Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Paslaugų ratas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal UAB „Paslaugų ratas“ prašymą išdėstyti teismo sprendimo ir nutarties įvykdymą civilinėje byloje pagal ieškovo - koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ ieškinį dėl žalos atlyginimo pareikštą atsakovui UAB „Paslaugų ratas“ tretieji asmenys: UAB „Zeltika“, I. M., UAB „Grinda“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 12 31 teisme gautas atsakovo prašymas išdėstyti 2014 05 28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1320-432/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 10 09 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1093-653/2015 vykdymą 104 mėnesiams, kuriais iš atsakovo UAB „Paslaugų ratas“ ieškovui- koncertinei įstaigai valstybiniam dainų ir šokio ansambliui „Lietuva“ priteistas žalos atlyginimas ir bylinėjimosi išlaidos, iš viso- 20 734,02 €. Atsakovo prašyme parašyta, kad dėl sunkios finansinės būklės atsakovas negali iš karto sumokėti ieškovui visų sprendimu priteistų sumų.

Ieškovas koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ atsiliepimu į skundą (b.l. 192-194) prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeista. Nurodo, kad atsakovas iš esmės siekia ne dedant maksimalias pastangas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, bet teikia prioritetą savo privatiems interesams, nepagrįstai ignoruodamas ieškovo teisėtą reikalavimą. Nors atsakovas ir nurodo, kad nesavalaikiai jo kontrahentų mokėjimai įtakoja jo finansinę padėtį, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad jis imasi kokių nors veiksmų siekdamas išvengti tokios situacijos ar išieškoti susidariusius įsiskolinimus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais.

Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti įvertinta ir reali asmenų finansinė būklė ir turtinė padėtis, susiklosčiusi šio klausimo sprendimo momentu. Turtinę padėtį apibūdina ne tik asmens periodinės pajamos, bet taip pat ir išlaidos, nuosavybės teise turimas turtas ir pan. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo prašymas išdėstyti teismų sprendimų įvykdymą 104 mėnesiams yra nepagrįstas ir nutarė skolos mokėjimą įdėstyti 12 mėnesių. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Tai gi, atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimą 104 mėnesiams, t.y. daugiau nei aštuoniems su puse metų akivaizdžiai paneigtų teismo sprendimą, sukeltų nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas patirtų nuostolių dėl per tokį ilgą laiką grąžintinų pinigų galimo nuvertėjimo, kuriuo metu, atsakovas naudotųsi ieškovo pinigais neatlygintinai. Analogiškai pasisakytina ir dėl pakeisto prašymo apeliaciniame procese, kuriuo apeliantas prašo sprendimų vykdymą išdėstyti jau nebe 104 mėnesiams, o 60 mėnesių. Tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytas 12 mėnesių terminas, laikytinas pakankamu laiko tarpu atsakovui atsiskaityti su ieškovu, pažymėtina ir tai, kad ieškovas taip pat sutiko su šiuo laiko tarpu, per kurį atsakovas turi visiškai įvykdyti 2014 05 28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1320-432/2014 ir 2015 10 09 Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1093-653/2015. Aplinkybė, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki sudaro sąlygas paties klausimo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo svarstymui teisme, tačiau jokiu būdu neįpareigoja teismo besąlygiškai tenkinti pareiškėjo prašymą visa apimtimi ir išdėstyti sprendimo vykdymą jo nurodytam 104 ar 60 mėnesių terminui. Kita vertus, apeliantas jokiais skaičiavimais nepagrindžia kodėl jis negali įvykdyti minėtų teismo vykdytinų dokumentų per teismo nurodytą 12 mėnesių terminą, o galėtų per 104 mėnesius ar 60 mėnesių.

Susiklosčius išvardintai situacijai darytina išvada, jog apelianto prašymas dėl nutarties panaikinimo, kuria sprendimo vykdymas buvo išdėstytas 12 mėnesių, nepagrįstas nei teisiškai nei faktiškai; tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, susijusias su sprendimo vykdymo išdėstymo institutu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.