- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- 2-10-1007/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00524-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- J. L.
- Advokatai
- Valdas Falkauskas, Žilvinas Cemnolonskis
- Kategorijos
- 2.6.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
išdavą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui Audriui Klišauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams bei sutuoktiniui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo J. L. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. L. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teismo prašo:
Santuoką tarp ieškovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskalbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskalbtini), nutraukti dėl atsakovo J. L. kaltės;Priteisti ieškovei V. L. iš atsakovo J. L. 3 000 Eur neturtinės žalos;Nustatyti nepilnamečių vaikų A. L., gim. (duomenys neskalbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskalbtini), gyvenamąją vietą su motina V. L.; Nustatyti sekančią vaikų A. L., gim. (duomenys neskalbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskalbtini), bendravimo su tėvu J. L. tvarką: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 20.00 val. tėvas bendrauja su vaikais jų gyvenamojoje vietoje dalyvaujant mamai V. L. arba juos pasiima ir bendrauja su jais mamos akivaizdoje;Priteisti iš atsakovo J. L. išlaikymą buvusiam sutuoktiniui V. L., mokant periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį pradedant nuo kreipimosi į teismą dienos iki V. L. gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;Santuokoje įgytą turtą, priklausantį ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalinti sekančiai: priteisti ieškovei V. L. 2/3 turto, atsakovui J. L. 1/3 turto.
Ieškovei V. L., asmeninės nuosavybės teise priteisti: dviejų kambarių 40,93 kv. m. ploto butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskalbtini)), adresu V(duomenys neskalbtini), kurio vertė 6 006,08 eurai, drabužių ir batų spintą – 180 eurų; salono sekciją – 150 eurų; sofą – 145 eurai; spalvotą televizorių – 100 eurų; televizoriaus staliuką – 15 eurų; kompiuterio stalą – 20 eurų; muzikinį centrą – 100 eurų; virtuvės baldų kampą su spinta – 900 eurų; šaldytuvą – 320 eurų; dujinę viryklę – 200 eurų; garintuvą – 72 eurai; praustuvę – 44 eurai; dulkių siurblį – 20 eurų; skalbimo mašiną – 200 eurų; dvi drabužių džiovyklas – 30 eurų; Dormeo čiužinį – 145 eurai; dušo kabiną – 99 eurai; klozetą – 58 eurai; spintelę su praustuve, pakabinamą spintelę su veidrodžiu – 90 eurų. Bendra turto vertė – 8 894,08 eurų.
Atsakovui J. L., asmeninės nuosavybės teise priteisti: namo, esančio (duomenys neskalbtini), vamzdyną su radiatoriais, hidroforu ir boileriu – 2 896,20 eurų, vidines namo duris (6 vnt.) – 580,69 eurų; išorines namo duris – 579,24 eurų; karnizus – 115,85 eurų; užuolaidas (miegamojo, salono) – 144,81 eurų; plastiko apdailos juostas luboms, tapetus, plyteles, grindų dangą – 810,94 eurų; virtuvės, tualeto ir kambario langus – 430,66 eurų; pinigines lėšas, skirtas remonto darbams atlikti – 2027,34 eurų, Dormeo čiužinį – 286,43 eurų; miegamojo šviestuvą – 23,17 eurų; salono šviestuvą – 85,44 eurų; šaldytuvą „Snaigė" – 318,29 eurų; garintuvą – 18,83 eurų; klozetą – 28,96 eurų; dušo kabiną – 144,81 eurų; spintelę su veidrodžiu ir kriaukle – 76.75 eurų; trijų durų miegamojo spintą, televizoriaus spintelę, virtuvės komplektą – 289,62 eurų, benzininį pjūklą – 245,89 eurų, trimerį – 316,55 eurų. Bendra turto vertė – 9 420,47 eurų;
Sumažinti atsakovo J. L. priteistiną 1/3 dalį iš bendro sutuoktinių turto, kuri sudaro 6 104,85 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą keturis eurus 85 et) prarasto turto – automobilio „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), verte – 2 800 EUR (dviem tūkstančiais aštuoniais šimtais eurų);Priteisti iš atsakovo J. L. ieškovei V. L. 3 315,62 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiolika eurų 62 et) kompensaciją už atsakovui priteistiną didesnę, nei 1/3 turto dalį;Priteisti iš atsakovo J. L. ieškovei V. L. 2 800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) kompensaciją už turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sumažinimą;Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, ieškovei – L., atsakovui – L.;Priteisti iš atsakovo J. L. ieškovei V. L. teisinės pagalbos ir kitas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus kvitus.Priteisti iš atsakovo J. L. išlaikymą nepilnamečiams vaikams – A. L., gim. (duomenys neskalbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskalbtini), mokant periodinėmis išmokomis po 145 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; Nustatyti ieškovei V. L. uzufrukto teisėmis tvarkyti nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą.
Posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį ir patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2015 metų vasario mėnesio 23 d. su J. L. nebegyvena kartu, ji su vaikais gyvena bute (duomenys neskalbtini), o atsakovas gyvena (duomenys neskalbtini), pas savo motiną. J. L. su vaikais nebendrauja, jais nesirūpina. Iki santuokos sudarymo ieškovei nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, todėl sunku susirasti darbą, atitinkantį jos poreikius, be to jos vaikai maži, neturi kur jų palikti. Prašo priteisti jai išlaikymą po 50 Eur kas mėnesį, nes gyvendama santuokoje susigadino nervus, susirgo astma. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovės santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – dėl sutuoktinio smurtavusio prieš kitą sutuoktinį kaltės. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė, kadangi priešieškinyje nurodė, kad po šio įvykio (smurto panaudojimo) nepasisekė susitaikyti ir šios aplinkybės nulėmė santuokos pabaigą. Be to, pablogėjus tarpusavio santykiams atsakovas pasisavino santuokoje įgytus pinigus bei be ieškovės žinios pardavė automobilį. Papildomai atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, t. y. tarpusavio konflikto metu gąsdindavo, kad sumuš sutuoktinę, nepalikdavo pinigų šeimos išlaikymui. Ieškovė prašo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos iširimo, toks prašymas atitinka šios dienos susiformavusią Lietuvos teismų praktiką. Vaikų gyvenamoji vieta yra nustatytina su ieškove, kadangi geriausiai atitinka vaikų interesus, tinkamą vystymąsi, bei socialinę ir psichologinę aplinką. Byloje dėl to ginčo nėra. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nurodė, kad dėl bendravimo su vaikais stokos, vaikų ir tėvo ryšys nutrūkęs, mano, kad vaikams bendraujant su tėvu be mamos, vaikai patirtų stresą ir jiems pakenktų. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 145 Eur per mėnesį, nes atsakovas gaudavo algą vidutiniškai 1500 Eur per mėnesį, šiuo metu atsakovas nebedirba, tačiau jis iš darbo išėjo savo iniciatyva, taip siekdamas išvengti įsipareigojimų dėl vaikų ir sutuoktinės išlaikymo. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei užtikrinti būtinas vaiko vystymosi stadijas, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimalus dydis vaikų poreikiams tenkinti. Dėl ieškovės išlaikymo nurodė, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą, jei jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Ieškovė augina du bendrus nepilnamečius vaikus, yra 55 proc. nedarbinga, registruota darbo biržoje, ieško darbo, tačiau dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, šiuo metu darbo paieškos yra bergždžios, jos gaunamos pajamos 77,36 Eur pašalpa per mėnesį, tai neužtikrina jos minimalių poreikių ir jai reikalingas išlaikymas, todėl prašo priteisti po 50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Dėl turto padalijimo nurodė, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau teismas atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, ar jo turtinę padėtį, kitas aplinkybes gali nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį. Ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, pateisinama su tuo, kuriuo lieka nepilnamečiai vaikai, jam tenka didesnė turto dalis, todėl prašo ieškovei priteisti 2/3 dalį, o atsakovui 1/3 dalį turto.
Šalies argumentai
Atsakovas J. L. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, bei pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriuo teismo prašo:
Nutraukti dėl sutuoktinės V. L. kaltės santuoką, įregistruotą (duomenys neskalbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje ( akto įrašas Nr. (duomenys neskalbtini));Nustatyti santuokoje gimusių vaikų D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagrindinę gyvenamąją vietą kartu su motina – V. L.; Nustatyti sekančią tėvų bendravimo su vaikais tvarką, kuri grindžiama tėvų lygiateisiškumo ir pariteto principais, atsižvelgiant į vaikų teisę žinoti savo tėvus, būti jų išlaikomais ir auklėjamais: D. L. ir A. L. tėvas J. L. turi teisę kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimti savo vaikus į savo gyvenamąją vietą Joniškio rajono Raistų kaime ir bendrauti su jais užtikrinant jų tinkamą priežiūrą bei išlaikymą tomis dienomis. Vaikai gali būti tėvo pasiimami iš motinos penktadienį po 18 valandos ir grąžinami į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 valandą. Vaikų atostogų metų tėvas turi teisę parsigabenti savo vaikus į savo gyvenamąją vietą ne mažiau kaip savaitei arba ilgesniam laiko tarpui, kuris iš anksto suderinamas su vaikų motina. Šiais laikotarpiais tėvas užtikriną tinkamą vaikų priežiūrą, ugdymą bei išlaikymą. Taip pat vaikų tėvas turi teisę matytis su vaikais per jų gimimo dienas ar kitus jų gyvenime reikšmingus įvykius, pasiimti vaikus pas save per savo gimimo dieną, Tėvo dieną, o taip pat švenčiant Naujųjų Metų šventę. Iš anksto suderinęs su vaikų motina, tėvas turi teisę pasiimti vaikus išvykoms į kultūrinius ar pramoginius renginius, turistinėms ar poilsinėms kelionėms;Priteisti iš vaikų tėvo J. L. išlaikymą jo vaikams – D. L., gimusiam (duomenys neskalbtini), ir A. L., gimusiai (duomenys neskalbtini), teikiant jį periodinėmis išmokomis, kurių dydis būtų po 50 eurų kiekvienam vaikui per mėnesį, pradedant teikti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvienas jų sulauks pilnametystės. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaikų motiną – V. L.. Įpareigoti vaikų motiną V. L. pasibaigus kiekvienam mėnesiui pateikti vaikų tėvui duomenis apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą: čekių ar sąskaitų kopijas su paaiškinimais (jei iš dokumentų nesimatytų lėšų panaudojimo tikslas).Pripažinti ieškovei V. L. asmeninės nuosavybės teisę į šį santuokoje įgytą turtą: dviejų kambarių 40,93 kv. m. ploto butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskalbtini)) , (duomenys neskalbtini), kurio vertė 10.716 eurų 41 centas, prieškambario baldus, kurių vertė 180 eurų, salono sekciją – 290 eurų, sofą – 145 eurai, spalvotą televizorių – 145 eurai, televizoriaus staliuką – 45 eurai, kompiuterio stalą – 58 eurai, muzikinį centrą – 145 eurai, virtuvinį baldų kampą su spinta – 1245 eurai, šaldytuvą – 320 eurų, dujinę viryklę – 200 eurų, mikrobangę krosnelę – 35 eurai, garintuvą – 72 eurai, praustuvę – 44 eurai, dulkių siurblį – 100 eurų, skalbimo mažiną – 200 eurų, dvi drabužių džiovyklas – 50 eurų, Dormeo čiužinį – 145 eurai, dušo kabiną – 116 eurų, klozetą – 58 eurai, spintelė su praustuvę - 215 eurų, pakabinama spintelę su veidrodžiu – 40 eurų, kurių vertė yra 3848 eurai., t.y. į turtą natūra, kurio bendra vertė yra 14.564 eurai 41 centas;Priteisti iš ieškovės V. L. atsakovo J. L. naudai 7282 eurų 20 centų piniginę kompensaciją už visą aukščiau išvardintą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, atitenkantį jos asmeninėn nuosavybėn;Priteisti iš ieškovės V. L. mano naudai bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį bei teisinės pagalbos išlaidas, prašymas dėl kurių bus pateiktas proceso metu įstatymo nustatyta tvarka.
Posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas priešieškinį ir patikslintą priešieškinį palaikė ir paaiškino, kad santuokos pradžioje santykiai su ieškove buvo geri, iš pradžių nuomojo butą Kaune, tačiau persikėlus gyventi pas jo mamą į (duomenys neskalbtini), mama su ieškove pradėjo nesutarti, pykdavosi, todėl nusipirko butą Akmenėje. Namuose atsakovas būdavo mažai, kadangi darbas susijęs su išvykomis į komandiruotes, neatostogaudavo. Dėl vaikų gyvenamosios vietos sutinka, kad vaikai gyventų su mama, juos pasiimtų tada, kai grįžtų iš komandiruočių, tačiau kad vaikų motina būtų kartu, nenori. Atsakovas nurodė, kad nuo vasario mėnesio prarado darbą, šiuo metu registruotas darbo biržoje. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas buvo pakankamai sudėtingoje situacijoje, nes jam reikėjo laviruoti tarp šeimos ir motinos, kadangi namuose būdavo labai retai, dėl blogų santykių su anyta, atsakovė pradėjo kaltinti jį. Besivystant šiems konfliktams pradėjo kilti klausimas, ar gyventi toje pačioje vietoje ar ne, konfliktai paaštrėjo iki tiek, kad anyta siuntė raginimus išsikelti iš gyvenamo būsto, be to kilo konfliktas dėl turto ir pinigų. Santykiai negerėjo, o jie kaip tik aštrėjo, gyvenimo sąlygos buvo sunkios tiek vienam, tiek kitam, todėl atsakovas nesusivaldė ir pavartojo smurtą sutuoktinės atžvilgiu, tačiau jis to neneigia, dėl to gailisi, toks elgesys buvo vienas ir paskutinis jų gyvenime, nes anksčiau smurto nenaudojo. Smurto panaudojimas yra atsitiktinis ir vienkartinis atvejis, kuris negali būti laikomas esminiu pagrindu nutraukti santuoką. Atsakovas ėmėsi priemonių išsaugoti šeimą, 2014 m. balandžio mėnesį jis nupirko butą Akmenės mieste, kad šeima gyventų atskirai nuo jo mamos, tačiau ieškovei atsakovo elgesys nebetiko, gal dėl atsakovo darbo pobūdžio, kad jis šeimoje būna mažai, gal trūko bendravimo su sutuoktine ir su vaikais, tačiau, atsakovo atstovo nuomone, galutinai šeimos santykius nutraukė ieškovė, pereidama prie neadekvataus turtinių reikalų sprendimo. Ieškovė reikšdama reikalavimus šioje byloje piktnaudžiauja Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu ir kelia dvigubus reikalavimus. Dėl automobilio pirkimo-pardavimo ieškovė puikiai suvokė, kad sandoriai fiktyvūs, sudaryti dėl akių, kad nei brolis, nei giminaitis J. L. pinigų nemokėjo, tik buvo tvarkomi atitinkami dokumentai, o J. L. kaip naudojosi šiuo automobiliu, taip ir tebesinaudoja. Ieškovė taip elgiasi, kad atsakovui sukeltų didesnes turtines pasekmes. Paaiškino, kad atsakovas savo elgesiu nerodė vienareikšmiško noro nutraukti santuoką, jis buvo labiau pasyvus, klausė ieškovės reikalavimų, tačiau norą nutraukti santuoką demonstravo ieškovė. Dėl nuolatinės įtampos šeimoje, kurią matė ir vaikai, gyvenimas kartu tapo neįmanomas, todėl atsakovas išėjo gyventi pas savo motiną. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, nes kaltė dėl santuokos nutraukimo turi būti konstatuota ieškovei, kitą vertus ieškovė neįrodė neigiamų pasekmių, nepateikė teismui jokių kriterijų. Nurodė, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su vaikais yra lygiateisė. Dėl turto padalijimo, atsakovas sutinka, kad turtas pereitų ieškovės naudai, tačiau prašo piniginės kompensacijos. Nurodo, kad atsakovas įvertino turtą atsižvelgdamas į sąnaudas ir rašytinius įrodymus, o ne į vidutinę rinkos vertę. Dėl turto, esančio (duomenys neskalbtini) priteisimo atsakovui atkreipė dėmesį, kad ieškovė ir atsakovas pagerino svetimą turtą, reikalavimo dėl tokios žalos atlyginimo ieškovė nekelia. Reikalavimas išlaikyti ieškovę yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovė tapo nedarbinga iki santuokos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir patikslintas ieškinys bei priešieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.
Ieškovės V. L. ir atsakovo J. L. santuoka įregistruota (duomenys neskalbtini)Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskalbtini) (81 b. l.).
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė pareiškė reikalavimus nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalių įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau sutuoktiniui, kuris remiasi aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpcija dėl santuokos iširimo, tenka pareiga įrodyti tas faktines aplinkybes. Tuo tarpu sutuoktiniui, kuris neigia santuokos iširimo prezumpciją, tenka pareiga įrodyti faktines aplinkybes, kurios neigia pačios prezumpcijos buvimą, ir (arba) įrodyti aplinkybes, kad santuoka faktiškai iširo dėl kitų priežasčių.
Ieškovė ieškinio reikalavimo dalį nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės grindė tuo, kad santuoka iširusi dėl atsakovo smurtavimo prieš ieškovę, 2014-01-16 atsakovas panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, dėl ko 2014-04-08 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu J. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės apribojimo bausme 1 (vienerių) metų terminui (1 tomas, 98–101 b. l.). Nurodė, kad šeimoje nesutarimai prasidėjo kuomet ieškovė pradėjo konfliktuoti su anyta, o atsakovas jos nepalaikė, tuomet atsakovas panaudojo prieš ją fizinį smurtą, paslėpė šeimos santaupas, slapta pardavė automobilį, vėliau smulkūs buitiniai konfliktai padažnėjo, atsirado nepageidaujama trintis, vyras nebedavė pinigų vaikų išlaikymui, nustojo rūpintis šeima.
Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Neneigdamas smurtavimo prieš sutuoktinę fakto atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės nelojalumo šeimai. Nurodė, kad ieškovė nesutarė su atsakovo motina, dėl to kildavo ginčai ir jų šeimoje, kurie kartą peraugo ir į fizinio smurto panaudojimą prieš ieškovę. Vėliau ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokoje sutaupytų lėšų priteisimo iš atsakovo, priimtą teismo sprendimą perdavė vykdyti antstoliams, tokiu būdu ieškovė savo asmeninius turtinius interesus gynė kenkdama šeimos biudžetui, sukeldama šeimoje psichologinę įtampą, tarpusavio bendravimas tapo neįmanomas. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas ėmėsi priemonių išsaugoti šeimą, 2014 m. balandžio mėnesį jis nupirko butą Akmenės mieste, kad šeima gyventų atskirai nuo jo mamos, tačiau ieškovei atsakovo elgesys nebetiko, gal dėl atsakovo darbo pobūdžio, kad jis šeimoje būna mažai, gal trūko bendravimo su sutuoktine ir su vaikais, tačiau, atsakovo nuomone, galutinai šeimos santykius nutraukė ieškovė, pereidama prie neadekvataus turtinių reikalų sprendimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė V. L. ir atsakovas J. L. susituokė (duomenys neskalbtini), (duomenys neskalbtini)gimė dukra A. L., (duomenys neskalbtini) gimė sūnus D. L., gyveno kartu su atsakovo mama O. K., jos namuose, adresu (duomenys neskalbtini), atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskalbtini)“, tolimųjų reisų vairuotoju, ieškovė nedirbo, augino vaikus, prižiūrėjo namus. Gyvenant drauge su atsakovo mama, ieškovė pradėjo su ja nesutarti, konfliktuoti. Ieškovės ir atsakovo mamos O. K. konfliktiškus santykius patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga – 2013 m. liepos mėnesio O. K. siūlymas V. L. išsikelti iš buto, 2013-08-14 V. L. atsakymas, 2013-09-12 Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 tomas, 95–98 b. l.), O. K. parodymai teismo posėdžio metu. Ieškovė ir atsakovas teismui vieningai nurodė, kad konfliktiški ieškovės ir atsakovo mamos santykiai jų bendravimą įtakojo neigiamai, tačiau nesutarė dėl kaltės ir skirtingai vertino situacijas, ieškovė nurodė, kad atsakovas jos neužtardavo, atsakovas nurodė, kad ieškovė be pagrindo kaltindavo jį kaltu dėl žmonos ir jo mamos nesutarimų. Iš bylos medžiagos – 2014-04-08 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, matyti, kad dėl besitęsiančių konfliktų tarp atsakovo mamos ir ieškovės, atsakovas 2014-01-16 panaudojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, tris kartus smogė jai kumščiu į petį (1 tomas, 99–101 b. l.). Atsakovas nurodė, kad po šio įvykio stengėsi išsaugoti šeimą, todėl 2014-04-10 su sutuoktine nusipirko butą, adresu (duomenys neskalbtini), jį suremontavo, nusipirko baldus ir kitus daiktus, 2014-06-22 persikraustė su šeima į jį gyventi. Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktinių bendravimas tapo nebeįmanomas po 2014-12-03 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo ieškovės V. L. ieškinys buvo patenkintas, santuokoje įgytas turtas padalintas, ieškovei iš atsakovo J. L. priteista 26.000 Lt kompensacija (1 tomas, 23–24 b. l.), perdavimo vykdyti antstolei ir 2015-02-19 J. L. priklausančios buto, adresu (duomenys neskalbtini), dalies arešto (1 tomas, 49–51 b. l.). Ieškovės ir atsakovo santuoka faktiškai iširo 2015 m. vasario mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Visas aukščiau aptartas aplinkybes įvertintus kaip vieną visumą, teismas sprendžia, kad byloje surinkta medžiaga leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas smurtavo atsakovės atžvilgiu, nebuvo jai lojalus, nerodė pagarbos. Toks atsakovo elgesys yra pakankama priežastis pripažinti, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, tačiau nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad santuoka iširo vien tik dėl to. Teismo vertinimu ieškovė taip pat pažeidė sutuoktinio pareigas ir tai taip pat įtakojo santuokos iširimą. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Teismas pripažįsta, kad šeimoje po fizinio smurto panaudojimo sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ir atsakovas po fizinio smurto panaudojimo fakto, tai yra 2014-01-16, drauge išgyveno daugiau nei metus, tai yra iki 2015 metų vasario mėnesio, drauge pirko būstą, jį remontavo, sutuoktinis rūpinosi šeima ir vaikais, bandė atkurti darnius santykius. Tačiau ieškovė perdavusi 2014-12-03 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimą antstoliui vykdyti priverstine tvarka, bei jam areštavus J. L. priklausančią buto, adresu (duomenys neskalbtini), dalį, nebuvo lojali sutuoktiniui, supriešino savo asmeninius turtinius ir šeimos interesus ir tai taip pat lėmė santuokos iširimą ir tolesnio bendro gyvenimo negalimumą. Remdamasis išdėstytu teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Nuo 2015 m. vasario mėnesio sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko, vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą, nėra, todėl abiejų sutuoktinių reikalavimai santuoką nutraukti tenkinami, santuoka nutrauktina (CK 3.49 str.1 d., 2 d.).
Teismas pažymi, kad nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad aptariamą lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Teismui nutraukus šalių santuoką, po santuokos nutraukimo ieškovės prašymu jai paliekama santuokoje turėta L. pavardė, atsakovui – L. pavardė (CK 3.69 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl CK 3.70 straipsnio 2 dalis netaikytina, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl sutuoktinės išlaikymo. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą.
Nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai yra ir dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą netenkintinas.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Šalių santuokoje (duomenys neskalbtini)gimė dukra A. L. ir (duomenys neskalbtini)sūnus D. L. (1 tomas, 4–5 b. l.). Bylos duomenimis vaikai gyvena su savo mama ieškove V. L.. Ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra. Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pripažįsta, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas kartu su motina geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Šiam prašymui pritaria ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, todėl ieškovės prašymas nustatyto nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina tenkintinas.
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, spręstina dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
Nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos.
Ieškovė prašo nustatyti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 20.00 val. tėvas bendrauja su vaikais jų gyvenamojoje vietoje dalyvaujant mamai V. L. arba juos pasiima ir bendrauja su jais mamos akivaizdoje.
Atsakovas su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka nesutinka ir priešieškiniu teismo prašo nustatyti, kad jis turi teisę kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimti savo vaikus į savo gyvenamąją vietą Joniškio rajono Raistų kaimą ir bendrauti su jais užtikrinant jų tinkamą priežiūrą bei išlaikymą tomis dienomis. Vaikai gali būti tėvo pasiimami iš mamos penktadienį po 18.00 valandos ir grąžinami į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 valandą. Vaikų atostogų metu tėvas turi teisę parsigabenti savo vaikus į savo gyvenamąją vietą ne mažiau kaip savaitei arba ilgesniam laiko tarpui, kuris iš anksto suderinamas su vaikų motina. Šiais laikotarpiais tėvas užtikrina tinkamą vaikų priežiūrą, ugdymą bei išlaikymą. Taip pat vaikų tėvas turi teisę matytis su vaikais per jų gimimo dienas ar kitus jų gyvenime reikšmingus įvykius, pasiimti vaikus pas save per savo gimimo dieną, Tėvo dieną, o taip pat švenčiant Naujųjų Metų šventę. Iš anksto suderinęs su vaikų motina, tėvas turi teisę pasiimti vaikus išvykoms į kultūrinius ar pramoginius renginius, turistinėms ar poilsinėms kelionėms.
Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaikų ir tėvo tarpusavio ryšys yra nutrūkęs dėl bendravimo stokos, trejų metų sūnus tėvo vengia, tarp jų nėra glaudžių tarpusavio santykių, yra labai mažas ir prisirišęs prie mamos. Mano, kad atsakovui pasiimant vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą Raistų kaime Joniškio rajone ir bendraujant su jais ne mamos akivaizdoje, vaikai patirtų stresą, baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą. Nurodė, kad dukra A. nori bendrauti su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo psichologė pateikė A. L. nuomonę. Nurodė, kad mergaitė sunkiai išgyvena ir priima faktą dėl tėvų skyrybų. Pastebimas vaiko lūkestis mylėti ir būti mylimam kiekvieno iš tėvų, gyventi darnioje šeimoje ar atskirai darnoje, bendraujant ir palaikant nuolatinį ryšį tiek su mama, tiek su tėvu. Pabrėžiama, kad mama, būdama pagrindiniu elgesio modeliu savo dukrai šiuo metu, turėtų stiprinti ne neigiamas reakcijas į tėvą, o jos norą sąveikauti su juo (vengiant pokalbių apie jo materialinę padėtį, asmenybės savybes, kritiką, nukreiptą tėvo motinos atžvilgiu, ir pan.). Akcentuota, jog tėvas, būdamas svarbia figūra dukros gyvenime, turi rodyti iniciatyvą reguliariai bendraudamas su vaiku, taip pat stengdamasis vengti konfliktinių situacijų su buvusia sutuoktine savo dukters akivaizdoje. Labiausiai vaiko interesus atitiktų tai, jog tėvai būtų geranoriškai nusiteikę vienas kito atžvilgiu, gerbtų vienas kitą bendradarbiautų ir bendrautų dėl dukters auklėjimo, sprendžiant jai aktualius klausimus, derinant bendravimo su tėčiu laiką. Taip butų užtikrinamos saugios, pilnaverčiam asmenybės vystymuisi būtinos sąlygos.
Spręsdamas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, teismas atsižvelgia į vaikų amžių, dukra A. yra 9 metų, sūnus D. – 3 metų, vaikų ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismo vertinimu, atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka nesiderina su sūnaus D. poreikiais, jo gyvenimo stabilumu, tačiau atitinka dukters A. interesus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į vaikų tėvų tarpusavio santykių pobūdį, nėra paneigta, kad ieškovė gali imtis vienokių ar kitokių priemonių, apsunkindama vaikų ir tėvo bendravimą, susitikimų dažnumą. Nesant byloje duomenų ir įrodymų, kad atsakovas būtų sukėlęs grėsmę vaikų sveikatai ar kažkokiu kitokiu būdu elgėsi netinkamai vaikų atžvilgiu, negalima teigti, kad vaikai neturi teisės, o tėvas pareigos bendrauti tarpusavyje. Taigi, teismo vertinimu yra pagrindas tenkinti iš dalies atsakovo prašymą ir su dukra D. nustatyti jo prašomą bendravimo tvarką. Bendravimo tvarką su sūnumi D. nustatyti pagal ieškovės prašymą.
Atsižvelgdamas į tai, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal šiuo metu esamą situaciją, teismas nesprendžia dėl bendravimo tvarkos nustatymo sūnui D. augant. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, šalys bet kuriuo momentu gali kreiptis dėl jo pakeitimo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja aiškinimą, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus ir lygiaverčius faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėtų teisiškai reikšmingų faktų nustatymas atitinkamai lemia ir išlaikymo dydį, t.y., jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis visus vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti pačius būtiniausius (minimalius) vaiko poreikius.
Ieškovė ir atsakovas nesutaria dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikams mokant periodinėmis išmokomis po 145 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, atsakovas sutinka teikti išlaikymą po 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.
Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga ne mažiau 580 eurų, iš kurių 240 eurų skirtina maistui, 30 eurų – drabužiams, 30 eurų – avalynės, galanterijos prekėms, 20 eurų – vaistams, vitaminams, maisto papildams, 15 eurų – mokyklos rinkliavoms, 20 eurų – laisvalaikio pramogoms, išvykoms, šventėms, 30 eurų – higienos prekėms, 30 eurų – sauskelnėms, 16 eurų – knygoms ir žaislams, 5 eurai – mobilaus telefono sąskaitoms apmokėti, 20 eurų – buities prekėms, 124 eurai – komunaliniams mokesčiams sumokėti. Atsakovas ieškovės nurodytos išlaidų sąmatos neginčijo.
Teismas, vertindamas nepilnamečių vaikų poreikius, atsižvelgia į tai, kad byloje duomenų apie kokius nors specialius vaikų poreikius, reikalaujančius ženkliai daugiau lėšų negu įprastai reikalinga tokio amžiaus vaikams, nėra. Akivaizdu, kad vaikams reikalingos piniginės lėšos maistui, aprangai, mokymosi reikmėms, ugdymui, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma suma yra reali. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės pajamos yra 77,36 Eur (invalidumo/netekto darbingumo pensija (1 tomas, 25 b. l.). Atsakovas nuo 2016-02-09 nedirba (2 tomas, 94 b. l.).
Sprendžiant dėl atsakovo galimybių teikti vaikams išlaikymą, reikia įvertinti ne tik atsakovo turimą turtą ir pajamas, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Tai, kad teismas šeimos santykių bylose turi būti aktyvus, neatleidžia bylos šalių nuo pareigos pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Todėl vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), todėl privalo vykdyti savo pareigą - išlaikyti vaikus, o vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu - tiek, kiek tėvas gali skirti vaikų išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, nes vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 str. 1d.). Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas nėra pajėgus teikti savo vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymo.
Atsižvelgiant į tai, kad būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinant šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis po 145 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, paskiriant ieškovę nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Dėl įpareigojimo teikti ataskaitą. Ieškovas prašo teismo įpareigoti ieškovę pasibaigus kiekvienam mėnesiui pateikti vaikų tėvui duomenis apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą: čekių ar sąskaitų kopijas su paaiškinimai (jei iš dokumentų nesimatytų lėšų panaudojimo tikslo).
Teismas pažymi, kad įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, būtinai taikomas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta ir įstatymo normomis. Todėl sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, pirmiausiai būtina analizuoti, ar konkrečioje situacijoje yra prielaidos vertinti, kad išlaikymui skiriamos lėšos gali būti panaudojamos netinkamai. CK 3.186 str. 1 d. ir 3.203 str. 1 d. nuostatos įtvirtina asmens, pas kurį gyvena vaikas (tėvų, globėjų ar rūpintojų), pareigą vaiko turtą ar jam išlaikyti skiriamas lėšas naudoti išimtinai vaiko interesams ir jo turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti – vaiko maitinimui, aprangai, mokymuisi, ugdymui, sveikatos palaikymui, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimui, laisvalaikio ir poilsio organizavimui, kitų vaiko interesų finansavimui. Tuomet, kai išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdienių poreikių tenkinimui, jos gali ir turi būti taupomos būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (susimokėti už mokslą ir pragyvenimą, jeigu mokymosi procesas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje ir pan.).
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė iki šiol būtų netinkamai naudojusi tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, vaikai visą laiką augo jos prižiūrimi, ugdomi ir lavinami, todėl, teismo nuomone, išankstiniai apribojimai ir įpareigojimai pažeistų tiek ieškovės, tiek vaikų laisvę spręsti, kas geriausiai atitinka jų interesus, suvaržytų ieškovės teises – užkraunant jai papildomus įpareigojimus, susijusius su išlaidų suvestinių rengimu bei su čekių rinkimu. Be to, atsakovas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė savo abejonių, kad vaikams skirtos išmokos panaudojamos ar bus panaudotos ateityje ne pagal paskirtį (CPK 12 str.), todėl atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę teikti ataskaitas apie išlaikymo lėšų panaudojimą netenkintinas.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis), turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (2 dalis). Teismas kitomis svarbiomis aplinkybėmis gali pripažinti bet kokias aplinkybes, į kurias atsižvelgus būtų pagrįstai ginamas privatus ar viešasis interesas ir tai atitiktų tiek bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2straipsnis), tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 3.3 straipsnis). Be to, turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Dalydamas santuokinį turtą natūra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui ir atsakovui bendrąja jungtine nuosavybe priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), adresu (duomenys neskalbtini), jame esantys kilnojamieji daiktai, taip pat kilnojamieji daiktai esantys atsakovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskalbtini). Teismo vertinimu būtent šis turtas dalytinas šioje byloje.
Ieškovė taip pat prašo sumažinti atsakovo J. L. priteistiną 1/3 dalį iš bendro sutuoktinių turto, kuri sudaro 6 104,85 EUR (šešis tūkstančius vieną šimtą keturis eurus 85 et) prarasto turto – automobilio „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), verte – 2 800 EUR (dviem tūkstančiais aštuoniais šimtais eurų). Patikslintame ieškinyje (1 tomas, 110 b. l.) nurodo, kad 2014-11-28 įsigijo 2001 m. gamybos automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobiliu naudojosi šeimos reikalais, santykiams galutinai pašlijus, 2015-02-13 atsakovas be jos žinios pardavė automobilį, kurį ji vertina 2 800 Eur.
Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu, teismo posėdžio metu nurodė, kad realiai automobilio nei pirko, nei pardavė, jį persirašė savo vardu, po to kai ieškovė pradėjo išieškojimą pagal 2014-12-03 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimą, jį perrašė K. L. vardu, kad neprarasti transporto priemonės, kuri jam buvo reikalinga važinėjant į darbą. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu paliudijo K. L., kuris nurodė, kad iš J. L. automobilio nepirko, automobilis buvo perrašytas, jis juo nesinaudoja, pinigų negavo.
Iš 2014-12-03 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad civilinėje byloje ieškovė reiškė reikalavimus susijusius su tuo pačiu automobiliu, 2001 m. gamybos automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Ieškovė nurodė, kad santuokoje 2011-11-25 pirko automobilį, 2014-02-20 sužinojo, kad jis perregistruotas E. L. vardu. E. L. automobiliu nesinaudoja. 2014-12-03 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, nutarta sumažinti atsakovo J. L. priteistiną ½ dalį turto iš bendro sutuoktinių turto, kuris sudaro 14000 Lt prarasto turto – automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2001 m. gamybos, verte – 12000 Lt. Priteisti iš atsakovo J. L. ieškovei V. L. 12000 Lt kompensaciją už turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sumažinimą.
Atsižvelgiant į tai, kad 2014-12-03 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-522-457/2014 išspręstas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2001 m. gamybos, padalijimo klausimas, sprendimas yra įsigaliojęs ir vykdomas, šioje byloje ieškovės reikalavimas sumažinti atsakovo J. L. priteistiną 1/3 dalį iš bendro sutuoktinių turto, kuri sudaro 6 104,85 EUR (šešis tūkstančius vieną šimtą keturis eurus 85 et) prarasto turto – automobilio „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), verte – 2 800 EUR (dviem tūkstančiais aštuoniais šimtais eurų), atmestinas kaip nepagrįstas. Nei ieškovė, nei atsakovas automobilio pirkimo – pardavimo sandorių neginčijo (CK 3.96 str.), teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visumą, patvirtina, kad ieškovas 2014-11-28 pirkdamas bei 2015-02-13 parduodamas automobilį sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių lėšų nenaudojo, bei jų neįgijo (1 tomas, 93 b. l.).
Ieškovė nurodo, kad gyveno atsakovo mamos O. K. name, adresu (duomenys neskalbtini), ir 2007 metais su atsakovu atliko namo kapitalinį remontą, todėl prašo teismo atsakovui J. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti O. K. namo, esančio, adresu (duomenys neskalbtini), vamzdyną su radiatoriaus, hidroforu ir boileriu – 2 896,20 Eur, vidines namo duris (6 vnt.) – 580,69 Eur, išorines namo duris – 579,24 Eur, plastiko apdailos juostas luboms, tapetus, plyteles, grindų dangą – 810,94 Eur, virtuvės, tualeto ir kambario langus – 430,66 Eur, pinigines lėšas, skirtas remonto darbams atlikti – 2027,34 Eur, klozetą – 28,96 Eur, dušo kabiną – 144,81 Eur.
CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jei nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe turtą, kuris jam nepriklauso. Iš bylos duomenų matyti, kad namas, kuris galimai pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, atlikus jo kapitalinį remontą, nuosavybės teise priklauso atsakovo mamai O. K..
Teismas pažymi, kad pareikšto reikalavimo, kaip interesų ir teisių gynimo būdo, pagrįstumo klausimas priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, t. y. ar egzistuoja jo patenkinimo sąlygos, ar ne. Vien tik šalies, pareiškusios atitinkamą reikalavimą, įsitikinimas, kad jos galimai pažeistos teisės ir interesai gali būti apginti būtent jos pasirinktu ir prašomu taikyti jų gynimo būdu, nereiškia tokio reikalavimo pagrįstumo. Ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už kapitalinio remonto darbus priteisimo pareikštas ne tam atsakovui, kuris turi atsakyti, todėl atmestinas.
Taigi, ieškovė teismo prašo padalinti ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą : ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), adresu (duomenys neskalbtini), kurį vertina 6,006,08 Eur ir jame esančius daiktus – drabužių ir batų spintą – 180 Eur, salono sekciją – 150 Eur, sofą – 145 Eur, spalvotą televizorių – 100 Eur, televizoriaus staliuką – 15 Eur, kompiuterio stalą – 20 Eur, muzikinį centrą – 100 Eur, virtuvės baldų kampą su spinta – 900 Eur, šaldytuvą – 320 Eur, dujinę viryklę – 200 Eur, garintuvą – 72 Eur, praustuvę – 44 Eur, dulkių siurblį – 20 Eur, skalbimo mašiną – 200 Eur, dvi drabužių džiovyklas – 30 Eur, Dormeo čiužinį – 145 Eur, dušo kabiną – 99 Eur, klozetą – 58 Eur, spintelę su praustuve, pakabinamą spintelę su veidrodžiu – 90 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei, bendra turto vertė – 8 894,08 Eur.
Atsakovas patikslintu priešieškiniu iš esmės šiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo, prašė butą ir jame esančius ieškovės prašomus priteisti daiktus ieškovei priteisti natūra asmeninės nuosavybės teise, o jam priteisti kompensaciją. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl buto ir kai kurių daiktų vertės. Ieškovė ir atsakovas sutaria, kad įsigijimo metu (2014-04-10) butas buvo įvertintas 7250 Lt (2099,74 Eur), tačiau nesutaria dėl buto vertės po jame atlikto remonto. Atsakovas nurodo, kad buto remontui ir su juo susijusioms paslaugoms buvo išleista 37 001 Lt., todėl šiuo metu buto vertė yra 10.716,41 Eur. Ieškovė nurodo, kad remontui buvo išleista: medžiagoms – 8 487, 81 Lt (2 458,24 Eur), darbų apmokėjimui – 5 000 Lt (1,448,10 Eur), todėl šiuo metu buto vertė yra 6 006,08 Eur.
Teismas pažymi, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turi būti aktyvus dėl dalytino turto vertės nustatymo ir rinkti įrodymus savo iniciatyva. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006).
Atsakovas buto remonto ir su juo susijusių paslaugų išlaidas įrodinėjo į bylą pateiktais mokėjimo kvitais. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad mokėjimo kvitais atsakovas įrodė, jog buto remonto medžiagoms išleido – 8 487, 81 Lt (2 458,24 Eur), todėl teismas nustatinėdamas buto vidutine rinkos kainą vadovaujasi 2014-04-10 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta vidutine buto rinkos kaina ir atsakovo pateiktais mokėjimo dokumentais.
Remiantis išdėstytu, santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), adresu (duomenys neskalbtini), ir jame esantys daiktai vertinami 8 894,08 Eur, buto vertę nustatant 6006,08 Eur. Šis turtas padalintinas lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui; visas butas su jame esančiais daiktais priteistina ieškovei natūra asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priteistina 4447,04 Eur kompensacija, kuri mažintina 960,81 Eur, kadangi atsakovui priteistina natūra asmeninės nuosavybės teise atsakovo gyvenamojoje vietoje, adresu r., esantys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys daiktai – karnizas – 115,85 eurų; užuolaidos (miegamojo, salono) – 144,81 eurų; Dormeo čiužinys – 286,43 eurų; miegamojo šviestuvas – 23,17 eurų; salono šviestuvas – 85,44 eurų; šaldytuvas „Snaigė" – 318,29 eurų; garintuvas – 18,83 eurų; spintelė su veidrodžiu ir kriaukle – 76.75 eurų; trijų durų miegamojo spinta, televizoriaus spintelė, virtuvės komplektas – 289,62 eurų, benzininis pjūklas – 245,89 eurų, trimeris – 316,55 eurų, visų daiktų vertė 1921.63 Eur.
Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje nurodoma, kad vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (žr. pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje atsižvelgtina į atsakovo turtinę padėtį, kuri, teismo nuomone, nėra gera, nes atsakovas kito nekilnojamojo turto neturi, gyvena motinos name, nedirba, taip pat ir į tai, kad ieškovė nėra visiškai nedarbinga ir taip kaip ir atsakovas, gali susirasti darbą ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio (1 tomas, 131 b. l.), už advokato padėjėjo teisinę pagalbą sumokėjo 920 Eur (2 tomas, 94–95 b. l.). Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, netenkino – dėl neturtinės žalos priteisimo, išlaikymo sutuoktiniui priteisimo, kompensacijos už turto sumažinimą priteisimo, iš dalies patenkino – dėl santuokos nutraukimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, turto padalijimo. Tai reiškia, kad ieškovės reikalavimai tenkinti 45 procentais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas sumokėjo 259,46 Eur žyminio mokesčio (1 tomas, 45 b. l.), už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 450 Eur (2 tomas, 39–40 b. l.). Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Teismas tenkino atsakovo reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iš dalies patenkino – dėl santuokos nutraukimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo. Tai reiškia, kad atsakovo reikalavimai tenkinti 60 procentais, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 425 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovės ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas įskaityti, atsakovui iš ieškovės priteistina 5 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovės ir atsakovo priteistina į valstybės biudžetą po 10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59, 3.61 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–270, 385 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį ir patikslintą ieškinį, priešieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskalbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskalbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo V. L. palikti santuokinę pavardę „L.“, J. L. palikti pavardę „L.”.
Nustatyti nepilnamečių vaikų D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina V. L..
Nustatyti atsakovo J. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:
Tėvas vaiką A. L. kas antrą savaitgalį pasiima į savo gyvenamąją vietą ir užtikrina jos tinkamą priežiūrą bei išlaikymą tomis dienomis. Tėvas vaiką pasiima penktadienį nuo 18.00 valandos, į motinos gyvenamąją vietą grąžina sekmadienį iki 18.00 valandos.Tėvas vaiką A. L. pasiima į savo gyvenamąją vietą vaiko atostogų metu, ne mažiau kaip savaitei. Iš anksto suderinęs su vaikų motina, tėvas pasiima vaiką į kultūrinius ar pramoginius renginius, turistines ar poilsines keliones.Tėvas bendrauja su vaiku jo gimimo dieną, Tėvo dieną.
Nustatyti atsakovo J. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:
Tėvas su sūnumi D. L. bendrauja šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 20.00 val., dalyvaujant mamai V. L..
Priteisti iš atsakovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 145 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį, mokamomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 145 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį, mokamomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Paskirti ieškovę V. L. nepilnamečių vaikų D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskalbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskalbtini) ir daiktus – drabužių ir batų spintą, salono sekciją, sofą, spalvotą televizorių, televizoriaus staliuką, kompiuterio stalą, muzikinį centrą, virtuvės baldų kampą su spinta, šaldytuvą, dujinę viryklę, garintuvą, praustuvę, dulkių siurblį, skalbimo mašiną, dvi drabužių džiovyklas, Dormeo čiužinį, dušo kabiną, klozetą, spintelę su praustuve, pakabinamą spintelę su veidrodžiu. Priteisti J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskalbtini), esančius daiktus – karnizą, užuolaidas (miegamojo, salono), Dormeo čiužinį, miegamojo šviestuvą, salono šviestuvą, šaldytuvą „Snaigė", garintuvą, spintelę su veidrodžiu ir kriaukle, trijų durų miegamojo spintą, televizoriaus spintelę, virtuvės komplektą, benzininį pjūklą, trimerį.
2. Priteisti J. L. iš V. L. 3486 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų) kompensaciją.
Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 Eur (penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 10 Eur (dešimt eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 10 Eur (dešimt eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Akmenės rajono apylinkės teisme.
Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimui užregistruoti.