Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovui, advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovo atstovėms I. G., advokatei Stanislavai Jorudienei,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 09 24 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu A. G. ir I. G. santuoka buvo nutraukta, patvirtinta sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 9 punkte buvo numatyta, kad santuokoje įgytą 0,0862 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys valdys nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 dalį. Vėliau, iškilus ginčams dėl naudojimosi žemės sklypu, buvo kreiptasi į teismą ir teismas nustatė naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką remiantis 2010 12 15 Žemės sklypo planu (Klaipėdos apygardos teismo 2012 02 03 nutartis civ.b. Nr. 2A-154-460/2012).

Po santuokos nutraukimo, A. G. gyveno kartu su ieškove J. G. (buvusi M.), vedė bendrą ūkį ir 2010 01 30 įregistravo santuoką. Santuokos metu A. G. turėtas asmeninės nuosavybės teise turtas buvo iš esmės pertvarkomas, gerinamas. Name pastatant pertvaras įrengtas gyvenamasis kambarys, įrengtas vonios kambarys atliekant santechnikos darbus, klijuojant plyteles, atskirta šildymo sistema nuo I. G. priklausančios namo dalies, įrengtas naujas išėjimas į kiemą, keistos namo lauko durys, remontuota virtuvė, pakeistas apšvietimas, keisti baldai, kiemas išklotas trinkelėmis, įrengti automatiniai kiemo vartai, pastatyta pavėsinė, įrengtas židinys, sutvarkytas kiemo apželdinimas, įrengtas dekoratyvinis tvenkinys, sutvarkytas šiltnamis. Šis turtas buvo prižiūrimas abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu bei investuota didelė dalis bendrų lėšų, tiek A. G., tiek jos pačios asmeninių. Jai pinigų dalį dovanojo tėvai. Kadangi A. G. asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu ir iki jos sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, jis pripažintinas bendru.

A. G. priklausantis turtas yra įregistruotas kaip jo asmeninė nuosavybe ir santuokos su ieškove metu šis turto teisinis režimas nebuvo pakeistas, tačiau šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe(CK 3.90str. 1d.) pagrindu ir padalintinas remiantis lygių dalių prezumpcija (CK 3.117str. l d.).

Ieškovė pripažino, kad už dalį darbų – židinio, pavėsinės pastatymo darbus A. G. asmenims buvo susitaręs atsiskaityti atlikdamas darbus, kurių dalies iki mirties atlikti nespėjo. Dalį pagerinimo darbų atliko pats, ji prisidėjo padėdama tvarkyti. Neginčija, kad jai priklauso gyvenamasis namas R., tačiau neigia, kad atliekant pagerinimo darbus ginčo turte, buvo atliekami remonto darbai ir jos name R.. Tvirtina, kad statybinės ir remonto medžiagos, įsigytos pagal jos pateiktus įsigijimo kvitus ir kitus dokumentus, buvo panaudotos atliekant ginčo turto pagerinimus.

Gyvenamąjį namą su priklausiniais atsakovo tėvas A. G. buvo paveldėjęs po savo mamos M. G. mirties. Gyvendami santuokoje, atsakovo tėvai A. G. ir I. G. iš esmės renovavo šį gyvenamąjį namą ir būtent atsakovo tėvai įdėjo bendras santuokines lėšas šio gyvenamojo namo renovacijai bei pertvarkymui ir dėl šios priežasties A. G. 2007-07-13 dovanojimo sutartimi dovanojo 52/100 dalis gyvenamojo namo su dalimi priklausinių dovanojo atsakovo mamai I. G..

Atsakovas prašo vadovautis Lietuvos Aukščiausiasis teismo praktika, kuria nustatyta, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita, kai esmingai pagerinama turto vertė.

Ieškovės pateikti įvairių statybinių medžiagų įsigijimo čekiai yra 2008-2012 metų. Kadangi, atsakovo tėvas A. G. su ieškove susituokė 2010 m. sausio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Ši materialinė teisės norma yra imperatyvi ir jokių išlygų nėra. Be to, Lietuvos Respublikos CK 3.90 str. 1 d. taip pat nurodyta, kad turtas turi būti iš esmės pagerintas santuokos metu. Todėl atsakovo atstovės nuomone, ieškovė dėl turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe, gali reikšti reikalavimą tik dėl pagerinimų, jei tokie buvo atlikti, atliktų jau po santuokos sudarymo.

Be to, ieškovė teigdama, kad vedė bendrą ūkį su atsakovo tėvu dar iki jiems susituokiant, savo reikalavimą dėl turto pagerinimo kildintų iš jungtinės veiklos sutarties. Tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.969 str. 4 d. numato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais-notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Ieškovė nepateikė teismui jungtinės veiklos sutarties, vadinasi, ji neturi jokios teisės įrodinėti buvus jungtinei veiklai tarp jos ir atsakovo tėvo. Atsakovo teigimu, ieškovė J. G. iki santuokos sudarymo su jo tėvu nevedė bendro ūkio ir ieškovė neįdėjo jokių lėšų į pagerinant jo tėvo turtą.

Ieškovės J. G. pateikti čekiai neturi jokios įrodomosios galios, kad ji tariamai dėjo kokias nors lėšas ginčo turto pagerinimui. Nors čekiuose yra nurodyta dalis statybinių medžiagų, elektros prekių, naudojamų buityje (halogeninės lemputės, šviestuvas), tai nėra turto pagerinimas. Atsakovo teigimu, A. G., būdamas gyvas, yra pasakojęs, kad atlieka įvairų remontą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Todėl tokias prekes, kaip keramikines sienų plyteles, putas, apdailos juosteles, plytelių klijus, glaistą ir kt., ieškovė galėjo naudoti savo gyvenamojo namo remontui. Ieškovės pateiktuose įsigijimo dokumentuose (čekiuose) nenurodyta pirkėjo pavardė, todėl šie čekiai neįrodo, kad tokios medžiagos buvo panaudotos būtent ginčo turtui pagerinti. Po ieškovės su atsakovo tėvu santuokos sudarymo, pateiktuose čekiuose yra nurodyti menkos vertės pirkiniai, kurie naudojami bet kuriuo momentu buityje, tenkinant minimalius žmogaus poreikius. Be to, ieškovė prie ieškinio pridėjo čekius ir kitus dokumentus dėl kai kurių baldų įsigijimo, pvz. 2010-03-04 buvo įgyta komoda už 199,00 Lt., 2009-12-03 dormeo čiužinys už 979,90 Lt, nors po A. G. mirties, ieškovė išsivežė dalį kilnojamojo turto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovė su atsakovo tėvu A. G. 2010 01 30 sudarė santuoką (It.b.l.9). Atsakovo tėvas iki santuokos sudarymo buvo įgijęs asmeninės nuosavybės teise 48/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį 1/2 dalį priklausinių : sandėlį, garažą, šiltnamį, kitų kiemo statinių, 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)( It. b.l. 24-28). Atsakovo tėvas su atsakovo mama I. G. santuoką nutraukė 2007 09 24(It.b.l.20-26). Ieškovės teigimu, po pirmos santuokos nutraukimo nuo 2007m. iki sudarant santuoką su ieškove, ieškovė gyveno kartu su A. G. vedė bendrą ūkį ir bendromis lėšomis pagerino asmeninį A. G. turtą. 2013 03 16 A. G. mirė (It.b.l.10).

Ginčo esmė - ieškovė prašo pripažinti buvusio, šiuo metu jau mirusio sutuoktinio iki santuokos įgytą asmeninį turtą, bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir lygių dalių prezumpcijos principu padalinti pusiau, jį iš esmės pagerinus. Iš pateiktų ieškovės ir atstovų paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė įrodinėja, kad ginčo turto esminiai pagerinimai buvo atlikti tiek santuokos metu, tiek iki jos sudarymo. Atsakovas ginčija, kad nevisi ieškovės nurodyti pertvarkymai buvo atlikti ginčo turte ir jie nebuvo esminiai.

CK 3.90 str. 1d. nustato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, galima būtų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti šiuo atveju ieškovė, reikalaujanti asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis).

Teismas sutinka su ieškovės 2014-03-12 rašytiname paaiškinime nurodyta teismų praktika dėl nesusituokusių asmenų gyvenant kartu sukurto bendro turto padalijimo būdų ir įrodinėjimo aplinkybių, ypatumų( II t. 113-116).

Bylos įrodinėjimo pirminis pagrindinis dalykas – esminis ginčo turto vertės padidinimas.

Nustatyta, kad ginčo turto kieme buvo išklotos grindinio trinkelės, įrengti automatiniai vertai, pastatyta pavėsinė, įrengtas židinys, tvarkyta aplinka. Ieškovė trinkelių įrengimo kaštams įrodyti pateikė lokalines sąmatas(It. b.l.29, 30-31), kurias galima vertinti kaip įrodymą orientacinei atliktų darbų vertei nustatyti, atsakovas įrodymų paneigiančių tokią vertę nepateikė, tačiau šios sąmatos negali būti vieninteliu įrodymų šaltiniu tokių darbų vertei nustatyti, nes darbai kito asmens( įmonės ar pan.) pagal šią sąmatą atlikti nebuvo, trinkeles klojo kaip teigė atsakovo atstovė, to nepaneigė ir ieškovė, pats A. G.. Kaip matyti iš pateiktų sąmatų, jų dalį sudaro ir darbo užmokestis, soc. draudimo išlaidos, PVM. Pagal pateiktas ieškovės UAB „Tima“ ir UAB „Žibai“ sąmatas, šie darbai galėjo kainuoti 4202,74 Lt arba 10562, 09 Lt( su vartų įrengimu-2605,64 Lt). Atsakovo atstovės teigimu, trinkeles klojo pats A. G.. panaudodamas ir dalį senų anksčiau turėtų trinkelių. Tokias aplinkybes nurodė ir liudytojas L. T.. Ieškovė šios aplinkybės nenuginčijo. Minėtas liudytojas L. T. parodė, kad ir automatinius vartus rengėsi pats A. G.. Ieškovė pateikė 2013-03-05 sąskaitą bei 5445 Lt apmokėjimo kvitą pagal šią sąskaitą dėl vartų gamybos ir montavimo( It. b.l.55, 56), tai yra kiek daugiau kaip savaitė iki A. G. mirties. Kada buvo atlikti šie darbai įrodymų nepateikė. Atsakovas iš esmės neginčijo, kad buvo atliekami tam tikri darbai statant pavėsinę, židinį, pertvarkant kiemą. Tačiau kaip nustatyta ir abi šalys to neginčijo bei patvirtino liudytojai D. G., V. J., kad už dalį šių darbų A. G. asmenims atsilygino savo darbu ir iš dalies liko skolingas.

Kiemo tvarkymo darbai įrengiant dekoratyvinį tvenkinėlį, persodinant augalus nelaikytinas esminiu pagerinimu, didinančiu sklypo vertę, nes ieškovė neįrodė tokių aplinkybių, kad šie atlikti darbai pagal savo skonį, iš esmės padidintų žemės sklypo vertę, nes namas buvo gyvenamas ir anksčiau, duomenų, kad sklypas anksčiau visiškai nebuvo tvarkytas ar ypatingai apleistas, nėra, priešingai nurodo ir atsakovo atstovė I. G., to neteigia ir pati ieškovė.

Tikslių duomenų apie tai, kiek kainavo vonios remontas, virtuvės remontas, apie atliktų darbų apimtis, ieškovė nepateikė, tik patį atliktų darbų faktą įrodinėja pateiktais medžiagų įsigijimo kvitais, liudytojų R. V., G. S., A. K., V. M. parodymais. Tai, kad buvo atliekami kai kurie remonto, pertvarkymo darbai ginčo name, teismo nuomone įrodytas. Iš dalies to neginčija ir atsakovas.

Sprendžiant dėl to ar padaryti pakeitimai buvo esminiai teismas atsižvelgia ir į tai, kiek pasikeičia objekto paskirtis, jo pritaikymas naudojimui, ar atlikti darbai yra būtini daikto naudojimui pagal paskirti, jo vertės padidėjimui.

Ieškovės teigimu, namo ginčo dalyje buvo atlikti reikšmingi pertvarkymai, rekonstrukcija, pagerinę ginčo turtą iš esmės. Paprastai, bet kuris patalpų remontas gerina remontuojamų patalpų būklę estetikos, patogumo atžvilgiu ir jo kokybė bei vertė priklauso nuo subjektyvaus vertinančiojo požiūrio. Atlikti remonto ir pagerinimo darbai, didinantys daikto vertę gali būti vertinami ir ekonominiu požiūriu - energiją taupančių sistemų įrengimo(pastatų šiltinimo, langų keitimo ir pan.) atžvilgiu. Ieškovės motyvo, kad vonios įrengimas buvo taip pat vienas iš esminių pagerinimų, teismas nepripažįsta pagrįstu, nes nustatyta, kad, ji buvo remontuojama, tačiau atlikti darbai nebuvo kapitaliniai ar būtini. Atsakovo ir jo atstovų teigimu, plytelės vonioje nebuvo perklijuotos, o ieškovė pripažino, kad vonios kambarys buvo ir ne visos plytelės buvo perklijuotos, tačiau teigė, kad vonios kambarys buvo remontuojamos, kriauklės pastatymui buvo atliekami vamzdžių klojimo darbai. Vertinant nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kad patalpa, atliekanti vonios kambario paskirtį įrengta buvo iki remonto, ją buvo galima naudoti pagal paskirtį, todėl atliktas remontas pripažintinas tik einamuoju.

Ir kiti ieškovės nurodyti darbai: lengvos konstrukcijos(gipso kartono) pertvara, dalijanti vieną namo patalpą į dvi, vienų durų įrengimas, vonios kambaryje ir virtuvėje atlikti remonto darbai, šilumos mazgo atskyrimas, net ir tuo atveju jei laikyti, kad jie visi buvo atlikti pilna ieškovės nurodyta apimtimi, nepripažintini nei kapitaliniu remontu, nei rekonstrukcija, nei pertvarkymu, nes tai yra paprastas remontas Statybos įstatymo 2 straipsnio nuostatose dėl kapitalinio remonto, rekonstrukcijos, pertvarkymo apibrėžtų sąvokų prasme. Atlikti remonto darbai daikto(gyvenamojo būsto) naudojimui pagal paskirtį esminės reikšmės neturėjo.

Ieškovės atstovo motyvas dėl esminių pakeitimų mąsto, atliktų darbų vertės vertinimo atsižvelgiant į registro įmonės duomenis apie ginčo turto vertę, teismo nuomone nepagrįstas. Pirma, registro duomenys nėra tikslūs atsižvelgiant į tikrąją rinkos vertę pagal individualų turtą, jo būklę, o yra tik masiniai, standartiniai tai vietovei, tokio paties amžiaus ir rūšies, kas neduoda pakankamą pagrindą laikyti tai esminiu kriterijumi nustatant esminių pakeitimų dydį. Tuo labiau, kad ieškovė tokių įrodymų, apie pasikeitusią turto vertę, atlikus remonto darbus, nepateikė.

Teismo nuomone, įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir nustatytas aplinkybes, bet kuriuo atveju atliktų darbų apimtis ir pobūdį leidžia daryti išvadą, kad padaryti darbai yra einamojo remonto pobūdžio ir nors jų vertė gerina turto būklę, atsižvelgiant ir į tai, kad naudojantis gyvenamuoju būstu jo vertė dėl natūralaus nusidėvėjimo mažėja, ieškovės nurodytų pagerinimų nelaiko esminiais, leidžiančiais daryti išvadas dėl bendrai sukurto objekto.

Be to, neįrodyta, kad visos medžiagos buvo naudojamos būtent ginčo turto pagerinimui. Ieškovė neneigė, kad remontavo ir savo namą, tai patvirtino ir liudytoja J. P.. Tačiau ieškovė teigė, kad tai buvo atliekama kitu metu ir iš asmeninių, o ne iš bendrų su A. G. lėšų. Tai, kad ieškovė gavo piniginių lėšų iš savo tėvų, patvirtino jos mama liudytoja Z. A. B., ieškovės pateikti pinigų pervedimo kvitai. Tai įrodo piniginių lėšų gavimo faktą, bet ne jų panaudojimo faktą. Tikėtina, kad esant santuokoje ieškovė galėjo kažkokią dalį lėšų panaudoti ginčo turto gerinimui, tačiau jų panaudojimo ir dydžio fakto neįrodė. Jei ieškovė ir panaudojo asmenines lėšas remonto darbų atlikimui, tai patvirtintų tik einamojo remonto darbų atlikimą, kurie negali būti pripažįstami esminiu turto pagerinimu, leidžiančiu ginčo turtą pripažinti ieškovės bendru turtu su jos buvusiu sutuoktiniu.

Teismų praktikoje ieškovės nurodyti pagerinimo darbai taip pat nepripažįstami esminiais, leidžiančiais pripažinti turtą bendru. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008).

“Ne bet kokių remonto darbų atlikimas yra esminis turto pagerinimas. Dėl to nors ieškovė ir panaudojo asmenines lėšas remonto darbų atlikimui, tačiau tai patvirtina einamojo remonto darbų atlikimą, kurie negali būti pripažįstami esminiu turto pagerinimu“(Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1157-479/2012).

Tokie namo pagerinimo darbai kaip šildymo katilo pakeitimas, kamino ir patalpų dalinis remontavimas ir kt. taip pat nebuvo pripažinti nei kapitaliniu remontu, nei rekonstrukcija, nei pertvarkymu, o tik paprastu remontu Statybos įstatymo 2 str. nuostatų dėl kapitalinio remonto, rekonstrukcijos, pertvarkymo sąvokų prasme ir civilinėje byloje Nr. 2A-1193/2013 (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-660-154/2012).

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-712-227/2013 buvo konstatuota, kad inžinerinių sistemų pertvarkymą pagal statybą reglamentuojančias teisės normas( Statybos įstatymą, statybos techninį reglamentą) kapitaliniu statinio remontu galima būtų pripažinti, kai būtų pertvarkoma ar keičiama daugiau kaip pusė bendrosios inžinerinės sistemos, o ne prijungiant praustuvą ar skalbimo mašiną ir iki šių prietaisų nuo pagrindinio namo vamzdyno sienoje privedant plastikinius vamzdžius.

Teismas plačiau dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų turto pripažinimo bendru ir dėl to, kada buvo atliekami remonto darbai iki santuokos ar santuokos metu, nepasisako, nes tai teisinės reikšmės ginčo sprendimui neturi, nenustačius vienos iš būtinų sąlygų - esminio turto pagerinimo.

Dėl kompensacijos

Kai vienas sutuoktinis iš savo asmeninių lėšų ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus. Tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Teismas neturi galimybės nustatyti ir paskaičiuoti ieškovei galimai priklausytinos kompensacijos dydžio, nes ieškovė nepateikė dėl ginčo turto ankstesnės ir dabartinės vertės bei atliktų darbų vertės ir konkretaus jos asmeninio indėlio įrodymų, o pateikti ieškovės įrodymai dėl įsigytų kai kurių statybinių medžiagų yra nepakankami nustatyti šias aplinkybes. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi(CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė tokio reikalavimo ir nereiškia. Nors ginčo dalyko dalį reglamentuoja šeimos teisės normos, teismo nuomone, šis ginčo pobūdis neįpareigoja teismą būti aktyviu, nes tai neliečia nepilnamečių vaikų interesų, šeimos išsaugojimo ar pan. ir nesant tokio pareikšto reikalavimo bei pateiktų įrodymų dėl ieškovės indėlio atliekant remonto darbus ginčo turte, kompensacijos klausimo nesprendžia.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina 2500 Lt advokato atstovavimo išlaidų atsakovui (CPK 93 str. 1 d.) bei pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. G. 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. G..

Priteisti iš ieškovės J. G. Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.