Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens O. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal bylą pagal antstolės V. D. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys O. B., M. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

21. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

24. Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 40 punktas)

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-541-965/2020 patvirtino taikos sutartį sudarytą tarp ieškovės M. K. ir atsakovo O. B., kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo teikimo ir O. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. 2023 m. rugsėjo 20 d. O. B. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl bendravimo tvarkos. 2023 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-541-512/2020 dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutartimi tarp ieškovės M. K. ir atsakovo O. B. patvirtintos taikos sutarties 5 – 5.10. punktų, pagal kurį antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl O. B. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Suinteresuotas asmuo O. B. 2023 m. spalio 20 d. el. laišku informavo antstolę, kad suinteresuotas asmuo M. K. neatrašė į žinutę dėl susitikimo su sūnumi, dėl ko neišėjo 2023 m. spalio 21 d. – 22 d. pabūti su sūnumi. 2023 m. lapkričio 25 d. el. laišku prašė antstolės imtis veiksmų, nes suinteresuotas asmuo M. K. nesilaiko teismo nutarties, nurodydama, kad sūnaus nerodys, nes negali O. B. mama dalyvauti susitikime, nors anksčiau rodydavo sūnų dalyvaujant jai arba jos artimiesiems. 2023 m. lapkričio 26 d. el. laišku O. B. informavo antstolę, kad suinteresuotas asmuo M. K. nesilaiko nutarties ir ignoruoja žinutes, prašė imtis griežtų priemonių situacijai išspręsti. 2024 m. gegužės 4 d. informavo antstolę, kad suinteresuotas asmuo M. K. neatrašo į žinutes, pagal teismo nutartį sekmadienį yra susitikimas, tačiau jokios informacijos dėl susitikimo negauna, nors turi pranešti prieš 24 val., todėl prašė užfiksuoti tai ir imtis griežtų priemonių. 2024 m. gegužės 10 d. O. B. vėl kreipsi į antstolę el. paštu, nurodydamas, kad suinteresuotas asmuo M. K. nesilaiko teismo nutarties, prašė imtis griežtų priemonių. Antstolė V. D. 2024 m. gegužės 23 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-4-29932, kuriame nustatė, kad vaiko mama M. K. nevykdo / netinkamai vykdo teismo sprendimą, t. y. pažeidžia nutarties 5.1 ir 10.0 punktus, kuriuose nurodyta, jog O. B. su vaiku bendrauja kiekvieną sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. ir M. K. ir O. B. gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teises bei interesus, taip pat O. B. gali pasimatyti ir bendrauti su vaiku kitu laiku, nei tai numato bendravimo tvarka M. K. sutinkant. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi atmetė antstolės V. D. pareiškimą, nurodant, kad nenustatė, jog suinteresuotas asmuo M. K. sąmoningai ir piktybiškai vengia vykdyti teismo procesinį sprendimą. Suinteresuotas asmuo O. B. nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

26. Kaip jau minėta, antstolė V. D. 2024 m. gegužės 23 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-4-38620, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo M. K. pažeidžia nutarties 5.1. ir 10.0 punktus, kuriuose nurodyta, jog O. B. su vaiku bendrauja kiekvieną sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. bei šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teises bei interesus, taip pat O. B. gali pasimatyti ir bendrauti su vaiku kitu laiku, nei tai numato bendravimo tvarka M. K. sutinkant.

27. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-541-965/2020, kuria patvirtinta taikos sutartis, šalys 5.1. punkte susitarė, kad O. B. su vaiku bendrauja kiekvieną sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. iš anksto SMS žinute ne vėliau nei prieš 24 val. iki planuojamo susitikimo sutartoje vietoje dalyvaujant M. K. ar jos artimiesiems. M. K. ar jos artimiesiems neturint galimybės dalyvauti susitikime, susitikime dalyvauja vaiko seneliai – O. B. tėvai: A. B. ir L. B., gyv. (duomenys neskelbtini), ar vienas iš jų, kurie prieš susitikimą pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su M. K. iš anksto suderintos vietos bei po susitikimo grąžina vaiką į iš anksto su M. K. sutartą vietą. Apie galimybę dalyvauti O. B. bendravime su vaiku M. K. O. B. informuoja ne vėliau nei prieš tris kalendorines dienas iki planuojamo susitikimo SMS žinute. Jei numatytą dieną O. B. neturi galimybės bendrauti su vaiku, su vaiku numatytu laiku turi teisę bendrauti O. B. tėvai – vaiko seneliai A. B. ir L. B.. 10.0. punkte šalys susitarė, kad vaikui sulaukus penkerių metų O. B. su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., dalyvaujant O. B. tėvams – vaiko seneliams ar vienam iš jų, kurie prieš susitikimą pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su M. K. iš anksto suderintos vietos bei po susitikimo grąžina vaiką į iš anksto su M. K. sutartą vietą. Jei numatytu metu O. B. neturi galimybės bendrauti su vaiku, su vaiku numatytu laiku turi teisę bendrauti O. B. tėvai – vaiko seneliai A. B. ir L. B.. 5.10 punkte, šalys susitarė, kad M. K. ir O. B. gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teises bei interesus. O. B. gali pasimatyti ir bendrauti su vaiku kitu laiku, nei tai numato bendravimo tvarka, M. K. sutinkant.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, 2024 m. gegužės 23 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-24-4-38620 yra surašytas ydingai. Visų pirma, pažymėtina, kad antstolė 2024 m. gegužės 23 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-24-4-38620 nurodė, kad yra nevykdomas 10.0 punktas, kuriame šalys susitarė, kad gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teises bei interesus, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, antstolės aprašytas yra 5.10 punktas, kuris visiškai skiriasi nuo 10.0 punkto. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas ar taikos sutarties 5.10 punkto nevykdymo pagrindu gali būti taikoma bauda suinteresuotam asmeniui M. K., pabrėžia, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys sutarė, kad gali tartis dėl papildomo bendravimo, bet neprivalo to daryti, todėl šios sąlygos teisinėmis priemonėmis priversti įvykdyti nėra jokio pagrindo. Šiuo atveju antstolė nepagrįstai nurodė, kad suinteresuotas asmuo M. K. pažeidė taikos sutarties 5.10 punktą, nes tokia taikos sutarties sąlyga iš esmės negali būti vykdoma priverstinai. Visų antra, iš 2024 m. gegužės 23 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-24-4-38620 matyti, kad suinteresuotas asmuo O. B. į antstolę dėl teismo nutarties netinkamo vykdymo kreipėsi 2023 m. spalio 20 d., 2023 m. lapkričio 25 d., 2023 m. lapkričio 26 d., 2024 m. gegužės 4 bei 2024 m. gegužės 10 d., iš esmės nurodydamas, kad suinteresuotas asmuo M. K. netinkamai vykdo teismo nutartį, nesudaro galimybių su nepilnamečiu vaiku pasimatyti 2023 m. spalio 10-12 d., 2023 m. spalio 21-22 d., 2023 m. lapkričio 26 d., 2024 m. gegužės 5 d., 2024 m. gegužės 11-12 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtais laikotarpiai, kuriais suinteresuotas asmuo O. B. nurodė, kad suinteresuotas asmuo M. K. netinkamai vykdo teismo nutartį, nepilnamečiui vaikui, kuris gimęs (duomenys neskelbtini), jau (duomenys neskelbtini) buvo suėję 5 metai, todėl taikos sutarties 5.1 punkte numatyta bendravimo tvarka, pagal kurią O. B. su vaiku bendrauja kiekvieną sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. iš anksto SMS žinute ne vėliau nei prieš 24 val. iki planuojamo susitikimo sutartoje vietoje dalyvaujant M. K. ar jos artimiesiems, nebeturėjo būti vykdoma, kadangi taikos sutarties 10.0 punktas numatė, kad vaikui sulaukus penkerių metų O. B. su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., todėl antstolė klaidinančiai nurodė, kad suinteresuotas asmuo M. K. pažeidė taikos sutarties 5.1. punktą. Šiuo atveju, pagal antstolės surašytą aktą, turėjo būti vertinamas tik taikos sutarties 10.0 punkto nevykdymas, kuriame šalys susitarė, kad vaikui sulaukus penkerių metų O. B. su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., dalyvaujant O. B. tėvams – vaiko seneliams ar vienam iš jų, kurie prieš susitikimą pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su M. K. iš anksto suderintos vietos bei po susitikimo grąžina vaiką į iš anksto su M. K. sutartą vietą.

29. Apeliacinės instancijos teismas iš antstolės kartu su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo pridėtų susirašinėjimų tarp šalių nustatė, kad iš 2023 m. spalio 16 d. O. B. siųsto M. K. el. laiško matyti, kad buvo prašoma susimatyti su nepilnamečiu vaiku ne tik taikos sutarties 10.0 punkte patvirtintu laiku, t. y. kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., tačiau ir darbo dienos, t. y. 2023 m. spalio 10 d. (antradienį), 2023 m. spalio 11 d. (trečiadienį), 2023 m. spalio 12 d. (ketvirtadienį). Iš minėto el. laiško matyti, kad suinteresuotas asmuo O. B. prašė paruošti vaiką 2023 m. spalio 21 – 22 d., tačiau suinteresuotas asmuo M. K. 2023 m. spalio 20 d. SMS žinute nurodė, kad 2023 m. spalio 21 – 22 d. savaitgalis yra jos ir jis yra suplanuotas. Suinteresuotas asmuo 2023 m. spalio 20 d. el. laišku kreipėsi į antstolę, prašydamas imtis įstatymu numatytų priemonių, nes suinteresuotas asmuo nesilaiko nutarties, jam vėl neišeis pamatyti ir pabūti su nepilnamečiu sūnumi 2023 m. spalio 21-22 d. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pažymi, šalys nėra nurodžiusios, kurie savaitgaliai konkrečiai priklauso kiekvienai iš šalių, o antstolė 2023 m. gegužės 23 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-24-4-38620 nepatvirtino aplinkybių, kad 2023 m. spalio 21-22 d. savaitgalis pagal taikos sutarties 10.0 punktą buvo suinteresuoto asmens O. B. savaitgalis, todėl šiuo pagrindu nėra pakankamų duomenų, kad suinteresuotas asmuo M. K. nevykdė teismo nutarties. Taip pat iš pateikto susirašinėjimo nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 25 d. el. laišku O. B. kreipėsi į M. K., prašydamas rytoj, t. y. 2023 m. lapkričio 26 d. (sekmadienį) susimatyti su sūnumi, kaip priklauso pagal nutartį, taip pat nurodydamas, kad su sūnumi galėtų pabūti ir 2023 m. lapkričio 27 d., nes po to išvyksta. 2023 m. lapkričio 25 d. M. K. atsakydama į el. laišką, nurodė, kad susisiekus su O. B. motina, ši nurodė, kad 2023 m. lapkričio 26 d. susitikti negali, todėl nurodė, kad be O. B. motinos susitikimas negalimas. 2023 m. lapkričio 25 d. ir 2023 m. lapkričio 26 d. suinteresuotas asmuo O. B. kreipėsi į antstolę el. laiškas, prašydamas imtis griežtų priemonių, kadangi M. K. atsisakė laikytis teismo nutarties, nors anksčiau sūnų rodydavo dalyvaujant jai arba jos artimiesiems, ignoruoja žinutes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutarties 10.0 punkte, be kita ko yra numatyta, kad tėvo ir vaiko bendravimas vyksta dalyvaujant O. B. tėvams – vaiko seneliams ar vienam iš jų, nagrinėjamu atveju duomenų, kad O. B. tėvai ar vienas iš jų būtų galėję dalyvauti 2023 m. lapkričio 26 d. bendravime su nepilnamečiu vaiku, nėra, todėl tai negali būti laikoma, kad suinteresuotas asmuo M. K. nevykdė teismo sprendimo. Iš 2024 m. gegužės 4 d. suinteresuoto asmens O. B. žinutės siųstos M. K. matyti, kad buvo klausiama, iš kur pasiimti nepilnametį vaiką rytoj, t. y. 2024 m. gegužės 5 d. (sekmadienį), tačiau atsakymas iš suinteresuoto asmens M. K. nebuvo gautas, dėl ko 2024 m. gegužės 4 d. suinteresuotas asmuo O. B. kreipėsi į antstolę el. laišku, prašydamas imtis griežtų priemonių, kadangi pagal teismo nutartį sekmadienį turėjo būti susitikimas, tačiau jokios informacijos iš suinteresuoto asmens M. K. negavo, nors ji turi pranešti prieš 24 val. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolė 2023 m. gegužės 23 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-24-4-38620 nepatvirtino aplinkybių, kad neįvykęs O. B. bendravimas su nepilnamečiu vaiku 2024 m. gegužės 5 d., pagal jau minėtos taikos sutarties 10.0 punktą, kuris pradėjo taikytis vaikui suėjus 5 metams, t. y. nuo 2023 m. birželio 15 d., buvo būtent suinteresuoto asmens O. B., o ne M. K., bendravimo laikas. Nesant konstatuotų šių aplinkybių, negalima teigti, kad suinteresuotas asmuo M. K. nevykdė teismo sprendimo. 2024 m. gegužės 7 d. suinteresuotas asmuo O. B. žinute nurodė, kad šį šeštadienį, t. y. 2024 m. gegužės 11 d. yra jo susitikimas su nepilnamečiu vaiku, kuriame dalyvaus ir nepilnamečio vaiko seneliai. Iš minėto susirašinėjimo matyti, kad šalys tarėsi tiek dėl 2024 m. gegužės 11 d. tiek ir dėl 2024 m. gegužės 12 d. (sekmadienio), t. y. nepilnamečiui vaikui pasiliekant su tėvu ir seneliai su nakvyne, tačiau M. K. nurodė, kad nepilnametis vaikas atsisako vykti vienas, be mamos, su suinteresuotu asmeniu ir jo tėvais, o prieš vaiko valią, nurodė, kad nedarys jokių veiksmų. 2024 m. gegužės 10 d. suinteresuotas asmuo O. B. kreipėsi į antstolę, prašydamas imtis griežtų priemonių, nes sūnaus mama nesilaiko teismo nutarties. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, kad bendravimas su nepilnamečiais vaikais negali būti vykdomas prievartine forma, nes tai neatitiktų vaiko interesų. Jokioje teisės normoje ar teismų praktikoje nenustatyta, kad atskirai gyvenančio tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku būtų vykdomas priverstinai, nes neįmanoma įsivaizduoti prievartinio bendravimo (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 3.175 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Taigi, net ir šiuo atveju, nėra pakankamai pagrindo, spręsti, kad suinteresuotas asmuo netinkamai vykdė taikos sutartimi patvirtintą sąlygą, tuo labiau, kad priverstinis bendravimas neatitiktų geriausių vaiko interesų. Be to, nors pirmosios instancijos teismas nutarties nevykdymo faktą vertino pagal taikos sutarties 5.1. punktą, iš esmės nepasisakydamas dėl taikos sutarties 10.0 punkto, kuris turėjo būti taikomas vietoj 5.1. punkto nuo (duomenys neskelbtini), tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad dėl nuolatinių pareiškimų antstolei dėl nutarties nevykdymo, vaiko nuomonė turėjo būti pagrindas sprendžiant dėl suinteresuoto asmens M. K. tyčinio veikimo / neveikimo priešingai vaiko interesams, apribojant jo santykį su tėvu / tėvo artimaisiais, ką galėjo atlikti tiek Tarnyba tiek pati antstolė – realiai atvykusi į vietą ir įsitikinusi – ar pakankamų veiksmų ėmėsi M. K. tam, kad būtų įvykdytos nutarties sąlygos.

31. Visų pirma, kaip teisingai nurodo apeliantas, Tarnybos pateiktoje 2024 m. birželio 21 d. išvadoje nurodyta, kad vaiko ir tėvo bendravimas vyksta nenuosekliai, teismo sprendimas nevykdomas, bet apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai jokiu būdu nepatvirtina, kad toks bendravimas nevyksta būtent dėl suinteresuoto asmens M. K. veiksmų, tuo labiau kaip matyti iš kartu su išvada pateiktos 2023 m. spalio 3 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos 5VSV-4279, pats suinteresuotas asmuo yra nurodęs, kad su vaiku nebendravo 3-4 mėn., nes buvo išvykęs, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bendravimo tvarka nevyksta ir dėl suinteresuoto asmens O. B. veiksmų. Visų antra, pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad vaiko nuomonė nebuvo išklausyta, akcentavo, kad dėl nuolatinių šalių pareiškimų antstolei dėl nutarties nevykdymo, vaiko nuomonė turėjo būti pagrindas sprendžiant dėl suinteresuoto asmens M. K. tyčinio veikimo / neveikimo priešingai vaiko interesams, apribojant jo santykį su tėvu / tėvo artimaisiais, o tai galėjo atlikti tiek Tarnyba tiek pati antstolė – realiai atvykusi į vietą ir įsitikinusi – ar pakankamų veiksmų ėmėsi M. K. tam, kad būtų įvykdytos nutarties sąlygos, t. y. šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, kalbėjo apie vaiko nuomonės išklausymą tais momentais, kai suinteresuotas asmuo teikdavo pareiškimą antstolei dėl nutarties nevykdymo, kad būtent tuo metu buvo svarbu išklausyti vaiko nuomonę, įsitikinimui ar vaikas tikrai nenori susitikti su tėvu. Visų trečia, teismas priimdamas sprendimus turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirajame skunde nurodytas argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

32. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi vertino ne tai, ar laikomasi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutartimi tarp ieškovės M. K. ir atsakovo O. B. patvirtintos taikos sutarties sąlygų, o vertino kokia situacija yra šiuo metu.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertino situaciją dėl bendravimo su vaiku tvarkos būtent pagal pateiktus į bylą įrodymų, spręsdamas ar suinteresuotam asmeniui M. K. dėl teismo procesinio sprendimo nevykdymo yra pagrindas skirti baudą, pagal antstolės 2024 m. gegužės 23 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-4-38620, todėl su tokia apelianto pozicija, kad situacija buvo vertinama šiuo metu, o ne pagal antstolės pateiktą 2024 m. gegužės 23 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-4-38620, sutikti negalima.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors kaip jau ir minėta pirmosios instancijos teismas sprendimo nevykdymo faktą vertino pagal taikos sutarties 5.1. punktą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nepaisant to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad suinteresuotas asmuo O. B. susitikimus su vaiku labiau derino prie savo asmeninio tvarkaraščio. Be to, kaip teisingai nurodė, byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių, kad suinteresuotas asmuo M. K. nevykdė teismo sprendimo. Byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad pripažinti pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo.

35. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nors ir nenurodė, kad šioje civilinėje byloje sprendimo nevykdymo klausimas buvo sprendžiamas ir pagal 2020 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-541-965/2020 patvirtintos taikos sutarties 10.0 punktą, tačiau iš esmė teisingai išsprendė byloje kilusį ginčą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Atmetus suinteresuoto asmens O. B. atskirąjį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsnis,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.