- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-04-26
- Bylos Nr.
- II-26-1181/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01139-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zina Vilnienė
- Pareiškėjas
- P. F.
- Nukentėjusysis
- A. Z.
- Advokatai
- Paulius Škėrys, Andrejaus Novikovas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. F., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamo gynėjo advokato Andrejaus Novikovo, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19127-2023 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Institucijos 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19127-2023 administracinio nusižengimo byloje P. F. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 85 Eur dydžio bauda.
2. Minėta nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2023 m. balandžio 10 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 22.00 val. (duomenys neskelbtini), pradėjo agresyviai elgtis A. Z. ir jos klienčių D. D., A. D. bei U. V. atžvilgiu, taip pat darė kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokiais savo veiksmais P. F. pažeidė ANK 481 straipsnio 1 dalį.
II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Pareiškėjo gynėjas advokatas Andrejus Novikovas skundu prašo panaikinti Institucijos 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo gynėjas advokatas nesutinka su Institucijos dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, mano, kad jie yra teisiškai nepagrįsti bei nemotyvuoti. Nutarimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, jame neatsispindi nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, iš nutarimo turinio neaišku, kokios aplinkybės buvo nustatytos nagrinėjimo metu, o kadangi aplinkybės nėra nustatytos, atitinkamai, jos nėra ir motyvuotai įvertintos. Nors nutarime minimi asmenys, prieš kuriuos pareiškėjas atliko neva neteisėtus veiksmus, tačiau iš nutarimo turinio nėra aiškus jų statusas. Be to, pareiškėjui nėra aišku, kokių motyvų pagrindu jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pažymima, kad Institucija neatliko jokių veiksmų, kuriuos būtina atlikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo stadijoje. Nutarime Institucija tik perrašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato protokolo Nr. 14-ANR_P-1498-2023 (toliau – ir protokolas) turinį. Institucija nenurodė jokių papildomų argumentų, kokiu būdu, kokiais veiksmais pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė, kam, kokios neigiamos pasekmės kilo ir kt. Taigi, priimtas nutarimas yra formalus ir visiškai nemotyvuotas. Institucija neinformavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apie paaiškinimo pateikimo galimybę bylos nagrinėjimo stadijoje, taip pažeisdama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę pateikti paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė paaiškinimų administracinio nusižengimo tyrimo metu, o tokia galimybė jam privalėjo būti suteikta administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu. Protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nėra aišku ir suprantama, koks kaltinimas jam formuojamas, kokius neteisėtus veiksmus jis atliko. Protokole nedetalizuojama, kokiais veiksmais pasireiškė jo agresyvus elgesys, kokie požymiai parodo jo veiksmų agresyvumą, kodėl sprendžiama, kad jo elgesys buvo nukreiptas į kitus asmenis, kokie tyčiniai veiksmai buvo atlikti, kokiu pagrindu yra teigiama, kad tie veiksmai buvo tyčiniai ir kt. Pareiškėjui nėra aišku ir suprantama, kokiu pagrindu Institucija konstatavo, kad jis siekė pažeisti viešąją tvarką. Viešoji tvarka yra daugialypė, daugiaprasmė sąvoka, susidedanti iš daugelio elementų. Nagrinėjamu atveju iš protokole pateiktos informacijos nėra aišku, kokia viešosios tvarkos dalis buvo pažeista ir į kokį viešosios tvarkos objektą buvo kėsintasi. Pareiškėjui be kita ko nėra aišku, kokiu pagrindu konstatuota, kad jis siekė pažeisti žmonių rimtį. Pažymėtina ir tai, kad protokole nėra nurodyti ir fiksuoti įrodymai, kurių pagrindu Institucija padarė išvadą, kad pareiškėjas yra kaltas, o kadangi protokole nenurodyti konkretūs neteisėti veiksmai, protokolu neįmanoma apibrėžti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų. Protokole neatsispindi nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės požymiai, nenurodoma, kokia kaltės forma buvo padarytas nusižengimas. Šiuo atveju nėra pakankama nurodyti, kad „atliko kitus tyčinius veiksmus“, būtina detalizuoti, kaip ANK 8 straipsnio kontekste pasireiškė administracinio nusižengimo padarymas tyčia. Surašytas protokolas neleidžia pareiškėjui gintis nuo kaltinimo, nes iš protokolo negalima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Be to, netinkamas veikos teisinis kvalifikavimas neleidžia pareiškėjui pasirinkti gynybos strategijos. Konstatuotina, kad protokolas surašytas nesilaikant reikalavimų, asmeniui, kaltinamam nusižengimo padarymu, nesudaromos galimybės tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, taip yra pažeidžiamos jo materialinės ir procesinės teisės (1 t., b. l. 1–6).
Atsiliepimas
4. Institucijos atstovas G. R. atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi atsakomybei pagal ANK 481 straipsnį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2023 m. balandžio 10 d., nuo 18.00 val. iki 22.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas viešoje vietoje pradėjo agresyviai elgtis A. Z. bei jos klienčių D. D., A. D. ir U. V. atžvilgiu, taip pat darė kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokius veiksmus pareiškėjas atliko vietoje, kuri atitinka viešosios vietos sąvoką – (duomenys neskelbtini) namo kieme ir laiptinėje. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusižengimo darymo vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl pažeidėjo veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be pažeidėjo leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai. Naikinti Institucijos priimtą nutarimą ir tenkinti pareiškėjo skundą faktinio ir teisinio pagrindo nėra (1 t., b. l. 85–86).
III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys
5. Pareiškėjas P. F. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad jis balandžio 10 d. atvažiavo atsigerti kavos į kavinę, esančią šalia (duomenys neskelbtini). Čia jis sutiko A., ji paprašė jo užeiti į jų bendrą parduotuvę, kuri buvo bendra iki (duomenys neskelbtini), siūlė išspręsti neišspręstus tarp jų likusius materialinius klausimus. Vakare užėjęs į minėtą parduotuvę jis pamatė, kad ten vyksta kažkoks veiksmas. Jis pasisveikino su A. ir pasakė jai, kad ši norėjo su juo pasikalbėti. Ji atsistojo ir eidama link jo pasakė, kad gal pakalbėkime vėliau ir užtrenkė duris, jis išėjo, atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Su A. jie buvo sugyventiniai ir gyveno kartu, buvo kartu sukūrę bendrą verslą, tačiau šiuo metu santykiai nutrūkę. Kovo mėn. pabaigoje (tikslios datos nepamena) jis pasirašė sutartį, pagal kurią jis pardavė dalį savo įmonės. A. jam buvo skolinga pinigų, kuriuos jis investavo. Jie su A. aptarinėjo, kada pastaroji jam turės grąžinti pinigus. Jie tai aptarinėjo dar sausio mėn., bet vienintelis atsakymas buvo – kad ji dar negali. Momento, kada jam grąžins pinigus jie aptarę nebuvo. Kitų merginų jis nepažinojo ir nėra jų matęs, bet vienos merginos (liudytojos) pavardė jam girdėta. Jis nori patikslinti, kad bendravimas su A. ir minėta mergina (kurios pavardė jam nėra žinoma) dar vyko iki birželio mėn. A. kartu su minėta mergina (duomenys neskelbtini) ir minėta mergina gali jį apkalbėti. Kai A. jam pasakė eiti lauk, jis nusisuko, ant lapelio parašė laiškelį ir įdėjo jį į pašto dėžutę, ant langų jis jokių lapelių neklijavo. Kitomis dienomis jis A. rašė el. laiškus, ši į juos neatsakydavo, kartais atsakydavo į SMS žinutes. Jis tiesiog dėdavo į pašto dėžutę raginimus grąžinti skolą. Į pašto dėžutę jis A. yra įdėjęs gal 3–4 raginimus. Raštelius jis paliko laikotarpiu nuo balandžio mėn. vidurio iki gegužės mėn. (teismas parodo pareiškėjui ir jo gynėjui raštelį ir kitus dokumentus (1 t., b. l. 54–56, 58–60)), pareiškėjas paaiškina, kad raštelius rašė jis, tačiau jis jų neklijavo. Šiuo metu su A. jis nebendrauja. Tarp jo ir nukentėjusiosios nebuvo jokio konflikto ir nukentėjusiosios atžvilgiu jis nevartojo jokių necenzūrinių žodžių, taip pat nerodė jai necenzūrinių gestų, ji buvo nuo jo apytikriai 5 m atstumu. Kai jis nusprendė su A. užbaigti jų asmeninius santykius, ši jam žodžiu atsakė, kad jis pasigailės. Ji ne kartą kvietė policijos pareigūnus, atvažiavę policijos pareigūnai jai išaiškindavo, kad jis (pareiškėjas) turi teisę būti jų bendroje parduotuvėje. Kovo 22 d. ji paskambino jam ir pasveikino jį su (duomenys neskelbtini), kvietė kartu atšvęsti, jis padėkojo, bet kartu švęsti atsisakė. Po to, kovo 23 d. A. parašė pareiškimą policijai, kad jis ją persekioja. Pareiškime rašoma, kad jis ją persekioja ir prašoma patraukti jį atsakomybėn už persekiojimą, nepaisant to, kad pastaroji jam buvo parašiusi daug žinučių su kvietimu susitikti. Balandžio 10 d. A. jam pasakė – „eik, mes vėliau su tavimi pakalbėsime“. Po balandžio 10 d. A. jam rašinėjo žinutes, jis nori atkreipti dėmesį būtent į balandžio 19 d. žinutę.
6. Nukentėjusioji A. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie gyveno kartu su P., turėjo santykius, santykiai pasibaigė ir ji kažkurį tai laiką nenorėjo, kad jis su ja kontaktuotų, tačiau jis vis tiek kontaktavo. Jos advokatas jai parekomendavo, kad ji kreiptųsi į policiją, kai jis atvykdavo pas ją į darbą. Į kiekvieną tokį vizitą, kurio jie negalėjo išspręsti, įsiterpdavo policija ir spręsdavo. Paskutinis atvejis buvo balandžio 10 d., veiksmas vyko nuo 7 iki 9 valandos vakaro. Ji darbe turėjo susitikimą su klientais, P. atvyko į darbą. Susitikimo metu jis bandė patekti į patalpas, ji paprašė jo išeiti, bet jis vis tiek liko ten ir klijavo lapelius su užrašais (ji šiuos užrašus turi). Jis jai eilinį kartą sukėlė baimę, su ja buvusios merginos taip pat labai išsigando. Jos užsirakino duris, jis sėdėjo automobilyje po langais ir laukė, kada jos išvyks. Jam išvykus, išvyko ir jos. Užsirakinusios jos jautėsi saugios. Viena iš klienčių – U. V. pasisiūlė išvežioti jas visas namo, kad joms visoms būtų saugiau. Namo jas automobiliu parvežė U., su A. ir A. jos berods išvyko drauge. Ji teiravosi merginų, ar kvies policiją, šios atsakė, kad ne, viskas gerai, jos supranta. Vėliau jos išvyko namo. Jos advokatas jai pasiūlė kreiptis su pareiškimu į policiją. Tai buvo ne pirmas kreipimasis, buvo ir liudininkai, kurie patvirtino, kad tai vyksta ne pirmą kartą. Du mėnesius ji gyveno nuolatiniame strese ir baimėje, nes P. atvykdavo prie jos darbo, prie naujų namų, kur ant jos namo net lapelius klijuodavo. Per jų susitikimus buvo grasinimai, konfliktai. Ji kreipėsi į instancijas (institucijas – aut. pastaba) ir šiuo metu jaučiasi saugi, nes nebemato P. nei prie darbo, nei prie namų. Dabar jai kaip ir viskas gerai. P. kaltino ją, kad ji parduoda nekokybiškus daiktus. Ji su juo dirbo kartu, jis galvojo, kad ji jam yra skolinga pinigų, kurie susiję su darbu arba su jų nuomojamu butu, tai yra jos spėjimas. Ji prisimena, kad buvo lapelis „grąžink pinigus“. Jis neparašė, kokią sumą ji turi grąžinti, ji sumos nežino. Jie taip pat turėjo ieškinį dėl pinigų, kur ji prašė P. grąžinti jai pinigus, buvo nagrinėjama civilinė byla. Ji mano, kad jų santykiai baigėsi (duomenys neskelbtini) m., tuomet kai ji rašė visus pareiškimus. Pasibaigus santykiams jie kažkiek dar laiko bendravo, aštrus konfliktų laikas prasidėjo nuo 2023 m. sausio mėn. Jos iniciatyvos bendrauti prasidėjus aštriems konfliktams nebuvo. Ji iškviesdavo policiją, jie sureaguodavo, atvykdavo. Vėliau į kažkokius ieškinius ji negaudavo atsakymo. Vienintelį atsakymą ji gavo balandžio 10 d., kuriame policija paaiškino, kad jei ji su tuo nesutinka, ji gali kreiptis į aukščiausią organą – prokuratūrą, kad jie galėtų pradėti tyrimą. Paskutinis pareiškimas buvo su liudytojais, kurie galėjo visa tai patvirtinti, todėl buvo galima kreiptis į prokuratūrą. Į prokuratūrą kreipėsi jos advokatas, kuris nusiuntė pareiškimą su dokumentais. Tyrimą turėjo pradėti (duomenys neskelbtini) D. Ji taip pat susisiekė su liudininkais, kurie raštu nusiuntė jai savo parodymus. Ji (A. Z.) turi nuorodą į „(duomenys neskelbtini)“, kuriame ji rinko visą tą medžiagą. Pareigūnų numerius ji turi, jiems galima paskambinti ir paklausti, kodėl jie nepateikė teismui. Paskutinis jai paskambinęs pareigūnas pasakė, kad ji paskambintų pirmadienį, jis pagalvos, kaip ji gali pateikti medžiagą. Ji paskambino, jis neatsiliepė. Kai jis paskambino ir pranešė apie teismą, jis jai pasakė, kad nieko baisaus, pateiks ten ir paaiškins. Ji nėra susipažinusi su bylos medžiaga, todėl nežinojo, kad reikia pateikti medžiagą. Vaizdo įrašų ji neprisimena, jų yra daug. Medžiaga yra filmuota asmeniniu telefonu. Balandžio 10 d., kai viskas vyko, tuo metu ji jau jo bijojo, tačiau pareigūnų ji nekvietė, nes jai buvo gėda, kai tai vyksta aplink jos klientes. Žmonės pradėjo bijoti bendrauti su ja, liudininkai irgi bijojo ateiti. Ji neatsimena, ar iki įvykio balandžio 10 d. ji buvo susitikusi su P., greičiausiai, kad ne, bet mano, jog matė jį pro ofiso langus. Tą dieną ji nekvietė jo atvykti į ofisą. Jai sunku pasakyti, kaip atrodo ofiso patalpa. Ofiso patalpos yra rakinamos iš vidaus, kai P. atėjo, durys buvo atrakintos, šviesos jungiklis yra patalpos viduje. Ji tiksliai negali pasakyti, kaip jis išjunginėjo šviesą ofise, bet jis turėjo programėlę telefone, kurioje jis galėjo išjunginėti šviesą. Balandžio 10 d. vakarą alkoholio ji nevartojo, galbūt kažkuri iš jos klienčių vartojo, tačiau tikrai ne tos, kurios davė parodymus, nes U. vairavo, o kitos dvi merginos apskritai nevartoja alkoholio. Mokymų tą vakarą ji nevedė, tai buvo susitikimas su klientais. Ji tiksliai nepamena, ką sakė P. Kai ji užrakino duris, jis kažką rėkė pro langus. Jis iš pat pradžių buvo atėjęs, jie pasikalbėjo, ji paprašė, kad jis išeitų. Antrą kartą jis taip pat atėjo, ji vėl paprašė jo to paties, uždarė duris ir jas užrakino. Po to jis pradėjo rodyti agresiją. Ji jautė agresiją jos atžvilgiu ir tuo metu, kai jis tik atėjo į patalpą. Agresyvumas pasireiškė tuo, kad jis bandė patekti į patalpą pasikalbėti prieš jos valią. Šiuo metu jai yra sunku pasakoti apie tą dieną, tačiau vykdavo labai daug konfliktų. Buvo vienas jų tarpusavio konfliktas, kuris pasibaigė mėlynėmis ir hematomomis ant jos rankos. Ji tik po to sužinojo, kad jai reikėjo nuvažiuoti ir užfiksuoti tuos sumušimus, todėl bylos medžiagoje tų nuotraukų nėra. Kaip minėjo, jai yra sunku pasakoti apie tą vakarą, tačiau asmeninio pobūdžio ginčai su P. vyko visą laiką. Kiek pamena, P. nesikreipė į jos drauges. Pastovūs konfliktai vyko du mėnesius, ji jautė stresą, tuo metu ji jautėsi ne taip, kaip dabar. Tai, kas nutiko, nebuvo normalios situacijos. Po P. išvykimo renginys toliau nevyko, jos išvyko, kai pamatė, kad nebėra jo mašinos. Ji negali atsakyti, kiek laiko visa tai truko ir kada jos išvyko. P. klijavo lipdukus su užrašais, jis juos klijavo ant patalpos langų. Langų iš viso buvo keturi. Balandžio 10 d. P. priklijavo 2–3 lapelius, tiksliai pasakyti negali, tačiau ji juos turi. Nuotraukas darė ji. Ji neatsimena, kada jas darė, ant nuotraukų yra nurodytas laikas ir data. Ji neatsimena, ar pateikė nuotraukas prie bylos, bet mano, kad pateikė ji. Ji fiksavo bet kokį P. priartėjimą prie jos. Kokios nuotraukos yra byloje, ji nežino. Lapeliai buvo klijuojami kelias dienas iš eilės, lapeliai iš viso buvo klijuojami dvi dienas. Ji tiksliai neprisimena, kokie lapeliai ir kada buvo priklijuoti, ji tiesiog užfiksavo, kad toks faktas vyko. Kaip minėjo, ji nepamena, kokie tiksliai lapeliai buvo klijuoti balandžio 10 d., tačiau ji gali juos atnešti. Bylos lapas 57 (1-ojo tomo bylos lapas 57 – aut. pastaba) – liudytojai gali patvirtinti, kad lapeliai buvo klijuojami, galbūt jie atsimena, kas juose buvo parašyta. Tai yra išvirkštinė lapelio pusė. 1-ojo tomo bylos lapas 58 – pirmas lapelis buvo tikrai klijuotas ant lango, antrą lapelį pridėjo, nes norėjo parodyti, kad tai yra tas pats rašysenos braižas. 1-ojo tomo bylos lapas 59 – ji mano, kad šis lapelis buvo klijuotas prie namo, nes buvo parašytas butas, bet skirtingomis dienomis. 1-ojo tomo bylos lapas 60 – šis lapas buvo klijuotas prie jos namo, tačiau atsakyti, kurią dieną jis buvo priklijuotas, ji negali. Ji matė, kad P. klijavo tuos lipdukus ant ofiso ir namų langų. Lipdukų klijavimą ant ofiso lango gali patvirtinti klientai, o dėl lipdukų klijavimo prie namų – ji turi vaizdo įrašą. Kaip minėjo anksčiau, ji negali tiksliai atsakyti, kuris lapelis kokią dieną buvo klijuojamas. Ji neprisimena balandžio 10 d. lapuke buvusio teksto. Dėl tos dienos įvykio ji taip pat rašė pareiškimą policijai. Policijos balandžio 10 d. ji nekvietė, pareiškimą ji nuėjo parašyti vėliau, nes jau buvo naktis. Ji nepamena, ar lipdukų tekstas buvo parašytas į išorinę, ar į vidinę pusę, tik atsimena, kad U. atidarė langą, nuplėšė lapelius, kuriuos ji dar galbūt turi. Ant lapelių esantis tekstas jos neišgąsdino, ją labiausiai išgąsdino jo elgesys. Kaip minėjo, tą vakarą ji turėjo susitikimą su klientais, ji nenorėjo, kad kažkas jaustųsi nesaugiai, ji stengėsi viską kontroliuoti. Policija išsikvietė P. ir bendravo su juo, atvažiuodavo ir aiškindavosi, viskas vyko įstatymo ribose. Jai atrodo, kad ji yra skundusi nutarimus, kuriais buvo atsisakoma pradėti arba tęsti procesą P. atžvilgiu. Iki tol įrodymai buvo tik iš jos pusės, tačiau balandžio 10 d. ji jau turėjo ir liudininkų parodymus, kuriuos gali pateikti. Deja, ji nekviesdavo policijos, galbūt jie ir būtų kažką padarę, tačiau pareigūnai jai paaiškino, kad tai yra buitinis konfliktas. Ji neturėjo tikslo patraukti P. baudžiamojon atsakomybėn, ji tik rūpinosi savimi. Viskas, ką ji pasakė, yra tiesa. Ji buvo persekiojama, prieš ją buvo smurtaujama, todėl ji kreipėsi į policiją ir į advokatą. Kadangi visa tai tęsėsi ilgai, teko kreiptis ir į prokuratūrą. Ji yra patenkinta, kad jiedu su P. nebesimato ir kad pastarasis jos nebeseka. Ji prašo atkreipti dėmesį į pirminius liudytojų parodymus, nes net ji neatsimena detalių, tam yra policija, kuri vykdė tyrimą taip, kaip turi būti. Viskas, ko ji nori, kad P. daugiau prie jos nesiartintų. Ji yra įsitikinusi, kad smurtauti negalima ir prašo vadovautis visais policijos pateiktais dokumentais. Ji pateikė pakankamai įrodymų, kurie iš tiesų yra tikri ir teisingi, todėl prašo atkreipti daugiau dėmesio į jos pateiktus įrodymus.
7. Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra (duomenys neskelbtini), ji atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ji gavo pavedimą iš viršininko pradėti administracinio nusižengimo tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Kiek atsimena, visa medžiaga yra nutraukimas, prie tos medžiagos buvo tiek nuotraukos, tiek pareiškimas. Ji susisiekė su pareiškėja, paklausė dėl aplinkybių patikslinimo, pareiškėja jai viską paaiškino. Ji paklausė, ar patalpoje yra vaizdo stebėjimo kameros, ji atsakė, kad kameros yra, tačiau jos nedaro jokių įrašų. Kadangi vaizdo įrašų nebuvo, jai beliko remtis liudytojų parodymais. Pareiškėja nurodė tris moteris liudytojas dėl balandžio 10 d. vykusio įvykio, tačiau tyrimo metu paaiškėjo, kad jos buvo keturios. Tyrimo metu viena liudytoja atsisakė duoti parodymus dėl asmeninių priežasčių, todėl jai beliko paimti paaiškinimus tik iš trijų liudytojų. Buvo nurodyta, kas gresia už melagingus parodymus, ji paaiškino tai žodžiu, kadangi moka (duomenys neskelbtini) kalbą, o liudytojos yra (duomenys neskelbtini). Ji dar viską papildomai paaiškino, jos viską suprato ir trys minėtos liudytojos pateikė jai paaiškinimus apie tą įvykį. Paaiškinimai šiek tiek skyrėsi, buvo neatitikimų dėl laiko. Viena nurodė, kad buvo nuo 6 valandos, kita – nuo 8 valandos, tačiau galima teigti, jog tai žmogiškasis faktorius, žmonės nežiūrėjo į laiką kada viskas prasidėjo. Remdamasi liudytojų parodymais ji priėmė sprendimą patraukti P. F. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Pastarajam buvo išsiųstas šaukimas atvykti Instituciją, jam taip pat viskas buvo paaiškinta žodžiu, už ką jis yra traukiamas atsakomybėn. Kadangi nutraukimo esmė buvo trumpai ir aiškiai parašyta, todėl ji visas aplinkybes paaiškino žodžiu. Jis niekaip negalėjo sutikti su tuo, kuo yra kaltinamas. Ji aiškino 3 kartus. P. sakė, kad nesutinka, skųs ir paaiškino, jog turi įrodymų, kad to nebuvo. Ji paaiškino, kad jis turi teisę skųsti ir kreiptis į administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyrių. Ji taip pat paaiškino, kad jis gali teikti prašymą dalyvauti nagrinėjime žodine tvarka, kuriame jis pateiks visus paaiškinimus bei įrodymus, jog jis nieko to nedarė. Administracinio nusižengimo protokole taip pat buvo nurodytas adresas, vieta, paštai, kur galėjo teikti prašymus. Jis pasirašė ant protokolo, kadangi nebuvo kito lapelio. Jis pasirašė, kad nesutinka su tuo, kuo yra kaltinamas, o ne dėl to, kad kažko nesuprato. Paaiškinimus liudytojoms ji išsiuntė paštu. Atsižvelgusi į tai, ar jos gali atvykti duoti paaiškinimus, ar ne, sutarė, kad jos duos paaiškinimus. Parašytus paaiškinimus jos jai atsiuntė paštu (teismas kviečia liudytoją prie teismo, liudytojai parodomas 1-ojo tomo 32 bylos lapas, kuriame yra paaiškinimas). Ji patvirtina, kad išsiuntė šią formą liudytojoms. Liudytojos pasakė, kad šneka (duomenys neskelbtini) kalba. Ji papildomai išvertė žodžiu į (duomenys neskelbtini) kalbą ir paaiškino, kas gresia, liudytojos sakė, kad gavusios galės papildomai išsiversti tekstą į (duomenys neskelbtini) kalbą ir pasirašys. Su liudytojomis ji bendravo telefonu, formą išvertė žodžiu, paaiškino, kaip išsiųsti, formos buvo išsiųstos lietuvių kalba. Tekstą išvertė jų komisariato vertėjas, turintis kvalifikaciją. Jie iš anksto neįspėja vertėjos, ji pati žino, kas jai gresia už melagingą dokumentų vertimą, todėl vertimą atlikusi vertėja visada pasirašo po išverstu tekstu. Į administracinio nusižengimo vietą ji nebuvo nuvykusi, jai užteko liudytojų parodymų. Ji negali atsakyti už Institucijos priimtus sprendimus, tačiau sprendime parašyta, kad viskas vyko patalpoje, kurioje buvo ir aplinkiniai asmenys. Ji kvalifikavo taip, kaip parašyta sprendime. Apie lapelių klijavimą ji žino tik tiek, kas nurodyta pareiškime. Kiek jai yra žinoma iš pareiškimo ir liudytojų parodymų, P. F. buvo užėjęs į patalpą matant ir girdint visiems susirinkusiems asmenims, pradėjo reikalauti iš A. pinigų, pradėjo šmeižti, kad ji neva padirbinėja rūbus, ji paprašė jo pasišalinti iš patalpos, kadangi jis nutraukė renginį, buvo paprašytas išeiti, uždaręs duris jis pradėjo klijuoti lapelius ant langų ir pradėjo šūkauti. Kokius būtent žodžius jis sakė, ji pasakyti negali, bet bendru supratimu P. visiems aplinkiniams asmenims girdint reikalavo pinigų iš A. Pinigų jis reikalavo tik iš A. Visos liudytojos nurodė, kad buvo išsigandusios, buvo nutrauktas renginys. Į prašymus išeiti P. F. nereagavo, sakė, kad sudarys problemų dėl drabužių padirbinėjimo, jis toliau šūkavo, nemažai laiko buvo lauke, todėl liudytojos išsigando. Ar patalpos buvo rakinamos, ji nesidomėjo, bet mano, kad patalpos buvo atrakintos, jeigu jis užėjo. Liudytojos nors ir nurodė skirtingą laiką, bet tai buvo vakaro metas nuo 6 iki 12 valandos, kita liudytoja nurodė nuo 8 iki 11 valandos, laiko tarpas sutapo, galbūt įvyko žmogiška klaida dėl datos, ji to net nepastebėjo. Tyrimas buvo atliekamas tik dėl balandžio 10 d. įvykio, pareiškėja vėliau kreipėsi ir dėl kito įvykio, tačiau dėl jo ji nieko pasakyti negali. Pareiškime dėl balandžio 10 d. įvykio yra pateiktos nuotraukos, iš to ji ir nusprendė, kad lapeliai susiję būtent su šiuo įvykiu, kad tai buvo būtent tos dienos lipdukai. Pareiškime buvo nurodyta, kad įvykis buvo balandžio 10 d., tyrimas buvo pradėtas būtent dėl šio įvykio, buvo pridėtos nuotraukos, pareiškėja buvo nurodžiusi būtent tos dienos konfliktą. Jai užteko liudytojų parodymų ir jai buvo suprantama, kad tai tos pačios dienos lipdukai. Įvykio vietoje ji nebuvo ir nežino, kur buvo apšvietimo jungiklis. Pareiškime buvo nurodyta, kad jis išėjęs į lauką junginėjo šviesą. Sprendžiant iš pareiškimo, A. galbūt ne visai prisiminė, kad jis konfliktavo su ja matant kitiems asmenims. Kokios pasekmės kilo nukentėjusiajai ir liudytojoms, ji nenustatinėjo. Jai nėra žinoma, koks renginys tuo metu vyko, bet kažkas susiję su drabužiais. Jai yra žinoma, kad jie turėjo bendrą verslą, tačiau nutraukė santykius. Nukentėjusiajai liko įmonė, o jis nieko nebeturėjo. Galimai tai buvo įmonės klausimų sprendimas. Nukentėjusioji ir liudytojos bijojo pakelto tono, grasinimų, vaikščiojimų po langais, laukimo kol asmenys išeis iš patalpos, buvo sudaryta stresinė situacija, jis vis tiek stovėjo po langais ir laukė. Viena klientė buvo su automobiliu ir nuvežė visas namo, kadangi buvo daug streso.
8. Liudytoja U. V. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. yra jos pažįstama, o P. ji yra mačiusi kelis kartus. Konfliktų su šiais asmenimis ji nėra turėjusi. Ji atvyko pas A. į renginį, į parduotuvę, jie ten susipažino. Renginys prasidėjo 18 val., jos apie valandą laiko ramiai bendravo, o po to P. pradėjo klijuoti ant langų raštelius su kompromituojančiais duomenimis apie A. Žmonės sumokėjo norėdami gerai praleisti laiką, o jis bandė patekti į parduotuvę ir sugadinti žmonėms nuotaiką. Ji išėjo nukabinti lapelius, nes kai kurios merginos išsigando dėl neadekvataus elgesio. Ji matė, kad jis kelis kartus pravažiuodavo ir sustodavo įjungęs avarinį signalą prie parduotuvės. Ji nusprendė savo automobiliu po renginio pasiimti A., nes tai atrodė bauginančiai. Kažkuriuo metu P. išvyko ir nebuvo daugiau atvykęs. P. bandė užeiti į patalpos vidų, bet A. kažkokiu būdu uždarė duris ir jis neįėjo ir nepateko į patalpą, bet jis vaikščiojo iš visų pusių ir buvo matomas. Jis užklijavo gal du lapelius tai tikrai ant to lango, kuris išeina į gatvės pusę, o kitas į kiemo pusę. Skirtingu metu ant dviejų skirtingų langų buvo dedami lapeliai. Jei jis ir sakė kažką, ji negirdėjo, nes jos bendravo tarpusavyje ir nebuvo aišku, kas vyksta. Ji išsigando, keista, kai suaugęs vyras kažką klijuoja ant langų, laukia įjungęs avarinį signalą. A. bandė tęsti, bet P. buvo jau viskas suklijuota. Jos visos sėdėjo prie stalo apie 3–5 m atstumu. Nebuvo girdėti, ką sakė P. iš lauko, nes A. stovėjo tarpduryje. Ją išgąsdino, kad jis šmėžavo. Per langą buvo matyti, kad jis ratais važinėjo kelis kartus, buvo neaišku, ko jis nori. Ji matė, kad lapeliuose buvo parašyta, jog prekės įsigytos parduotuvėje ir prisiūtos kitos etiketės. Jis rašė, jog A. apgaudinėja, kad ji melagė. Ji nepamena, ar tą vakarą buvo dingusi šviesa, gal ir buvo dingusi. Ji buvo nuėjusi prie automobilio, patalpose liko A. su dar dviem merginomis. P. stovėjo prie parduotuvės, buvo įjungęs avarinį ženklą (signalą – aut. pastaba). Ji savo automobiliu įvažiavo į vidinį kiemą ir pamatė jo automobilį. Jis pamatė, kad nėra galimybės įvažiuoti į vidinį kiemą, nes yra užstatyta. Paskutinį kartą P. sustojo, kai jos automobilis buvo kieme ir ji pasiėmė A., tuomet grįžo namo, kartu taip pat vyko kita dalyvė. Jai atrodo, kad tai buvo balandžio 10 d., galima tai patikrinti. Ji prisimena, kad balandžio mėn. jau buvo labai šilta. Vakare jie išvyko, kai jau buvo tamsu, apie 23 val., nes ji buvo su vaiku ir jis jau tuo metu buvo mieguistas. Kai pasiėmė automobilį, vaiką irgi pasiėmė. Tai buvo apie 22 val., nes mama gyvena toje pačioje gatvėje, vaiko įvykio metu nebuvo. Jai atrodo, kad P. atvyko 19.00–19.30 val., o pasišalino, kai jau buvo tamsu, apie 22 val., gal vėliau. Buvo šiltas metų laikas, galėjo būti balandžio 10 d. Per tą laiką jis iš pradžių klijavo vieną lapelį, po to antrą, automobilyje sustodavo įjungęs avarinį, po to išvažiuodavo ir vėl grįždavo. Jis vieną kartą bandė patekti į patalpą. Vėliau jos užsirakino. Ją išgąsdino, kad suaugęs vyras su savo pretenzijomis bandė patekti į parduotuvę. Jis bandė patekti pas A. vykstant vakarėliui ir jo veiksmai nebuvo aiškūs. Jėgos jis nenaudojo, kad išlaužtų duris. Ji negirdėjo, ką jie tarpusavy kalbėjo. Ji sėdėjo pakankamai arti durų ir jokių kalbų negirdėjo (liudytoja parodo lapelius, kurie buvo užklijuoti balandžio 10 d. – 1-ojo tomo 54 bylos lapas. Su užrašais „A. grąžink pinigus“, „nustok meluoti pirkėjams“, „baik galvoti apie pinigus“. Liudytoja patvirtina, kad šie lapeliai buvo užklijuoti – 1-ojo tomo 55 bylos lapas). Balandžio 10 d. lapeliuose buvo parašyta: „A. grąžink pinigus“, „čia prekiaujama prekėmis iš supermarketo, nurodant, kad čia pačių pagamintos prekės“. Iš viso buvo du rašteliai, kurių turinys buvo panašus, kaip išvardinta. 1-ojo tomo 54–55 bylos lapuose esantys lapeliai buvo užklijuoti balandžio 10 d., jos juos nuklijavo vakare, jie buvo kiek suglamžyti. Ji juos nukabino pati, norėjo išmesti, bet A. neleido. Jos lapelių ant lango nefotografavo. Ji įnešė juos į vidų, o kai išėjo, jie gulėjo ant stalo. Tie lapeliai nufotografuoti ant sienos, jai nėra žinoma, kas fotografavo. Išėjusi iš renginio ji nuklijavo lapelius. Tikriausiai kažkas nufotografavo. Abu lapeliai priklijuoti lipnia juosta. Ji nematė, kas užklijavo atgal tuos lapelius ir nematė, kas fotografavo. Ji vieną lipnią juostą nuėmė ir suspaudė kumštyje, o kai ėjo, A. jį pasiėmė. Ji nenuklijavo lipnios juostos nuo lapelio, ji paėmė lapelį taip, kaip nuklijavo. Ji padėjo lapelius ant stalo, A. pasakė, kad jis taip nuolat daro, todėl lapelius ji pasiliks ant stalo. Jos bandė tęsti renginį ta tema, dėl kurios jos susirinko, bet pradėjo aptarinėti konfliktus. A. pasakė, kad čia jos buvęs, kad kyla problemų, pradėjo pasakoti istoriją. Visus konfliktus ji žinojo iš A. žodžių. Apie tai ji sužinojo tą dieną, kai jos susitiko pirmą kartą.
9. Liudytoja D. D. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji pažįsta A., jos yra pažįstamos. Kitą asmenį ji matė tik vieną kartą. Ji atvyko pas A. į renginį, jos bendravo, vakare kažkas pasibeldė į duris, jos paklausė kas, ji pasakė nieko tokio ir jos toliau buvo ofiso patalpose. Po kažkiek laiko kažkas pradėjo belstis į duris ir išjunginėti šviesą. A. išėjo, įjungė šviesą, jaunuolis pakvietė ir įjungė šviesą, po to ji uždarė duris, kad jis neįeitų, paskui kažką pasakė, priklijavo ant lango ar pakišo po durimis, neatsimena. Kažką šaukė lauke, bet ji nežino, nebuvo galima suprasti. Vėliau tą vakarą, kai ji grįžo namo, jai per „(duomenys neskelbtini)“ P. atsiuntė žinutę, kad ji nepirktų iš A. drabužių. Bet ji nežino, ar tai buvo darbinė, ar asmeninė jo paskyra. Jaunuolis atėjo, ji neprisimena, ar atidarė duris, ar pats įėjo, ar A. kažką sakė. Jis pakvietė A. ir ji iškart išėjo. Šiek tiek šiurkščiai jis pasakė „A., ateik čia“, jis nerėkė, bet balso tonas buvo pakeltas. Jai buvo nelabai malonu, nes kai su merginomis susitiko pabendrauti pozityviais tikslais, vakaro gale buvo išjunginėjama šviesa ir jos jau aptarinėjo kitą situaciją, ne tą, dėl kurios susirinko. Kažkoks žmogus įeina, išjungia šviesą, klijuoja lapelius, ar po durim kiša kažką. A. parodė, ten kažkas buvo parašyta lapeliuose, ji tiksliai neprisimena, kas buvo parašyta. Galbūt lapelius nuklijavo A., ji viską darė. Jos paklausė, kas nutiko, nes buvo keista, kad kažkas išjungė šviesą, ją kviečia, duris uždarinėjo. Pati A. jautėsi nejaukiai, nes ji kvietėsi jas dėl pozityvių tikslų. Išvykstant jau buvo 22–23 val., vakaras, ji svarstė apie tai, kaip reikės eiti namo, nes kažkoks vyras šaukė. Ji neprisimena situacijos, ar, A. paprašius, jaunuolis išėjo. Jos išsiskirstė ir išėjo visos namo, kažkas išvyko savo automobiliu, kažkas vyko taksi. O dėl jaunuolio ji nežino, jai atrodo, kad kai ji išeidinėjo, jis buvo likęs šalia, kažkur rajone. Ji mano, kad dar kai ji išeidinėjo, A. sakė, jog jis kažkur kitoje pusėje dar yra. Ji neprisimena, bet jai atrodo, kad buvo užklijuotas vienas lapelis. Ji nebuvo susitikusi su advokatu ir neaptarinėjo galimų klausimų ir atsakymų variantų. Jai atrodo, kad A. darė lipdukų nuotraukas ant lango, nežino, bet ji nefotografavo. Ji nelabai prisimena momento, kai ji fotografavo lipdukus, tačiau mano, kad tai buvo jau link pabaigos. Ji sėdėjo veidu į langą, bet ten (duomenys neskelbtini), langai yra aukštai ir nelabai kas matosi pro juos. A. sakė, kad tai būtent P. klijavo, jis buvo užėjęs. Jos A. paklausė, kodėl ji tokia susijaudinusi, ji ir atsakė, kad ten dar buvo lapelis su užrašu, bet neatsimena, kas ten buvo parašyta, nes iš pradžių ji lapelį suglamžė, po to išlygino nufotografuoti. Ji nežino, ar ji išmetė lapelius. Jos sėdėjo, kalbėjo, po to dingo šviesa. Tada A. nuėjo, suderino bei sutvarkė ir šviesa atsirado. Ji nepamena, kiek kartų buvo dingusi šviesa, mano, kad vieną kartą tai tikrai.
10. Iš 2023 m. birželio 28 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 14-ANR_P-1498-2023 (ROIK: 23210606424) matyti, kad jis surašytas P. F. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. balandžio 10 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 22.00 val. (duomenys neskelbtini), pradėjo agresyviai elgtis A. Z. ir jos klienčių D. D., A. D. bei U. V. atžvilgiu, taip pat darė kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Protokole nurodyta, kad nusižengimo metu nukentėjo A. Z. Protokolo „Administraciniame nurodyme“ pareiškėjui yra siūloma sumokėti 15 Eur baudą iki 2023 m. liepos 13 d. Pareiškėjas atsisakė pasirašyti protokolą ir protokolo skiltyje „Su protokolu susipažinau, protokolą gavau, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje man paaiškintos“ nurodė, kad su protokolu nesutinka, kadangi šių veiksmų nedarė (1 t., b. l. 23–25).
11. 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19127-2023 skiltyje „Kitos aplinkybės“ be kita ko paaiškinama, kad administracinis nurodymas neįvykdytas, į bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka prašymas negautas. Byloje yra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Vadovaujantis ANK 616 straipsniu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje vadovautasi ANK 567 straipsniu. Remiantis byloje esančia informacija nustatyta, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo kaltas dėl jo padarymo ir trauktinas administracinėn atsakomybėn. Administracinė nuobauda paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsniu, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūsį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (1 t., b. l. 19–21).
12. Iš 2023 m. birželio 16 d. A. D. paaiškinimo matyti, kad balandžio 11 d., vakare, ji dalyvavo paskaitoje apie stilių, kurią organizavo A. Maždaug po 8 valandos vakaro pasirodė buvęs A. vaikinas, kuris elgėsi labai agresyviai ir bandė įeiti į vidų, nors joms vyko paskaita. Jis rėkė ir jai grasino, kad ji jam grąžintų pinigus, priešingu atveju jis padarys problemų jos rūbų prekės ženklui. Po to, kai ji uždarė duris, jis pradėjo išjunginėti pastate šviesą, vaikščiojo ir klijavo ant langų tokius pačius reikalavimus dėl pinigų grąžinimo ir grasinimus, kad ji apgaudinėja žmones ir jis viską papasakos. Jos laukė, kol jis išvažiuos, kadangi buvo baisu išeiti. Apie 10 valandą vakaro jos galėjo išeiti ir važiuoti namo. Visi bandymai įsilaužti, išjungti šviesą ir kita tęsėsi apie 1,5–2 valandas (1 t., b. l. 28).
13. Iš 2023 m. birželio 27 d. D. D. paaiškinimo matyti, kad 2023 m. balandžio 10 d., vakare, nuo 18 val. iki 23 (24) val., ji buvo studijoje „(duomenys neskelbtini)“ pas A. Vyriškis P. nuolat bandė pas jas patekti, klijavo ant langų raštelį, beldė į langą, kažką rėkė. Jis išgąsdino jas visas. Studijos durys buvo atidarytos, jis nuo durų šaukė S., kai ji nepriėjo, šaukė garsiau. Ji paprašė jo išeiti, jis neklausė, paskui ji išvedė jį į lauką ir uždarė studijos duris (1 t., b. l. 30–31).
14. Iš 2023 m. birželio 27 d. A. R. paaiškinimo matyti, kad 2023 m. balandžio 10 d., vakare, nuo 18.00 val. iki 22.00 val., ji buvo renginyje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kurį vedė A. Z. Renginyje buvo dar 4 merginos. Aplinka buvo maloni ir rami, kol staiga į parduotuvę užėjo kažkoks vyras (vėliau jos sužinojo, kad jo vardas P. ir jis yra buvęs A. darbuotojas ir partneris), kuris nesisveikindamas ir be atsiprašymų, kad nutraukia renginį, pradėjo šaukti į A. pusę, kad ji yra apgavikė ir reikalauti jos grąžinti jam pinigus. A. priėjo prie durų ir mandagiai jo paprašė išeiti iš parduotuvės, jis nenorėjo išeiti ir pakeltu tonu tęsė pokalbį su A. Vėliau iš išorės ant langų jis pradėjo klijuoti raštelius su anksčiau minėtais reikalavimais ir žodžiais A. pusėn ir išorėje turėdamas priėjimą prie jungiklio, kelis kartus buvo išjungęs parduotuvėje šviesą. Matėsi, kad P. toliau vaikščiojo po langais, buvo kiek baisu ir neramu. Viena mergina (U. (U. – aut. pastaba)) buvo su mašina ir vakaro pabaigoje ji pasiūlė pavežti A. namo, kad P. nespėtų dar kartą prieiti, ji privažiavo prie parduotuvės durų (1 t., b. l. 33–34).
15. Iš 2023 m. balandžio 20 d. A. Z. pareiškimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ matyti, kad 2023 m. balandžio 10 d., nuo 18.00 val. iki 22.00 val. (duomenys neskelbtini), ji turėjo susitikimą su klientais vakarienės formatu, į kurį P. F. atėjo be kvietimo. Pastarasis prieš klientus įžūliai pradėjo reikalauti iš jos pinigų, sakydamas, kad ji kuria nekokybiškus produktus, elgtis agresyviai. Ji tris kartus prašė P. išeiti ir uždaryti duris, paaiškindama, kad tai uždaras renginys. Ji turėjo jį palydėti iki durų, šiek tiek pastumti ir uždaryti duris, nes visi pradėjo bijoti. Užrakinus duris raktu, jis pradėjo belsti į langus, bandė išjungti šviesą kambaryje, klijavo ant langų skirtingus lapelius su užrašais, kažką šaukė. P. nesustojus, jos atidarė langą ir pasakė, kad jei jis nesustos, iškvies policiją. Po to jis išvažiavo, paskui kurį laiką laukė automobilyje po parduotuvės langais. Vienas klientas pasiūlė visas nuvežti namo, kaip apsaugą, jos tai ir padarė. Grįžusi namo, po savo namo langais pastebėjo P. Tuomet ji pastebėjo, kad jis vėl priklijavo savo užrašus ant jos durų ir taip pat nufilmavo juos prie jos įėjimo, nepaisant to, kad policija uždraudė jam čia pasirodyti. Ji dėl P. F. veiksmų kreipėsi jau daug kartų, kadangi minėtas asmuo ją nuolat persekioja, ji jo be galo bijo, kadangi jis buvo anksčiau panaudojęs smurtą. Šiuo atveju akivaizdu, kad P. F. negerbia nei jos, nei Lietuvos įstatymų, tačiau pareigūnai kas kartą yra linkę jį palaikyti, neva jis nedaro jokio persekiojimo, tačiau ji prašo atsižvelgti į tai, kiek kartų ji kvietė policiją dėl šio jos persekiojimo. A. Z. prašo P. F. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 148¹ ir 284 straipsnius ir prašo kuo skubiau apriboti P. F. galimybę artintis prie jos. Pridedami vaizdo įrašai ir nuotraukos (1 t., b. l. 35–43).
16. Iš 2023 m. gegužės 8 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) A. A. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 168 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir BK 148¹ ir 284 straipsniais, nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą P. F. atžvilgiu ir taikyti P. F. administracinę atsakomybę pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 47–53).
17. Iš Administracinių nusižengimų registro 2023 m. rugsėjo 20 d. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad P. F. yra baustas administracine tvarka, iš esmės už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus (1 t., b. l. 67–71).
18. Iš 2023 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) A. A. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad, vadovaujantis BPK 168 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir BK 140 straipsnio 1 dalimi ir 145 straipsnio 1 dalimi, nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą P. F. atžvilgiu (1 t., b. l. 91–97).
19. Iš 2024 m. sausio 8 d. pareiškėjo gynėjo advokato Andrejaus Novikovo prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo matyti, kad pareiškėjo gynėjas advokatas pateikė papildomus dokumentus – susirašinėjimus tarp šalių ir jų vertimus į lietuvių kalbą, iš kurių, pareiškėjo gynėjo advokato teigimu, matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. pati A. Z. ne kartą ieškojo kontakto ir siekė susitikti su P. F. Pareiškėjo gynėjas advokatas pažymi, kad nukentėjusioji daug kartų kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tvirtindama, kad P. F. ją persekioja, tuo pačiu A. Z. pati ne kartą rašė P. F. ir siūlė jam susitikti. Ji siūlė pasilikti nakčiai netgi po policijos iškvietimo 2023 m. vasario 7 d. Todėl nukentėjusioji 2023 m. balandžio 20 d. kreipdamasi į policiją siekė diskredituoti P. F. ir jam pakenkti. Nukentėjusioji kerštavo P. F. už atskleistą A. Z. netiesą, klaidinančią vartotojus veiklą (1 t., b. l. 138–139, 140–146, 147–149, 150–151, 152–153).
Motyvuojamoji dalis
20. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios atstovas advokato padėjėjas P. Škėrys pateikė papildomus duomenis – vaizdo įrašą ir nuotraukas (1 t., b. l. 165).
21. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo gynėjas advokatas A. Novikovas pateikė papildomus duomenis – 2023 m. balandžio 6 d. P. F. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) A. A. 2023 m. balandžio 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopijas (2 t., b. l. 1, 2–7).
22. 2024 m. balandžio 11 d. pareiškėjo gynėjo advokato Andrejaus Novikovo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodoma, kad šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patyrė 2 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas pareiškėjo gynėjas advokatas prašo pripažinti bylinėjimosi išlaidomis ir jas priteisti pareiškėjui. Prie pateikto prašymo pareiškėjo gynėjas advokatas pateikė sąskaitas už teisines paslaugas ir mokėjimus už suteiktas advokato paslaugas patvirtinančius dokumentus (150+350+300+300+600+300+250+50 Eur) (1 t., b. l. 8, 9–11; 2 t., b. l. 8–9, 10–22).
IV. Teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkinamas.
23. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
24. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Visų pirma, atsakomybė pagal ANK 481 straipsnį gali kilti tuomet, kai šio straipsnio dispozicijoje nurodyti alternatyvūs veiksmai yra padaromi viešoje vietoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360-677/2015). Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti reikalinga nustatyti, kad veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. Be to, būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose; 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. Nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).
25. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas pažymi, jog pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, neginčytina, jog, tik esant administracinio nusižengimo sudėčiai, asmenį galima patraukti administracinėn atsakomybėn bei jam taikyti administracinę nuobaudą.
26. Išnagrinėjęs skundą ir įvertinęs tiek byloje surinktus, tiek teisme gautus naujus duomenis, teismas pripažįsta, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad P. F. nutarime nurodytomis aplinkybėmis atliko neteisėtus veiksmus ir yra kaltas dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.
27. Vertinant skundžiamą nutarimą visų pirma pažymėtina tai, kad jame pažeidimo esmė yra atskleista ydingai. ANK 618 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Taigi, nurodant pažeidimo esmę turi būti konkrečiai formuluojamos nustatytos atsakomybėn patraukto asmens veikos faktinės aplinkybės, kurias institucija vertina kaip atitinkančias konkretaus administracinio nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad nutarimo dalyje turi būti labai aišku, kas, kada, kur ir ką padarė. Tuo tarpu skundžiame nutarime pažeidimo esmė nėra atskleista, ji aprašyta abstrakčiai.
28. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-6-628/2019, Nr. 2AT-11-628/2020).
29. Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui surašytas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nes jis 2023 m. balandžio 10 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 22.00 val. (duomenys neskelbtini), pradėjo agresyviai elgtis A. Z. ir jos klienčių D. D., A. D. bei U. V. atžvilgiu, taip pat darė kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kaip matyti iš šio protokolo turinio, pareiškėjui inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė nėra atskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis ir tik bendrais bruožais nurodyta, kad pareiškėjas elgėsi agresyviai, taip pat darė kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau kuo būtent pasireiškė agresyvus pareiškėjo elgesys, kodėl jo elgesys pripažįstamas agresyviu ir kokius konkrečius kitus tyčinius veiksmus pareiškėjas padarė, kodėl tokie jo veiksmai pripažinti tyčiniais, nei protokole, nei skundžiamame nutarime nedetalizuojama. Detalesnių pareiškėjo veiksmų negalėjo nurodyti ir įvykio metu dalyvavusios liudytojos. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta U. V. parodė, kad „mes visi sėdėjome prie stalo tokiu atstumu, kuris yra nuo manęs iki sekretorės, apie 3–5 metrus. Nebuvo girdėti, ką sakė P. iš lauko, nes A. stovėjo tarpduryje“. Viena vertus, neatmestina, kad nagrinėjamu atveju liudytoja iš tiesų galėjo neišgirsti viso nukentėjusiosios ir pareiškėjo pokalbio turinio ir pokalbio metu P. F. išsakytų žodžių, tačiau, kita vertus, įvykio liudytojos, būdamos greta viena kitos, girdėdamos nukentėjusiosios ir pareiškėjo pokalbį, turėjo galimybę įvertinti, ar P. F. minėto pokalbio metu rėkė, šaukė. Antai, teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta D. D. parodė, kad „šiek tiek šiurkščiai jis pasakė „A., ateik čia“, jis nerėkė, bet balso tonas buvo pakeltas“. Iš liudytojos U. V. teismo posėdžio metu duotų parodymų turinio matyti, kad U. V. taip pat neužfiksavo pareiškėjo šaukimo, rėkimo ar įžeidinėjimų nukentėjusiosios atžvilgiu. Tokioje situacijoje suprantama, kad asmuo gali stresuoti, kelti balso toną ir elgtis neįprastai, tuo labiau, kad, kaip nurodė pati nukentėjusioji, tarp jos ir pareiškėjo jau ilgą laiko tarpą tvyrojo įtampa, jų tarpusavio santykiai buvo keletą mėnesių besitęsiantis konfliktas, pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad nukentėjusioji jam yra skolinga pareiškėjo į jų su nukentėjusiąja bendrą verslą, kuris po santykių pasibaigimo liko nukentėjusiajai, investuotus pinigus. Esant tokioms aplinkybėms negalima neginčijamai teigti, kad pareiškėjas siekė ne išsiaiškinti situaciją, o turėjo tyčią pažeisti viešąją tvarką. Nepaisant pareiškėjo neigimo, nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, kad jis 2023 m. balandžio 10 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 22.00 val. (duomenys neskelbtini), vykusio renginio metu, klijavo ant minėtu adresu esančios patalpos langų lapelius su užrašais. Šią aplinkybę aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino tiek įvykio metu dalyvavusios liudytojos, tiek pati nukentėjusioji. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad viena iš įvykio metu dalyvavusių liudytojų nurodė skirtingus lapelius, t. y. su skirtingu lapeliuose esančiu tekstu, kuriuos pareiškėjas minėtomis aplinkybėmis klijavo ant patalpos langų, nei nurodė nukentėjusioji. Antai, nukentėjusioji teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu ant lango buvo užklijuotas pirmasis 1-ojo tomo 58 bylos lape esantis lapukas, tuo tarpu teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta U. V. parodė, kad buvo užklijuoti 1-ojo tomo 54 ir 55 bylos lapuose esantys lapukai. Nagrinėjamu atveju pastebėtina ir tai, kad iš byloje esančių įvykio liudytojų rašytinių paaiškinimų matyti, kad ne visos liudytojos nurodė tą pačią įvykio datą (2023 m. balandžio 10 d.), kurią pareiškėjas galimai padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Antai, A. D. savo 2023 m. birželio 16 d. rašytiniame paaiškinime (1 t., b. l. 28) nurodė, kad minėtas įvykis vyko balandžio 11 d., o ne 2023 m. balandžio 10 d., kaip nurodyta skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo protokole ir kitų įvykio metu dalyvavusių liudytojų rašytiniuose paaiškinimuose. Minėti prieštaravimai tarp įvykio liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų bei nustatytas faktinių aplinkybių nesutapimas nagrinėjamu atveju yra vertintinas kritiškai. Atkreiptinas nukentėjusiosios ir jos atstovo dėmesys, kad teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu nukentėjusiosios ir jos atstovo pateiktą vaizdo medžiagą, nenustatė jokių neteisėtų pareiškėjo veiksmų, pagrindžiančių jo kaltę padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors nukentėjusioji pateikta vaizdo medžiaga grindė aplinkybę, kad pareiškėjas ją puolė, tačiau pastebėtina, jog pateiktuose vaizdo įrašuose girdimas tik pačios nukentėjusiosios kreipimasis į pareiškėją, jokio šaukimo, rėkimo, necenzūrinių žodžių vartojimo ar kitokio įžeidinėjimo, tuo labiau, kaip teigia nukentėjusioji, puolimo iš pareiškėjo pusės nukentėjusiosios atžvilgiu nėra užfiksuota. Dar daugiau, nukentėjusioji savo 2023 m. balandžio 20 d. pareiškime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodė, kad „nagrinėjamu atveju dėl P. F. veiksmų kreipiausi daug kartų, kadangi asmuo mane persekioja nuolat, aš jo be galo bijau, kadangi jis buvo panaudojęs anksčiau smurtą“ (1 t., b. l. 35–43). Tačiau pažymėtina, kad iš bylos medžiagoje esančio susirašinėjimo tarp nukentėjusiosios ir pareiškėjo matyti, kad nukentėjusioji balandžio 14 d. (po šioje byloje nagrinėjamo įvykio praėjus vos 3 dienoms) išsiuntė pareiškėjui žinutę, kad jai reikia su juo pasikalbėti. Iš balandžio 19 d. nukentėjusiosios išsiųstos žinutės matyti, kad nukentėjusioji dar kartą pasiūlė pareiškėjui pasikalbėti ir surasti taikų sprendimą (1 t., b. l. 148–149). Darytina išvada, kad nukentėjusioji, praėjus santykinai nedideliam laiko tarpui po 2023 m. balandžio 10 d. įvykio, pati inicijavo kontaktą su pareiškėju, nepaisant to, jog viso proceso metu teigė, kad neva pareiškėjas jai kelia baimę. Teismo vertinimu, toks nukentėjusiosios elgesys yra nelogiškas ir nesuprantamas bei prieštarauja pačios nukentėjusiosios pozicijai apie pareiškėjo jai tariamai keliamą baimę. Teismas, įvertinęs tai, kad įvykio liudytojos, tiesiogiai dalyvavusios įvykyje ir buvusios arčiausiai nukentėjusiosios ir pareiškėjo, negalėjo vienareikšmiškai patvirtinti nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, taip pat atsižvelgęs į tai, kad nebuvo nustatyta kitų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiomis aplinkybėmis nesurinkta objektyvių duomenų, pagrindžiančių P. F. kaltę padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
30. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju neginčijama, jog tarp šalių yra susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai. Byloje iš esmės neginčijama aplinkybė, kad nukentėjusioji ir pareiškėjas turi nesutarimų dėl tarpusavyje susiklosčiusių finansinių įsipareigojimų. Vis dėlto byloje be pačios nukentėjusiosios, kuri yra suinteresuota šios bylos baigtimi, paaiškinimų daugiau nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tokioje konfliktinėje situacijoje P. F. nutarime nurodytomis aplinkybėmis atliko neteisėtus veiksmus ir yra kaltas dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Nors Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, rėmėsi nukentėjusiosios pareiškimu ir įvykio liudytojų rašytiniais paaiškinimais, tačiau neįvertino teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingų aplinkybių, o būtent to, kad P. F. savo veiksmais neturėjo tyčios pažeisti viešosios tvarkos ar žmonių rimties. Vertinant bylos medžiagą bei nukentėjusiosios ir įvykio liudytojų parodymus, duotus teismo posėdžio metu, nenustatyti jokie P. F. tyčiniai piktybiniai veiksmai, kuriais buvo siekiama sutrikdyti viešąją tvarką ar aplinkinių rimtį. Teismo vertinimu, situacijoje, kurioje yra esminių prieštaravimų tarp galbūt administracinį nusižengimą padariusio ir galbūt nukentėjusio asmenų ir nesant objektyvios galimybės šių prieštaravimų pašalinti, vienos ar kitos šalies parodymų nebepakanka, ypač įvertinant ir tai, kad prieštaravimai ir faktinių aplinkybių nesutapimas, be kita ko užfiksuotas ir įvykio metu dalyvavusių liudytojų parodymuose bei byloje esančioje rašytinėje medžiagoje, minėta, įvykio metu dalyvavusios liudytojos nurodė skirtingus lapelius, kuriuos pareiškėjas minėtomis aplinkybėmis klijavo ant patalpos langų, nei nurodė nukentėjusioji, be to, ne visos liudytojos nurodė tą pačią įvykio datą (2023 m. balandžio 10 d.), kurią pareiškėjas galimai padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Nesant kitų įrodymų, objektyviai patvirtinančių ar paneigiančių vienos iš šalies nurodytas aplinkybes, vieno asmens parodymais kito asmens kaltė negali būti grindžiama. Administracinės atsakomybės formalus taikymas P. F. nenustačius visų inkriminuoto nusižengimo sudėties elementų yra neteisėtas ir ydingas.
31. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis. Taigi, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka policijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Asmeniui, kurį yra norima traukti administracinėn atsakomybėn, negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, t. y. jam negali būti perkeliama įrodinėjimo, jog jis nepadarė inkriminuojamo administracinio nusižengimo, našta. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016). Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija, kurią paneigti turi Institucija, iniciavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad ne atsakomybėn traukiamas asmuo turi įrodyti savo nekaltumą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai, kurių negalima pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai) principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020. Teismų praktika. 2020, 54, p. 700–710). Įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę, padarius šį nusižengimą, privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020). Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucijos atstovė V. S., surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, apsiribojo įvykio liudytojų rašytiniais paaiškinimais, nereikalavo minėtų liudytojų pateikti nuotraukas ar vaizdo įrašus, patvirtinančius tariamai neteisėtus pareiškėjo veiksmus ir nesurinko jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę padarius nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Pažymėtina, kad Institucijos atstovė, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nenuvyko apžiūrėti įvykio vietos ir be kita ko nurodė skirtingą pareiškėjo tariamai padaryto administracinio nusižengimo padarymo vietą, nei nurodė pareigūnas, kuris parengė atsiliepimą į pareiškėjo gynėjo advokato skundą. Antai, Institucijos atstovas G. R. minėtame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas neteisėtus veiksmus, nutarime nurodytomis aplinkybėmis, atliko (duomenys neskelbtini) namo kieme ir laiptinėje (1 t., b. l. 85–86), tuo tarpu Institucijos atstovė V. S. apklausiama teismo posėdyje teigė, kad pareiškėjas neteisėtai veikė patalpos, kur vyko renginys, viduje. Nagrinėjamu atveju Institucijos atstovė, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nustatydama bylai svarbias aplinkybes, nebuvo aktyvi, nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių, nors būtent jai tenka pareiga imtis veiksmų nusižengimo aplinkybėms nustatyti. Institucijos atstovė net neprašė nukentėjusiosios pateikti vaizdo medžiagą, kurią nukentėjusioji, pateikdama pareiškimą, buvo nurodžiusi esant. Teismo vertinimu, Institucijos atstovės apsiribojimas vien tik liudytojų, kurios, bylos duomenimis, yra susijusios/pažįstamos su nukentėjusiąja, rašytinių paaiškinimų turiniu, nėra išsamus ir įstatymo leidėjo Institucijai nustatytos pareigos ištirti administracinį nusižengimą įvykdymas.
32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas surašyti nesilaikant administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo turiniui keliamų reikalavimų. Iš skundžiamame nutarime nurodytų ANK 481 straipsnio 1 dalies pažeidimo aplinkybių nėra aiški kaltinimo esmė, kaip minėta anksčiau, nėra aišku, kuo konkrečiai P. F. veiksmai pasireiškė ir kodėl jie buvo laikomi neteisėtais. Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimas, kuriuo P. F. nubaustas už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, priimtas skubotai, paviršutiniškai ir nevisapusiškai įvertinus surinktus įrodymus, neišaiškinus visų faktinių aplinkybių, kurių buvimas reikšmingas administracinės atsakomybės taikymui, nenustačius visų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių egzistavimo.
33. ANK 2 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta.
34. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuojama, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad pareiškėjo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), P. F. gynėjo advokato skundas tenkintinas, Vilniaus apskrities VPK 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19127-2023, pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena P. F. nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
35. Iš byloje pateikto 2024 m. balandžio 11 d. pareiškėjo gynėjo advokato A. Novikovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prie pateikto prašymo pridėtų sąskaitų už teisines paslaugas bei mokėjimų už suteiktas advokato paslaugas patvirtinančių dokumentų (150+350+300+300+600+300+250+50 Eur) (1 t., b. l. 8, 9–11; 2 t., b. l. 8–9, 10–22) matyti, kad pareiškėjas, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patyrė 2 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (už susipažinimą su bylos medžiaga, konsultacijas, skundo dėl Vilniaus apskrities VPK nutarimo Nr. 10-ANR_N-19127-2023 parengimą, pasirengimą bei atstovavimą 2023 m. lapkričio 10 d., 2024 m. sausio 8 ir 29 d. bei 2024 m. balandžio 12 d. vykusiuose teismo posėdžiuose ir už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą). Šias išlaidas pareiškėjo gynėjas advokatas prašo pripažinti bylinėjimosi išlaidomis ir jas priteisti pareiškėjui.
36. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021 ir kt.). ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Pagal BPK 103 straipsnį ir šio straipsnio 6 punktą proceso išlaidas be kita ko sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 106 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo gynėjo advokato skundas tenkinamas. Pareiškėjas nepagrįstai buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir buvo priverstas savo pažeistas teises ginti teisme bei naudotis kvalifikuota teisine pagalba ir dėl to patyrė išlaidas. Be to, teismas sprendžia, kad pareiškėjo gynėjo advokato prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis, todėl priteistinas iš Vilniaus apskrities VPK pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
P. F. (P. F.), atstovaujamo gynėjo advokato Andrejaus Novikovo, skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19127-2023, ir P. F. administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 2 300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) P. F. advokato pagalbai apmokėti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.