia buvo nustatyta 2015 m. gegužės 25 d. taikant laikinąsias apsaugos priemones. Specialių poreikių vaikas neturi, lanko tokius pat būrelius kaip ir kiti jo amžiaus vaikai, jo sveikatos būklė ženklių išlaidų nereikalauja. Paskutiniu metu atsakovas negauna darbo užmokesčio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ji nevykdo veiklos. Todėl atsakovo pajamos siekia tik 610 Eur per mėnesį. Vaikui būnant pas atsakovą, ieškovas patiria išlaidų vaiko pramogoms, sportui, maitinimui. Atsakovas sutinka apmokėti 1/2 stambių išlaidų vaiko gydymui ar pan. Dėl turto atsakovas nurodė, kad ieškovė skolino atsakovui lėšas, dirbo su juo susijusiose įmonėse, tačiau tai bendro ūkio neįrodo. Iš savo asmeninės sąskaitos 2007, 2008 metais atsakovas yra suteikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 193 755 Eur paskolų. Nemaža dalis paskolų buvo suteikta grynaisiais pinigais ar pavedimais iš kitų banko sąskaitų. Iš viso suteikta 306 538 Eur paskolų. Būtent dėl šių paskolų įmonė tapo vertinga. Įmonė 2006 metais pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę. Santuoka sudaryta tik (duomenys neskelbtini). 2008 m. birželio 30 d. akcijų paketo rinkos vertė sudarė 493 310 Eur. Prieš pateikiant ieškinį 2014 m. gruodžio 31 d. jų vertė buvo 580 254 Eur. Akcijų paketo vertės padidėjimas santuokos metu lygus 86 944 Eur. Akcijų vertės padidėjimas priteistinas atsakovui, todėl jis turėtų sumokėti ieškovei 1/2 šios sumos. Pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) vertė 2008 m. birželio 25 d. buvo 3 986 Eur, o 2015 m. gegužės 18 d. – 3 342 Eur, taigi santuokos metu nepadidėjo. Santuokoje įgytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) tikslinga priteisti atsakovui, nes greta yra kiti jam priklausantys žemės sklypai. Atsakovas sutinka sumokėti ieškovei kompensaciją, lygią 1/2 sklypo vertės – 1 550 Eur. Santuokoje įgytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas atsakovas vertina 100 Eur, jas pageidauja pasilikti, išmokant ieškovei 50 Eur kompensaciją. Priekaba MAZ tinkama tik parduoti dalimis, verta 50 Eur. Ieškovei už ją mokėtina 25 Eur kompensacija. Nuo santuokos sudarymo iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui ieškovė grąžino AB SEB bankui 75 078,59 Eur kredito už iki santuokos įgytą butą. Šios lėšos įgytos santuokos metu, todėl ieškovė turi sumokėti atsakovui 37 539,30 Eur kompensaciją. Santuokoje įgyta turto už 165 271,59 Eur, todėl kiekvienai šaliai turi tekti turto už 82 635,80 Eur. Kadangi atsakovui tenka turto už 90 193 Eur, o ieškovei priteistinos lėšos – 75 078,59 Eur, kuriomis grąžinta dalis kredito, skirto jos asmeninės nuosavybės teise priklausančios buto įgijimui, iš atsakovo ieškovei priteistina 7 557,21 Eur kompensacija, išdėstant jos mokėjimą 12 mėnesių, nes sumokėti ją iš karto atsakovas neturi galimybės. Santuokos metu pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) remontui ir verslui buvo suteiktos trečiojo asmens M. V. paskolos. 2006 m. sausio 20 d., 2006 m. balandžio 4 d., 2012 m. gegužės 22 d. ir 2012 m. gegužės 24 d. remontui paskolinta iš viso 343 917,31 Eur. Jų grąžinimas yra asmeninė atsakovo prievolė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartinėms lėšoms ir turto įsigijimui trečiasis asmuo M. V. 2007 m. gegužės 30 d. paskolino atsakovui 131 868 Eur. Kadangi paskola suteikta iki santuokos sudarymo, jos grąžinimas yra asmeninė atsakovo prievolė. Santuokos metu verslui taip pat suteiktos paskolos: 2011 m. rugpjūčio 23 d. – 57 924 Eur; 2012 m. gegužės 23 d. – 88 989,39 Eur. Kadangi dėl paskolų suteikimo padidėjo įmonės vertė, jų grąžinimas yra solidari šalių prievolė.
5. Ieškovė A. V. priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad iki santuokos šalys gyveno atsakovo dukterėčios ir jos sutuoktinio name (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Kartu gyveno sūnaus auklė. Vėliau šalys persikėlė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį butą. Atsakovas negyveno su trečiuoju asmeniu M. V., jų santykiai buvo įtempti dėl konfliktų, susijusių su verslu. Nepateikti jokie atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymai. Tuo tarpu atsakovas santuokoje vartodavo alkoholį sūnaus akivaizdoje, neblaivus jį veždavo automobiliu. Ikiteisminis tyrimas dėl prieš ieškovę panaudoto fizinio smurto vyksta iki šiol. Atsakovas nesiekė susitaikyti su ieškove. Jei nebūtų nustatyta konkreti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, tai neatitiktų vaiko interesų, trukdytų ieškovei planuotis dienotvarkę, tarp šalių kiltų nauji konfliktai. Atsakovo siūloma 300 Eur suma vaiko išlaikymui nėra pakankama net būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Vaikas susiduria su psichologinėmis problemomis, rekomenduotas medikamentinis gydymas, psichologo, specialaus pedagogo pagalba, jis lanko privačias psichoterapeuto konsultacijas. Vaikas sparčiai auga, yra daug didesnis ir stambesnis nei bendraamžiai, todėl yra didesnis aprangos, avalynės poreikis, apsiperkama suaugusiųjų skyriuje, patiriamos didesnės išlaidos. Atsakovas vadovauja įmonėms, todėl pats sprendžia dėl savo atlyginimo dydžio ir išmokėjimo. Iki ieškinio pateikimo jo daro užmokestis buvo didesnis, kas rodo, jog atsakovas tyčia susimažino atlyginimą. Atsakovo darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra nutrūkę. Vien tai, kad darbo užmokestis jam nemokamas, nepaneigia atsakovo teisės į jį. Atsakovas gyvena UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bute, naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu, savo sąskaitas apmoka įmonių lėšomis. Atsakovo patiriamos išlaidos bendraujant su vaiku priklauso tik nuo atsakovo valios, jo teiginiai dėl papildomo prisidėjimo prie stambių išlaidų deklaratyvūs, nes atsakovas ir šiuo metu nemoka vaikui išlaikymo. Ieškovė privalo užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui, kas pateisina nukrypimą nuo dalijamo turto lygių dalių dalinant turtą principo. Dalis santuokos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų paskolų lėšų priklausė ieškovei. Nors šalių sudarytuose susitarimuose ir bankiniuose pavedimuose buvo nurodyta, kad lėšos suteikiamos kaip paskolos atsakovui, siekiant išvengti mokesčių administratorių reikalavimų dėl šių lėšų teisėtumo pagrindimo ir kaltinimų neteisėtu praturtėjimu, realiai lėšos perduotos kaip įnašas į įmonės veiklą. Teiginiai, kad perduotos lėšos grąžintos ieškovei neatitinka tikrovės. Ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos dukterinėje įmonėje, rūpinosi jų veikla, nes dar pertvarkant įmonę buvo sutarta, kad ši veiks šeimos labui. Įmonės akcijų vertinimą atliko ne teismo ekspertai. Turto vertinimas pagrįstas tik pradiniais duomenimis, vertinimą atlikę asmenys neturėjo galimybės ištirti savininko nuosavybės teisių, neanalizavo finansinės padėties, neatsako už turto vertinimui pateiktų dokumentų tikslumą, netikrino pateiktos informacijos teisingumo, vertinimas atliktas pagal atsakovo ataskaitas, nevertinti kiti įmonės apskaitos duomenys, todėl ataskaitos išvados pagrįstos prielaidomis, neįvertinus įmonės gaunamų pajamų, nepaskirstyto pelno. Pagal įmonės balansą vien jos turimo turto vertė yra ženkliai didesnė nei nurodyta vertinimo ataskaitoje. Atsakovo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertė taip pat niekuo nepagrįsta. Įmonė nevykdo veiklos, turėjo įsiskolinimų. Įmonės akcijos registruotos ieškovės vardu, ji inicijavo įmonės steigimą, jai vadovavo. Atsakovas prie įmonės veiklos neprisidėjo, todėl jos akcijos priteistinos ieškovei. Paskolos pastatų (duomenys neskelbtini) gerinimui suteiktos nebuvo. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo M. V. disponavo lėšomis, kurias neva paskolino atsakovui, kad tos lėšos buvo atsakovui perduotos ir panaudotos statinių pagerinimui. Tariama 230 000 Lt paskola realiai buvo lėšos, gautos atsakovui ir trečiajam asmeniui pardavus bendrą butą. Jos panaudotos jų butų ir patalpų padalinimui. 107 000 Lt tariama paskola – tai pinigai, panaudoti išspręsti jų konfliktui dėl kaltinimo atsakovui paėmus iš trečiojo asmens įmonės kasos 127 000 Lt. Nors nurodoma kokie darbai už neva paskolintas lėšas atlikti, tačiau nepaaiškinama nei kada, nei kas juos atliko, nepateikti atliktus darbus patvirtinantys dokumentai. Trečiasis asmuo M. V. suinteresuota, kad turtas nebūtų pripažintas bendra jungtine šalių nuosavybe, kad jį paveldėtų bendri jos ir atsakovo vaikai. Turto vertė yra padidėjusi santuokos metu iki 90 000 Eur, todėl turtas pripažintinas bendra jungtine šalių nuosavybe. Ieškovei nebuvo žinoma apie trečiojo asmens M. V. suteiktas paskolas verslui, nes jų suteikimo metu ieškovė nebuvo nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove. Įrodymais nepagrįstos aplinkybės neva atsakovui suteiktos paskolos buvo perskolintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir panaudotos įmonės veikloje, dėl ko padidėjo jos vertė. Jei prievolės būtų pripažintos solidariomis, perskolintos lėšos turėtų būti dalinamos kaip šalių bendras turtas. Be to, prievolė negali būti pripažinta solidaria dėl padidėjusios įmonės vertės, nes skaičiuojant įmonės vertę, atsižvelgiama į jos įsiskolinimus. Byloje nėra duomenų, kad paskolos buvo suteiktos ir panaudotos įmonės veikloje. Atsakovui pervestos lėšos nurodomos kaip sąskaitos papildymas. Įmonės finansiniuose dokumentuose paskolų suteikimas nefiksuotas. Ankstesnės paskolos sutartys buvo sudaromos notarine tvarka, o 2011 m. rugpjūčio 23 d. ir 2012 m. gegužės 23 d. – paprasta rašytine forma. Sutartyse ir trečiojo asmens M. V. paaiškinimuose nurodoma, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. paskola buvo skirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimui, o 2012 m. gegužės 23 d. paskola – ir patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimui. Tačiau nurodytas turtas įsigytas 2012 metais, o patalpų pirkimui panaudotas AB Swedbank suteiktas kreditas, kas sudaro pagrindą abejoti sutarčių tikrumu, paskolų paskirtimi ir panaudojimu. Kompensaciją už santuokoje mokėtą kreditą reikia skaičiuoti iš buto rinkos vertės atėmus likusią kredito dalį. Pagal kredito sutartį yra neišmokėta 58 729 Eur kredito, o buto rinkos vertė – 76 000 Eur, todėl kredito grąžinimui panaudota lėšų dalis ir neišmokėta kredito suma viršija buto vertę. Santuokoje atsakovas išsimokėjo dividendus, kurie nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, taip pat gavo dividendus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.
6. Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė gyvena su nepilnamečiu sūnumi, jam sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Vaikas mokosi progimnazijoje, lanko papildomus būrelius, yra sveikas. Vaikas Skyriaus specialistei nurodė, kad myli abu tėvus, santykiai su abiem tėvais geri. Namais, mokslais, sveikata rūpinasi motina. Ji perka drabužius, mokyklines prekes, žaislus. Su tėvu bendrauja 2-3 kartus per savaitę, patinka pas jį svečiuotis, kartu pramogauja, važiuoja į kaimą. Nori gyventi su motina, bendrauti su tėvu. Kadangi vaikas gyvena su ieškove, kuri juo rūpinasi ir išlaiko, sudaro tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, atsižvelgdama į vaiko nuomonę ir interesus, išvadą teikianti institucija ieškinio reikalavimams dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neprieštarauja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
- santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės A. V. (iki santuokos – V.) ir atsakovo L. V. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
- po santuokos nutraukimo paliko ieškovei A. V. santuokinę pavardę – V.;
- nustatė nepilnamečio M. V. gyvenamąją vietą su motina – ieškove A. V.;
- nustatė, kad atsakovas L. V. bendrauja su sūnumi M. V. tokia tvarka: ,,1. kas trečią savaitgalį, penktadienį 17 val. atsakovas L. V. paima sūnų M. V. iš jo gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos (popamokinės veiklos), atsižvelgiant į tos dienos nepilnamečio vaiko užimtumą pagrindinėje ugdymo įstaigoje (ar popamokinėje veikloje), ir iki atitinkamo sekmadienio 16 val. grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Tuo atveju jei penktadienis yra ne darbo diena arba ne mokslo diena pagrindinėje ugdymo įstaigoje, atsakovas 10 val. arba pasibaigus papildomam vaiko ugdymui tą dieną, paima vaiką iš jo gyvenamosios arba papildomo ugdymo vietos ir iki atitinkamo sekmadienio 16 val. grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsakovas numatytu laiku nuveža sūnų į suplanuotus koncertus, kitą popamokinę veiklą; 2. kiekvienais metais atsakovas L. V. su sūnumi M. V. nepertraukiamai praleidžia keturiolika kalendorinių dienų iš eilės vaiko vasaros atostogų metu, paimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžindamas vaiką iki 18 val. paskutinę atostogų dieną. Atsakovas privalo iš anksto suderinti su ieškove A. V. atostogų laiką (grafiką) iki kiekvienų metų kovo 15 dienos; 3. atsakovas L. V. nepertraukiamai praleidžia su sūnumi M. V. pavasario atostogas nelyginiais metais, o rudens atostogas lyginiais metais. Atsakovas paima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 16 val.; 4. atsakovas L. V. su sūnumi M. V. kas antrais metais praleidžia Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas 10 val. paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir iki 20 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. 5. atsakovas L. V. turi sudaryti tinkamas, saugias, vaiko poreikius atitinkančias sąlygas vaikui, nedelsiant informuoti ieškovę A. V. vaikui susirgus ar esant kitoms vaikui pavojingoms aplinkybėms. Atsakovui draudžiama bendrauti su vaiku nustatyta tvarka jei jis serga, tačiau tokiu atveju atsakovas gali lankyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje. 6. atsakovas L. V. dėl rimtų ir pagrįstų priežasčių, negalėdamas bendrauti su vaiku nustatytu metu, turi įspėti ją apie tai ieškovę A. V. ne vėliau nei likus dviem darbo dienoms iki numatyto bendravimo laiko telefonu ar elektroniniu laišku;“;
- priteisė nepilnamečiui M. V. iš atsakovo L. V. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas nurodė pervesti uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio įstatyminei atstovei – ieškovei A. V.;
- priteisė nepilnamečiui M. V. iš atsakovo L. V. 1 541,52 Eur išlaikymo įsiskolinimą;
- sprendimą dalyje dėl vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis nukreipė vykdyti skubiai;
- pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vertės padidėjimą bendra jungtine ieškovės A. V. ir atsakovo L. V. nuosavybe;
- padalino bendrą jungtinę nuosavybę ir priteisė ieškovei A. V. 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), akcijų, 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7 350,35 Eur kompensaciją už UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vertės padidėjimą. Išdėstė kompensacijos mokėjimą dvylikai mėnesių, mokant po 612,53 Eur per mėnesį;
- padalino bendrą jungtinę nuosavybę ir priteisė atsakovui L. V. transporto priemonę MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 86 944 vertės padidėjimą;
- prievoles trečiajam asmeniui M. V. pagal 2006 m. sausio 20 d., 2006 m. balandžio 24 d., 2007 m. gegužės 30 d., 2011 m. rugpjūčio 23 d., 2012 m. gegužės 22 d., 2012 m. gegužės 23 d. ir 2012 m. gegužės 24 d. su atsakovu L. V. sudarytas paskolos sutartis pripažino asmeninėmis atsakovo L. V. prievolėmis.
8. Kitoje dalyje teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė.
9. Teismas konstatavo, jog abiem šalims pritrūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir remti vienas kitą, būti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu, todėl padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.
10. Kadangi teismas sprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.
Šalies argumentai
11. Ieškinyje ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę – V., atsakovas priešieškiniu prašė palikti atsakovei santuokoje įgytą pavardę – V. Kadangi santuoką teismas nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimą dėl santuokinės pavardės teismas tenkino.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas sprendė, jog vaiko interesus geriausiai atitiks jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, todėl ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio M. V. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkino.
13. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, jog tikslinga nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią nebūtų numatytas atsakovo bendravimas su vaiku darbo dienomis, būtų numatytas bendravimas tik kas trečią savaitgalį, kartu praleidžiant 14 vasaros atostogų dienų, pavasario atostogas nelyginiais metais, rudens – lyginiais, kas antrais metais švenčiant su vaiku Kalėdų ir Velykų šventes, siekiant sudaryti ieškovei galimybę planuoti savo laiką. Teismas taip pat tenkino ieškovės prašymą nustatyti, kad atsakovas, negalėdamas bendrauti su vaiku nustatytu metu turi įspėti ją apie tai ne vėliau nei likus dviem dienoms iki numatyto bendravimo laiko telefonu ar elektroniniu laišku. Taip pat, siekdamas užtikrinti vaiko interesus, teismas nustatė, jog atsakovas turi informuoti ieškovę vaikui susirgus ar atsiradus kitoms pavojingoms aplinkybėms, kad atsakovui draudžiama bendrauti su vaiku nustatyta tvarka jei jis serga, tačiau tokiu atveju atsakovas gali lankyti vaiką jo namuose ar gydymo įstaigoje. Be to, teismas išaiškino, kad šalys gali susitarti ir dėl kito nei numatyta atsakovo bendravimo su vaiku laiko.
14. Teismas nustatė, kad šalių vaikas, be minimalių poreikių, turi specialių poreikių, susijusių su jo sveikata, ugdymu, būstu. Be minimalių vaiko poreikių, kuriems tenkinti skirtina 400 Eur per mėnesį suma, specialių ir papildomų poreikių tenkinimui reikalinga dar 364 Eur per mėnesį suma. Taigi teismas sprendė, jog iš viso visiems šalių vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga 764 Eur per mėnesį suma. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, jog šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovo. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų apie tai kokio dydžio pajamas gauna, tačiau atsakovas jos nurodytos sumos neginčijo. Tuo tarpu ieškovė nurodė, kad iki ieškinio įteikimo atsakovui, jo atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo didesnis. Bylos duomenimis jis sudarė beveik 420 Eur per mėnesį. Atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje, viešais duomenimis, dirba 42 darbuotojai, vadovas. Nuo 2010 metų spalio mėn. iki 2015 metų gruodžio mėn. jam išmokėta 804 333,65 Eur dividendų, kas sudaro po 15 771,25 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad paskutiniu metu įmonė dividendų neišmoka, nes pablogėjo jos finansinė padėtis, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovas pateikė įrodymus, kad nuo 2016 m. kovo mėn. negauna darbo užmokesčio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ši nevykdo veiklos, turi finansinių sunkumų, tačiau teismas sprendė, jog dėl to, kad atsakovas turi turtinę teisę į jam priklausantį darbo užmokestį, pastaroji aplinkybė, nustatant atsakovo turtinę padėtį, reikšmės neturi. Atsakovas gyvena UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bute, teismo posėdžio metu patvirtino, kad važinėja įmonei priklausančiu automobiliu, įmonė kartais finansuoja kurą. Be to, atsakovui priklauso žymiai didesnės vertės turtas – vien UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė gerokai viršija viso ieškovei priklausančio turto vertę. Taigi atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra pajėgus didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir teikti vaikui 400 Eur per mėnesį išlaikymą, reikalingą vaiko poreikiams tenkinti. Dar didesnės išlaikymo sumos iš atsakovo teismas nepriteisė, motyvuodamas tuo, kad atsakovo galimybės gauti didesnes pajamas, esant pensinio amžiaus, skirtingai nei ieškovės, yra ribotos, be to, byloje esančiais duomenimis, jis turi prievolių trečiajam asmeniui M. V.. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove būtent ji privalo rūpintis vaiko sveikata, ugdymu, būstu, apranga, higienos reikmenimis, mokesčiais už būrelius ir kitais poreikiais. Kai vaikas lieka gyventi su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
15. Teismas nurodė, jog pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3 685,52 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo šalių santuokos iširimo ir gyvenimo skyrium pradžios 2014 m. birželio 26 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2015 m. balandžio 16 d., t. y. už 10 mėnesių. Kadangi teismas nustatė, jog atsakovas turi teikti vaikui 400 Eur per mėnesį išlaikymą, šiuo laikotarpiu jis turėjo skirti 4 000 Eur. Kadangi atsakovas vaiko išlaikymui yra pervedęs 2 458,48 Eur sumą, teismas iš atsakovo vaikui priteisė 1 541,52 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
16. Dalindamas sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas nustatė, kad ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Santuokos metu atsakovo vardu registruota transporto priemonė MAZ. Santuokos metu 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu šalių vardu įgytas ir bendrąja jungtine nuosavybe įregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje 2012 m. sausio 11 d. taip pat įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Dėl šio turto priklausomybės bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims ginčo byloje nėra.
17. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas iki šalių santuokos 2005 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir taip pat iki santuokos 2008 m. vasario 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės. Ginčo dėl to, kad nurodyti butai priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, byloje nėra. Tačiau ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė sutiktų, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės, būtų pripažintas bendra daline nuosavybe, jei teismas pripažintų buvus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos iki santuokos sudarymo. Atsakovo vardu iki santuokos su ieškove sudarymo 2006 m. sausio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgytas žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), o 2008 m. birželio 2 d. apskrities viršininko sprendimo pagrindu, – dar du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė pripažinti šį turtą bendra daline nuosavybe, sukurta vykdant jungtinę veiklą, arba bendra jungtine nuosavybe, kadangi santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas šalių bendromis lėšomis ir darbu. Atsakovui taip pat priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Ieškovė ir šį turtą prašė pripažinti bendra daline nuosavybe šalių jungtinės veiklos pagrindu arba pripažinti bendra jungtine nuosavybe įmonės vertės padidėjimą santuokos metu.
18. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to ar iki santuokos sudarymo jos vedė bendrą ūkį. Teismas sprendė, jog pateikti įrodymai, liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį dar iki vaiko gimimo ir santuokos sudarymo. Su momentu, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį sietina bendrosios jungtinės veiklos pradžia. Tačiau aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise. Pasak teismo, aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011, 2016 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).
19. Minėta, jog ieškovė prašė pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bendra daline šalių nuosavybe jungtinės šalių veiklos pagrindu. Tačiau teismas padarė išvadą, jog nepaisant to, kad ieškovė turėjo lėšų, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijos atsakovo vardu buvo įgytos 2006 m. liepos 18 d., t. y. kai šalys jau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ieškovės atsakovui paskolų sutarčių pagrindu perduotos lėšos tapo atsakovo nuosavybe, dėl ko jos negali būti laikomos ieškovės įnašu į įmonės veiklą. Taigi teismas padarė išvadą, jog būtent atsakovas, iš gautų trečiojo asmens ir ieškovės paskolų, pardavus asmeninį turtą gautų lėšų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dividendų ir kitų šaltinių papildydamas savo sąskaitą, skolino lėšas savo iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę pertvarkytai įmonei. Nors dalies į atsakovo sąskaitą įneštų lėšų kilmė nėra žinoma, pareiga įrodyti, kad šios lėšos buvo asmeninės ieškovės lėšos ar šalių bendros lėšos, tenka ieškovei, įrodinėjančiai jungtinę veiklą. Ieškovė tokių aplinkybių įrodymų nepateikė. Taigi teismas nusprendė, kad iš nustatytų aplinkybių nėra galimybės daryti išvadą, kad atsakovė finansiškai prisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įgijimo ar finansavo šios įmonės veiklą. Įmonės akcijos įgytos iki santuokos, atsakovo vardu, todėl, remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jos yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Ieškovė šios aplinkybės nepaneigė ir neįrodė, kad prie akcijų įsigijimo prisidėjo asmeninėmis ar bendromis lėšomis ar turtu. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad prie įmonės veiklos prisidėjo savo darbu. Teismas, spręsdamas dėl šalių prisidėjimo prie įmonės įkūrimo darbu, profesinėmis žiniomis, įgūdžiais, įvertino tai, kad ieškovė įmonėje dirbo tik nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d., t. y. šalims jau sudarius santuoką, todėl pripažino, kad šis faktas reikšmės neturi. Tuo tarpu atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas tuo pačiu 2006 m. birželio 12 d. sprendimu, kuriuo jo individuali įmonė pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, kas, be kita ko, rodo, jog būtent atsakovas pertvarkė įmonę ir nuo pertvarkymo joje dirbo. Atsakovas turėjo patirties įkuriant UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalykinius ryšius medicininių paslaugų srityje. Tuo tarpu ieškovė patirties, ryšių šioje srityje neturėjo, jos įnašas darbu ar profesinėmis žiniomis, įgūdžiais neįrodytas. Taigi teismas konstatavo, jog jungtinės veiklos sutarties dėl įmonės kūrimo ir jos veiklos tarp šalių nebuvo. Įmonė buvo įkurta atsakovo dar 1992 metais, iki santuokos pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę atsakovui įsigyjant visas jos akcijas.
20. Ieškovė reiškė alternatyvų reikalavimą, tuo atveju, jei būtų atmestas reikalavimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pripažinimo bendra daline nuosavybe, pripažinti bendra jungtine nuosavybe įmonės akcijų vertės padidėjimą santuokos metu. Ieškovės teigimu, įmonė veiklą pradėjo tik 2007 metų antroje pusėje, turto neturėjo, turėjo įsipareigojimų. Įmonės finansinė padėtis pradėjo gerėti tik santuokoje ir dabar jos vertė, atskaičius įsipareigojimus, siekia 1 935 500 Eur, kas atitinka įmonės akcijų vertę. Atsakovas neginčijo, kad santuokos metu įmonės vertė padidėjo. Atsakovas sutiko, kad ieškovei būtų priteista pusė akcijų vertės padidėjimo, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų paprastųjų vardinių akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), t. y. šalių santuokos sudarymo metu, įmonės akcijų paketo rinkos vertė buvo 1 703 300 Lt arba 493 310 Eur, o 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. po santuokos iširimo, jo vertė sudarė 2 003 500 Lt arba 580 254 Eur. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį ginčijo atsakovo nurodytą akcijų vertę, nurodė, kad vertinimas atliktas ne teismo ekspertų, atsakovo interesais, tyrimo metu nebuvo tirti įmonės tarpinės atskaitomybės duomenys, jis atliktas pagal atsakovo pateiktas ataskaitas, nesiaiškinant jų teisingumo, nevertinti kiti įmonės apskaitos duomenys, turto vertinimo metodika neaiški, nepatikima, neatsižvelgta į įmonės turtą, kurį sudaro pastatai, pajamas, nepaskirstytą pelną. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. įmonės turto vertė sudarė 3 450 051 Lt, nepaskirstytas pelnas – 2 350 161 Lt, o skolos – 1 178 890 Lt, kas rodo, kad vien įmonės turto vertė yra didesnė nei ataskaitoje nurodyta akcijų vertė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad atsakovas vertinimą atlikusiai įmonei pateikė neteisingus duomenis ar kad įmonės atliktas vertinimas nėra teisingas. Ataskaitoje (12 psl.) nurodyti tokie patys duomenys apie įmonės turtą, pelną ir įsipareigojimus, kokie nurodyti įmonės balanse ir kokius nurodo ieškovė. Teismas pažymėjo, jog akcijų vertė nustatoma atsižvelgiant ne vien į metines ataskaitas, tačiau ir į prognozinius įmonės veiklos duomenis, rinkos situaciją. Vertinimo ataskaitos išvadoje nurodoma, kad akcijų vertė nustatyta pajamų metodu diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdu ataskaitoje pagrįstas metodo pasirinkimas. Tuo tarpu ieškovės, jos atstovo ar teismo, neturinčių reikalingų specialių žinių, vertinimas, paremtas tik įmonės turto balanse nurodytais duomenimis, negalėtų būti laikomas pakankamai pagrįstu ir teisingesniu už atsakovo pateiktą išsamų, specialistų atliktą turto vertinimą. Ieškovė objektyvių įrodymų, paneigiančių pateikto vertinimo teisingumą nepateikė, prašymo skirti teismo ekspertizę atsisakė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vadovavosi atsakovo į bylą pateiktu vertinimu, remiantis kuriuo santuokos metu iki šalims pradedant gyventi skyrium UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė padidėjo nuo 493 310 Eur iki 580 254 Eur, t. y. akcijų vertės padidėjimas sudaro 86 944 Eur. Abiem šalims prašant padalinti įmonės vertės padidėjimą, nustatytą remiantis akcijų verte, nutraukdamas santuoką, teismas padalino įmonės akcijų vertės padidėjimą.
21. Be to, ieškovė prašė pripažinti žemės sklypus ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), bendra daline šalių nuosavybe jungtinės šalių veiklos pagrindu. Ieškovė nurodė, kad šis turtas įsigytas šalių bendru sutarimu, bendromis lėšomis, siekiant tenkinti šeimos poreikius. Ieškovė dirbo, gavo pajamas, kuriomis prisidėjo prie bendro ūkio, šeimos poreikių tenkinimo, taip pat turėjo kitų pajamų šaltinių, lėšų iš parduoto turto. Šiomis lėšomis ji prisidėjo prie turto įsigijimo ir išlaikymo. Turtas įgytas panaudojant bendras lėšas. Žemės sklypas įgytas likus porai mėnesių iki sūnaus gimimo, o kiti – likus mažiau nei mėnesiui iki santuokos įregistravimo. Teismas nustatė, kad šalys nuo 2005 metų rudens gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Pasak teismo, iš byloje esančių duomenų matyti, kad žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – sodyba), įgyti atsakovo vardu 2006 m. sausio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Kiti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 2008 m. birželio 2 d. Apskrities viršininko sprendimo pagrindu. Kadangi šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį nuo 2005 metų rudens, teismas padarė išvadą, jog šis turtas įsigytas šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Ieškovė pripažino, jog sklypai, kurie buvo įgyti Apskrities viršininko sprendimo pagrindu, – tai grąžinta atsakovo tėvų žemė ir prie jų įsigijimo ieškovė neprisidėjo. Taigi teismas sprendė, jog šie žemės sklypai negali būti laikomi įgytais abiejų šalių jungtinės veiklos pagrindu. Kadangi nuosavybės teisės atkuriamos turto savininkui, jo turto paveldėtojams, įpėdiniams, ieškovė negalėjo sudaryti jungtinės veiklos susitarimo dėl sklypų įgijimo, negalėjo prie sklypų įgijimo prisidėti finansiškai ar savo darbu. Atsakovo vardu įsigyta sodyba nebuvo pasirinkta atsitiktinai ir jos pasirinkimą lėmė būtent atsakovo sąsajos su šiuo nekilnojamuoju turtu. Teismas sprendė, jog vien tai, kad įsigyjant tėvų sodybą atsakovas kelis mėnesius gyveno su ieškove ir vedė su ja bendrą ūkį, o ieškovė dirbo ir gaudavo pajamas, savaime negali būti pagrindu pripažinti, jog tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl jungtinės veiklos įgyjant šį turtą. Ieškovė turėjo įrodyti savo įnašą įsigyjant turtą, tačiau to nepadarė. Aplinkybės, kad ieškovei buvo padovanotas žemės sklypas su statiniais, kuriuos ji pardavė ir 2005 m. rugsėjo 2 d. gavo 178 000 Eur ir kur juos panaudojo, jau buvo aptartos sprendžiant dėl jungtinės veiklos įsigyjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Ieškovė net neįrodinėjo pirkimo - pardavimo aplinkybių, t. y. iš ko konkrečiai turtas pirktas ir kokia kaina buvo sumokėta, todėl nėra galimybės nustatyti, kad ieškovė už įsigyjamą turtą sumokėjo lėšomis, gautomis pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismo posėdžio metu ieškovė, komentuodama savo išlaidas gavus pajamas iš parduoto turto, nenurodė, kad kuris konkretus pavedimas buvo atliktas mokant už sodybą ir aplinkybių, kad būtent ji sumokėjusi už šį turą ar bent jo dalį net neteigė bei neįrodinėjo iš kokių konkrečiai lėšų buvo mokėta už įsigyjamą turtą. Teismo posėdžio metu ieškovės paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, nes iš pradžių ji teigė, kad prie sodybos įsigijimo prisidėjo asmeninėmis lėšomis, vėliau – kad jis įsigytas iš bendrų lėšų. Ieškovė, nurodydama turto įsigijimo jungtinės veiklos pagrindu aplinkybes, turėjo procesinę pareigą jas įrodyti (CPK 178 straipsnis), o ne perkelti atsakovui pareigą įrodinėti, kad jo vardu iki santuokos sudarymo įgytas turtas buvo įgytas iš jo asmeninių lėšų. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokio objekto kaip žemės sklypas specifiškumas lemia, jog jį sukuriant (įsigyjant) nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes šis turtas įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą. Todėl teismas padarė išvadą, kad nenustačius, jog šalys siekė įgyti turtą kartu, kad turtas, kuris buvo įgytas atsakovo vardu buvo įgytas šalių bendromis ar ieškovės asmeninėmis lėšomis, nėra pagrindo šį turtą pripažinti šalių bendrąja daline nuosavybe kaip įgytą jungtinės veiklos pagrindu.
22. Ieškovė reiškė alternatyvų reikalavimą, tuo atveju, jei būtų atmestas reikalavimas dėl žemės sklypų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendra daline nuosavybe, pripažinti juos bendra jungtine nuosavybe, kaip iš esmės pagerintus santuokos metu bendromis lėšomis ir darbu. CK 3.90 straipsnis numato, kad jeigu nustatoma, jog santuokos metu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) šis turtas gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad sodyboje buvo atlikti esminiai pagerinimai, tačiau šalių pozicijos dėl to, kada šie pagerinimai buvo atlikti, yra prieštaringos. Teismas konstatavo, jog iš pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad gyvenamojo namo stogas buvo pakeistas dar 2007 metais, t. y. iki šalių santuokos. 2009 metų vasarą renovuotas ir į svečių namelį pertvarkytas svirnas, rekonstruotos daržinės sienos, perdengtas jos stogas, 2010 metais namas apkaltas pusrasčiais. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad 2013 metais, t. y. šalims esant santuokoje, buvo pastatytas pirties priestatas. Vis dėl to teismas pažymėjo, jog iš nurodytų įrodymų nėra galimybės daryti išvados apie tai, kada pagerinimai buvo pradėti ir kokia dalis darbų atlikta iki santuokos, kaip teigia pati ieškovė. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovo atstovas, nepakanka nustatyti, kad pagerinimai atlikti santuokoje. Minėta, kad remiantis CK 3.98 straipsniu, būtina nustatyti, kad jie atlikti iš ieškovės asmeninių ar šalių bendrų lėšų. Teismas sprendė, jog santuokoje atlikti sodybos pagerinimai galėjo būti finansuojami tiek iš atsakovo asmeninių, tiek iš bendrų šalių lėšų. Atsakovas paaiškino, kad už darbus mokėjęs pavedimais ir grynaisiais pinigais, tačiau šių įrodymų į bylą nepateikė. Vis dėl to teismas atsižvelgė į tai, kad būtent ieškovė, siekdama, kad atsakovo iki santuokos asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas būtų pripažintas bendra jungtine šalių nuosavybe dėl santuokos metu atliktų pagerinimų, turėjo įrodyti pagerinimų laiką, apimtis ir jų finansavimą iš jos asmeninių ar bendrų sutuoktinių lėšų. Tuo tarpu ieškovė jokių duomenų apie tai, iš kokių lėšų finansuoti sodybos pagerinimo darbai, nepateikė, paaiškino, kad darbus atliko kelios įmonės, tačiau neoficialiai, todėl sąskaitos-faktūros nebuvo išrašomos. Tačiau pasirinktas toks atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo santuokos metu būdas, kuomet siekiant pigiau atlikti darbus ar įgyti medžiagas tai buvo daroma nepasiliekant galimybės surinkti atliktų pagerinimų įrodymų, negali būti pagrindu atleisti ieškovę nuo pareigos įrodyti tiek nurodomų pagerinimų atlikimą santuokoje, tiek jų vertę. Atliktų pagerinimų vertės ieškovė teismo posėdžio metu nurodyti negalėjo, vadovavosi padidėjusia turto verte, pateikdama į bylą konsultaciją dėl galimos turto kainos, kuria remiantis sodybos kaina galėtų siekti nuo 80 000 iki 90 000 Eur. Atsakovas pateikė išplėstinės formos informacinę pažymą apie turto kainą, kurioje nurodyta bendra turto kaina – 56 000 Eur – ir kiekvieno atskiro statinio kaina. Byloje taip pat yra Nekilnojamojo turto registro duomenys apie atskirų sodybos pastatų vertę šalių santuokos sudarymo metu ir po jos iširimo, iš kurios sprendžiant sodybos statiniai per šį laikotarpį nuvertėjo. Tačiau visuotinai žinoma, kad Nekilnojamojo turto registre nurodoma turto vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, todėl nurodytuose duomenyse negali atsispindėti atlikti pagerinimai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad turto vertės padidėjimas pats savaime neįrodo nei atliktų pagerinimų, nei jų masto. Kainų skirtumas gali susidaryti ne tik dėl atliktų pagerinimų, bet ir rinkos svyravimų, ekonominių pokyčių, todėl ieškovė turėjo įrodyti kokią dalį turto vertės padidėjime sudaro santuokos metu atlikti jo pagerinimo darbai. Tokių aplinkybių ieškovė neįrodė. Nesant kitų objektyvių įrodymų, tik nustačius šias aplinkybes galima būtų daryti ir išvadą apie tai ar santuokos metu atlikti pagerinimai buvo esminiai. Atsakovas paaiškino, kad didelę dalį pagerinimo darbų sodyboje atliko pats, su samdinio pagalba, taip pat padėdavo draugai, ieškovė pagerinimo darbuose nedalyvavo. Ieškovė pripažino, kad fiziškai prie pagerinimo darbų neprisidėjo. Ieškovė bendra jungtine nuosavybe dėl santuokoje atliktų pagerinimų prašė pripažinti ne tik žemės sklypą, kuriame stovi pagerinti statiniai, bet ir kitus du žemės sklypus, nors jokių juose atliktų darbų apskritai neįrodinėjo, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė esminio atsakovo asmeninės nuosavybės pagerinimo santuokos metu iš jos asmeninių ar bendrų šalių lėšų, todėl jos reikalavimą dėl ieškinyje nurodytų žemės sklypų ir statinių pripažinimo šalių bendra jungtine nuosavybe atmetė.
Šalies argumentai
23. Ieškovė prašė priteisti 1/2 atsakovo nuslėptų sutuoktinių bendrų lėšų (1/2 atsakovui nuo 2014 m. balandžio 2 d. išmokėtų dividendų), iš viso 118 164,97 Eur. Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, dividendai, gauti po santuokos sudarymo, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė dalinti tik turtą, šalių bendrai įgytą iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, o ieškovė su šiuo prašymu sutiko. Kadangi tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad jos pradėjo gyventi skyrium nuo 2014 m. birželio 26 d., teismas, atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, jog dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, nesant prieštaravimų, nusprendė dalinti 2014 m. birželio 26 d. šalių turėtą bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. 54 158,94 Eur sumą. Į bylą nepateikta įrodymų apie tai, kad atsakovas vis dar disponuotų lėšomis, kurios jam buvo išmokėtos kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ dividendai 2014 m. balandžio 2 d. Jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reguliuojanti CK 3.123 straipsnio 4 dalis nustato, jog vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti mažinama pajamų suma, kurią jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. CK 3.98 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.109 straipsnis numato prievoles, vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, tarp jų – prievoles, susijusias su bendro turto tvarkymo išlaidomis, šeimos namų ūkio išlaikymu, prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų šeimos interesais, solidariąsias sutuoktinių prievoles. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Taigi ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovas nepanaudojo gautų dividendų CK 3.109 straipsnyje nurodytoms prievolėms vykdyti. Tačiau ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo, teismui nepateikti pinigų judėjimą pavirtinantys įrodymai. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad paprastai dividendai būdavo naudojami šeimos poreikiams, bendram ūkiui, taigi pripažino, kad tai buvo šeimos pragyvenimo šaltinis, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už dividendus atmetė.
24. Ieškovė prašė, dalinant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei 2/3 dalis turto. Tokią būtinybę ieškovė grindžia šalių sūnaus, kurio gyvenamoji vieta nustatoma su ja, interesais, kadangi dėl atsakovo netinkamo elgesio buvo priversta išsikelti ir gyvena su nepilnamečiu vaiku, todėl yra labiau socialiai pažeidžiama, be to, jos turtinė padėtis yra žymiai prastesnė nei atsakovo. Teismo posėdžio metu ieškovė poreikį nukrypti nuo lygių dalių principo taip pat motyvavo atsakovo amžiumi, jo kalte dėl santuokos nutraukimo. Teismas ieškovės argumento, kad su ja lieka gyventi nepilnametis šalių sūnus ir būtent jai teks didesnė vaiko išlaikymo ir priežiūros našta, nelaikė pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo. Tačiau į šias aplinkybes teismas atsižvelgė priteisdamas vaikui išlaikymą. Santuokos iširimo kaltės klausimas, sprendžiant dėl sutuoktinių turto dalių, pasak teismo, taip pat nėra reikšmingas. Jis gali būti svarbus sprendžiant žalos atlyginimo, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms taikymo momentui, pavardžių po santuokos klausimus, tačiau negali būti pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nes įstatymas nenumato tokių sutuoktinio kaltės nustatymo pasekmių. Be to, teismas pažymėjo, jog šalių amžius nėra kriterijus, dėl kurio kitai šaliai turėtų tekti didesnė turto dalis, todėl teismas nusprendė, jog neegzistuoja pagrįstų ir svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas konstatavo, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybė teise priklauso ir nutraukiant santuoką dalinamas šis turtas: transporto priemonė MAZ, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidėjimas. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad transporto priemonė MAZ po santuokos nutraukimo turi atitekti atsakovui. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos būtų priteistos ieškovei. Nustatęs, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria, teismas padalijo turtą tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nėra ginčo, t. y. transporto priemonę MAZ priteisė atsakovui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas – ieškovei, priteisiant kitai šaliai pusės turto vertės kompensacijas. Kadangi dėl transporto priemonės vertės ginčo tarp šalių nekilo, transporto priemonę priteisdamas atsakovui, teismas ieškovei priteisė pusės jos vertės – 25 Eur – kompensaciją. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės. Ieškovė nurodė, kad jų vertė 1 Eur, nes įmonė yra neveikianti, atsakovas įmonės akcijas įvertino 100 Eur suma. Iš Juridinių asmenų registro išrašo, akcininkų sąrašo matyti, kad ieškovei priklauso 100 vnt. įmonės akcijų, kurių vienos kaina – 100 Lt, įmonės įstatinio kapitalo dydis yra 10 000 Lt (2 896, 20 Eur). Kilus ginčui tarp šalių dėl įmonės akcijų vertės teismas vadovavosi viešame registre nurodytais duomenimis ir įmonės akcijas vertino jiems artimesne atsakovo nurodyta 100 Eur suma. Priteisdamas ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, teismas atsakovui priteisė pusės jų vertės – 50 Eur -kompensaciją. Be to, teismas nustatė, kad atsakovui priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė santuokos metu padidėjo 86 944 Eur. Kadangi po santuokos nutraukimo įmonės akcijos lieka asmenine atsakovo nuosavybe, nenustačius pagrindų nukrypti nuo šalių turto lygių dalių principo, teismas sprendė, kad atsakovas turi išmokėti ieškovei pusės šios sumos kompensaciją – 43 472 Eur. Taip pat tarp šalių kilo ginčas dėl joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo padalinimo būdo. Ieškovė prašė dalinti sklypą natūra, atsakovas – priteisti sklypą jam, kadangi jis ribojasi su jam asmeninės nuosavybė teise priklausančiais kitais sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) Teismas pažymėjo, jog šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė viena iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti didesnę dalį turto natūra. Kadangi ginčo objektas yra dalus, t. y. jo dalis galima atskirti, o šalims nenurodžius priežasčių, dėl kurių turtas negalėtų būti padalintas natūra, teismas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą padalino ir priteisė šalims po 1/2 jo dalį.
26. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės kompensaciją už šalių santuokoje mokėtą kreditą, suteiktą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui įsigyti. Teismas nustatė, jog ieškovė 2005 m. vasario 12 d., t. y. iki šalių santuokos, sudarė kredito sutartį su AB SEB banku dėl 116 137,28 Eur kredito šiuo metu jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimui. Nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki šalių gyvenimo skyrium 2014 m. birželio 26 d., ieškovė sumokėjo kreditoriui 57 256,81 Eur kredito ir 14 936,49 Eur palūkanų, iš viso 72 193,30 Eur. Nors ieškovė tvirtino, kad kreditą mokėjo iš asmeninių lėšų, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Nors ieškovė nurodė, kad butas, kuris buvo įsigytas už kreditą, yra nuvertėjęs, jo vertė siekia 76 000 Eur, tačiau teismas sprendė, jog aplinkybė, kad sumokėtų ir likusių mokėti kredito įmokų suma viršija turto vertę, nereiškia, kad atsakovui neturi būti kompensuota jo sumokėtų kredito įmokų dalis. Turtas atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, prievolė kreditoriui yra asmeninė. Atsakovas, būdamas santuokoje su ieškove, prisidėjo prie kredito mokėjimo, todėl, nutraukiant santuoką turtui ir įsipareigojimams liekant asmeniniu ieškovės turtu ir įsipareigojimais, atsakovas turi teisę į jam priklausančių sumokėtų įmokų dalies atlyginimą. Taigi teismas, atsižvelgdamas į prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, iš ieškovės priteisė atsakovui 36 096,65 Eur (72 193,30 Eur : 2) dydžio kompensaciją už laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (šalių santuokos sudarymo) iki 2014 m. birželio 26 d. (gyvenimo skyrium pradžios) iš bendrų santuokinių lėšų mokėtas kredito įmokas vykdant ieškovės iki santuokos sudarymo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui. Kadangi iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 43 447 Eur kompensaciją už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidėjimą, atitinkamai iš ieškovės priteisė kompensaciją už santuokoje mokėtas atsakovo sumokėtas kredito įmokas, teismas įskaitė į šią sumą ir ieškovei iš atsakovo priteisė 7 350,35 Eur kompensaciją už akcijų vertės padidėjimą. Teismas tenkino atsakovo prašymą ir išdėstė kompensacijos mokėjimą dvylikai mėnesių, mokant ieškovei po 612,53 Eur per mėnesį.
Šalies argumentai
27. Be to, atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti trečiojo asmens M. V. jam suteiktą 137 796,94 Eur paskolą jo asmenine prievole, nustatyti, kad 146 913,39 Eur trečiojo asmens M. V. paskola yra solidari šalių prievolė. Nurodė, kad 99 605,33 Eur buvo paskolinti sodybos remontui, 38 191,61 Eur suma – UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šalių santuokos sudarymo, todėl šios prievolės yra atsakovo asmeninės. Tuo tarpu santuokos metu verslui 2011 m. rugpjūčio 23 d. suteikta 57 924 Eur suma, o 2012 m. gegužės 23 d. – 88 989,39 Eur suma, kadangi dėl suteiktų paskolų padidėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė, šalys prieš trečiąjį asmenį M. V. atsakingos solidariai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė įrodymus apie tai, kad 2001 m. rugpjūčio 23 d. suteiktą paskolą trečiajam asmeniui M. V. grąžino. Ieškovė nurodė apie paskolas nieko nežinanti, teigė, kad paskolos realiai suteiktos nebuvo. Trečiasis asmuo M. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, todėl jai buvo žinoma apie paskolas, prašė palikti prievoles pagal 2011 m. rugpjūčio 23 d. ir 2012 m. gegužės 23 d. paskolos sutartį solidariomis šalių prievolėmis. Atsakovas ir trečiasis asmuo teigė, kad paskolos, kurias prašo pripažinti solidariomis šalių prievolėmis, buvo suteiktos siekiant investuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kadangi dėl jų įmonės akcijų vertė išaugo, šios paskolos pripažintinos solidariomis prievolėmis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos yra asmeninė atsakovo nuosavybė, lėšų investavimo į įmonę nepripažino šeimos poreikiu. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad įmonės akcijų vertė išaugo būtent dėl minėtų paskolų suteikimo ir net įrodymų, kad pagal nurodytas paskolų sutartis gautas lėšas jis investavo į įmonę, o byloje nėra duomenų, kad lėšos panaudotos pagal paskirtį, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų derinęs su ieškove paskolų sutarčių pagrindu gautų lėšų skyrimo įmonei klausimą ir kad ieškovė būtų pritarusi paskolų sutarčių sudarymui, teismas konstatavo, jog solidarioji prievolė pagal 2012 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutartis neatsirado.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
28. Ieškovė A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, jos padalijimo ir priimti tokį sprendimą:
- pripažinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 100 proc. paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra vertė 580 254 Eur, bendra jungtine ieškovės A. V. ir atsakovo L. V. nuosavybe ir padalinti ją taip – priteisti atsakovui L. V. akcijas natūra, o ieškovei iš atsakovo 290 127 Eur kompensaciją;
- pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 85,43 kv., 17 000 Eur vertės, ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 44 kv. 5 000 Eur vertės, tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 95 kv. 10 000 Eur vertės, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 55 kv. 6 000 Eur vertės, pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 15,00 kv. 10 000 Eur vertės, kiemo statinius – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,9600 ha. 8 000 Eur vertės bendra jungtine ieškovės A. V. ir atsakovo L. V. nuosavybe ir padalinti ją taip: priteisti ieškovei ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 44 kv. 5 000 Eur vertės, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 55 kv. 6 000 Eur vertės, 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,9600 ha 2 000 Eur vertės, o kitą šiame punkte nurodytą turtą atsakovui L. V. papildomai iš atsakovo ieškovei priteisiant 1 000 Eur kompensaciją;
- priteisti iš atsakovo L. V. ieškovės naudai 1/2 dalį 2014 m. balandžio 2 d. išmokėtų dividendų, tai yra 27 079,47 Eur;
- kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1185-930/2018 palikti nepakeistą.
Apeliantė taip pat prašo priteisti iš atsakovo L. V. jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš viso 1 500 Eur.
29. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
29.1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1/2 dalį atsakovo nuslėptų sutuoktinių bendrų lėšų (išmokėtų dividendų), t. y. 118 164,97 Eur, tačiau teismas šį reikalavimą nepagrįstai atmetė. Teismas netenkino reikalavimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dividendų, išmokėtų 2014 m. balandžio 2 d., kurių suma lygi 187 000 Lt (54 158,94 Eur) priteisimo, nors ir padarė išvadą, kad tarp šalių galėtų būti dalinami tik dividendai, kurie buvo atsakovui išmokėti iki 2014 m. balandžio 2 d., tačiau į bylą nepateikta įrodymų apie tai, kad atsakovas vis dar disponuotų lėšomis, kurios jam buvo išmokėtos kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ dividendai nurodytą 2014 m. balandžio 2 d. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas nepanaudojo gautų dividendų CK 3.109 straipsnyje nurodytoms prievolėms vykdyti. Ieškovė tvirtina, kad neturi galimybės įrodyti, kad pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, nes tokie įrodymai objektyviai neegzistuoja. Neįmanoma įrodyti to, ko nėra ir nebuvo. Priešingai, taip teigiantis atsakovas privalėjo įrodinėti, jog jis panaudojo gautus dividendus šeimos poreikiams tenkinti, tačiau šios aplinkybės neįrodinėjo, juo labiau nepateikė jokių įrodymų. Atsakovas to negalėjo įrodyti, nes neįmanoma išleisti šeimos poreikiams 54 158,94 Eur per 2,5 mėnesio (skaičiuojant nuo dividendų gavimo iki gyvenimo skyriumi pradžios). Tokio dydžio lėšos gali būti skirtos stambiems pirkiniams (transporto priemonėms, investavimui, nekilnojamo turto pirkimui ir pan.), tačiau joks turtas nebuvo įsigytas. Svarbi ir aplinkybė, kad tiek atsakovas, tiek ir ieškovė gaudavo pajamas iš darbinių santykių, tos pajamos būdavo maždaug vienodos per visus 2014 metus, todėl jų užtekdavo visiems trijų asmenų šeimos poreikiams tenkinti. Svarbi aplinkybė, jog atsakovas dividendus gavo prieš 2,5 mėnesio iki gyvenimo skyriumi pradžios, kai tarp šalių kildavo dažni konfliktai. Apie ketinimą gyventi skyriumi ieškovė yra ne kartą minėjusi atsakovui, jis buvo informuotas ir apie ketinimą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, todėl buvo suinteresuotas slėpti gautas pajamas, ruošdamasis skyrybų procesui.
29.2. Teismas taip nevertino ir tos aplinkybės, kad atsakovas pats patvirtino (o trečiasis asmuo pateikė tai patvirtinančius įrodymus), kad atsakovas 2014 m. balandžio 2 d. gautus dividendus grąžino trečiajam asmeniui kaip dalį paskolos. Teismas pripažino visas trečiojo asmens M. V. suteiktas paskolas atsakovo asmeninėmis prievolėmis, todėl jų sumažinimas santuokos metu įgytomis lėšomis laikytinas atsakovo asmeninių, o ne šeimos poreikių tenkinimu. Jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reguliuojanti CK 3.123 straipsnio 4 dalis nustato, jog vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti mažinama pajamų suma, kurią jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. CK 3.98 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, j eigų jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu. Akivaizdu, kad dividendų suma nebuvo skirta šeimos poreikiams tenkinti, todėl ieškovei turi būti priteisiama 1/2 dalis 2014 m. balandžio 2 d. išmokėtų dividendų, tai yra 27 079,47 Eur ( 54 158,94 Eur : 2) suma.
Šalies argumentai
29.3. Byloje nustatyta, kad 2005 metų rudens pradžioje šalys pradėjo gyventi kartu, 2006 metais susilaukė sūnaus, todėl teismas padarė išvadą, kad šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį dar iki vaiko gimimo ir santuokos sudarymo. Teismas nurodė, kad esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu; kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Remdamasis šiais kriterijais, teismas nusprendė, kad ieškovė iki santuokos sudarymo neprisidėjo nei prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidėjimo, nei prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), vertės padidėjimo. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes gyvendama su atsakovu ir vesdama bendrą ūkį, ieškovė dirbo, gaudavo pajamas ir jomis prisidėdavo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, užėmė aukštas ir atsakingas vadovės pareigas, teikė atsakovui paskolas, kurias jis vėliau suteikdavo įmonei. Tai patvirtinama byloje esančiais duomenimis, kad 2009 m. kovo 30 d. ieškovei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 157 000 Lt suma, nurodant mokėjimo paskirtį „L. V. paskolos atsiėmimas ir jos grąžinimas A. V.“, kas patvirtina, kad ieškovės suteiktos paskolos atsakovui vėliau buvo suteiktos įmonei. Paskolas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė ir atsakovas, jis pateikė tai patvirtinančius duomenis, vėliau tas paskolas susigrąžino. Atsakovo paskolos buvo atlygintinos, kaip ir ieškovės suteiktos paskolos. Ta aplinkybė, kad atsakovas suteikė daugiau paskolų nei ieškovė, nėra esminė, kiekvienas teikė paskolas įmonei pagal galimybes. Juo labiau, kad ieškovė paskolas teikė iš asmeninių lėšų, o didesnė dalis atsakovo suteiktų paskolų buvo paskolinta iš trečiojo asmens M. V.. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog mokė ieškovę kurti įmonę, tai minima ir skundžiamame teismo sprendime. Prie įmonės veiklos ieškovė prisidėjo savo darbu, nes išmanė verslo administravimą, patirties įgijo dirbdama kitos įmonės vadove. Be to, ieškovė dirbo dukterinės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad šalių valia nuo pat bendro gyvenimo kartu siejosi su bendro ūkio vedimu ir bendro verslo kūrimu, suderinant atsakovo patirtį ir ieškovės žinias. Nuo pat pradžių buvo kartu generuojamos idėjos, bendrai buvo nuspręsta verslo pradėjimui ir vystymui panaudoti tuo metu jokios veiklos nevykdančią atsakovo individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri, šalims gyvenant kartu, 2006 metais buvo pertvarkyta į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Verslo kūrimas buvo siejamas su tuo, kad ateityje šalys turėtų geras gyvenimo sąlygas tiek sau, tiek ir sūnui. Be to, dar prieš kurdami verslą, ketino ateityje susituokti, kas ir buvo padaryta 2008 metais, o verslą toliau vystė ir santuokoje, ką patvirtina bendras darbas bendrovėje. Atsakovas šiek tiek vėliau perleido jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas trečiajam asmeniui M. V., o šalys kartu toliau dirbo ir investavo tiek savo laiką, tiek lėšas, kurdami naują bendrą verslą. Tokia buvo šalių valia, todėl verslo dalys abiem turi būti lygios, kokios ir yra sutuoktiniams sudarius santuoką.
29.4. Analogiška situacija ir su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Iki santuokos įregistravimo, tačiau jau vedant bendrą ūkį, atsakovo vardu buvo įregistruoti žemės sklypai su statiniais. Įgytų pastatų būklė buvo prasta, jų vertė, prieš sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, siekė 1 860 Eur. Ieškovė prie turto įgijimo, išlaikymo prisidėjo gautomis pajamomis bei darbu, taip pat savo artimųjų giminaičių darbu. Šis turtas buvo įgytas bei iš esmės remontuojamas šeimos poreikiams tenkinti, panaudojant bendras lėšas. Bendro gyvenimo, o vėliau ir santuokos metu, panaudojant bendras lėšas, pastatai buvo restauruoti, sutvarkyti ir iš esmės pagerinti. Jų vertė (neskaitant žemės sklypo kainos) šiuo metu siekia 48 000 Eur, tokius duomenis pateikė atsakovas.
Šalies argumentai
29.5. Byloje yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų paprastųjų vardinių akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ataskaita, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), t. y. šalių santuokos sudarymo metu, įmonės akcijų paketo rinkos vertė buvo 493 310 Eur, o 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. po santuokos iširimo, jo vertė buvo 580 254 Eur. Šalys skyriumi gyventi pradėjo ne 2014 m. gruodžio 31 d., kai buvo nustatyta akcijų vertė, bet prieš maždaug 6 mėnesius, tai yra 2014 m. birželio 26 d., todėl akcijų vertės ataskaita nėra tiksli. Nepaisant to, svarbiausia yra tai, kad akcijos įvertintos santuokos sudarymo dienai, kai tuo tarpu teismas nustatė, kad bendrą ūkį šalys vedė nuo 2005 metų rudens. Byloje nėra pateiktų duomenų, kokia akcijų vertė buvo 2005 metų rudenį, tačiau yra įrodymų, kad 2006 m. birželio 12 d. savininko (atsakovo) sprendimu „Dėl individualios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę“ 1992 m. liepos 31 d. registruota L. V. firma pertvarkyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. finansinės ataskaitos matyti, jog įmonė per 2006 metus negavo jokių pajamų, o veiklos sąnaudos taip pat buvo neženklios – tik 730 litų, jokių atsargų įmonė neturėjo. Tai įrodo, jog 2006 metais įmonė jokios veiklos faktiškai nevykdė. Įmonė pajamas pradėjo gauti tik 2007 metais, kai šalys jau vedė bendrą ūkį, todėl akcijos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o jų vertė gyvenimo skyriumi pradžioje sudaro 580 254 Eur. Dėl šios priežasties įmonės akcijos turi būti padalintos abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis.
29.6. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl žemės sklypų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendra daline nuosavybe arba pripažinimo jų bendra jungtine nuosavybe, kaip iš esmės pagerintus santuokos metu bendromis lėšomis ir darbu. Pastatai ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įsigyti pirkimo-pardavimo sutartimi 2006 m. sausio 20 d., kai šalys jau vedė bendrą ūkį. Teismas, apklausęs liudytojus ir įvertinęs į bylą pateiktas nuotraukas, padarė išvadą, kad gyvenamasis namas buvo apkaltas pusraščiais po 2009 metų. Taip pat padarė išvadą, kad į bylą pateikti ir kiti įrodymai iš dalies patvirtinantys ieškovės nurodytas aplinkybes dėl santuokoje atliktų sodybos pagerinimų. 2010 m. sausio 21 d. ieškovės elektroniniame laiške nurodoma, kad 2009 metų vasarą renovuotas ir į svečių namelį pertvarkytas svirnas, rekonstruotos daržinės sienos, apie 2008 metus renovuota ir pertvarkyta pirtis, 2009 metų vasarą perdengtas jos stogas, pagrindiniam pastatui žadama keisti išorinę apdailą, nuimant sintetines lenteles ir apkalant naujomis pusrastinėmis medinėmis lentomis, namo stogas pakeistas prieš tris metus bei pateiktame 2011 m. balandžio 1 d. elektroniniame laiške nurodoma, kad pagrindinė troba apkalta pusraščiais ir uždėtos langinės. Teismas rėmėsi ir 2014 m. rugsėjo 19 d. straipsniu apie atsakovo sodyboje organizuojamas varžybas, kuriame atsakovas pasisako, kad prieš keletą metų atnaujino visus senuosius gimtosios sodybos (duomenys neskelbtini) pastatus. Liudytoja apklausta ieškovės sesuo V. P. paaiškino, kad pirmą kartą sodyboje buvo prieš 6-7 metus, vėliau – prieš 4 metus. Rekonstrukcijos vyko visą laiką. Buvo pastatytas naujas namelis, pirties prieškambaris, rekonstruotas, įrengtas ūkinis pastatas. Ieškovės motina, apklausta liudytoja, P. S. paaiškino, kad nuo 2012 metų, kai grįžo į Lietuvą, su dukra važiuodavo į sodybą 1-2 kartus per mėnesį, ten dirbdavo. Nuolatos vyko kapitaliniai remontai, buvo pakeistas namo išplanavimas, namas apkaltas lentelėmis, įrengta sauna, dušas, virtuvė, priestatas, iš tvarto padaryta banketinė salė. Liudytojas A. V. (ieškovės tėvas) paaiškino, kad šalys sodybą susitvarkė gyvendamos kartu. Po santuokos sudarymo buvo griaunamos sienos, pakeistas stogas, suremontuota pirtis, keltas daržinės stogas, tvartas rekonstruotas į pokylių salę su pirtimi, suremontuota kita pirtis. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad 2013 metais, t. y. šalims esant santuokoje, buvo pastatytas pirties priestatas. Taigi teismas padarė išvadą, kad santuokoje atlikti sodybos pagerinimai galėjo būti finansuojami tiek iš atsakovo asmeninių, tiek iš bendrų šalių lėšų, tačiau atmetė ieškovės reikalavimą dėl to, kad ši neįrodė atliktų turto pagerinimų laiko, apimties ir jų finansavimo iš jos asmeninių ar bendrų sutuoktinių lėšų. Ieškovė pažymi, kad susitarimus su rangovais (statybininkais) sudarydavo atsakovas, todėl būtent jo žinioje yra medžiagų įsigijimo dokumentai. Dėl šios priežasties ieškovė negalėjo nurodyti tikslios atliktų darbų vertės. Ji tik prisidėjo savo darbu, tai atliko ir jos artimieji. Pastatai ženklia dalimi buvo atnaujinti santuokoje, o pradėti atnaujinti – dar iki santuokos, bet jau šalims vedant bendrą ūkį abiejų šalių lėšomis. Taigi teismas turėjo pripažinti ieškovės nuosavybę jei ne lygiomis dalimis su atsakovu, tai bent į jos dalį. Priešingu atveju būtų pažeistas teisingumo principas, kai neturint turto renovavimo dokumentų, tačiau pripažįstant, kad renovacija (remontas) buvo atlikta tiek santuokoje, tiek ir gyvenant skyriumi, ieškovei nebūtų priteista jokia turto dalis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtų teisinga ir pagrįsta priteisti 1/2 dalį pastatų ir žemės sklypo vertės.
29.7. Teismas sprendime nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos turi likti asmenine atsakovo nuosavybe, nenustačius pagrindų nukrypti nuo šalių turto lygių dalių principo, jis turi išmokėti ieškovei pusės šios sumos kompensaciją, t. y. 43 472 Eur. Ieškovė su tokiu padalijimo būdu (tai yra išmokant kompensaciją) sutinka, nors ir prašo pripažinti akcijas bendra jungtine nuosavybe, tačiau mano, kad nėra tikslinga jas padalinti natūra. Jei atsakovas liktų 1/2 dalies akcijų savininku, o jis yra ir įmonės direktorius, ieškovei būtų apsunkinta galimybė kontroliuoti įmonės veiklą, juolab. kad santykiai tarp šalių yra įtempti, o įmonė veikia pelningai tik tada, kai akcininkai veikia išvien. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistina kompensacija už atsakovui atitenkančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, kuri sudaro 290 127 Eur (580 254Eur : 2). Tokią galimybę atsakovas turi, nes vien tik 2014 metais jam buvo sumokėta 236 329,93 Eur dividendų.
30. Atsakovas L. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti, prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
30.1. 2014 m. balandžio 2 d. dividendai iš įmonės buvo paimti santuokos laikotarpyje. Jie niekuo nesiskyrė nuo kitų dividendų, gautų santuokos metu. Jie, kaip šeimos bendra nuosavybė, buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti abiejų šalių susitarimu. Teisminio proceso metu, apeliantė nereikalavo iš atsakovo jokių įrodymų, kur šie dividendai buvo panaudoti ir nenurodė aplinkybių, kaip jie buvo nuslėpti nuo jos. Dalis gautų dividendų buvo periodiškai pervedinėjami į atsakovo asmeninę sąskaitą, iš kurios bankine debetine kortele ir pavedimais buvo padengiamos didelės ir mažos išlaidos šeimos poreikiams tenkinti. Kad atsakovo sąskaita kiekvienais metais buvo kredituojama pervedant dividendinius pinigus į atsakovo asmeninę bankinę sąskaitą, atsispindi Swedbank sąskaitos galutiniuose metiniuose išrašuose kaip sumarinis atsakovo asmeninis kreditas, o sumarinės metinės išlaidos, – kaip sumarinis debetas, kurį sudarė atsakovo išleisti pinigai šeimos poreikiams tenkinti. Teismo proceso metu atsakovas apie tai paaiškino teismui ir nurodė galutinius sąskaitos metinius kreditavimus ir debetus, tačiau ieškovė galutinių metinių bankinių išrašų nereikalavo. Kita dalis dividendų buvo panaudojama šeimos poreikiams be jokių atsiskaitymo dokumentų grynaisiais pinigais, kurių apskaita nebuvo vedama. Dalis dividendų buvo saugoma šeimos seife, kurio kodą žinojo ir ieškovė. Šie pinigai būdavo taupomi, siekiant numatytoms idėjoms įgyvendinti bei prognozuojamai verslo plėtrai. Neįsigijus brangesnių pirkinių, abiejų sutuoktinių susitarimu, juos išleisdavo kelionėms, pramogoms, vaiko gerbūviui, ieškovės tėvo įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ labdarai, (duomenys neskelbtini) miestelio parapijiniams senelių namams, senjorų sportinių organizacijų rėmimui. Yra žinoma, kad apeliantė už (duomenys neskelbtini), Vilniuje buto kreditą įmokėdavo periodiškai bankui stambias išankstines įmokas už paimtą kreditą. Šie mokėjimai atsispindi jos SEB banko sąskaitos išraše, kuris yra byloje. Jos kreditas buvo paimtas 40 metų laikotarpiui – 400 000 Lt, tačiau per 6 metus jau buvo išmokėta apie 57 000 Eur, kas sudaro beveik pusę viso kredito. Pagal banko sudarytą kredito grąžinimo grafiką, ieškovė privalėdavo kas mėnesį įmokėti tik po 240 Eur. Apeliantė, nešdama į banką dideles priešlaikines sumas, bankui reikalaujant, deklaravo, kad tai yra atsakovo gauti dividendai. Dar kita dalis dividendų buvo atsakovo vardu pastoviai įdedami į jo asmenines indėlių sąskaitas banke ir už indėlį atsakovas gaudavo nemažas metines palūkanas. Apie tai ieškovė buvo informuojama. Dalis dividendinių pinigų buvo sugrąžinta M. V. už paskolą, kuri buvo panaudota įmonės verslo plėtrai, ko pasėkoje įmonės akcijų vertė padidėjo ir atsirado daugiau pinigų šeimos poreikiams tenkinti.
30.2. Nors teismas nustatė, kad šalys iki santuokos gyveno kartu ir pradėjo bendrą veiklą, tačiau remiantis CK 6.969 straipsnio l dalimi ir 4 dalimi, bendros jungtinės veiklos sutarties (partnerystės) nuostatomis, raštiško susitarimo šalys nebuvo pasirašę. Taigi gyvenant kartu nebuvo sudarytas susitarimas ir dėl konkretaus turto sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise. Tokiu atveju teismas pagrįstai padalino šalių turtą į asmeninį ir bendrą: bendras jungtinis turtas – transporto priemonė MAZ, žemės sklypas Nr.(duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijos ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidėjimas santuokos metu; ieškovės asmeninis turtas, įgytas prieš santuoką, – butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje; atsakovo asmeninis turtas – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijos ir (duomenys neskelbtini) esantys šeši kaimo sodybos pastatai, kurių unikalūs numeriai yra: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypai, kurie liko atsakovui ir ieškovės neginčijami. Ieškovė prie kaimo pastatų remontų neprisidėjo nei lėšomis, nei medžiagomis, nei asmeniniu darbu. Niekuo neprisidėjo prie kaimo pastatų remontų ir ieškovės giminės. Konkreti kaimo pastatų vertė yra nurodyta registrų centro išrašuose, kurie yra byloje, o rinkos vertės turto vertinimo bylose yra tik menamos vertės ir nustatytos net neapsilankius turto vertinimo agentams šiuose statiniuose, t. y. tik iš keleto kaimo statinių nuotraukų. Turtą vertino tiek atsakovo, tiek ieškovės užsakymu ta pati turto vertinimo agentūra, tačiau statinių vertės skiriasi nuo 48 000 Eur iki 90 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).
32. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio nustatymo, o taip pat su turto, kuris buvo įgytas šalims vedant bendrą ūkį iki santuokos, turto įgyto santuokos metu padalinimo ir kiti klausimai.
33. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra vertė 580 254 Eur, nuosavybės kilmės ir kompensacijos priteisimo, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 85,43 kv., 17 000 Eur vertės, ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 44 kv. 5 000 Eur vertės, tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 95 kv. 10 000 Eur vertės, daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 55 kv. 6 000 Eur vertės, pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 15,00 kv. 10 000 Eur vertės, kiemo statinių – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,9600 ha. 8 000 Eur nuosavybės kilmės, padalinimo ir kompensacijos priteisimo, o taip pat 2014 m. balandžio 2 d. išmokėtų dividendų 1/2 dalies priteisimo.
Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra vertė 580 254 Eur, nuosavybės kilmės ir kompensacijos priteisimo
34. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pripažinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra vertė 580 254 Eur, bendra jungtine ieškovės A. V. ir atsakovo L. V. nuosavybe ir padalinti jas taip – priteisti atsakovui L. V. akcijas natūra, o ieškovei iš atsakovo 290 127 Eur kompensaciją.
35. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinyje ieškovė reiškė alternatyvius reikalavimus dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o būtent, ieškovė prašė arba pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bendra daline šalių nuosavybe, arba pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertės padidėjimą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas tenkino vieną iš ieškovės alternatyvių reikalavimų ir pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertės padidėjimą bendra jungtine ieškovės A. V. ir atsakovo L. V. nuosavybe bei priteisė ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertės padidėjimo, t. y. 43 472 Eur (86 944 Eur : 2 ? 43 472 Eur).
36. Byloje nėra ginčo, jog šalys 2005 metų rudens pradžioje pradėjo gyventi kartu, 2006 metais susilaukė sūnaus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį dar iki vaiko gimimo ir santuokos sudarymo.
37. Ieškovė, prašydama pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bendra daline šalių nuosavybe jungtinės šalių veiklos pagrindu, nurodė, kad gyvenant su atsakovu ir vedant bendrą ūkį ji dirbo, gaudavo pajamas ir jomis prisidėdavo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo.
38. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016 ir kt.).
39. Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė, siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016).
40. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad 2006 m. birželio 12 d. vienintelio savininko sprendimu Dėl individualios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę, atsakovo 1992 m. liepos 31 d. registruota L. V. firma buvo pertvarkyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimant visas L. V. firmos teises ir pareigas . Minėtame sprendime buvo nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo dydis – 10 000 Lt, kuris padalintas į 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė – 100 Lt. Sprendime taip pat numatyta, kad visas akcijas įsigyja pertvarkomos įmonės vienintelis savininkas – atsakovas – emisijos kaina, kuri lygi jų nominaliai vertei. Remiantis Juridinių asmenų registro išrašu, akcijos įgytos atsakovo vardu 2006 m. liepos 18 d., t. y. kai šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.
41. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė, šalims vedant bendrą ūkį, dirbo, gavo darbo užmokestį, gimus vaikui – motinystės pašalpą, 2007 metais grįžo į darbą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nuo 2008 – 2010 m. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, 2012 – 2014 m. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Be to, ieškovė turėjo ir nuomojo du butus, iš ko taip pat gaudavo lėšų. Ieškovei 2005 m. rugpjūčio 9 d. jos tėvas A. V. padovanojo dalį žemės sklypo su statiniais, kuriuos ieškovė 2005 m. rugpjūčio 22 d. pardavė už 180 000 Lt. Taigi ieškovė turėjo pakankamai asmeninių pajamų, kuriais turėjo finansinę galimybę prisidėti prie bendro verslo kūrimo ir vystymo. Tačiau, nagrinėjamu atveju, būtina nustatyti, kokią dalį pajamų ieškovė investavo į bendrą verslą ir apskritai ar investavo, ir ar to pakanka pripažinti buvus jos ir atsakovo susitarimą dėl bendro verslo kūrimo jungtinės veiklos pagrindu.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pozicijas, byloje surinktus įrodymus, nurodytą aukštesniųjų teismų praktiką ginčo klausimais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog atsakovė neįrodė, jog finansiškai, asmeninėmis ar bendromis lėšomis ar turtu būtų prisidėjusi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimo, akcijų įgijimo ar būtų finansavusi šios įmonės veiklą. Be to, byloje esantys įrodymai nepatvirtina tarp šalių buvus susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nors byloje pateiktų įrodymų pakako konstatuoti, jog ieškovė prisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidėjimo, dėl ko ieškovei, abiems šalims prašant padalinti įmonės vertės padidėjimą, nustatytą remiantis akcijų verte, buvo priteista 1/2 dalis įmonės akcijų vertės padidėjimo (43 472 Eur sumą pirmosios instancijos teismas įskaitė į ieškovės atsakovui mokėtiną 36 096,65 Eur (72 193,30 Eur : 2 ? 36 096,65 Eur) kredito įmokų dalį, kuria jis prisidėjo mokant kredito įmokas už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą).
43. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu itin išsamiu byloje esančių įrodymų vertinimu, kuomet šis sprendė, kad pajamos iš butų nuomos negali būti vertinamos kaip pajamos, kurių pagrindu buvo įkurta įmonė ar kuriomis buvo prisidėta prie įmonės įkūrimo, nes butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovė išnuomojo likus tik vienam mėnesiui iki akcijų įsigijimo, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovė įgijo 2008 m. vasario 15 d.
44. Be to, ieškovė negalėjo nurodyti, kiek asmeninių ar bendrų lėšų buvo skirta įmonei. Kita vertus, 2007 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartis Nr. 07/08-16, kuria ieškovė perdavė atsakovui 30 153,45 Lt, o atsakovas įsipareigojo juos iki 2008 m. rugpjūčio 16 d. grąžinti, 2007 m. spalio 29 d. pavedimas, kuriuo ieškovė atsakovui pervedė 25 000 Lt, mokėjimo paskirtimi nurodydama paskolą L. V., 2007 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo atsakovui pervedė 20 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama „lėšų pervedimą“, 2008 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo atsakovui pervedė 8 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskola“, nepatvirtina, jog pinigus ieškovė investavo ir skyrė bendro verslo kūrimui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad ieškovė teikė paskolas ar pervedė lėšas atsakovui, neįrodo, jog lėšos buvo panaudotos bendro verslo kūrimui, įmonės apyvartinėms lėšoms ar akcijų įsigijimui. Priešingai nei teigia ieškovė, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo apsisprendimas skolintis lėšas iš ieškovės asmeniškai, o ne įmonės vardu, patvirtina, jog atsakovo tikroji valia ir buvo ne bendro, o jo asmeninio verslo kūrimas.
Žemesnės instancijos teismas
45. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ir už parduotą ieškovės tėvo dovanotą žemės sklypą gautos pajamos nebuvo panaudotos bendro verslo kūrimui, nes po šios sumos pervedimo į ieškovės AB SEB banko sąskaitą 2005 m. rugsėjo 2 d., ji iki 2005 m. spalio 17 d. išsigrynino 12 000 Lt, o iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo atsakovo vardu, t. y. 2006 m. liepos 18 d., ieškovė pervedė įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims dar apie 141 540 Lt. Jokių pavedimų atsakovui ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš šios sąskaitos iki akcijų įsigijimo dienos atlikta nebuvo.
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog iš pateiktų įrodymų, kuriuos nuosekliai ir išsamiai ištyrė pirmosios instancijos teismas, jog būtent atsakovas iš lėšų, kurias paskolų pavidalu jam suteikė trečiasis asmuo M. V. ir ieškovė, taip pat lėšų, gautų pardavus asmeninį turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dividendų ir kitų šaltinių, reorganizavo individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, minėtas lėšas naudojo įmonės vystymui ir asmeninės nuosavybės sukūrimui. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog iš byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių nėra galimybės daryti išvadą, kad šalys turėjo bendrą jungtinės veiklos tikslą – sukurti bendrą verslą, o ieškovė finansiškai prisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įgijimo ar finansavo šios įmonės veiklą.
47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliantės apeliaciniame skunde nurodytą reikalavimą pripažinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra vertė 580 254 Eur, bendra jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe ir padalinti jas taip – priteisti atsakovui L. V. akcijas natūra, o ieškovei iš atsakovo 290 127 Eur kompensaciją, atmeta ir šioje dalyje palieka pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Dėl žemės sklypo ir juose esančių pastatų nuosavybės kilmės, padalinimo ir kompensacijos priteisimo
48. Apeliantė apeliaciniu skundu taip pat prašo pripažinti gyvenamąjį namą, kurio plotas 85,43 kv., 17 000 Eur vertės, ūkio pastatą, kurio plotas 44 kv. 5 000 Eur vertės, tvartą, kurio plotas 95 kv. 10 000 Eur vertės, daržinę, kurios plotas 55 kv. 6 000 Eur vertės, pirtį, kurios plotas 15,00 kv. 10 000 Eur vertės, kiemo statinius, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,9600 ha. 8 000 Eur vertės, bendra jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe ir padalinti ją taip: priteisti ieškovei ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 44 kv. 5 000 Eur vertės, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 55 kv. 6 000 Eur vertės, 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,9600 ha 2 000 Eur vertės, o kitą nurodytą turtą atsakovui, papildomai iš atsakovo ieškovei priteisiant 1 000 Eur kompensaciją.
49. Apeliantė nurodo, jog iki santuokos įregistravimo, tačiau jau vedant bendrą ūkį, atsakovo vardu buvo įregistruoti žemės sklypai su statiniais. Įgytų pastatų būklė buvo prasta, jų vertė, prieš sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, siekė 1 860 Eur. Ieškovė prie turto įgijimo, išlaikymo prisidėjo gautomis pajamomis bei darbu, taip pat savo artimųjų giminaičių darbu. Šis turtas buvo įgytas bei iš esmės remontuojamas šeimos poreikiams tenkinti, panaudojant bendras lėšas. Bendro gyvenimo, o vėliau ir santuokos metu, panaudojant bendras lėšas, pastatai buvo restauruoti, sutvarkyti ir iš esmės pagerinti. Jų vertė (neskaitant žemės sklypo kainos) šiuo metu siekia 48 000 Eur.
50. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė ieškinyje dėl aukščiau išvardinto turto reiškė du alternatyvius reikalavimus, o būtent, pripažinti žemės sklypus su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) bendra daline nuosavybe arba bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti nurodytą turtą, priteisiant ieškovei 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį turto; ieškovei natūra priteisti: 2/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui natūra priteisti 1/3 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo 1 351 154,33 Eur kompensaciją. Apeliaciniame skunde ieškovė paliko tik vieną reikalavimą ir prašo pripažinti bendra jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe ir padalinti turtą ieškovės nurodytu būdu. Reikalavimo priteisti 1/2 dalį turto vertės padidėjimo ieškovė nereiškė, todėl atsižvelgdama į apeliantės reikalavimus ir neperžengdama apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija pasisako tik dėl reikalavimo pripažinti nurodytą turtą bendra jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe.
51. CK 3.90 straipsnis numato, kad jeigu nustatoma, jog santuokos metu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), šis turtas gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.
52. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, jog asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, jog asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012; kt.). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kito sutuoktinio lėšomis padaryti kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantys teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016).
53. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas buvo atsakovo vardu įgytas iki santuokos, o ieškovė neįrodė, jog asmeninis atsakovo turtas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, t. y. tokia apimtimi, kad atsirastų pagrindas šį turtą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, be to, teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, jog ji turėjo teisę prašyti teismo priteisti jai kompensaciją už santuokos metu atliktą turto pagerinimą, tačiau ieškovė tokio reikalavimo nereiškė, todėl teisėjų kolegija, neturėdama galimybės peržengti apeliacinio skundo ribų, šioje dalyje palieka pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
54. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro pritardama pirmosios instancijos atliktam įrodymų vertinimui ir motyvams. Nors tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad sodyboje buvo atlikti esminiai pagerinimai, tačiau iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės tiksliai nustatyti, kada gi faktiškai buvo atlikti turto pagerinimai, iki santuokos ar santuokos metu. Šalių pozicijos dėl to, kada šie pagerinimai buvo atlikti, yra prieštaringos. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jie atlikti santuokoje, atsakovas – kad iki santuokos ir jai iširus. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad pirmi pertvarkymo darbai atlikti 2006 metų vasarą, taigi ieškovė iš esmės patvirtino, kad dalis pagerinimo darbų atlikti iki šalių santuokos, o tai jau sudaro pagrindą abejoti ir tuo, ar santuokoje atlikti būtent esminiai pagerinimai. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pastatai pradėti restauruoti dar iki jų įsigijimo, teigė, kad juos gerino 10 metų ir iki santuokos savo lėšomis atliko didžiąją dalį darbų. Šias aplinkybes atsakovas grindžia į bylą pateiktomis nuotraukomis, tarp kurių – 2005 m. spalio 17 d. gyvenamojo namo nuotraukos, kuriame jis dar nėra apkaltas pusrasčiais, ir nuotraukos, kuriose matyti jau apkaltas namas. Tačiau, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, iš pastarųjų nuotraukų nėra galimybės daryti objektyvių išvadų apie jų padarymo laiką. Vis dėl to aišku, kad jos negalėjo būti darytos 2005 metais, kaip pažymėta šalia, nes ieškovės į bylą pateiktose 2009 metų nuotraukose namas dar nėra apkaltas pusrasčiais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog iš pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad gyvenamojo namo stogas buvo pakeistas dar 2007 metais, t. y. iki šalių santuokos. 2009 metų vasarą renovuotas ir į svečių namelį pertvarkytas svirnas, rekonstruotos daržinės sienos, perdengtas jos stogas, 2010 metais namas apkaltas pusrasčiais. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad 2013 metais, t. y. šalims esant santuokoje, buvo pastatytas pirties priestatas. Vis dėl to iš nurodytų įrodymų nėra galimybės daryti išvados apie tai, kada pagerinimai buvo atlikti ir kokia dalis darbų atlikta iki santuokos, o kokia darbų dalis atlikta santuokos metu. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog santuokoje atlikti sodybos pagerinimai galėjo būti finansuojami tiek iš atsakovo asmeninių, tiek iš bendrų šalių lėšų. Atsakovas paaiškino, kad už darbus mokėjęs pavedimais ir grynaisiais pinigais, tačiau šių įrodymų į bylą nepateikė. Nurodė, kad didelę dalį pagerinimo darbų sodyboje atliko pats, su samdinio pagalba, taip pat padėdavo draugai, ieškovė pagerinimo darbuose nedalyvavo. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad fiziškai prie pagerinimo darbų neprisidėjo. Be to, ieškovė jokių duomenų apie tai, iš kokių lėšų finansuoti sodybos pagerinimo darbai, nepateikė, paaiškino, kad darbus atliko kelios įmonės, tačiau neoficialiai, todėl sąskaitos - faktūros nebuvo išrašomos, tačiau pasirinktas toks atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo santuokos metu būdas, kuomet siekiant pigiau atlikti darbus ar įgyti medžiagas tai buvo daroma nepasiliekant galimybės surinkti atliktų pagerinimų įrodymų, negali būti pagrindu atleisti ieškovę nuo pareigos įrodyti tiek nurodomų pagerinimų atlikimą santuokoje, tiek jų vertę. Atliktų pagerinimų vertės ieškovė teismo posėdžio metu nurodyti negalėjo, vadovavosi padidėjusia turto verte, pateikdama į bylą konsultaciją dėl galimos turto kainos, kuria remiantis sodybos kaina galėtų siekti nuo 80 000 iki 90 000 Eur. Atsakovas pateikė išplėstinės formos informacinę pažymą apie turto kainą, kurioje nurodyta bendra turto kaina – 56 000 Eur – ir kiekvieno atskiro statinio kaina. Byloje taip pat yra Nekilnojamojo turto registro duomenys apie atskirų sodybos pastatų vertę šalių santuokos sudarymo metu ir po jos iširimo, iš kurių sprendžiant sodybos statiniai per šį laikotarpį nuvertėjo. Tačiau visuotinai žinoma, kad Nekilnojamojo turto registre nurodoma turto vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, todėl nurodytuose duomenyse negali atsispindėti atlikti pagerinimai. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turto vertės padidėjimas pats savaime neįrodo nei atliktų pagerinimų, nei jų masto, o kainų skirtumas gali susidaryti ne tik dėl atliktų pagerinimų, bet ir rinkos svyravimų, ekonominių pokyčių. Todėl ieškovė turėjo įrodyti kokią dalį turto vertės padidėjime sudaro santuokos metu atlikti jo pagerinimo darbai. Tokių aplinkybių ieškovė neįrodė. Pažymėtina, kad nesant kitų objektyvių įrodymų, tik nustačius šias aplinkybes galima būtų daryti ir išvadą apie tai ar santuokos metu atlikti pagerinimai buvo esminiai. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, ieškovė nereiškė reikalavimo dėl kompensacijos už turto pagerinimą santuokos metu priteisimo.
Dėl 1/2 dalies dividendų priteisimo
55. Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo L. V. ieškovės naudai 1/2 dalį 2014 m. balandžio 2 d. išmokėtų ir atsakovo nuo sutuoktinės nuslėptų bendrų lėšų – dividendų, tai yra 27 079,47 Eur.
56. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, jog dividendai, gauti po santuokos sudarymo, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
57. Jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reguliuojanti CK 3.123 straipsnio 4 dalis nustato, jog vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti mažinama pajamų suma, kurią jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. CK 3.98 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
58. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006).
59. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014 m. balandžio 2 d. atsakovui buvo išmokėta 187 000 Lt (54 158,94 Eur) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dividendų. Ieškovės teigimu, nuo 2014 m. balandžio 2 d. gautus dividendus atsakovas nuo jos nuslėpė, panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti. Nors šalys nuo 2014 metų vidurio nebegyveno kartu, dividendai buvo išmokėti santuokos metu. Atsakovas jų dalies ieškovei neperdavė, panaudojo savo asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.
60. Atsakovas tvirtina, jog 2014 m. balandžio 2 d. dividendai iš įmonės buvo paimti santuokos laikotarpyje, todėl, kaip šeimos bendra nuosavybė, buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti abiejų šalių susitarimu. Apeliantė nereikalavo iš atsakovo jokių įrodymų, kur šie dividendai buvo panaudoti, ir nenurodė aplinkybių, kaip jie buvo nuslėpti nuo jos. Dalis gautų dividendų buvo periodiškai pervedinėjami į atsakovo asmeninę sąskaitą, iš kurios bankine debetine kortele ir pavedimais buvo padengiamos didelės ir mažos išlaidos šeimos poreikiams tenkinti. Kita dalis dividendų buvo panaudojama kelionėms, pramogoms, vaiko gerbūviui, ieškovės tėvo įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ labdarai, (duomenys neskelbtini) miestelio parapijiniams senelių namams, senjorų sportinių organizacijų rėmimui. Be to, apeliantė už (duomenys neskelbtini), Vilniuje buto kreditą įmokėdavo periodiškai bankui stambias išankstines įmokas už paimtą kreditą. Dar kita dalis dividendų buvo atsakovo vardu pastoviai įdedami į jo asmenines indėlių sąskaitas banke ir už indėlį atsakovas gaudavo nemažas metines palūkanas. Apie tai ieškovė buvo informuojama. Dalis dividendinių pinigų buvo sugrąžinta M. V. už paskolą, kuri buvo panaudota įmonės verslo plėtrai, ko pasėkoje įmonės akcijų vertė padidėjo ir atsirado daugiau pinigų šeimos poreikiams tenkinti.
70. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kuris ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat tai, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.), sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovas nuslėpė nuo ieškovės 2014 m. balandžio 2 d. išmokėtus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dividendus, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 1/2 dalis 2014 m. balandžio 2 d. išmokėtų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dividendų, tai yra 27 079,47 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
71. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad dividendai atsakovui buvo išmokėti likus 2,5 mėnesio iki gyvenimo skyriumi pradžios, kai labai tikėtina, jog tarp šalių jau kildavo konfliktai, ateityje nulėmę gyvenimą skyrium. Buvo išmokėta itin didelė, t. y. 54 158,94 Eur, dividendų suma, kurios faktinio panaudojimo šeimos poreikiams atsakovas neįrodė. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, tokio dydžio lėšos per tokį trumpa laiką gali būti skirtos šeimos stambiems pirkiniams (transporto priemonėms, investavimui, nekilnojamo turto pirkimui ir pan.), tačiau atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tokie pirkiniai ar investicijos buvo atlikti, tik paaiškindamas, kokiems šeimos poreikiams tenkinti apskritai buvo naudojamos dividendų forma gaunamos lėšos. Svarbi ir apeliantės nurodyta aplinkybė, kad tiek atsakovas, tiek ir ieškovė gaudavo ir pajamas iš darbinių santykių, kuriomis taip pat buvo prisidedama prie šeimos poreikių tenkinimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas, prieš pat gyvenimą skyrium, gavęs didelę lėšų sumą, galėjo būti suinteresuotas ją nuslėpti nuo apeliantės, ruošdamasis skyrybų procesui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Papildomai priteisti ieškovei A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27 079,47 Eur kompensaciją už 2014 m. balandžio 2 d. L. V. išmokėtus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dividendus.
Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.