- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-11
- Bylos Nr.
- 2-660-154/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00095-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- V. Š.
- Advokatai
- Egidijus Morkūnas, Eglė Damulevičiūtė
trečiojo asmens - bankrutavusios V. Š. individualios įmonės bankroto administratoriaus UAB „Šiauleksa“ įgaliotam atstovui advokatui Egidijui Morkūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. Š. patikslintą ieškinį atsakovui V. Š. ir tretiesiems asmenims: bankrutavusiai V. Š. individualiai įmonei (į. k. 17586684, bankroto administratorius UAB „Šiauleksa) ir K. Č. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir V. Š. individualios įmonės (dabar – bankrutavusios V. Š. individualios įmonės) pripažinimo asmenine V. Š. nuosavybe bei prievolių, atsiradusių iš šios įmonės veiklos, pripažinimo asmeninėmis V. Š. prievolėmis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. R. Š. patikslintu ieškiniu prašė teismo:
1) 40/100 dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40/100 dalių pastato-ūkinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40/100 dalių pastato-ūkinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40/100 dalių kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių V. Š. ir R. Š. nuosavybe;
2) V. Š. individualią įmonę pripažinti asmenine atsakovo V. Š. nuosavybe, o prievoles, atsiradusias iš šios įmonės veiklos - asmeninėmis V. Š. prievolėmis (t.1, b. l. 2-7, 53-58).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad su V. Š. susituokė 1958 m. kovo 23 d. Jau 1955 metais V. Š. ir jo sesuo B. Š. – Č. pradėjo statytis namą, adresu (duomenys neskelbtini). V. Š. ir B. Č. buvo susitarę, kad pirmasis namo aukštas atiteks seseriai B. Č., o antrasis, t. y. mansarda, - V. Š.. Nepaisant to, 1961 m. visas namas buvo įregistruotas B. Č. vardu ir tik 1975 m. gruodžio 30 d. notarine dovanojimo sutartimi B. Č. padovanojo V. Š. asmeninės nuosavybės teise 40/100 dalis pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini).
Ieškovė nurodė, kad dar iki susituokiant ieškovei su atsakovu ir jau susituokus, ieškovė R. Š. kartu su atsakovu V. Š. bendromis lėšomis ir pastangomis įrenginėjo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrąjį aukštą (mansardą), iš karto po santuokos jame apsigyveno ir iki šiol tebegyvena. Visą tą laiką, t. y. apie 50 metų, bendromis R. Š. ir V. Š. lėšomis ir darbu, šis turtas buvo gerinamas, remontuojamas, keičiamos komunikacijos, šildymo sistema ir kt., dėl ko, ieškovės manymu, turto vertė ženkliai padidėjo, todėl, vadovaujantis LR CK 3.90 str. 1 dalimi, atsakovo V. Š. asmeninės nuosavybės teise įgyti pastatai ir statiniai turi būti pripažinti R. Š. ir V. Š. bendrąja jungtine nuosavybe.
Tuo tarpu 1997 metais V. Š. vardu įsteigta individuali V. Š. įmonė turėtų būti pripažinta asmenine V. Š. nuosavybe, nes šios įmonės įsteigimas ir veikla visiškai nebuvo derinama su ieškove R. Š., iš šios įmonės nei ji, nei V. Š. neturėjo jokių pajamų, nes faktiškai įmonę įsisteigė, ją valdė ir naudojosi iš įmonės gaunamomis pajamomis dukters L. Š. – B. sutuoktinis A. B., kuris tuo pačiu buvo šios įmonės direktorius, pagal V. Š. išduotą įgaliojimą savarankiškai sprendė visus įmonės klausimus. P. V. Š. įmonę asmenine V. Š. nuosavybe, visos prievolės iš šios įmonės veiklos turi būti pripažintos asmeninėmis V. Š. prievolėmis.
Atsiliepimas
A. V. Š. 2012 m. kovo 28 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo R. Š. ieškinį patenkinti; sutinka su ieškovės R. Š. ieškinyje nurodytais argumentais; prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes yra silpnos sveikatos, beveik nevaikšto (t.1, b. l. 117-120).
Trečiasis asmuo – Bankrutavusi V. Š. individuali įmonė (bankroto administratorius UAB „Šiauleksa“) 2012 m. kovo 29 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad V. Š. individuali įmonė yra įsteigta R. Š. ir V. Š. gyvenant santuokoje, todėl preziumuojama, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pagal LR CK 3.89 str. 2 dalį, faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais. Tokių įrodymų nepateikta, ieškinio teiginiai yra prieštaringi (t. 1, b. l.122-127).
I. R. Š. 2012 m. balandžio 18 d. pateikė teismui dubliką, kuriame nurodo, kad steigiant įmonę ieškovės atžvilgiu buvo nutylėta aplinkybė, jog steigiama V. Š. individuali įmonė, todėl ji neišreiškė sutikimo ją steigti, nesuprato duodamo sutikimo esmės bei pasekmių, galinčių kilti pagal tokio juridinio asmens prievoles. Ieškovė neneigia, kad nuo 2004 metų žinojo apie įsteigtą individualią įmonę, laidavo už šios įmonės prievoles (t.1, b. l. 155-160).
Šiaulių apygardos 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi trečiuoju asmeniu vietoje mirusios B. Č. patrauktas namų valdos (duomenys neskelbtini) bendrasavininkis K. Č. (t. 2, b. l. 61-62). Atsiliepimo negauta.
Šalies argumentai
A. V. Š. 2012-05-07 pateikė teismui tripliką, kuriuo prašo R. Š. ieškinį patenkinti. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes gyvena pas sūnų (duomenys neskelbtini), sunkiai vaikšto (t. 2, b. l. 65-67).
Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovė R. Š. ir jos atstovė advokatė Eglė Damulevičiūtė –Jakimavičienė visiškai palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, nurodė, kad V. Š. individuali įmonė turėtų būti pripažinta asmenine V. Š. nuosavybe nuo pat jos įsteigimo momento, kaip ir prievolės, atsiradusios iš šios įmonės veiklos, asmeninėmis V. Š. prievolėmis.
Į teismo posėdį atsakovas V. Š. ir trečiasis asmuo K. Č. neatvyko. Apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta (b. l. 72,75). Y. V. Š. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (t.1, b. l. 117-120, t. 2, b. l. 65-67).
Šalies argumentai
Trečiojo asmens-bankrutavusios V. Š. įmonės atstovas advokatas Egidijus Morkūnas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Liudytoju apklaustas A. B. teisme nurodė, kad iki V. Š. įmonės bankroto jis, t.y. A. B., buvo V. Š. individualios įmonės direktoriumi, kad jis yra R. Š. ir V. Š. žentas. Paaiškino, kad 1995 metais buvo įkūręs savo įmonę, tačiau areštavus įmones sąskaitas, turėjo įkurti kitą įmonę, kito žmogaus vardu, kad toliau galėtų vykdyti veiklą. Apie įmonės įsteigimą R. Š. nieko nesakė, dėl veiklos nieko su ja nesitarė. Visas iš įmonės gaunamas lėšas naudojo savo nuožiūra ir savo reikmėms. R. Š. apskritai mažai ką žinojo apie įmonę, o V. Š. savo individualios įmonės veikloje praktiškai nedalyvavo, viskas buvo patikėta jam, t.y. A. B..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Dėl 40/100 dalių pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe.
Iš Santuokos liudijimo matyti, kad ieškovės R. Š. (po santuokos – Š.) ir V. Š. santuoka įregistruota 1958 m. kovo 23 d. (t.1, b.l. 8).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), 1961-08-09 Statinio priėmimo naudoti akto pagrindu 1961-07-31 įregistruoti kaip B. Č. nuosavybė (t. 2, b.l. 30-33).
Iš 1975 m. gruodžio 30 d. sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad B. Č. padovanojo V. Š. 0,40 dalis gyvenamojo namo, dviejų ūkio pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 600 kv. m ploto žemės sklype. Pagal šią sutartį „V. Š. naudojimuisi pereina gyv. namo salka“ (t.1, b. l. 10).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pagal 1975-12-30 dovanojimo sutartį V. Š. asmeninės nuosavybės teise atiteko“ 40/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). 60/100 dalių šių pastatų nuosavybės teise liko B. Č. (t. 2, b. l. 30-33).
Statybos inspektoriaus 1981-02-04 pažymos Nr. 3/73 pagrindu, vieno V. Š. vardu toje pačioje namų valdoje įregistruotas ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Po B. Č. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo ir 2009-01-15 dovanojimo sutarties pagrindu 60/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir visą ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo K. Č. (t. 2, b. l. 30-33).
Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, galima būtų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti ieškovai (CPK 178 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-20 nutartis civ. byloje 3K-3-539/2010).
Teismo vertinimu, šioje byloje ieškovė R. Š. nepateikė pakankamai ir patikimų įrodymų, kad asmeninis jos sutuoktinio V. Š. turtas jų santuokos su V. Š. metu buvo iš esmės pagerintas. Ieškovė apskritai nepateikė jokių įrodymų, kiek, kokia verte, iš jos ar bendrų santuokinių lėšų buvo pagerintas asmeninis V. Š. turtas, o jos paaiškinimas teismo posėdžio metu, kad dėl pakeistos šildymo sistemos, pagerintos vandens tiekimo sistemos jų gyvenimas šiame name pagerėjo 10 kartų, nėra pagrindas spręsti, kad 10 kartų buvo pagerintas V. Š. turtas. Dalis ieškovės nurodytų namo dalies remonto darbų buvo atliekami iki 1975 metų gruodžio 30 dienos, t.y. iki kol gyvenamojo namo ir kitų pastatų dalis buvo padovanota atsakovui V. Š., todėl jei ir buvo gerinamas turtas, tai buvo gerinamas ne V. Š., o B. Č. priklausantis turtas. Po 1975 metų gruodžio mėnesio ieškovės nurodyti namo pagerinimo darbai kaip šildymo katilo pakeitimas, kamino ir patalpų dalinis remontavimas ir kt. nepripažintini nei kapitaliniu remontu, nei rekonstrukcija , nei pertvarkymu, nes tai yra paprastas remontas. Ieškovė nepagrįstai savo reikalavimą grindžia CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes jeigu darbai, kuriuos nurodė ieškovė, ir buvo atlikti, jie neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio nuostatų dėl kapitalinio remonto, rekonstrukcijos, pertvarkymo sąvokų. Byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kiek ieškovės ar bendrų pinigų buvo išleista remonto darbams.
Iš Nekilnojamojo turto duomenų matyti, kad ieškovė R. Š. 1993-04-27 ir 1999-11-15 pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu nuosavybės teise įsigijo pastatus (duomenys neskelbtini). Byloje ieškovė nurodė, kad šie pastatai buvo seni ir juos reikėjo remontuoti, todėl ieškovės pateiktame 2011-09-01 UAB „Celsis“ pasiūlyme išvardintos prekės (t.1, b. l. 22) galėjo būti perkamos ir naudojamos kito objekto remontui.
Ieškovė R. Š. teismui nepateikė jokių įrodymų, jog namo priestato plano parengimas, leidimo statybai gavimas, vėliau sustabdžius statybos darbus dėl kilusio konflikto su namo bendrasavininke, kaip nors pagerino namo (jo dalies) vertę. Taip pat nepateikė įrodymų, kad kaip nors buvo pagerinti du ūkiniai pastatai bei kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuos savo patikslintu ieškiniu taip pat prašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe.
A. V. Š. atsiliepime ir triplike nurodyti argumentai, kad jis sutinka su ieškovės reikalavimais, vertintini kaip siekimas išsaugoti šį turtą, kad jis nebūtų realizuotas V. Š. įmonės bankroto byloje kreditorinių reikalavimų patenkinimui. Jokių šį savo sutikimą patvirtinančių įrodymų V. Š. teismui nepateikė (LR CPK 178 str.). Pagal “LITEKO” duomenis, Šiaulių apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi V. Š. individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta UAB “Šiauleksa”, įgaliotas atstovas Vidmantas Rutkauskas. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 1 d. nutartimi V. Š. individualios įmonės bendrasavininkiai R. Š. ir V. Š. bankroto byloje įtraukti bendraatsakoviais, areštuotas V. Š. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), bei R. Š. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini). Bankrutavusios V. Š. įmonės Kreditorių susirinkimo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimu buvo pradėtas pardavinėti R. Š. nuosavybes teise priklausantis nekilnojamas turtas, įkeistas kreditoriui AB DnB bankui.
Įvertinęs įrodymų visumą teismas sprendžia, kad ieškovės R. Š. ieškinyje nurodytas V. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), negali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių R. Š. ir V. Š. nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindu, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.
D. V. Š. individualios įmonės pripažinimo asmenine V. Š. nuosavybe ir įmonės prievolų pripažinimo asmeninėnis V. Š. prievolėmis.
Iš Santuokos liudijimo matyti, kad ieškovė R. Š. (po santuokos – Š.) ir V. Š. susituokė 1958 m. kovo 23 d. (t.1, b.l. 8). Iki šiol santuoka nenutraukta.
V. Š. individuali įmonė įsteigta 1997 m. gegužės 5 d., Juridinių asmenų registre įregistruota 1997 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 44). Kaip savo atsiliepime nurodė trečiojo asmens – bankrutavusios V. Š. IĮ bankroto administratorius UAB „Šiauleksa“, faktinė įmonės buveinė buvo ir yra R. Š. nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l.123).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 1993-04-27 ir 1999-11-15 pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu ieškovė R. Š. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t.1, b.l. 40-42).
Nors liudytojas A. B. savo parodymuose, o atsakovas V. Š. pateiktuose procesinuose dokumentuose teigia, kad ieškovė R. Š. nežinojo apie V. Š. įmonės įsteigimą jai nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose, tačiau patikslintame ieškinyje ieškovė pati nurodė, kad V. Š. IĮ, kurios direktoriumi tapo žentas A. B., buvo įsteigta (įregistruota) jiems su V. Š. priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini) ir tuo tikslu buvo reikalingas jos sutikimas, tačiau nurodė buvusi įsitikinusi, kad V. Š. rengiasi dirbti „su patentu‘ (t.1, b. l. 55). Patvirtindama šiuos savo argumentus, ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad V. Š. įmonei nuo 1997 m. gegužės 16 d. iki 1998 m. birželio 30 d. buvo išduoti verslo patentai (t.1, b.l. 32). Šie įrodymai patvirtina, kad apie individualią V. Š. įmonę R. Š. buvo žinoma nuo pat jos įsteigimo. R. Š. negalėjo nežinoti apie tolesnę įmonės veiklą, nes įmonės veikla buvo vykdoma būtent jos vardu įregistruotoje namų valdoje, ten buvo įmonės faktinė buveinė. Ieškovė neginčijo, kad ji lankydavosi (duomenys neskelbtini) buvusioje namų valdoje.
Nors ieškovė teigė, kad nei ji, nei jos sutuoktinis V. Š. nesinaujojo įmonės pajamomis, tačiau liudytojas A. B. teisme patvirtino, kad jo šeima gyveno R. Š. priklausančiuose pastatuose (duomenys neskelbtini) ir iš V. Š. įmonės gaunamomis lėšomis remontavo šiuos pastatus, gerino įmonės ūkinę – gamybinę bazę. Kadangi tiek pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), tiek įmonė buvo įsteigta ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, pagal įstatymą jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 str.), tai ir šio turto pagerinimai bei įgijimai priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t.y. iš įmonės veiklos gaunamomis lėšomis pagerintas ir įgytas R. Š. ir V. Š. turtas. A. V. Š. savo atsiliepime nurodė (t.1, b. l. 117-120), kad „šeimoje neskirstėme pinigus į mano ir R. Š., viską, ką uždirbdavome, dėjome bendrai“. Kad iš įmonės gautų lėšų, kaip patvirtino liudytojas A. B., buvo pagerintas bendras R. Š. ir V. Š. turtas, patvirtina rašytiniai įrodymai: jei R. Š. pagal 1993-04-27 ir 1999-11-15 pirkimo – pardavimo sutartis nupirkto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas pirkimo metu buvo 148,18 kv. m, tai pagal 2012-02-22 Nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamojo namo naudingas plotas jau buvo 262,75 kv.m (t.1, b. l. 33, 34, 40-43).
K. R. Š. žinojo apie V. Š. įmonės veiklą ir dalyvavo šios įmonės veikloje, patvirtina tai, kad 2006-05-31 Įkeitimo lakštu buvo užtikrintas UAB Medicinos banko kreditas skolininkui V. Š. įmonei, įkeistas V. Š. įmonės turtas (transporto priemonės, įranga) ir šį Įkeitimo lakštą yra pasirašiusi R. Š. kaip įkeisto turto savininko V. Š. sutuoktinė (t.1, b. l. 142-144). Akivaizdu, kad tokiu būdu buvo įgyvendinta LR CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostata, kad sandorius, susijusius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus atvejus, kai vienas sutuoktinis turi kito sutuoktinio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį.
LR CK 3.88 str. 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama “įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamas, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo”, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta minėtos nuostatos prezumpcija.
Teismas, vertindamas pateiktų įrodymų visumą (CPK 185 str.) sprendžia, kad ieškovė R. Š. šioje byloje nepaneigė įstatymo prezumpcijos, kad įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamas, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtine sutuoktinių nuosavybė.
K. V. Š. individuali įmonė R. Š. ir V. Š. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai prievolės, atsiradusios iš šios įmonės veiklos, negali būti pripažintos tik atsakovo V. Š. asmeninėmis prievolėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Vadovaujantis LR CPK 93 ir 98 straipsniais, atmetus ieškinį iš ieškovės R. Š. galėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, tačiau nei atsakovas, nei trečiasis asmuo įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Pareikšdama ieškinį R. Š. sumokėjo 400 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios dalies žyminio mokesčio buvo atleista (b.l. 101-102).
Iš ieškovės R. Š. Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 59,06 litų (t.1, b. l. 51), ( LR CPK 96 str. 2 d.).
Laikinosios apsaugos priemonės byloje netaikytos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265-271 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. Š. ieškinį atmesti.
Iš ieškovės R. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini) priteisti Valstybei 59,06 Lt (penkiasdešimt devynis litus 6 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.