- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-1157-479/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09369-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjos Irma Čuchraj, Eugenija Morkūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei J. M., trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras Edgaras Sutkus, dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad 1999-12-22 tarp jos ir atsakovės tėvo T. M. buvo sudaryta santuoka. T. M. 2010-11-04 mirė. Tik po T. M. mirties ieškovė sužinojo, kad T. M. 2007-08-29 testamentu butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei J. M.. Butas buvo įsigytas T. M. pagal mainų sutartį gyvenant su ieškove santuokoje. Šiame bute ieškovė gyvena nuo 2005 m. birželio mėn. Iki to ieškovė kartu su T. M. nuo 1999 metų gyveno bute, adresu Kretingos g. 65-2, Klaipėda. Nuo įsigijimo T. M. šio buto nebuvo remontavęs, butas buvo apleistas. Šiame bute ieškovė savo lėšomis darė remontą, padidino jo vertę. T. M. pinigų, reikalingų buto remontui atlikti neturėjo, nes nuo 1991-01-01 gaudavo tik apie 800 Lt pensiją. 2004 m. gegužę ĮĮ „Piruba“ pagal statybos rangos sutartį atliko buto remonto darbus ir ieškovė už tai sumokėjo 23 374,62 Lt. 2005 m. birželį kaimynai A. N. ir V. N. pasiūlė ieškovei ir T. M. pasikeisti butais, tai yra ieškovei išsikelti į butą, kuriame dabar ji ir gyvena. Abu butai buvo suremontuoti, todėl nebuvo reikalaujama kompensacijos. Dėl tos priežasties 2005-06-09 T. M. sudarė mainų sutartį. 2007 m. lapkritį bute ieškovė iš savo lėšų atliko einamąjį buto remontą, už kurį sumokėjo dar 4 220 Lt. Visi nurodyti ginčo buto remonto darbai buvo atliekami ieškovės santuokos metu, panaudojant ieškovės lėšas, kurias sudarė ieškovės gaunamos pajamos iš darbo santykių, pensijos, kurią ieškovė gauna nuo 55 metų bei turimos piniginės santaupos, todėl ieškovė ieškiniu prašė pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės ir T. M. bendrąja jungtine nuosavybe, kurioje ieškovei priklauso ½ dalis šio buto.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-01 sprendimu ieškinį patenkino. Teismas, atsižvelgęs į atliktų remonto darbų vertę bute, tai yra 23 374,62 Lt, bei atliktų darbų pobūdį, taip pat į šalių nurodytą buto vertę, butų mainų sutarties sudarymo dieną, t. y. 155 000 Lt, ir vidutinę rinkos buto vertę mainų sutarties sudarymo dieną, t. y. 119 000 Lt, šių verčių vidurkį, taip pat įvertinęs ir tą aplinkybę, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo šeimos gyvenamoji patalpa, t. y. ieškovė su T. M. jame gyveno nuo 1999 metų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad minėti atlikti remontai darbai buvo esminis buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimas. Dėl to ginčo butą teismas pripažino ieškovės ir T. M. bendrąja jungtine nuosavybe.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su teismo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl atliktų remontų vertės. Atsakovė nurodė, kad jokie remontai butuose nebuvo atliekami. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, teismas tinkamai neįvertino remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų. Ieškovė taip pat neįrodė ir fakto, kad ji turėjo lėšų remontui atlikti. Teismas neįvertino aplinkybės, kad kompensacijų nesumokėjimas mainų sutarties sudarymo metu patvirtino abiejų butų vienodą vertę ir paneigė ieškinio aplinkybes dėl remonto atlikimo.
Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis LR CK 3.90 str. 1 d., tai yra kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Bylą nagrinėjęs teismas, pripažindamas T. M. iki santuokos sudarymo įgytą butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatė, kad ginčo butas po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ir ieškovės asmeninėmis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-815/2002 yra nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, privalo nustatyti esminį turto pagerinimą. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstami kokybiniai daikto pasikeitimai: rekonstrukcija, kapitalinis remontas arba kiekybiniai pasikeitimai, tai yra pristatymai, kai pagerinamo daikto bendroji vertė dėl pristatymų ar prijungimo žymiai išauga.
Ieškovė šioje byloje įrodinėjo tai, kad 2004 metais bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo lėšomis ji atliko remontą ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: statybos rangos sutartis (t. 1, b. l. 18–19), kasos pajamų orderio kvitas (t. 1, b. l. 17), lokalinė sąmata (t. 1, b. l. 20). Atsižvelgtina į tai, kad šie remonto darbai nepatvirtina turto esminių pagerinimų. Tokią išvadą galima padaryti, nes teismui nebuvo pateikti duomenys apie turto rekonstrukciją, esminį turto vertės pasikeitimą. Vien ta aplinkybė, kad remonto darbams nebuvo išduotas statybos darbų leidimas, patvirtina, jog esminiai pagerinimai nebuvo atlikti (LR CPK 178 str.). Taigi pirmosios instancijos teismas pripažino esminius turto pagerinimus nesant tam pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nurodė, kad turto esminis pagerinimas yra vertinamasis kriterijus ir paliekamas teismo nuožiūrai. Ši teismo nuostata nėra pagrįsta. LR CK 3. 90 str. yra nurodyta, kad esminiu turto pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas. Taigi pagrindiniai kriterijai pagerinimams įvertinti yra nurodyti įstatyme. Teismas, įvertindamas ieškinio reikalavimus, ir privalėjo nustatyti, ar ieškovės pateikti įrodymai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Akivaizdu tai, kad ieškovė įrodymų apie esminius turto pagerinimus nepateikė. Dėl to teismas nepagrįstai esminiais pagerinimais pripažino ieškovės nurodytas aplinkybes, kurios LR CK 3. 90 str. nustatytų kriterijų neatitiko.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo sprendimą, nurodė, kad ieškinys tenkinamas įvertinus ieškovės gyvenimą su T. M. nuo 1999 metų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgtina į tai, kad aplinkybė, jog ieškovė su T. M. gyveno nuo 1999 metų, negali būti pripažįstama įrodymu apie esminį turto pagerinimą ieškovės lėšomis. Atsižvelgtina ir į tai, kad teisingumo ir protingumo kriterijus teismas turi taikyti sprendžiant teismui skirtus klausimus (LR CK 1.5 str. 3 d.). Jeigu LR CK 3.90 str. taikymas nustato įrodinėjimo dalyką - esminį turto pagerinimą- tai teismas ir privalėjo vertinti surinktus įrodymus, kurie įgalintų ar paneigtų teismo teisę taikyti šio straipsnio nuostatas. Galima padaryti išvadą, kad teismas, nustatydamas bendrąją sutuoktinių jungtinę nuosavybę, teisingumo bei protingumo principais vadovavosi nepagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi dokumentais apie ieškovės panaudotas lėšas. Atsakovė šių duomenų nepripažįsta. Atsižvelgtina į tai, kad pajamų orderis patvirtina ieškovei priklausančių lėšų sumokėjimą UAB „Piruba“ (b.l. 17). Tačiau ieškovei priklausančių lėšų panaudojimas remontui nepatvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Ieškovė pripažįsta, kad ji nuo 1999 metų gyveno bute (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovė 2004 metais turėjo pagrįstą suinteresuotumą atlikti buto remonto darbus, nes turto būklė naudojimo metu mažėja. Tačiau ne bet kokių remonto darbų atlikimas yra esminis turto pagerinimas. Dėl to nors ieškovė ir panaudojo asmenines lėšas remonto darbų atlikimui, tačiau tai patvirtina einamojo remonto darbų atlikimą, kurie negali būti pripažįstami esminiu turto pagerinimu.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padaro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra neįrodytas ir atmestinas (LR CPK 178 str.). Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, teismo sprendimas naikintinas (LR CPK 329, 330 str.).
Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovei J. M. priteisiamos 800 Lt atstovavimo išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme, 1 280 Lt atstovavimo išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme bei 200 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (LR CPK 98 str.). Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pirmosios instancijos teisme, tikslinga likusios 1 690 Lt žyminio mokesčio dalies iš ieškovės nepriteisti (LR CPK 83 str. 3 d.)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimą ir ieškovės L. S. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės L. S. atsakovei J. M. 800 Lt atstovavimo išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme, 1 280 Lt atstovavimo išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme bei 200 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - sustabdymą paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo procedūros po T. M. mirties.