Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant suinteresuotiems asmenims L. L., Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarei Laimai Muzikevičiūtei,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės „Turto banko“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. L., Valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui, Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarei Laimai Muzikevičiūtei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo tėvai S. L. ir V. J. L. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Motina S. L. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas V. J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus motinai S. L. jos palikimą notarų biure priėmė sutuoktinis, pareiškėjo tėvas V. J. L.. Tuo metu pareiškėjas ir jo brolis A. L. atsisakė nuo palikimo po motinos S. L. mirties. Po pareiškėjo tėvo V. J. L. mirties palikimą atstovavimo teise jau yra priėmusi pareiškėjo brolio A. L. dukra, V. J. L. vaikaitė L. L.. Pareiškėjo brolis A. L. mirė 2014 m. liepos mėnesį.

Tėvo V. J. L. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Čia tėvas nuolat gyveno ir po savo sutuoktinės S. L. mirties. Pablogėjus jo sveikatai, tėvą pasiėmė pas save, kurį laiką jis gyveno pareiškėjo gyvenamojoje vietoje Kauno mieste, kur ir mirė. Likęs po tėvo mirties turtas ir yra jo sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), susidedanti iš gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, namų valdos. Turto priklausymą nuosavybės teise patvirtina 2018-02-27 Merkinės seniūnijos pažyma Nr. SR5-66 apie namų valdą ir techninės inventorizacijos duomenys. Šiuose dokumentuose nurodomas turto savininkas – V. J. L..

Po V. J. L. mirties liko ir jam priklausęs turtas, esantis jam priklausančiame name, t.y. jo asmeniniai daiktai (drabužiai, indai), kiti namų apyvokos reikmenys, įrankiai, baldai, įvairūs padargai. Kadangi nurodytas turtas iki mirties priklausė tėvui V. J. L., pareiškėjas kaip palikėjo sūnus, pirmos eilės įpėdinis, gali paveldėti po jo mirties likusį turtą.

Savo tėvą iki jo mirties nuolat lankydavo, padėdavo buityje, atliko gyvenamojo namo gerinimo, jo einamojo remonto darbus. Mirus tėvui J. V. L. pareiškėjui atiteko jo buvusioje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) likęs tėvo asmeninis turtas, pasiėmė sau ir naudoja jam priklausiusius daiktus, nedideles pinigines lėšas. Pareiškėjas tvarkė ir prižiūrėjo ir žemės sklypą, ten kurį laiką buvo sodinamos daržovės, laikomi žemės ūkio reikmenys, vasarą šienaujama žolė, sumokami elektros energijos tiekimo, telefoninių pokalbių mokesčiai (sąskaitos buvo dar tėvo vardu). Mirus tėvui V. J. L., jį laidojo, prižiūri jo kapą, tvarko kapavietę. Tačiau po tėvo mirties per trijų mėnesių terminą nesikreipė pareiškimu į notarų biurą dėl jo palikimo priėmimo.

Pareiškėjas kaip įstatyminis palikėjo įpėdinis, kol kas negali įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo tėvui V. J. L. priklausiusiam turtui paveldėti. Terminai palikimui priimti kreipiantis į notarą praėję, todėl pareiškėjas negali kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą. 2018-03-05 Varėnos r. sav. 2-ojo notaro biuro notarė L. Muzikevičiūtė raštu Nr. 114- S patvirtino, kad po Vytauto J. L. palikimą priėmė vaikaitė L. L., gim. (duomenys neskelbtini).

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors patikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Po tėvo V. J. L. mirties likusį jo turtą iškart pradėjo valdyti kaip savo, naudotis likusiu turtu. Pareiškėjas pasiėmė sau po tėvo mirties likusius asmeninius daiktus, baldus, namų apyvokos reikmenis. Iki šiol naudojasi ir likusiu žemės sklypu (namų valda). Pareiškėjas prižiūri ir naudojasi ir sodyba (duomenys neskelbtini), turi sodybos raktus, nuolat atvyksta į ją, leidžia laisvalaikį, susitarė dėl sodybos saugojimo, pareiškėjui išvykus. Naudojasi sodyba kaip savo turtu. Taip pat sumokėjo visus būtinus mokesčius ir rinkliavas už šį turtą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, nurodomas faktines aplinkybes, matyti, kad po V. J. L. mirties likusį palikimą priėmė faktiniais veiksmais, nes turtą iškart pradėjo valdyti kaip savo. Būdamas teisėtu pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą, gali paveldėti po tėvo mirties likusį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimą priėmė pareiškėja A. L. faktiniu valdymu. Fakto, kad pareiškėjas priėmė palikimą, nustatymas lemtų jų teisę įgyti palikimą, t. y. paveldėti mirusiojo turtą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Paveldėjimas – tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės; jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-523/2007).

Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo L. L. priėmė palikimą po senelio V. J. L. mirties (duomenys neskelbtini), paduodama 2017-03-16 pareiškimą Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarei, CK 5.12 straipsnio pagrindu, nurodydama kitus įpėdinius: sūnų A. L. ir vaikaitį M. L..

Dėl fakto apie palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nustatymo

Paveldėjimo teisė yra asmeninė, t.y. įpėdinis privalo išreikšti valią dėl palikimo priėmimo.

Pagal 2017-01-14 išduotą medicininį mirties liudijimą Nr.17-092457 Vytautas J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Paskutinė V. J. L. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).

2018-02-22 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos pažymoje dėl namų valdos nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) 2011-2015 m. namų ūkinių knygų Nr.28 asmeninės sąskaitos Nr. 1231 V. J. L. vardu įrašyta gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini).

CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi savo specifiką.

Pirma, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

Antra, teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tokios nuostatos teismas laikėsi ir šioje byloje, 2018-03-15 nutartimi buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti papildomus įrodymus byloje.

Trečia, teismas, vertindamas įrodymus, privalo atsižvelgti ir į nagrinėjamos bylos ypatumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinio valios teisė naudotis turtu turi būti perkelta į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal O. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-187/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-487/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. L. nepadavė pareiškimo notarei dėl palikimo priėmimo po tėvo V. J. L. mirties ir įrodinėja, kad jis palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Pareiškėjas A. L. teismo posėdyje paaiškino, kad po tėvo J.V. L. mirties jis turi raktus nuo užrakinto tėvo gyvenamojo namo, kaimynų paprašė prižiūrėti, kad nebūtų įsibrauta į namą. Vieną kartą sumokėjo už suvartotą elektros energiją, seniūnijai pranešė, kad namuose niekas negyvena, kad būtų nutrauktas mokėjimas už šiukšlių išvežimą. Taip pat sumokėjo už telefono abonentą, per 1-2 mėnesius, po to nutraukė šią paslaugų sutartį.

Pagal pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad už suvartotą elektros energiją mokėta 2016-12-28 (diena sunkiai įžiūrima). TEO sąskaita buvo pateikta už laikotarpį 2016-12-01 – 2016-12-31, kuri apmokėta 2017-01-18. Įvertinus šias aplinkybes galima pagrįstai teigti ir daryti išvadą, kad pareiškėjas A. L. minimalus palikimo priėmimo veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo L. L. teismo posėdyje paaiškino, kad V. J. L. name buvo pakeistos spynos (pakeitė pareiškėjas A. L. išsivežant V.J. L.). Palikimą priėmė tik ji. Namas nebuvo prižiūrėtas, įeiti gali kas nori, buvo išlaužtos garažo lentos. Namas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Kitas turtas nebuvo paliktas. Neprieštaravo, kad A. L. kreiptųsi pas notarą dėl palikimo priėmimo.

Liudytoja D. L., pareiškėjo sutuoktinė, paaiškino, kad A. L. mokėjo mokesčius po V.J. L. mirties už priimtą palikimą. Namo durų spynas pakeitė po V.J. L. mirties, kad kiti asmenys negalėtų patekti.

Liudytojas V. L. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas yra jo tėvas. Po V.J. L. mirties pareiškėjas prižiūrėjo namą, mokėjo mokesčius.

Liudytoja S. L. teismo posėdyje paaiškino, kad į gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus pretenduoja pareiškėjas ir jos dukra L. L.. Namas buvo užrakintas A. L.. Kiemą šienavo ir atluptas statinio lentas prikalė su L. L.. Pareiškėjas A. L. atvažiuoja į kaimą tik retsykiais, šiemet buvo gal du kartus.

Liudytojas V. A. L. teismo posėdyje paaiškino, kad tėvą Vytautą J. L. prižiūrėjo pareiškėjas A. L.. Dabar namų niekas netvarko, kiemas nešienautas.

Palikimo faktinio valdymo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Galima daryti išvadą, kad įpėdinio A. L. veiksmai priimti palikimą buvo minimalūs, bet vis tik įtikinami, kad jis palikimą priėmęs ir valdo kaip savo turtą. Tai patvirtina, kad jis pakeitė namų durų spynas, raktą laikė pas save. Kiek tai buvo reikalinga su privalomų mokesčių mokėjimu, pareiškėjas iš dalies tokius veiksmus atliko, kaip tai darė ir palikimą priėmusi L. L..

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis.

Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. M. ir kt. v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. K. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. L. nurodė, kad mirus tėvui jam atiteko tėvo asmeninis turtas, pasiėmė ir naudoja jam priklausiusius daiktus, nedideles pinigų sumas. Mirus tėvui prižiūri jo kapavietę. Pagal tai, kaip pareiškėjas atvyksta tvarkyti kapavietę, visada užsuka ir į tėvo buvusius namus, t.y. domisi sodybos priežiūra, nėra jo abejingas požiūris į palikimą. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktinis valdymas pasireiškė namo priežiūra, prievolių, susijusių su namu, vykdymu (mokesčio mokėjimu ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika). Taigi jeigu vertinti palikimą priėmusio, pareiškimą padavusio notarei dėl palikimo priėmimo asmens L. L. faktinius veiksmus, jos veiksmai labai panašūs, kaip ir pareiškėjo A. L., tik gal kiek yra aktyvesni (nušienavo namo kiemą, sutvarkė ūkio statinio atsilupusias lentas ir pan.). Tačiau tiek pareiškėjo A. L., tiek palikimą priėmusio asmens l.L. veiksmų pobūdis yra toks pat – išsaugoti palikimą, šį turtą tvarkyti kaip savo. Pareiškėjo A. L. elgesio nuoseklumas, faktiškai pradedant palikimą valdyti kaip savo, neabejotinai rodo, kad jis palikimą po tėvo mirties priėmė, kadangi lankymasis ir domėjimasis palikimu nebuvo vienkartinis atvejis, o ir suinteresuotas asmuo L. L. pripažįsta, kad siekė to paties – priimti palikimą, tik nebuvo tinkamo bendradarbiavimo (kartu ar atskirai paduoti pareiškimus notarei dėl palikimo priėmimo), nėra susitarimo kaip tvarkyti bendrą turtą (kas turi šienauti kiemą ir pan.).

Teismas sprendžia, kad pareiškėjo A. L. veiksmai įrodo, jog jais buvo išreikšta akivaizdi valia priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą, tai nebuvo veiksmai vertintini kaip turto tvarkymas kito asmens naudai. Suinteresuotas asmuo L. L., teismo posėdyje liudytoja apklausta jos motina S. L. akcentavo, kad tiek A. L., tiek L. L. pretenduoja į palikimą, jų santykiai yra normalūs ir nesiekia konfrontuoti.

CK 5.11 straipsnis nustato, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Byloje nustatytos aplinkybės, kad po V. J. L. mirties palikimą priėmė ir jo sūnus A. L.. Giminystės ryšį patvirtina pareiškėjo A. L. gimimo liudijimas, kur tėvu yra įrašytas V. J. L..

Faktinis palikimo priėmimo faktas įrodytas pareiškėjo, suinteresuotų asmensų, liudytojų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais dėl palikėjo mirties, giminystės ryšio, nekilnojamojo daikto suformavimo, apmokėjimų už paslaugas kvitais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo V. J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus aplinkės teismo Varėnos rūmuose.