Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Atitinkamai, abiejų šalių finansinei padėčiai nepasikeitus iš esmės nėra pagrindo keisti, kaip to reikalauja ieškovė, ankstesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį. Dėl nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimo, - ieškovė nurodo, kad išlaidos dukros poreikiams padidėjo dėl ekonominių pokyčių, taip pat dėl dukros amžiaus ir su tuo susijusių papildomų išlaidų, bei individualių poreikių, todėl dėl šių priežasčių gaunamų nustatyto dydžio periodinių išmokų nebepakanka augantiems dukters poreikiams tenkinti. Nesutinka, kad dukros poreikiai nuo 2022 m. gegužės mėnesio galėjo pasikeiti beveik dvigubai. Vaikui augant, vieni poreikiai pakeičia kitus, todėl, atitinkamai, vienos išlaidos nebepatiriamos, o vietoje jų atsiranda kitos, t. y. nėra taip, kad su laiku išlaidos tik auga. Nors ieškovė nurodo, kad pasikeitė dukros T. individualūs poreikiai, tačiau nenurodo kokie yra individualūs dukros poreikiai, todėl šis teiginys (dėl individualių poreikių) yra deklaratyvus. Nors ieškovė nurodo, kad pagal galimybes dukrai perka kuo geresnės kokybės higienos priemones, tačiau nenurodo, kad pačios geriausios kokybės higienos priemonės dukrai yra būtinos. Ieškovės teiginys dėl dukros T. poreikių esminio padidėjimo neatitinka tikrovės ir yra neįrodytas. Ieškovė ieškinyje vien tik abstrakčiai ir deklaratyviai teigia, jog dukros laisvalaikio veiklai ir kultūriniams renginiams skiria apie 30 Eur kas mėnesį, papildomai lėšas skiria sveikesniam maistui, geresnės kokybės higienos priemones. Ieškovė taip pat deklaratyviai nurodo, jog dukrai nuolat perka knygas, lavinimo knygas, stalo žaidimus, dėliones, konstruktorius, modeliną, piešimo reikmenis, kas taip pat reikalauja pastovių papildomų lėšų, todėl tam papildomai skiria apie 30 Eur kas mėnesį. Nors ieškovė nurodo, kad neturi finansinių galimybių šalių dukrai nupirkti dviračio, paspirtuko, atitinkamų apsaugos priemonių ir todėl nėra užtikrinami šalių vaiko geriausi interesai, tačiau nemano, jog geriausi vaiko interesai būtų užtikrinti jam nupirkus ir dviratį ir paspirtuką. Deklaratyvus ir nepagrįstas įrodymais ieškovės teiginys, kad trūksta pinigų ir dukros kambario įrengimui ir kad tam reikia skirti būtent 2 000 Eur. Sutinku su ieškovės teiginiu, kad per pastaruosius metus pasikeitė ir Lietuvos ekonominė padėtis ir dėl to padidėjo prekių ir paslaugų kainos, tačiau nesutinka, kad prekių ir paslaugų kainos padidėjo ženkliai kaip ieškinyje nurodo ieškovė. Be to dėl šios priežasties priteisto išlaikymo dydis kiekvienais metais yra indeksuojamas atsižvelgiant į infliaciją. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad atsisako teikti dukrai vienkartinį išlaikymą dėl dukros sveikatos priežiūros bei su tuo, kad papildomai neprisideda prie dukros išlaikymo. Ieškovė nėra sakiusi, kad dukra turi sveikatos sutrikimų ir kad dėl to ieškovė turi papildomų išlaidų. Kiekvieną mėnesį bent du savaitgalius dukra praleidžia su tėvu, tačiau dėl sveikatos būklės dukra nesiskundė, o jis taip pat nepastebėjo, kad dėl sveikatos būklės dukrai reikėtų teikti papildomą priežiūrą. Kiekvieną kartą dukrą pasiimti iš ieškovės reikia važiuoti automobiliu į Marijampolės miestą ir perkant degalus patiria finansinių išlaidų. Dažnai būna, jog dukrą iš ieškovės reikia pasiimti ne Marijampolės mieste, o iš jos tėvų, kurie gyvena, (duomenys neskelbtini) sav. ir dėl to išlaidos degalų įsigijimui padidėja. Mėnesiui degalų įsigijimui, išleidžia apie 15 Eur. Dukrai būnant pas jį, perka jai maistą, žaislus, rūbus, vitaminus bei tenkina kitus dukters kasdieninius poreikius ir tam per mėnesį išleidžia nuo 60 iki 80 Eur. Kadangi dukra auga, todėl jo namuose būtina įrengti dukrai kambarį, nupirkti baldus ir šių poreikių tenkinimui reikės išleisti nuo 600 iki 800 Eur. T. poreikiai nepasikeitė tiek, kad teismui būtų pagrindas keisti priteistą išlaikymo dydį. Ieškovė nepateikė jokių, tame tarpe ir rašytinių įrodymų apie realų dukros išlaikymui būtinų 777 Eur dydžio išlaidų buvimą ir jų apskaičiavimo, kurie patvirtintų šiuos, o taip pat ir kitus jos teiginius bei įrodinėjamas aplinkybes dėl esminių nepilnametės dukros T. poreikių pasikeitimo. Ieškovės reikalavimas padidinti priteistą teikiamo materialinio išlaikymo dydį yra visiškai deklaratyvus, nepatvirtintas ir neįrodytas jokiais įrodymais (dokumentais ir kt.). Mediacijos metu ieškovė reikalavo dukros išlaikymui 380 Eur, o ieškinyje reikalauja dukros išlaikymui priteisti 400 Eur. Su ieškove nutraukiant santuoką ir tariantis dėl dukros išlaikymui reikalingos sumos buvo atsižvelgta ir į tai, kad dukros gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove. Ieškovė ieškinyje nurodydama dukros išlaikymui reikalingą sumą (777 Eur) neatsižvelgė į iš valstybės vaikams mokamą išmoką. Nuo 2025-01- 01 valstybė skiria kiekvienam vaikui po 122,5 Eur/mėn. išmoka. Taigi net ir pripažinus, kad dukros T. išlaikymui reikalinga 777 Eur (kaip nurodo ieškovė) dukros išlaikymui šalys turėtų skirti maždaug po 300 Eur. Ieškovė teismo prašo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai T. Z., po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti nuo ieškinio pateikimo teisme dienos. Teismui ieškovės prašymą tenkinus, arba tenkinus iš dalies, šis ieškovės prašymas netenkintinas, kadangi kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tol, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas - naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento.

Institucija pateikė išvadą dėl ginčo, kurioje nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau - Skyrius) teikia išvadą. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis, ieškovės ir atsakovo šeimos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašytos nebuvo, šeimoms nėra taikomas atvejo vadybos procesas, vaiko teisių pažeidimai nenustatyti. Skyriaus specialistė 2025-05-02 10.30 val. mobiliuoju telefonu bendravo su ieškove K. R.. Ieškovė nurodė, jog palaiko ieškinyje nurodytą reikalavimą. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu atsakovas teikia 289 Eur/mėn išlaikymą jų nepilnametei dukrai. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas papildomai, t. y. maistu, daiktais ar rūbais prie dukros išlaikymo neprisideda. Ieškovės teigimu dukra namo neparsiveža nieko, ką atsakovas būtų nupirkęs, tačiau ieškovei yra žinom, kad atsakovas pasirūpino dukros apranga (nupirko dukrai rūbų), kad dukra turėtų, ką apsirengti būnant pas atsakovą. Ieškovė nurodė, kad dukra specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė taip pat nurodė, kad dukra geria vitaminus imunitetui stiprinti bei žuvų taukus. Ieškovės teigimu dukra dažnai serga. Ieškovė nurodė, kad dukra šiuo metu būrelių nelanko, tačiau planuoja pradėti lankyti būrelius. Ieškovė pasakojo, kad šiuo metu yra pasikeitus ieškovės ir dukros gyvenamoji vieta, ieškovė teigė, kad laikinai gyvena pas savo tėvus, kol pati įsirengs namą. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas bendrauja su dukra. Ieškovė teigė, kad atsakovas pasiima dukrą šeštadienį ir grąžina į dukros namus sekmadienį. Ieškovės teigimu, atsakovas tokia tvarka su dukra bendrauja kartą, kartais du kartus per mėnesį. Ieškovė taip pat nurodė, kad šiuo metu gauna valstybės teikiamą išmoką vaikams 122,50 Eur/mėn. Ieškovė taip pat nurodė, kad laikinai, iki liepos mėn. ieškovė dirba per du darbus, todėl šiuo metu jos pajamos siekia apie 1 100 Eur/mėn. Ieškovė taip pat nurodė, kad pagrindiniame darbe uždirba apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. (pagrindas - Skyriaus 2025-05-06 tarnybinis pranešimas „Dėl Ieškovės nuomonės išklausymo" Nr. (duomenys neskelbtini) Skyriaus specialistė 2025-05-02 11:15 val. mobiliuoju telefonu bendravo su atsakovu Ž. Z.. Atsakovas nurodė, kad yra gavęs ieškinį ir su juo susipažinęs. Taip pat atsakovas nurodė, kad su ieškinyje pateiktu reikalavimu dėl išlaikymo dydžio padidinimo nesutinka, nes prašomas išlaikymo dydis yra per didelis atsižvelgiant į jo pajamas. Atsakovas nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), o jo mėnesinės pajamos siekia (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. Atsakovas taip pat nurodė, kad šiuo metu teikia dukrai išlaikymą po 289 Eur/mėn. Atsakovas taip pat nurodė, kad kai dukra būna pas atsakovą, atsakovas dukrą visiškai išlaiko, t. y. perka maistą, rūbus, norimus žaislus. Taip pat atsakovas teigė, kad jeigu jam teks mokėti 400 Eur/mėn išlaikymą dukrai, atsakovas neturės galimybės rūpintis dukra ir tenkinti jos norų, kai dukra bus pas atsakovą. Atsakovas taip pat nurodė, kad šiuo metu dukrai nori nupirkti lovą, nes iki šiol dukrai būnant pas atsakovą jie miegodavo kartu, tačiau atsakovas teigė, kad dukra nuo mažens pripratus miegoti atskirai, atkreipė dėmesį į dukros besikeičiantį amžių ir poreikį miegoti atskirai. Taip pat atsakovas nurodė, kad nori dukrai nupirkti dviratį. Atsakovas pasakojo, kad jis su dukra turėtų bendrauti kas antrą savaitgalį, tačiau tokios bendravimo tvarkos laikytis ne visada pavyksta. Atsakovas nurodė, kad dukra dažnai serga, todėl kartais dėl dukros ligos neįvyksta atsakovo ir dukros susitikimai. Taip pat atsakovas teigė, kad visada prieš pasiimdamas dukrą kontaktuoja su dukros mama (ieškove), tačiau pasitaiko situacijų, kai tėvo ir dukros susitikimai neįvyksta, dėl to, kad ieškovė su dukra būna susiplanavusios laisvalaikį. Paklausus ar neįvykusių susitikimų negali kompensuoti kitą savaitgalį, atsakovas nurodė, kad kartais šeštadieniais dirba, todėl tokios galimybės nėra. Atsakovas teigė, kad dažnai ieškovės teiraujasi, kaip dukros sveikata, kaip dukrai sekasi, tačiau ieškovė ne visada linkusi bendrauti su atsakovu dėl klausimų susijusių su dukra (pagrindas - Skyriaus 2025-05-06 tarnybinis pranešimas „Dėl Atsakovo nuomonės išklausymo" Nr. (duomenys neskelbtini) Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022-05-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2358-503/2022 nepilnametės T. Z. išlaikymui iš tėvo iki vaiko pilnametystės buvo priteista išlaikymas 230 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau akivaizdu, kad teismo sprendimo priėmimo praėjo 3 metai, šalių dukra šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir jos poreikiai išaugo ir priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui neatitinka geriausių jo interesų. Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes, Skyrius neturi pagrindo nesutikti su ieškovės teiginiais, kuriais ji grindžia vaiko poreikių pasikeitimą, galimai padidėję vaiko poreikiai, išaugusios būtinųjų prekių ir paslaugų kainos lėmė, kad vaiko išlaikymui reikalinga skirti didesnę pinigų sumą, todėl vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti ieškiniui dėl išlaikymo padidinimo Skyrius neturi pagrindo.

Ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą, mokant po 400 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, išlaikymą mokant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2025 m. balandžio 23 d., priteistą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas sutinka mokėti po 340 Eur nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas, prašydamas iš jo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui padidinti iki 340 Eur, iš esmės pritaria ieškovės argumentams dėl išaugusio šalių nepilnamečio vaiko poreikių, todėl teismas konstatuoja, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas dėl pasikeitusių nepilnamečio vaiko poreikių. Šiuo atveju šalys nesutaria tik dėl to, kokio dydžio išlaikymas reikalingas šalių nepilnamečiam vaikui.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

Byloje ieškovė įrodinėjo vieną iš išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygą – iš esmės pasikeitusius vaiko poreikius, nulemtus aplinkybės, kad vaikas pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, būrelį, padidėjo vaiko sveikatos ir lavinimo poreikiai, išaugo maisto ir paslaugų kainos.

Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Aplinkybėmis, reiškiančiomis vaiko poreikių pasikeitimą, kasacinio teismo praktikoje pripažįstamos aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nors kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo: vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Sutiktina, kad po 2022 m. gegužės 24 d. teismo sprendimo, kurio metu šalių dukrai buvo vieneri metai, išaugo vaiko poreikiai, nes vaikas pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, išaugo būtinybė lavinti gabumus, skiriamas dėmesys laisvalaikio ir saviraiškos pomėgiams, atsirado papildomos vaiko priežiūros sveikatai išlaidos, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kam iš esmės neprieštarauja ir atsakovas, ir išlaikymą priteisti pagal šiuo metu esančius vaiko poreikius, įvertinus tėvų turtinę padėtį. Vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, kad atsakovas teikia šiuo metu 289 Eur, kurie yra indeksuojami pagal CK 3.208 straipsnį ir taip užtikrinama apsauga nuo infliacijos, sutiktina iš dalies, nurodant, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktą indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Taigi periodinių išmokų indeksavimas prarastų pajamų visiškai nekompensuoja. Būtent kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo padidinimo institutas siejamas su pasikeitusiais vaiko poreikiais ir tėvų galimybėmis tokį išlaikymą teikti, o priteisto išlaikymo indeksavimas skirtas dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastoms pajamoms visiškai ar iš dalies kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-648/2025).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 400 Eur išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, nurodžiusi, kad iš vaiko išlaikymui reikalingos sumos ji atėmė valstybės mokamą paramą vaikui. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 038 Eur, atskaičius mokesčius sudaro 777 Eur; pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur. 2025-11-26 teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad palieka teismui spręsti dėl išmokų vaikams išskaičiavimo, nurodęs, kad dukros poreikiams negali būti skiriama mažesnė nei orientacinis minimalios algos dydis – 777 Eur, nukrypstant nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisiant 400 Eur, motyvuojant, jog ieškovė vaikui yra suteikusi gyvenamąjį būstą, didžiąją laiko dalį praleidžia su dukra, o atsakovas su dukra praleidžia vieną, du kartus su nakvyne per mėnesį, papildomai prie vaiko poreikių visiškai neprisideda.

Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad sutinka teikti dukrai išlaikymą po 340 Eur kas mėnesį, nes teikti didesnį išlaikymą nėra poreikio, kadangi ieškovės nurodyti dukros poreikiai yra nepagrįsti įrodymais, aiškiai per dideli ir turi būti mažintini pagal 2025-11-11 teismo posėdyje nurodytas sumas, tačiau ieškovės nurodytų vaiko poreikių paneigiančių duomenų, įrodymų bei savo skaičiavimų teismui neteikė. Teismų praktikoje pasisakoma, kad vaiko poreikiai yra geriausiai žinomi to tėvo arba motinos su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nes su juo vaikas gyvena kasdien ir yra išsamiau susipažinęs su vaiko gyvenimo aplinka ir jo poreikiais. Atsakovas teismui nurodė, kad šalių dukrą pas jį svečiuojasi vieną arba du kartus per mėnesį su nakvyne, atostogų kartu su dukra nepraleidžia, todėl abejoti ieškovės teismui nurodytais vaiko poreikiais 940 Eur, teismas neturi objektyvaus pagrindo dėl žemiau pateiktų teismo išvadų.

Taigi nagrinėjamu atveju nurodyti vaiko poreikiai 940 Eur yra didesni nei nustatyta minimali alga. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaiko gabumai. Be to, net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Be to atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį.

Visgi, kaip minėta teismų praktikoje tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

Byloje kilo ginčas dėl vaiko maitinimo ir drabužių bei avalynės kainų. Pasisakytina, kad šios išlaidos ginčo šalių nepilnamečio vaiko turi būti tokios, kurios užtikrintų, kad vaikas būtų pilnavertiškai maitinamas, turėtų ūgį ir dydį atitinkančius aprangos ir avalynės komplektus pagal metų sezonus, laisvalaikio aprangą, taip pat turėtų ir lankomiems užsiėmimams reikalingą specialią aprangą ir avalynę; atsakovas nurodė, kad vaikas valgo ir ugdymo įstaigoje, todėl suma per didelė, visgi įvertinus nepilnamečio vaiko sveikatos būklę (gelta, anemija, feritino stoka, peršalinimo ligos, regos sutrikimai), sutiktina, kad maistas turi būti praturtintas geležimi, kitais vitaminais, todėl yra brangesnis nei sveikiems tokio amžiaus vaikams, mažinti išlaidas maistui nėra pagrindo; ieškovė nurodė, kad dukrai lankant ugdymo įstaigą drabužius reikia keisti kasdien, reikalingi lietaus drabužiai, keičiama avalynė dažnai, nes išauga, netikėti šiais poreikiais nėra pagrindo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nutraukus su atsakovu santuoką, atsakovas ir toliau liko gyventi šeimos gyvenamojoje vietoje, o ji su dukra turėjo susirasti gyvenamąją vietą, reikėjo dukrai sukurti gyvenimo sąlygas, todėl sutiktina, kad atsirado poreikis sukurti dukrai asmeninę gyvenamąją erdvę, todėl tiek baldams, tiek namų apyvokoms daiktams vaiko poreikiai išaugę; visuotinai sutiktina, kad būsto išlaikymo dalis priskirtina prie vaiko poreikių ir nurodyta suma nėra aiškiai per didelė; į bylą yra pateikti ambulatorinio apsilankymo aprašai, kad dukrai nustatyta geležies stokos anemija, prastos feritino atsargos; gydytojo rekomendacijos tęsti Fe papildus, kas nėra kompensuojama; yra sutrikęs regėjimas, nustatyta (duomenys neskelbtini), reikalingi akiniai pastoviam nešiojimui, kurie taip pat nekompensuojami, kas patvirtina, kad dukros poreikiai sveikatai yra išaugę ir pagrįsti; ieškovė nurodė, kad dukra nuo gimimo serga gelta, oda sausa, reikalingi specialūs kremai, kirpyklos mėnesinės paslaugos, todėl nėra pagrindo abejoti dėl išlaidų higienos priemonėms; sutiktina su nurodytais ugdymo ir lavinimo poreikiais, edukacine veikla ir ugdymo įstaigos lankymu, patikslinus, kad ugdymo įstaigos mėnesio kaina virš 90 Eur, dukra sirgo, todėl ankstesni mokėjimai mažesni; futbolo treniruotės 15 Eur ir sportinei aprangai kartu 30 Eur nėra teismo vertinimu nepagrįsta suma, nes vaiko poreikiai sportinei aprangai per metus sudaro 180 Eur; degalams skirta suma, įvertinus degalų kainas laikytina protinga, užtikrinti vaiko nuvežimą ir parvežimą į/iš ugdymo įstaigą ar kitų papildomų veiklų, kultūrinės edukacijos; be to visuotinai žinoma, kad automobilis turi ir eksploatacines išlaidas. Dėl draudimo išlaidų, ieškovė nurodė, kad santuokos metu už draudimą mokėjo kartu su atsakovu, nutraukus santuoką moka asmeniškai, pateikta, kad už draudiminį laikotarpį nuo 2025-02-26 iki 2026-02-25 sumokėta 86,36 Eur. Šios išlaidos nėra įtrauktos į poreikių lentelę, atsakovui neišreiškus pritarimo, laikytinos ne būtinomis ir teismo nevertinamos.

Ieškovė yra teismui pateikusi ikimokyklinio ugdymo sutartį, kuri įrodo, kad T. Z. nuo 2025-09-01 Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) Ikimokyklinio ugdymo skyriuje ugdosi pagal įstaigos ikimokyklinio ugdymo programą, mokant Marijampolės savivaldybės tarybos nustatyto dydžio mokestį už vaiko ugdymą ir maitinimą; sporto mokymo sutartį ir raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kurie įrodo, kad T. Z. nuo 2025-10-01 VšĮ „VšĮ Marijampolės futbolo centras“ mokosi pagal futbolo sporto ugdymo programą, mokant 15 Eur mėnesinį mokestį, taip pat tėvų lėšomis aprūpinant sportine apranga ir avalyne; ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuris įrodo, kad T. Z., gim. (duomenys neskelbtini) d., yra skirti vartoti geležies papildai; banko sąskaitos išrašą, kuris įrodo, jog ieškovė patiria išlaidas už tai, kad T. Z. ugdosi Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) Ikimokyklinio ugdymo skyriuje; banko sąskaitos išrašą, kuris įrodo, jog ieškovė patiria išlaidas už tai, kad T. Z. mokosi VšĮ „VšĮ Marijampolės futbolo centras“. 2025-11-26 ieškovė pateikė papildomus įrodymus: 1. Ieškovės banko sąskaitos išrašus, kurie įrodo, jog ieškovė patiria išlaidas už tai, kad nepilnametį vaiką T. Z., gim. (duomenys neskelbtini) d., apdraudžia nuo nelaimingų atsitikimų ir ligų; 2. Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuris įrodo, kad nepilnamečiui vaikui T. Z., gim. (duomenys neskelbtini) d., diagnozuotas astigmatizmas ir rekomenduota akiniai pastoviam nešiojimui; 3. Ieškovės banko sąskaitos ekrano nuotrauką, kuri įrodo, jog ieškovė patiria išlaidas už tai, kad nepilnametis vaikas T. Z., gim. (duomenys neskelbtini) d., lankosi pas gydytoją oftalmologą.

Visgi nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovu ir jo atstovu, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį, kadangi ieškovė nenurodė, kokiems papildomiems vaiko poreikiams tenkinti galėtų būti skiriamos valstybės mokamos išmokos; be to tėvų turtinės padėties balansas (ieškovės pajamos yra 412 Eur, nes šiuo metu nedirba, laukiasi kūdikio, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, registruotas vienas automobilis; atsakovas dirba pagal darbo sutartį, gauna į rankas 950 Eur; moka būsto kreditą 150 Eur; registruotas nuosavybės teise gyvenamasis namas su priklausiniais ir žeme) nesudaro teismui pagrindo išvadai, kad vaiko pinigai šioje individualioje situacijoje galėtų būti skiriami papildomiems vaiko poreikiams užtikrinti. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi gyvenimo parnerį su kuriuo veda bendrą ūkį.

Dėl aukščiau pateiktų motyvų, nustatytas poreikis lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu, ieškovės nurodyta 940 Eur suma mažintina 122,50 Eur suma ir T. Z. poreikių suma mėnesiui nustatytina 818 Eur, juos apvalinat iki 800 Eur. Toks dydis akivaizdžiai koreliuoja su nustatytų poreikių apimtimi ir atitinka proporcingumo bei teisingumo principus, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 400 Eur.

Išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, suponuoja tėvų lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, pažymėjo, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Tai reiškia, kad turtinė padėtis turi būti vertinama kompleksiškai.

Ieškovė nurodė, kad po 2022 m. sprendimo ji įgijo naują automobilį, šiuo metu laukiasi kūdikio, gaunamos pajamos 412 Eur, iki to momento kol dirbo, pajamos per dvi darbovietes siekė apie 1 200 Eur; gyvena laikinai pas tėvus; ketina išsikelti su šeima gyventi atskirai į namą, registruotą tėvų vardu; prie dukros poreikių prisideda tėvai; taip pat prisideda ir gyvenimo draugas. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, ieškovės vardu nekilnojamojo turto registruoto nėra. Šias aplinkybes atsakovo atstovas vertina kaip turtinės padėties pagerėjimą, tačiau su tuo nėra pagrindo visiškai sutikti. Bylos duomenys apie ieškovės turto mastą leidžia daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo.

Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis nuo 2022 m. pablogėjusi, nes jis moka būsto paskolą. Tačiau teismų praktikoje pasisakytina priešingai, kad tai turtinės padėties pagerinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018, 32 punktas). Taigi nors atsakovas patiria išlaidų būsto kredito įmokoms mokėti, tačiau ši aplinkybė nelaikytina iš esmės bloginančia jo turtinę padėtį ilgalaikėje perspektyvoje. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai dėl jo turtinės padėties gaunamų pajamų atžvilgiu pablogėjimo atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas nurodė, kad gyvenimo draugei gyvena kartu, tačiau prie bendrų išlaidų prisideda 100 Eur, nors yra dirbanti. Visgi atsakovui siekiant įrodyti turtinės padėties pablogėjimą, šios aplinkybės priešingai teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, siekdamas prisiimti didesne dalimi bendro gyvenimo kartu išlaidas, turi pakankamai lėšų. Atsakovas gauna reguliarias pajamas, disponuoja nekilnojamuoju ir registruotu kilnojamuoju turtu nuosavybės teise, kitų išlaikytinių neturi, dalyvauja dukros priežiūroje ženkliai mažiau nei ieškovė, kartu su dukra nepraleidžia atostogų, neslaugo dukros ligos atveju. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi nustačius, jog išlaikymą abu tėvai teikia po lygiai, akivaizdu, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). O su kitu iš tėvų vaikai būna ne nuolatos, be to, jau būna aprūpinti drabužiais ar daiktais, skirtais kasdieniam gyvenimui ir būtiniems poreikiams tenkinti, todėl tokio tėvo išlaidos vaikams išlaikyti negali būti įvertinamos vien proporcingai laikui, kurį vaikai praleidžia su tuo iš tėvų. Dėl to priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), turi būti atsižvelgta į laiką, kurį pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas praleidžia su juo, tačiau priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir nurodytos teismų praktikos, nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad dukros poreikiams 340 Eur suma yra pakankama.

Vertinant ieškovės ir atsakovo teismui nurodytą turto balansą, akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė tiek dėl gaunamų reguliarių pajamų, tiek valdomo turto nuosavybės teise, todėl jo turtinė padėtis yra pakankama skirti ieškovės prašomą išlaikymo sumą 400 Eur ir mažinti jos iki 340 Eur, kuri neatitiktų formuojamo orientacinio minimalios algos kriterijaus, būtų vaiko teisės į gyvenimo sąlygas pažeidimas (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnis). Atsakovas galėdamas mokėti kredito įmokas pagal sudarytą kredito sutartį, negali nemokėti adekvataus išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui jo būtinųjų poreikių užtikrinimui. Todėl teismas vertina, kad atsakovo turtinės padėties balansas yra pakankamas teikti nepilnametės dukros T. Z. išlaikymui po 400 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra ieškovė. Iš atsakovo priteistina 400 Eur suma nežymiai didesnė nei šiuo metu jam tenkančios minimalios algos kriterijus (390 Eur), pažymint, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga numatyta 1 153 Eur, į rankas 847 Eur, orientacinis išlaikymui kriterijus vienam iš tėvų – 424 Eur.

Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento, yra nurodęs, kad išlaikymo prievolės pradžios momentas CK nereglamentuojamas, todėl, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.). Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Be to kasacinis teismas konstatavo, kad pripažindamas pagrįstu ieškinį dėl išlaikymo vaikui padidinimo, teismas kartu pripažįsta ir tai, jog ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį negu jam buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo, bet ne teismo sprendimo dėl tokio ieškinio patenkinimo įsiteisėjimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005).

Ieškovė nurodė, kad byloje patyrė 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų: ieškinio parengimas (7 val. 00 min. 140 (be PVM) 1 185,80 Eur; pasirengimas atstovauti ir atstovavimas 2025-09-04 parengiamajame teismo posėdyje 2 val. 00 min. 140 (be PVM) 338,80 Eur; prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo ir taikos sutarties parengimas 1 val. 00 min. 140 (be PVM) 169,40 Eur; pasirengimas atstovauti ir atstovavimas 2025-10-09 parengiamajame teismo posėdyje 2 val. 00 min. 140 (be PVM) 338,80 Eur; pasirengimas atstovauti ir atstovavimas 2025-11-11 teismo posėdyje 2 val. 00 min. 140 (be PVM) 338,80 Eur; pasirengimas atstovauti ir atstovavimas 2025-11-26 teismo posėdyje 1 val. 00 min. 140 (be PVM) 169,40 Eur.

Atsakovo atstovas teismo prašė įvertinti, kad byla nėra sudėtinga ir ieškovės atstovas specializuojasi tokio pobūdžio bylose; advokatui nebuvo būtinybės išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; prašymas atlyginti už taikos sutarties parengimą, kuri nebuvo pasirašyta ir pateikta į bylą; 2025-09-04 ir 2025-10-09 posėdžiai truko trumpą laiką. Ieškovės atstovas nurodė, kad taikos sutartis buvo parengta, ieškovė šias išlaidas patyrė nepriklausomai nuo to ar atsakovas sutartį pasirašyti atsisakė. Dalyvavimas teismo posėdyje apima ir pasirengimą, tai yra bendravimą su kliente, kiekvieną kartą apie valandą prieš posėdį, prašymų teismui pateikimą, šiuo atveju dėl sutikimo bylą perduoti teisminei mediacijai, prašymai rengti dėl naujų įrodymų pateikimo. Prašo įvertinti, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė išskirtinai dėl atsakovo procesinio elgesio.