Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovui Andriui Klišauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui J. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. balandžio 22 d. teisme gautas ieškovės V. L. ieškinys, kuriuo prašoma pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10-1007/2016 ir priteisti iš atsakovo J. L. nepilnamečio sūnaus D. L. išlaikymui kas mėnesį po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas pervedant už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 20 dienos (b. l. 1–3).

2. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė prašė tenkinti ieškinį. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas yra jos dukters bei sūnaus tėvas. Dukra šiuo metu jau yra pilnametė, rudenį pradės lankyti dvyliktą klasę, o sūnus vis dar nepilnametis. Nutraukus santuoka, vaikai liko gyventi kartu su ja. Vaikų išlaikymui atsakovas moka po 145 Eur, taip kaip buvo numatyta Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-10-1007/2016, tačiau sumos neindeksuoja. Nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos pradėjo daug laiko, pakilo pragyvenimo lygis, išaugo kainos, pasikeitė sūnaus poreikiai, todėl ji kreipėsi į teismą su prašymu padidinti išlaikymą sūnui iki 350 Eur per mėnesį. Nurodė, kad jos darbas pamaininis, uždirba apie 900 Eur per mėnesį, gauna 250 Eur invalidumo pensiją, turi santaupų, be to, gauna 388 Eur vaiko pinigų. Mano, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia mokėti 350 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui, nes jis yra dirba, turi nekilnojamojo turto, neseniai pasistatė garažą, kurio statybos kainavo 20 000 Eur, taip pat turi automobilį. Nėra kalbėjusi su atsakovu dėl išlaikymo dydžio padidinimo, nes atsakovas nenori su ja bendrauti, net jei atsakovas klabasi telefonu su vaikais ir išgirsta jos balsą, padeda ragelį.

3. 2025 m. balandžio 30 d. procesiniai dokumentai įteikti atsakovui J. L. (b. l. 63–64), tačiau per nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimas negautas. Atsakovas buvo informuotas apie paskirtą teismo posėdį (b. l. 105–106, 109), tačiau teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 111).

4. 2025 m. gegužės 16 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kurioje nurodoma, jog prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaiko poreikius ir teisėtus interesus (b. l. 65–68). Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas palaikė išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. L. ir atsakovas J. L. yra nepilnamečio D. L., (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 51). Be to, šalys yra pilnametes A. L., gimusios (duomenys neskelbtini). (b. l. 50).

6. Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10-1007/2016 buvo nutraukta V. L. ir J. L. santuoka, nepilnamečių vaikų A. L. ir D. L. gyvenamoji vieta nustatyta su V. L., nustatyta skyrium gyvenančio J. L. bendravimo tvarka su vaikais, taip pat priteistas išlaikymas po 145 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės (b. l. 35–49). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad sprendimas įsiteisėjo 2016 m. spalio 10 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

7. Teismas pažymi, kad tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 54, 58, 59 punktai).

8. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023, 23 punktas).

9. Nagrinėjamu atveju išlaikymas vaikams yra priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nuo šio sprendimo priėmimo praėjus devyniems metams, ieškovė kreipėsi dėl išlaikymo sūnui pakeitimo, tačiau atsakovas atsisakė dalyvauti mediacijoje (b. l. 14), todėl teisme gautas ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu atsakovas 145 Eur vaikų išlaikymui, šios sumos neužtenka vaiko poreikių tenkinimui, nes sūnus greitai auga, jam kas tris savaites reikia pirkti naujus rūbus, nes senuosius išauga, todėl prašo iš atsakovo priteisti 350 Eur dydžio išlaikymą.

10. D. L. mokosi (duomenys neskelbtini), Akmenės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus piniginės paramos poskyrio 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 4 D. L. skirtas nemokamas maitinimas 2024–2025 mokslo metams. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-54 progimnazijoje uniformos dėvėjimas yra privalomas (b. l. 4).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nuostatas vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, tokiu būdu valstybė padeda nepilnamečių vaikų tėvams, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 32–36 punktai). Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Įvertinus tai, kad ieškovė gauna išmoką vaikui, tai reiškia, kad šia suma sumažėja abiejų tėvų našta teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

12. Teismas pabrėžia, kad siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 22 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 52–53), dirba, jos darbinės pajamos svyruoja nuo 800 Eur iki 1 200 Eur, 2024 m. gavo 38,23 Eur vienišo žmogaus išmoką, 181,56 Eur invalidumo / netekto darbingumo išmoką (b. l. 19–24), ieškovė su vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute (b. l. 10, 13), turi sodo žemės sklypą (b. l. 9), automobilį (b. l. 11), gauna išmoką vaikui, 2024 m. jos dydis buvo 305,80 Eur, taip pat gavo 220 Eur vienkartinę išmoką paramą mokinio reikmenims įsigyti (b. l. 5). Atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsakovas yra dirba (b. l. 86), išvadą teikiančios institucijos atstovas pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis 2025 m. sausio–balandžio mėnesiais atsakovo darbo užmokestis buvo apie 1 700 Eur, tačiau turint omenyje, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, realios jos pajamos didesnės, jo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės.

13. Išanalizavęs šalių pateiktus duomenis apie kiekvieno iš jų turtinę padėtį (gaunamas pajamas, kad nekilnojamojo turto šalys neturi, galimybes, atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę, gauti didesnes pajamas, turimus išlaikytinius), ieškovės nurodytas išlaidas, patiriamas sūnaus išlaikymui, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio D. L. poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai proporcingas išlaikymą būtina didinti iki 350 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra pernelyg didelis įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, atitinka proporcingumo principą bei teismų praktiką, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 350 Eur, padidintą išlaikymą teikiant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės (CK 3.200 straipsnis).

14. CK 3.208 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaikymo indeksavimą, nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kasacinis teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).

15. Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

16. Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pavyzdžiui, pasikeitus vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (jį sumažinti arba padidinti) (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-09958 ieškovė buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (b. l. 11–12), todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 56 Eur dydžio žyminis mokestis (t. y. 350 Eur – 145 Eur = 205 Eur; 205 Eur × 12 mėn. = 2 460 Eur; 2 460 Eur × 3 procentai × 75 procentai = 56 Eur), priteistinos iš atsakovo.

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodoma, kad antrinės pagalbos išlaidos sudaro 340,35 Eur sumą (b. l. 112–115), vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu iš atsakovo priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

19. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

20. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi nutarta tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisti iš atsakovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2025 m. balandžio 22 d. – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Paskirti ieškovę V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 54–56).

21. Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinos (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio 3.196 straipsniu, 3.201 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktais, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Padidinti iš atsakovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 145 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų) iki 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo procesinio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Išaiškintina, kad žyminis mokestis valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 340,35 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų 35 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Išaiškintina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Sprendimo patvirtintas kopijas per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, jų atstovams.