Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. A.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, naudojant nuotolinio vaizdo priemones (vaizdo konferenciją per ZOOM programą), išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui T. P., institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, jog sutinka, kad ieškovės ir atsakovo sūnaus A. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, nes sūnus nuo pat gimimo gyvena su mama. Taip pat neprieštarauja dėl išlaikymo įskolinimo ir išlaikymo po 188 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį priteisimo, nes prašoma suma yra adekvati ir atitinkanti vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad A. P. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina G. G., tėvas – T. P..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Nagrinėjimu atveju, ieškovė prašė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama G. G., pagal jos gyvenamąją vietą, todėl darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas A. P. faktiškai gyvena su mama nuo pat gimimo, nes atsakovas prieš pat vaiko gimimą nuo 2014 m. balandžio 19 d. buvo patalpintas į įkalinimo įstaigą. Atsakovas T. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę iki šiol. Byloje nėra duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Be to, teismas vadovaujasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 1 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina G. G. atitinka vaiko interesus. Teismas sprendžia, kad ginčo byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgia į teisėtus vaiko interesus, į glaudų vaiko ir motinos ryšį, ieškovės G. G. galimybę sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, todėl nepilnamečio vaiko A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove G. G. pagal jos gyvenamąją vietą (CK 3.59 straipsnis, CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Šalių nepilnametis vaikas A. P. yra 8 metų amžiaus, lanko mokyklą, būrelius. Šiuo metu ieškovė su sūnumi gyvena užsienio valstybėje. Akivaizdu, kad vaikui nuolatos reikalingos lėšos maistui, aprangai, avalynei, mokymo ir ugdymo priemonėms, higienai, sveikatai, laisvalaikiui, būstui Ieškovė dirbanti, jos mėnesio pajamos siekia 1 300 Eur. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui, kas mėnesį išleidžia vidutiniškai iki 450 Eur. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad nepilnamečiui vaikui būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1 043 Eur, kurią sudaro maistui- 180 Eur, kurui -24 Eur, maistui mokykloje- apie 72 Eur, ugdymo priemonėms (paskaičiuotos metams)- 45 Eur, drabužiams, avalynei–50 Eur, vaistams- 25 Eur, žaislams, pramogoms-20 Eur, auklei- 24 Eur, viso 450 Eur, bei papildomos išlaidos (už naudotą dviratį, rašomąjį stalą, patalynės komplektą, mobilųjį telefoną, automobilinę kėdutę, komodą drabužiams, baseino lankymą ir kt.) – 593 Eur.

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo turtinė padėtis ženkliai blogesnė nei ieškovės, kad jis galėtų mokėti vaiko išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį. Jis nurodė, kad šiuo metu pats yra išlaikomas valstybės, nedirbantis ir gaunantis mažas pajamas. Taip pat turi sveikatos problemų.

Nors atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis ženkliai blogesnė nei ieškovės, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. sūnus gyvena kartu su ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti vien dėl to, kad jis šiuo metu įkalinimo įstaigoje nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą patenkinti vaikų poreikius.Visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis teismų praktika, tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju padarytų tyčinių nusikalstamų veikų), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-469/2006), todėl aplinkybė, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymą iki atsakovo nurodytos 100 Eur sumos dydžio.

Iš teismui pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių apie šalių turtinę padėtį, matyti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, jos pajamos yra didesnės. Kita vertus, nors atsakovo finansinė padėtis yra prastesnė nei ieškovės, byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas turėtų rimtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl, atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai.

Pažymėtina, jog ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, tačiau, pažymėtina, jog ir tokio pobūdžio išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio. Teismas vertina, kad ieškovės išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, yra realios, protingo dydžio.

Atsižvelgiant į dabartinę atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, vaiko poreikius ir į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad yra pagrindas priteisti išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. P. po 188 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kas atitiks nepilnamečio vaiko minimalius poreikius bei jo tėvų turtinę padėtį. Iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina po 188 Eur per mėnesį. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo 2022 m. birželio 22 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, skirtina ieškovė vaiko motina G. G. (CK 3.190 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė G. G. prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, tai yra už 36 mėnesių laikotarpį, kas sudaro 6 768 Eur. Nurodė, kad atsakovas vaikui neteikia materialinio išlaikymo nuo jo gimimo.

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Teismas pažymi, kad byla nagrinėjama vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Pareiga įrodyti, kad ginčo laikotarpiu vaikui buvo teikiamas išlaikymas, tenka būtent atsakovui. Pastarasis įrodymų, kurie pagrįstų aukščiau išdėstytas aplinkybes, nepateikė, pats pripažindamas, kad tokių įrodymų neturi. Nors atsakovas atsiliepime nurodo, kad jo artimieji draugai ir draugai pervesdavo pinų iš savo banko sąskaitų vaiko išlaikymui, tačiau atsakovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis teikė išlaikymą nepilnamečiui sūnui laikotarpiu nuo 2019-06-22 iki 2022-09-22. (CPK 178, 185 straipsniai).

Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už tris paskutinius metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsižvelgiant, į vaiko poreikius, reikalingo išlaikymo dydį, šis ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 6 768 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019-06-20 iki 2022-09-20, skaičiuojant išlaikymą vaikui kas mėnesį po 188 Eur (188 Eur x 36 mėn.= 6 768 Eur ).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui po 188 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 149-150 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 296,94 Eur žyminis mokestis: 93,90 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 50,76 Eur už išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimą (188 Eur x 12x 3% x 75%), 152,28 Eur už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (6 768 Eur x 3% x 75%). 296,94 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai, kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Iš 2022 m. rugsėjo 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nustatyta, jog teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą T. P. pagal Tarnybos 2022 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 236,67 Eur (už advokato teisinę pagalbą). Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 1 dalimi bei CPK 96 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 4 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 188 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 22 d. iki sūnaus pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų išlaikymo lėšų administratore, uzufrukto teise, paskirti vaiko motiną G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Išlaikymo lėšas pervesti iki einamo mėnesio 20 d. į AB, ,,Swedbank“ banke, esančią G. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už ) už laikotarpį nuo 2019-06-22 iki 2022-09-22– 6 768 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus).

Panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. birželio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną nepilnamečio vaiko A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir laikiną išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisimą.

Iš T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 296,94 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus, 94 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), sumokant pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Teismas išaiškina, kad vaiko tėvas ar motina gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.