- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-1193/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-660-154/2012 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui V. Š. ir tretiesiems asmenims: bankrutavusiai V. Š. individualiai įmonei ir K. Č. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir V. Š. individualios įmonės (dabar – bankrutavusios V. Š. individualios įmonės) pripažinimo asmenine V. Š. nuosavybe bei prievolių, atsiradusių iš šios įmonės veiklos, pripažinimo asmeninėmis V. Š. prievolėmis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šalies argumentai
1) 40/100 dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40/100 dalių pastato-ūkinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40/100 dalių pastato-ūkinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40/100 dalių kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių V. Š. ir R. Š. nuosavybe;
2) V. Š. individualią įmonę pripažinti asmenine atsakovo V. Š. nuosavybe, o prievoles, atsiradusias iš šios įmonės veiklos - asmeninėmis V. Š. prievolėmis.
Ieškovė nurodė, kad su V. Š. susituokė 1958 m. kovo 23 d. Jau 1955 metais V. Š. ir jo sesuo B. Š. – Č. pradėjo statytis namą, adresu (duomenys neskelbtini). V. Š. ir B. Č. buvo susitarę, kad pirmasis namo aukštas atiteks seseriai B. Č., o antrasis, t. y. mansarda, - V. Š.. Nepaisant to, 1961 m. visas namas buvo įregistruotas B. Č. vardu ir tik 1975 m. gruodžio 30 d. notarine dovanojimo sutartimi B. Č. padovanojo V. Š. asmeninės nuosavybės teise 40/100 dalis pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Dar iki susituokiant ieškovei su atsakovu ir jau susituokus, ieškovė R. Š. kartu su atsakovu V. Š. bendromis lėšomis ir pastangomis įrenginėjo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrąjį aukštą (mansardą), iš karto po santuokos jame apsigyveno ir iki šiol tebegyvena. Visą tą laiką, t. y. apie 50 metų, bendromis R. Š. ir V. Š. lėšomis ir darbu, šis turtas buvo gerinamas, remontuojamas, keičiamos komunikacijos, šildymo sistema ir kt., dėl ko, ieškovės manymu, turto vertė ženkliai padidėjo, todėl, vadovaujantis LR CK 3.90 str. 1 dalimi, atsakovo V. Š. asmeninės nuosavybės teise įgyti pastatai ir statiniai turi būti pripažinti R. Š. ir V. Š. bendrąja jungtine nuosavybe.
Tuo tarpu 1997 metais V. Š. vardu įsteigta individuali V. Š. įmonė turėtų būti pripažinta asmenine V. Š. nuosavybe, nes šios įmonės įsteigimas ir veikla visiškai nebuvo derinama su ieškove R. Š., iš šios įmonės nei ji, nei V. Š. neturėjo jokių pajamų, nes faktiškai įmonę įsisteigė, ją valdė ir naudojosi iš įmonės gaunamomis pajamomis dukters L. Š. – Bagdonienės sutuoktinis A. B., kuris tuo pačiu buvo šios įmonės direktorius, pagal V. Š. išduotą įgaliojimą savarankiškai sprendė visus įmonės klausimus. P. V. Š. įmonę asmenine V. Š. nuosavybe, visos prievolės iš šios įmonės veiklos turi būti pripažintos asmeninėmis V. Š. prievolėmis.
A. V. Š. 2012 m. kovo 28 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė R. Š. ieškinį patenkinti; sutinka su ieškovės R. Š. ieškinyje nurodytais argumentais; prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes yra silpnos sveikatos, beveik nevaikšto.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo – B. V. Š. individuali įmonė (bankroto administratorius UAB „Šiauleksa“) 2012 m. kovo 29 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad V. Š. individuali įmonė yra įsteigta R. Š. ir V. Š. gyvenant santuokoje, todėl preziumuojama, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pagal LR CK 3.89 str. 2 dalį, faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais. Tokių įrodymų nepateikta, ieškinio teiginiai yra prieštaringi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės priteisė valstybei 59,06 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Teismas pasisakydamas dėl 40/100 dalių pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nurodė, kad ieškovė R. Š. nepateikė pakankamai ir patikimų įrodymų, kad asmeninis jos sutuoktinio V. Š. turtas jų santuokos su V. Š. metu buvo iš esmės pagerintas. Ieškovė apskritai nepateikė jokių įrodymų, kiek, kokia verte, iš jos ar bendrų santuokinių lėšų buvo pagerintas asmeninis V. Š. turtas, o jos paaiškinimas teismo posėdžio metu, kad dėl pakeistos šildymo sistemos, pagerintos vandens tiekimo sistemos jų gyvenimas šiame name pagerėjo 10 kartų, nėra pagrindas spręsti, kad 10 kartų buvo pagerintas V. Š. turtas. Dalis ieškovės nurodytų namo dalies remonto darbų buvo atliekami iki 1975 metų gruodžio 30 dienos, t.y. iki kol gyvenamojo namo ir kitų pastatų dalis buvo padovanota atsakovui V. Š., todėl jei ir buvo gerinamas turtas, tai buvo gerinamas ne V. Š., o B. Č. priklausantis turtas. Po 1975 metų gruodžio mėnesio ieškovės nurodyti namo pagerinimo darbai kaip šildymo katilo pakeitimas, kamino ir patalpų dalinis remontavimas ir kt. nepripažintini nei kapitaliniu remontu, nei rekonstrukcija , nei pertvarkymu, nes tai yra paprastas remontas. Ieškovė nepagrįstai savo reikalavimą grindžia CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes jeigu darbai, kuriuos nurodė ieškovė, ir buvo atlikti, jie neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio nuostatų dėl kapitalinio remonto, rekonstrukcijos, pertvarkymo sąvokų. Byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kiek ieškovės ar bendrų pinigų buvo išleista remonto darbams.
Iš Nekilnojamojo turto duomenų matyti, kad ieškovė R. Š. 1993-04-27 ir 1999-11-15 pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu nuosavybės teise įsigijo pastatus (duomenys neskelbtini). Byloje ieškovė nurodė, kad šie pastatai buvo seni ir juos reikėjo remontuoti, todėl ieškovės pateiktame 2011-09-01 UAB „Celsis“ pasiūlyme išvardintos prekės (t.1, b. l. 22) galėjo būti perkamos ir naudojamos kito objekto remontui.
Ieškovė R. Š. teismui nepateikė jokių įrodymų, jog namo priestato plano parengimas, leidimo statybai gavimas, vėliau sustabdžius statybos darbus dėl kilusio konflikto su namo bendrasavininke, kaip nors pagerino namo (jo dalies) vertę. Taip pat nepateikė įrodymų, kad kaip nors buvo pagerinti du ūkiniai pastatai bei kiemo statiniai (unikalus Nr. 2995-7001-4024), unikalus Nr. 2995-7001-4035,unikalus Nr. 2995-7001-4068), kuriuos savo patikslintu ieškiniu taip pat prašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe.
Atsakovo V. Š. atsiliepime ir triplike nurodytus argumentus, kad jis sutinka su ieškovės reikalavimais, teismas vertino kaip siekimą išsaugoti šį turtą, kad jis nebūtų realizuotas V. Š. įmonės bankroto byloje kreditorinių reikalavimų patenkinimui. Jokių šį savo sutikimą patvirtinančių įrodymų V. Š. teismui nepateikė (LR CPK 178 str.). Pagal “LITEKO” duomenis, Šiaulių apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi V. Š. individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta UAB “Šiauleksa”, įgaliotas atstovas V. R.. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 1 d. nutartimi V. Š. individualios įmonės bendrasavininkiai R. Š. ir V. Š. bankroto byloje įtraukti bendraatsakoviais, areštuotas V. Š. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei R. Š. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis Kunigiškių kaime Radviliškio rajone. B. V. Š. įmonės Kreditorių susirinkimo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimu buvo pradėtas pardavinėti R. Š. nuosavybes teise priklausantis nekilnojamas turtas, įkeistas kreditoriui AB DnB bankui. Įvertinęs įrodymų visumą teismas sprendė, kad ieškovės R. Š. ieškinyje nurodytas V. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), negali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių R. Š. ir V. Š. nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindu, todėl ieškinys šioje dalyje buvo atmestas.
Teismas pasisakydamas dėl V. Š. individualios įmonės pripažinimo asmenine V. Š. nuosavybe ir įmonės prievolių pripažinimo asmeninėmis V. Š. prievolėmis, nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apie individualią V. Š. įmonę R. Š. buvo žinoma nuo pat jos įsteigimo. R. Š. negalėjo nežinoti apie tolesnę įmonės veiklą, nes įmonės veikla buvo vykdoma būtent jos vardu įregistruotoje namų valdoje, ten buvo įmonės faktinė buveinė.
Nors ieškovė teigė, kad nei ji, nei jos sutuoktinis V. Š. nesinaudojo įmonės pajamomis, tačiau liudytojas A. B. teisme patvirtino, kad jo šeima gyveno R. Š. priklausančiuose pastatuose Vinkšnėnų kaime ir iš V. Š. įmonės gaunamomis lėšomis remontavo šiuos pastatus, gerino įmonės ūkinę – gamybinę bazę. Kadangi tiek pastatai, esantys Vinkšnėnų kaime, tiek įmonė buvo įsteigta ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, pagal įstatymą jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 str.), tai ir šio turto pagerinimai bei įgijimai priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t.y. iš įmonės veiklos gaunamomis lėšomis pagerintas ir įgytas R. Š. ir V. Š. turtas.
Teismas nurodė, kad R. Š. žinojo apie V. Š. įmonės veiklą ir dalyvavo šios įmonės veikloje, patvirtina tai, kad 2006-05-31 Įkeitimo lakštu buvo užtikrintas UAB Medicinos banko kreditas skolininkui V. Š. įmonei, įkeistas V. Š. įmonės turtas (transporto priemonės, įranga) ir šį Įkeitimo lakštą yra pasirašiusi R. Š. kaip įkeisto turto savininko V. Š. sutuoktinė (t.1, b. l. 142-144). Akivaizdu, kad tokiu būdu buvo įgyvendinta LR CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostata, kad sandorius, susijusius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus atvejus, kai vienas sutuoktinis turi kito sutuoktinio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė R. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą dalyje, kuria atsisakyta pripažinti 40/100 dalių pastato- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40/100 dalių pastato-ūkinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40/100 dalių kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės R. Š. ir atsakovo V. Š. nuosavybe, bei priimti naują sprendimą - pripažinti aukščiau minėtą turtą ieškovės R. Š. ir atsakovo V. Š. bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad šioje byloje ieškovė R. Š. nepateikė pakankamai ir patikimų įrodymų, kad asmeninis jos sutuoktinio V. Š. turtas jų santuokos su V. Š. metu buvo iš esmės pagerintas. Ieškovė apskritai nepateikė jokių įrodymų, kiek, kokia verte, iš jos ar bendrų sutuoktinių lėšų buvo pagerintas asmeninis V. Š. turtas. Dalies rašytinių įrodymų nebuvimas ar atitinkamų rekvizitų juose nebuvimas, negali automatiškai reikšti, kad tam tikros aplinkybės neįvyko ar jų nebuvo
2. Negalima sutikti su Šiaulių apygardos teismo pozicija, kad dalis ieškovės nurodytų namo dalies remonto darbų buvo atliekami iki 1975 m. gruodžio 30 d., todėl, jei ir buvo gerinamas turtas, tai buvo gerinamas ne V. Š., o B. Č. priklausantis turtas. Šiuo atveju, siekiant pripažinti gyvenamojo namo dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, privaloma atsižvelgti ir į ieškovės bei atsakovo bendromis lėšomis atliktus pagerinimus iki dovanojimo sutarties sudarymo 1975 m. gruodžio 30 d.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. Š. prašo ieškovės R. Š. apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo bankrutavusios V. Š. IĮ bankroto administratorius prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde dėstomais argumentais ir mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovės R. Š. skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.
Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė pateikdama ieškinį teismui nurodė du reikalavimus, t.y. dėl nekilnojamojo turto dalies esančios (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių V. Š. ir R. Š. nuosavybe; bei V. Š. individualią įmonę pripažinti asmenine atsakovo V. Š. nuosavybe, o prievoles, atsiradusias iš šios įmonės veiklos - asmeninėmis V. Š. prievolėmis. Apeliaciniu skundu apeliantė skundžia tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta pripažinti statinių esančių (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės R. Š. ir atsakovo V. Š. nuosavybe. Teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų, tokia apimtimi ir pasisako.
Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Nagrinėjamos bylos atveju yra kilęs ginčas dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-584/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, galima būtų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti šiuo atveju ieškovė, reikalaujanti atsakovo asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis).
Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog 40/100 dalių gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų esančių (duomenys neskelbtini), atsakovas dar iki santuokos įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Tačiau ieškovė įrodinėja, kad, gyvenant santuokoje, nekilnojamasis turtas buvo gerinamas, remontuojamas, keičiamos komunikacijos, šildymo sistema ir kt. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl padarytų pagerinimų įtakos turto vertei ir ar tie pagerinimai buvo esminiai.
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Nagrinėjamos bylos atveju svarbu nustatyti, ar apeliantė įrodė aplinkybę, kad atsakovo asmeninės nuosavybės teise turimas ginčo turtas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei pateikiant tik žodinius paaiškinimus dėl turto pagerinimo ir prisidėjo prie pagerinimo darbu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės įnašas, pagerinant turtą nėra esminis ir nėra pagrindo šį turtą pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnis).
Pažymėtina, kad reikalavimas nustatyti, jog asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymėtina, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje nenustatyta teisiškai reikšmingų faktų visumos, leidžiančios atsakovo asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis). Nors atsakovė nurodo, kad prisidėjo prie turto pagerinimo, tačiau pažymėtina, kad ir pati ieškovė gyveno ir naudojosi santuokos metu atliktais turto pagerinimais. Be to, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad nekilnojamasis turtas, kurį ieškovė prašė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, buvo pagerintas iš esmės.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.