- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-154-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01410-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- A. G.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-154-460/2012
2012 m. vasario 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Erikos Misiūnienės, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-65-750/2011 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei atsakovo (apelianto) A. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. G. patikslintu ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį, naudojimo tvarką pagal UAB „Agrometra“ parengtą Žemės sklypo 2010-12-15 planą, nustatant ieškovei naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis plane ind. C - 259 kv. m ploto, ind. H - 25 kv. m ploto, iš viso 284 kv. m ploto, atsakovui A. G. nustatant naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis ind. B - 332 kv. m ploto, ind. D – 72 kv. m ploto, ind. G - 24 kv. m ploto, iš viso 428 kv. m ploto bei šalims nustatyti bendrai naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis ind. A – 118 kv. m ploto, ind. E – 20 kv. m ploto ir ind. F – 12 kv. m ploto, iš viso 150 kv. m ploto. Be to, ieškovė prašo įpareigoti atsakovą savo lėšomis ieškovės naudai iki 2011-06-07 šiltnamyje įrengti pertvarą, kuria šiltnamį atitvertų į dvi dalis: atsakovui tenkančią dalį ind. G – 24 kv. m bei ieškovei tenkančią dalį ind. H – 25 kv. m bei ieškovei įrengti atskirą įėjimą į jos šiltnamio dalį ind. H. Patikslintame ieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-09-24 sprendimu nutraukus šalių santuoką bendru sutarimu buvo patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Sutarties 9 punkte su atsakovu sutarė, kad santuokoje 2007-05-10 įgytą 0,0862 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys valdys nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 dalį. Atsakovas, piktnaudžiaudamas tuo, kad nenustatytos naudojimosi šiuo sklypu ribos, vienašališkai sprendžia sklypo valdymo ir disponavimo klausimus – užbetonavo šildymo trasą, paliko ją be elektros pavėsinėje ir garaže, išpjovė vyšnias. Atsakovas nuolat tyčiojasi iš ieškovės ir jos svečių. Ieškovės įėjimas į jai priklausančią gyvenamojo namo dalį yra iš kiemo pusės, o atsakovo įėjimas į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį – iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, todėl siūlo padalyti šį sklypą išilgai per pusę. Tuomet kiekvienas savininkas rūpintųsi sklypu savo nuožiūra, nebekiltų kivirčų, priekaištų. Nors atsakovas naudojasi bendru kiemu, tačiau jo nevalo ir nesirūpina. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktą pasiūlymą, UAB „Agrometra“ parengė 2010-12-15 Žemės sklypo naudojimo planą, suderintą 2011-01-11 Šilutės rajono žemėtvarkos skyriuje. Šalys yra susitarę, kad ieškovė naudojasi garažu, kuris pagal minėtą planą yra dalyje, pažymėtoje ind. C, o atsakovas – ūkiniu pastatu (sandėliu), kuris yra plano dalyje, pažymėtoje ind. B, kuria atsakovui būtų patogiau naudotis. Kadangi pagal pateiktą minėtą planą ieškovui tektų didesnė dalis naudotis žemės sklypu, todėl ji prašo įpareigoti atsakovą jo lėšomis šiltnamyje įrengti pertvarą, kuria šiltnamį atitvertų į dvi dalis, bei įrengti ieškovei atskirą įėjimą į jos šiltnamio dalį. Atsakovas praėjusiais metais iš jos šiltnamio dalies skynė daržoves. Ieškovė į savo šiltnamio dalį patenka iš sklypo dalies žymimos ind. C, o atsakovas į savo šiltnamio dalį patenka per sandėlį iš sklypo dalies, žymimos ind. B. Ieškovė nesutinka prisidėti prie atskiro įvažiavimo atsakovui įrengimo.
Atsiliepimas
Atsakovas su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, nes jo netenkina ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka. Patvirtina, kad šalių susitarimu ieškovė naudojasi garažu, kuris yra plane ind. C, pažymėtas MN, o jis naudojasi sandėliu plane ind.B, pažymėtas MN. Ieškovė į savo šiltnamio dalį, žymimą ind. H, patenka iš sklypo dalies, žymimos ind. C, o atsakovas į savo šiltnamio dalį, žymimą ind. G, patenka per sandėlį. Pagal ieškovės pateiktą 2010-12-15 Žemės sklypo planą jam tektų įsirengti atskirą įvažiavimą ir pagal UAB „Žibai“ atliktą skaičiavimą tai jam kainuotų 10562,09 Lt. Nesutinka, kad ieškovei atitektų žemės sklypo dalis, plane žymima ind. C, nes jis nebeturėtų galimybės patekti į kiemą bei prie čia esančio kanalizacijos šulinio. Atsakovas sutiktų su ieškovės siūlomu planu, jeigu jam būtų perduotas gėlynas – klomba, esantis plane, pažymėtame ind. C. Perdavus jam šį gėlyną, per jį būtų jam patogiau privažiuoti prie savo naudojamo sandėlio. Šiuo metu jis prižiūri sklypo dalį, žymimą ind. BD,– nupjauna žolę. Su ieškovės pateiktu Žemės sklypo planu nesutinka, tačiau savo plano neturi. Prašo bylinėjimosi išlaidas šalims priteisti solidariai.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-06-10 sprendimu nusprendė: ieškinį patenkinti iš dalies; nustatyti ieškovei I. G. ir atsakovui A. G. naudojimosi tvarką bendrosios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), remiantis UAB „Agrometra“ 2010-12-15 parengtu Žemės sklypo planu taip:
I. G. nustatyti naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis plane ind. C – 259 kv. m ploto, ind. H – 25 kv. m ploto, iš viso 284 kv. m ploto;
A. G. nustatyti naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis ind. B – 332 kv. m ploto, ind. D – 72 kv. m ploto, ind. G – 24 kv. m ploto, iš viso 428 kv. m ploto,
I. G. ir A. G. nustatyti bendrai naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis ind. A – 118 kv. m ploto, ind. E – 20 kv. m ploto ir ind. F – 12 kv. m ploto, iš viso 150 kv. m ploto; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti iš atsakovo A. G. 432 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. G.; priteisti iš atsakovo A. G. 22,81 Lt pašto išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti 2011-06-10 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą ir prašo priimti naują sprendimą. Nurodė, jog: 1) civilinės bylos nagrinėjimo procese ieškovė I. G. pareiškė reikalavimus dėl nuosavybės teisės dalies ribų nustatymo, remdamasi CK 4.80 str., o 2010 m. birželio 23 d. sprendimu teismas nusprendė dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bendroje dalinėje nuosavybėje; 2) teismas sprendimu skyrė apeliantui naudotis didesne bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalimi, tačiau tokio pageidavimo nereiškė; toks sprendimas riboja apelianto, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje reglamentuotas teises; 3) teismas civilinės bylos nagrinėjimo procese, taip pat priimtame sprendime nesvarstė atsakovo A. G. 2011 m. vasario 22 d. atsiliepime į ieškinį nurodytų UAB „Agrometra“ atlikto žemės sklypo padalinimo plano projektinio pasiūlymo klaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimą palikti nepakeistą. Pateikia pirmosios instancijos teismo posėdžių išsamias santraukas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, kitos bylos medžiagos, Šilutės rajono 1–ojo notarų biuro notarės patvirtinta 2007-07-13 Dovanojimo sutartimi atsakovas A. G. dovanojo asmeninės nuosavybės teise sutuoktinei ieškovei I. G. bendrojoje dalinėje nuosavybėje 52/100 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalį sandėlio, 1/2 dalį garažo, 1/2 dalį šiltnamio, 1/2 dalį kitų kiemo statinių (kiemo aikštelės, išcentrinio siurblio), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 57–58). Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-09-24 sprendimu buvo nutraukta ieškovės I. G. ir atsakovo A. G. santuoka bendru sutarimu ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 9 punkte šalys sutarė, kad santuokoje 2007-05-10 įgytą 0,0862 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys valdys nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 dalį (b. l. 8–10). Remiantis Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis šis žemės sklypas įregistruotas šalims nuosavybės teise po 1/2 dalį (b. l. 12–13). Ieškovė I. G. 2010-01-25 rašytiniu prašymu – pasiūlymu kreipėsi į atsakovą dėl žemės sklypo naudojimo ribų nustatymo, prašė pateikti pasiūlymus dėl naudojimosi tvarkos (b. l. 14–16). Ieškovė 2010-02-08 raštu pasiūlė atsakovui 2010-02-10 16 val. dalyvauti nustatant žemės sklypo ribas (b. l. 17). 2010-02-19 UAB „Agrometra“ sudarė Žemės sklypo planą, kuriame pažymėjo tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką: šalių bendram naudojimui atitenka žemės sklypo dalis, žymima indeksu ind. C – 530 kv. m ploto bei nustatant ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi, žymima ind. A – 166 kv. m ploto, atsakovui žemės sklypo dalimi, žymima ind. B – 166 kv. m (b. l. 20). Atsakovas A. G. su tokiu žemės sklypo naudojimo ribų nustatymu nesutiko, be to, patvirtino, kad tarp šalių dažnai kyla nesutarimai, įtampa dėl menkniekių, ieškovė jį nepagrįstai kaltina, kad netvarko bendro kiemo (b. l. 27). Ieškovė, pateikusi kitą 2010-12-15 UAB „Agrometra“ sudarytą Žemės sklypo planą, prašo jai nustatyti naudotis žemės sklypo dalimis, plane žymimomis ind. C ir ind. H, atsakovui naudotis žemės sklypo dalimis, žymimomis ind. B, ind. D ir ind. G, o bendrai šalys naudosis žemės sklypo dalimis, žymimomis ind. A, ind. E ir ind. F (b. l. 47). Atsakovas nurodo, kad sutiktų su tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka, jei jam būtų perduotas naudotis ieškovei teksiančioje žemės sklypo dalyje, žymimoje ind. C, esantis gėlynas – klomba. Be to, jis pateikė UAB „Žibai“ sudarytą lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, kad atsakovui atskiro įvažiavimo įrengimo darbai kainuotų 10 562,09 Lt (b. l. 63–64).
Dėl ieškovės reikalavimo
Apeliantas teigia, kad ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo procese pareiškė reikalavimus dėl nuosavybės teisės dalies ribų nustatymo, remdamasi CK 4.80 str., o 2010 m. birželio 23 d. sprendimu teismas nusprendė dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Teisėjų kolegija primena, jog CK 4.80 straipsnis reglamentuoja atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiškas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).
Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto, žemės sklypo dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamam bendraturčiui pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiu, nes nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis, suformuojamas atskiras turtinis vienetas ir bendroji dalinė nuosavybė transformuojasi į asmeninę nuosavybę.
Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimo tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje prašė nustatyti žemės ribas (b. l. 3), patikslintame ieškinyje prašė nustatyti žemės sklypo daliai naujas ribas, numatomas naudotis (b. l. 52). Apeliantas atsiliepime i ieškinį ir pats prašė paskirti valdyti žemės sklypą (b. l. 27). Be to, 2011-06-01 pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai pateikė teismui prašymą nustatyti bendro naudojimosi žemės sklypu tvarką (b. l. 67). Dar daugiau, apeliantas minėtame posėdyje nurodė, jog nesutinka su ieškovės nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (b. l. 68). Tai reiškia, kad apeliantas tikrai žinojo, kad nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje ieškovė neprašė atidalyti nuosavybės teise priklausančias dalis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nenustatė nei ieškovų, nei apelianto nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo dalių. Pirmosios instancijos teismas nustatė tik naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką. Kolegija atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą ir konstatuoja, jog nuo bendrosios nuosavybės nebuvo atskirta apelianto dalis, nebuvo suformuotas atskiras turtinis vienetas, priešingai, apeliantui ir toliau nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis ginčo žemės sklypo, o ieškovei atitinkamai priklauso irgi 1/2 dalis ginčo žemės sklypo (CK 4.75 str. 1 d., CPK 178 str.).
Dėl Konstitucijos 23 straipsnio
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Pažymėtina, kad nuosavybės neliečiamumas įstatymų leidėjo yra apibrėžtas ir kaip civilinių santykių teisinio reglamentavimo principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), o CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Taigi, nagrinėjant konkrečių asmenų civilinį ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu, aiškinti civilinės teisės normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir jas taikyti privalu taip, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad šis principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, tokiais kaip civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos (CK 1.2 straipsnis, taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. Ch. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-272/2007).
Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad nukrypti nuo lygių valdymo dalių, nagrinėjant ieškovės ir apelianto civilinį ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu žemės sklypu, galima, kai išnaudotos visos galimybės parenkant konkrečius valdymo žemės sklypu variantus ir modelius, siekiant nustatyti naudojimosi daiktu tvarką natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be nukrypimo nuo lygių dalių; faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių žemės sklypo didesnės dalies naudojimo atsakovui nustatymas ieškovės atžvilgiu neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Pažymėtina, kad šiuo atveju nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal šalims tenkančias dalis neįmanoma, šalys neranda kito naudojimosi žemės sklypu būdo, be to, šalys negali tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių į bendrosios dalinės nuosavybės daiktą pagal bendrą susitarimą.
Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu žemės sklypu, vertino kiekvieno iš bendraturčių poreikį naudotis žemės sklypu, galimybę nustatyti naudojimosi tvarką ieškovės ir apelianto bendru susitarimu, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas apeliantui tvarką naudotis didesne bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalimi, nepažeidė Konstitucijos 23 straipsnyje reglamentuotų nuostatų (CK 1.2 str., CK 4.93 str. 1 d., CPK 178 str., CPK 185 str.).
Dėl atlikto žemės sklypo padalijimo plano projektinio pasiūlymo klaidų.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į žemės sklypo padalijimo plano (toliau – Planas) projektinio pasiūlymo klaidas. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju apeliantas konkrečiai nenurodo, kokia klaida ar kokios klaidos minėtame Plane yra padarytos. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas šioje byloje nesutinka su Plane nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, tačiau toks nesutikimas negali būti traktuojamas kaip Plane padaryta klaida. Be to, apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikdamas savo žemės sklypo planą klaidų irgi nenurodė, o tik nesutiko su naudojimosi tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą kaip neįrodytą (CPK 12 str., CPK 178 str.).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, įvertino tiek ieškovės, tiek apelianto nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, teismas padarė išvadą, kad ieškovės siūlyta naudojimosi turtu tvarka labiau atitinka įstatyme ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus tokios tvarkos nustatymo kriterijus, nepažeidžia apelianto teisių bei teisėtų interesų. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota ir padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimą palikti nepakeistą.