Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagal 2018-01-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir 2018-11-09 Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui L. V. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo M. V., išvada teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašyme nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-31 sprendimu Valstybės naudai iš ieškovės buvo priteista 10 157 Eur žyminio mokesčio, pagal 2018-11-09 Vilniaus apygardos teismo papildomą nutartį iš ieškovės Valstybės naudai priteista 2 618,44 Eur žyminio mokesčio. Galimybės sumokėti tokio dydžio žyminį mokestį ieškovė neturi. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamo darbo užmokesčio vargiai pakanka jos ir nepilnamečio vaiko pragyvenimui, todėl ieškovei šiuo metu finansiškai padeda jos tėvai. Atsakovas nėra ieškovės naudai padengęs 2018-01-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo papildoma nutartimi priteistų sumų, neteikia išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Ieškovė prašo teismo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ne mažesniam nei vienų metų terminui, per kurį iš atsakovo galimai bus išieškotos ieškovės naudai priteistos sumos, tokiu atveju ieškovė būtų finansiškai pajėgi sumokėti teismui priteistas žyminio mokesčio sumas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atmetamas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką.

Galimybė atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo po sprendimo priėmimo, įstatyme nėra numatyta. Todėl ieškovės prašymas atleisti ją nuo 6 387,72 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atmestinas.

Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti įvertinta ir reali asmenų finansinė būklė ir turtinė padėtis, susiklosčiusi šio klausimo sprendimo momentu. Turtinę padėtį apibūdina ne tik asmens periodinės pajamos, bet taip pat ir išlaidos, nuosavybės teise turimas turtas ir pan. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1011-661/2016).

2018-01-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu iš ieškovės Valstybės naudai priteista 10 157 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 2018-11-08 papildoma nutartimi iš ieškovės valstybės naudai priteista 2 618,44 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo iš esmės grindžia prasta turtine padėtimi, t. y. tuo, jog ieškovės gaunamo darbo užmokesčio vos pakanka būtiniausių jos ir nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui bei tuo, jog atsakovas ieškovei nėra sumokėjęs teismo sprendimu ir papildoma nutartimi priteistų lėšų ir neteikia nepilnamečiams vaikams išlaikymo.

Iš Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad ieškovė iki 2018 m. balandžio mėnesio vertėsi individualia veikla, vidutinės mėnesio pajamos sudarė apie 112,21 Eur. Ieškovė prašyme nurodė, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini)bei pateikė į bylą duomenis apie gaunamą mėnesio atlyginimą, kuris vidutiniškai per mėnesį siekia 866 svarų (972 Eur). Kaip ir sprendimo priėmimo metu, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto ir ieškovei kartu su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (iki sprendimo įsiteisėjimo). VĮ Regitra duomenis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Teismas daro išvadą, kad ieškovės atlyginimas nėra pakankamai didelis, kad išlaikytų save ir nepilnamečius vaikus bei sumokėtų 10 kartų didesnį nei jos mėnesinis darbo užmokestis žyminį mokestį.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į proporcingumo principą, darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis nėra tokia gera, kad ji galėtų iš karto sumokėti didelę (12 775,44 Eur) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-31 sprendimu ir 2018-11-08 papildoma nutartimi priteistą bylinėjimosi išlaidų Valstybei sumą ir nebūtų padaryta esminė žala ieškovės turtinei padėčiai, jos ir kartu su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų gyvenimo kokybei.

Ieškovė prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą Valstybei vienerių metų terminui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės galimybes, gaunamų pajamų ir privalomo sumokėti žyminio mokesčio dydį, vienerių metų terminas nėra per ne lyg ilgas. Todėl ieškovė įpareigotina sumokėti Valstybei 12 775,44 Eur bylinėjimosi išlaidų mokant 12 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo po 1064,62 Eur per mėnesį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 290, 291, 292 straipsniais,

nutaria:

netenkinti ieškovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Išdėstyti 2018-01-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2018-11-08 Vilniaus apygardos teismo papildoma nutartimi Valstybės naudai iš ieškovės priteistų 12 775,44 Eur (dvylikos tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 44 euro centų) bylinėjimosi išlaidų mokėjimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 1 064,62 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt keturis eurus 62 euro centus).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.