Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1287-803/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-09
Bylos Nr.: e2A-1287-803/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-39-3-00360-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas: A. J.
Ieškovas: O. S.

Civilinė byla Nr. e2A-1287-803/2020Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00360-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos

: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui A. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei O. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė O. S. kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. priteisti iš atsakovo A. J. nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti (uzufrukto teisėmis) nepilnamečio vaiko atstovei (ieškovei) O. S.;

1.2. nustatyti vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su vaiko motina (ieškove) O. S.;

1.3. sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai;

1.4. nustatyti atsakovo A. J. bendravimo su vaiku A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką tokiomis sąlygomis: iki vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, A. J. su nepilnamečiu A. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti dalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį (neporiniai) nuo 10.00 val. iki 20.00 val. Nustatytu laiku A. J. atvažiuoja į vaiko gyvenamąją vietą arba kitą šalių iš anksto sutartą vietą ir bendrauja su vaiku. Pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinti vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą leidžiama A. J. tik esant vaiko motinos O. S. sutikimui; vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, A. J. su nepilnamečiu A. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį (neporiniai), pasiimant sūnų iš ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.; iki vaikui pradėjus lankyti mokyklą, Naujuosius metus, Šv.Velykas, Šv. Kalėdas (įskaitant Kūčias) ir kitas valstybines šventes sūnus praleidžia su motina O. S.; vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, neporiniais metais Naujuosius metus, Šv. Velykas bei kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje pirmą metų pusmetį (nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d.) sūnus praleidžia su tėvu A. J.; vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, poriniais metais Šv. Kalėdas (įskaitant Kūčias) ir kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje antrą pusmetį (nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.) sūnus praleidžia su tėvu A. J.; vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, poriniais metais Naujuosius metus, Velykas bei kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje pirmą metų pusmetį (nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d.) sūnus praleidžia su motina O. S.; vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, neporiniais metais Šv. Kalėdas (įskaitant Kūčias) ir kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje antrą metų pusmetį (nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.) sūnus praleidžia su motina O. S.; vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, A. J. su nepilnamečiu A. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Kiekvienų metų Motinos dieną vaikas švenčia su motina O. S.; tėvo A. J. ir motinos O. S. susitarimu, sūnaus A. J. tėvas gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku;

1.5. priteisti iš atsakovo A. J. bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad faktiškai viena rūpinasi vaiku nuo gimimo. Vaikui gimus, gyveno kartu su atsakovu šio tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Dėl nesutarimų su atsakovu ir jo tėvais 2019 m. vasario 15 d. persikėlė gyventi į savo tėvų namus taip pat (duomenys neskelbtini). Nuo vaiko gimimo atsakovas neteikė vaikui išlaikymo ir juo nesirūpino, vartojo alkoholinius gėrimus. Šiuo metu vaikas gyvena su ieškove jos tėvų namuose. Vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai skiria 250-300 Eur sumą. Jos pajamų nepakanka vaiko išlaikymui. Išlaikyti vaiką padeda jos tėvai. Atsakovas retai bendrauja su sūnumi, juo nesidomi, vaikas prie tėvo nėra pripratęs.

3. Atsakovas A. J. su ieškiniu nesutiko visiškai, pateikė priešieškinį prašydamas:

3.1. nustatyti nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamąją vietą su atsakovu;

3.2. nustatyti ieškovės O. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. J. tvarką: iki vaikas pradės lankyti mokyklą, ieškovė bendrauja su vaiku dalyvaujant atsakovui kas antrą savaitgalį (porinį), šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., atvykstant į vaiko gyvenamąją arba kitą šalių iš anksto sutartą vietą; vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovė bendrauja su vaiku nedalyvaujant atsakovui kas antrą savaitgalį (porinį), šeštadienį ir sekmadienį, atvykstant pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios arba kitos šalių iš anksto sutartos vietos; ieškovė turi teisę dalyvauti vaiko gimtadieniuose, o atsakovas įsipareigoja apie gimtadienio šventės tikslią datą, laiką ir vietą pranešti ieškovei iki gimtadienio šventės likus ne mažiau kaip 7 dienoms; porinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną ir Šv. Kūčias vaikas praleidžia su ieškove; neporinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną ir Šv. Kūčias vaikas praleidžia su atsakovu; ieškovės gimimo dieną vaikas praleidžia su ieškove; atsakovo gimimo dieną vaikas praleidžia su atsakovu; kiekvienais metais Motinos dieną vaikas praleidžia su ieškove; kiekvienais metais Tėvo dieną vaikas praleidžia su atsakovu; vaikui susirgus, bendravimo su juo dienos perkeliamos į sekantį savaitgalį arba kitu šalių sutartu laiku; ieškovė įsipareigoja ne vėliau nei prieš 48 valandas pranešti atsakovui el. paštu a.j.0@gmail.com, ar ji atvyks lankyti vaiko pagal aukščiau nurodytą tvarką. Nepranešusi iš anksto, ieškovė netenka teisės lankyti vaiko grafiko numatytu laiku. Taip pat ji netenka teisės lankyti vaiką, jeigu pranešusi prieš 48 valandas, kad atvyks lankyti vaiką numatytu laiku, vėluoja atvykti daugiau nei 60 minučių; jei ieškovė pagal šią bendravimo tvarką neaplanko vaiko nustatytu metu, tai tie susitikimai nėra kompensuojami;

3.3. priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodė, kad vaiko interesus geriau atitiks jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Jis dirba UAB „Požeminės jungtys“ pagalbiniu darbininku ir gauna pastovias pajamas, apie 800 Eur darbo užmokesčio per mėnesį. Jo visiškai pakaks jam ir vaikui išlaikyti. Be to, materialinę ir kitą paramą teiks jo tėvai. Ieškovė nėra pajėgi išlaikyti save ir vaiką, nes niekur nedirba, nors yra darbinga ir jauno amžiaus, nėra įgijusi jokio išsilavinimo ar anksčiau turėjusi pastovų darbą. Ieškovė gyvena tik iš valstybės skiriamų socialinių pašalpų. Į teismą ieškovė kreipėsi iš esmės dėl to, kad gautų papildomų pinigų pragyvenimui ir/ar didesnę valstybės mokamą socialinę pašalpą. Šiuo metu atsakovas nuomojasi 67 kv. m ploto trijų kambarių butą Vilniaus mieste, kuriame yra visi būtini vaikui patogumui. Vaikui būtų geriau gyventi Vilniaus mieste, nes čia yra geresnės ir patogesnės mokymosi sąlygos bei daugiau kultūrinių ir pramoginių vietų. Ieškovės tėvų gyvenamasis namas, kuriame šiuo metu ieškovė gyvena su vaiku, yra labai mažas, be patogumų, dviejų kambarių, viename kurių gyvena ieškovės tėvai, o kitame – ieškovė su vaiku ir du pilnamečiai ieškovės broliai. Vaiko gyvenimo sąlygos yra nepatenkinamos. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikta išvada parengta formaliai, faktiškai neapžiūrėjus dabartinės vaiko gyvenamosios vietos. Taip pat pažymėjo, kad darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, todėl būtų geresnis pavyzdys vaikui nei ieškovė, kuri nedirba, nesimoko ir gyvena tik iš valstybės skiriamų socialinių pašalpų. Ieškovė nesiima jokių priemonių darbui susirasti ar išsilavinimui įgyti. Be to, ieškovė gyvena su tėvais, kurie dažnai piktnaudžiauja alkoholiu ir rūko, bei dviem broliais, kurių vienas turi protinę negalę ir dažnai būna neadekvatus bei agresyvus. Dėl to vaikui būtų daroma neigiama įtaka ir keliama grėsmė jo sveikatai. Taip pat pažymėjo, kad vaikas yra labiau prisirišęs prie jo ir jo tėvų, nes nuo mažens gyveno kartu su jo tėvais. Kadangi ieškovė pagimdė vaiką būdama itin jauna, vaiku nuo mažens rūpinosi jis ir jo motina. Tarp jo ir vaiko vis dar yra itin artimas ryšys, nes ieškovė su vaiku pradėjo gyventi skyrium nuo 2019 m. vasario 15 d. Siūlo nustatyti ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką pagal jo priešieškinyje nurodytas sąlygas. Ieškovei pakeitus gyvenimo sąlygas ir pradėjus finansiškai save išlaikyti, bendru sutarimu gali pakeisti bendravimo su vaiku tvarką. Papildomai paaiškino, kad kuomet gyveno su ieškove, dirbo, grįždavo vėlai, tvarkėsi tėvų ūkyje, todėl neturėdavo daug laiko bendrauti su vaiku. Neatsisako bendrauti su vaiku, jį lanko.

5. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta galutine išvada palaikė ieškovės O. S. reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo, išlaikymo, atitinkančio visus vaiko poreikius, priteisimo ir tėvo bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į vaiko interesus, su vaiku nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priešieškinį atmetė. Nustatė nepilnamečio vaiko A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove) O. S.. Priteisė iš atsakovo A. J., nepilnamečio sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-04-10) iki vaiko pilnametystės. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufruktore) skyrė ieškovę O. S.. Nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis: 1) iki vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, atsakovas su nepilnamečiu vaiku turi teisę bendrauti dalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį (neporiniai) nuo 10.00 val. iki 20.00 val. Nustatytu laiku atsakovas atvažiuoja į vaiko gyvenamąją vietą arba kitą šalių iš anksto sutartą vietą ir bendrauja su vaiku. Pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinti vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą leidžiama atsakovui tik esant vaiko motinos O. S. sutikimui; 2) vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, atsakovas su nepilnamečiu vaiku turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį (neporiniai) pasiimant sūnų iš ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.; 3) iki vaikui pradėjus lankyti mokyklą, Naujuosius metus, Šv. Velykas, Šv. Kalėdas (įskaitant Kūčias) ir kitas valstybines šventes sūnus praleidžia su motina O. S.; 4) vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, neporiniais metais Naujuosius metus, Šv.Velykas bei kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje pirmą metų pusmetį (nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d.) sūnus praleidžia su tėvu A. J.; 5) vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, poriniais metais Šv. Kalėdas (įskaitant Kūčias) ir kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje antrą pusmetį (nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.) sūnus praleidžia su tėvu A. J.; 6) vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, poriniais metais Naujuosius metus, Šv. Velykas bei kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje pirmą metų pusmetį (nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d.) sūnus praleidžia su motina O. S.; 7) vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, neporiniais metais Šv. Kalėdas (įskaitant Kūčias) ir kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje antrą metų pusmetį (nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.) sūnus praleidžia su motina O. S.; 8) vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, atsakovas A. J. su nepilnamečiu A. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Kiekvienų metų Motinos dieną vaikas švenčia su motina O. S.; 9) tėvo A. J. ir motinos O. S. susitarimu sūnaus A. J. tėvas gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku. Teimas priteisė iš atsakovo valstybės naudai 204 Eur žyminio mokesčio, 603,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 8,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad šalys turi nepilnametį sūnų A. J., gim. (duomenys neskelbtini) Vaikas yra mažametis, reikalaujantis nuolatinės tėvų priežiūros ir rūpesčio. Santuoka tarp šalių nėra sudaryta. Nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) šalys gyveno atsakovo tėvų namuose Purvėnų k., Šalčininkų r., o nuo 2019 m. vasario 15 d. ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, tai yra dėl tarpusavio nesutarimų ieškovė su mažamečiu sūnumi persikėlė gyventi į savo tėvų V. S. ir L. S. namus, esančius Žalioji g. 5, Purvėnų k., Kalesninkų sen., Šalčininkų r. Atsakovas persikėlė gyventi į nuomojamą butą Vilniaus mieste, kur gyvena kartu su drauge.

8. Iš šalių paaiškinimų, šalių pateiktų rašytinių įrodymų ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos galutinės išvados, taip pat šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktų teismas nustatė, kad ieškovė su mažamečiu sūnumi gyvena nuolatiniame būste, tai yra jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Sūnui ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos visos sąlygos sveikai augti, vystytis bei lavintis.

9. Teismas pažymėjo, jog neturi duomenų, kad ieškovė piktnaudžiautų motinos valdžia, netinkamai rūpintųsi vaiku ar tiesiog būtų neatsakinga motina. 2019 m. vasario 19 d. atsakovo motinos J. J. pranešimas, kad vaikas ieškovės yra netinkamai prižiūrimas, kad vaikui nesudarytos tinkamos sąlygos, visiškai nepasitvirtino, grėsmė vaikui nenustatyta. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovės tėvų namuose nepilnamečiui vaikui gyventi yra nesaugu. Teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovė yra sudariusi normalias sąlygas sūnui augti, vystytis ir tobulėti.

10. Teismas nustatė, kad atsakovas su drauge gyvena trijų kambarių nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butas tvarkingas, erdvus, švarus, jame yra visa reikalinga buitinė technika, baldai. Teismo vertinimu taip pat yra pagrindas išvadai, kad tėvo gyvenamojoje aplinkoje gyvenimo sąlygos vaikui yra palankios. Abi šalys Tarnybos nėra stebimos.

11. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovė šiuo metu nedirba, pajamas gauna iš vaiko pinigų ir pašalpos, taip pat darbo namuose, vidutiniškai apie 200-250 Eur per mėnesį. Finansinę paramą ieškovei nuolat teikia ir jos tėvai. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu galimybė gauti daugiau pajamų ieškovei yra apribota iš esmės dėl to, kad ji žymiai daugiau laiko nei atsakovas skiria vaiko priežiūrai ir kasdieniam bendravimui su vaiku.

12. Teismo vertinimu aplinkybė, jog atsakovo gyvenamoji aplinka yra palankesnė, o finansinė padėtis yra geresnė, šioje situacijoje nesuteikia lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą, su kuo vaikui bus geriau gyventi. Būtina atsižvelgti į ypač svarbų vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų – kiekvieno iš tėvų požiūrį į vaiką, kiekvieno iš tėvų ir vaiko tarpusavio santykius ir bendravimą. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas lanko sūnų labai retai. Nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovas aplankė sūnų viso labo du kartus (2019 m. liepos 20 d. ir 2019 m. gruodžio 26 d.), nors duomenų apie tai, kad ieškovė sudaro atsakovui kliūtis bendrauti su sūnumi, byloje iš esmės nėra. Nėra byloje taip pat duomenų apie tai, kad atsakovas kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl galimų kliūčių bendrauti su sūnumi šalinimo ar tą padarė atsakovo tėvai.

13. Teismas pažymėjo, jog susiklosčiusios situacijos, kad vaikas liko gyventi su ieškove šios tėvų namuose, negalima niekaip susieti su ieškovės tyčiniais veiksmais, siekiančiais bet kokiu būdui riboti atsakovui teisę matytis ir bendrauti su sūnumi. Priešingai, atsakovas savo valia ir noru paliko šeimą, persikėlė nuolat gyventi į Vilnių, kur pradėjo bendrą gyvenimą su kita moterimi. Tokiu būdu atsakovas ir ženkliai apribojo bendravimą su sūnumi. Reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsakovas pareiškė būtent tuo metu, kai analogiškus reikalavimus jam pareiškė ieškovė. Iki tol jokių pretenzijų dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku atsakovas ieškovei nereiškė, byloje duomenų apie tai negauta.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių sūnus yra mažametis, reikalaujantis nuolatinės priežiūros ir bendravimo bei nepertraukiamo abiejų tėvų dėmesio ir rūpesčio, kad nuo 2019 m. vasario 15 d. atsakovas gyvena skyrium bei vaiką lanko retai, sprendė, jog atsakovo ir vaiko ryšys yra žymiai silpnesnis nei motinos (ieškovės) ir vaiko. Beveik metus laiko vaikas gyvena motinos aplinkoje, kurioje yra pagrindinis kasdienių vaiko interesų centras. Šioje aplinkoje vaikas jaučiasi saugus, motinos prižiūrimas ir išlaikomas. Nuo 2019 . rugsėjo 1 d. vaikas lanko Eišiškių lopšelį-darželį „Žiburėlis“, iki kurio nuvykti papildomų rūpesčių ieškovei dėl kaimynų teikiamos nuolatinės pagalbos iš esmės nekyla. Vaikas noriai bendrauja tiek su ieškovės šeimos nariais, tiek su kitais aplinkiniais. Teismo vertinimu, vaikas beveik per metus laiko priprato prie kasdienio būvimo ir bendravimo motinos aplinkoje. Atsakovo gyvenamosios aplinkos vaikas visiškai nepažįsta ir nėra prie jos pripratęs, ši aplinka jam būtų visiškai svetima. Vaikas pažįsta tėvą tiek, kiek jis lankėsi dabartinėje vaiko gyvenamojoje aplinkoje. Teismas pažymėjo, kad tėvo požiūris į vaiko auklėjimą yra netinkamas, kadangi neskiriama pakankamai lėšų vaiko išlaikymui ir pakankamai laiko kasdieniam bendravimui su vaiku. Todėl teismas sprendė, kad gyvenamosios vietos, kurioje vaikas gyvena šiuo metu, pakeitimas ir jos nustatymas atsakovo gyvenamojoje aplinkoje neatitiktų vaiko interesų, gali pakenkti mažamečio vaiko psichologinei būklei ir tolimesnei raidai.

15. Teismas, nustatęs vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, sprendė nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką pagal ieškovės ieškinyje pateiktą pasiūlymą. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma tvarka nepažeidžia šalių ir jų nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų bei užtikrins galimybę skyrium gyvenančiam atsakovui maksimaliai prisidėti prie sūnaus auklėjimo.

16. Teismas nurodė, kad nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į vaiko interesus, poreikių dydį, tėvų turtinę padėtį, taip pat į kasacinio teismo praktikoje akcentuojamą orientacinį kriterijų nustatant priteistino išlaikymo dydį, t. y. CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (nuo 2020-01-01 - 607 eurų).

17. Teismo vertinimu vaiko poreikiai nagrinėjamu atveju nėra dideli, nereikalaujantys didelių papildomų išlaidų. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesutikti, jog šalių sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 300 Eur sumos. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas gauna žymiai didesnes pajamas nei ieškovė – apie 800 Eur per mėnesį, sprendė, kad atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo ir vadovaudamasis CK 3.192 straipsniu, 3.194 straipsnio 3 dalimi, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, CK 3.190 straipsnio 1 dalimi, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkino visiškai, išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskyrė ieškovę O. S..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio priteisimo, sumažinant priteistą išlaikymą iš atsakovo A. J. nuo 200 Eur iki 112,50 Eur; pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo dalį dėl atsakovo A. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. J. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, ją išdėstant sekančiai: 1) Atsakovas A. J. su vaiku A. J. turi teisę bendrauti nedalyvaujant ieškovei O. S. kas antrą šeštadienį ir sekmadienį (neporiniai) pasiimant vaiką A. J. iš ieškovės O. S. gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžinant jį į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.; 2) Porinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną ir Šv. Kūčias vaikas A. J. praleidžia su ieškove O. S., o neporinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną ir Šv. Kūčias vaikas A. J. praleidžia su atsakovu A. J. nedalyvaujant ieškovei O. S., atsakovui A. J. pasiimant vaiką A. J. iš ieškovės O. S. gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant jį į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Kitas ne porinių metų valstybines šventes (išskyrus kasmetinę Motinos ir Tėvo dieną) vaikas A. J. praleidžia su ieškove O. S., o porinių metų valstybines šventes (išskyrus kasmetinę Motinos ir Tėvo dieną) su atsakovu A. J. nedalyvaujant ieškovei O. S., atsakovui A. J. pasiimant vaiką A. J. iš ieškovės O. S. gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant jį į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 3) Kiekvienų metų Motinos dieną vaikas A. J. praleidžia su ieškove O. S.. Kiekvienų metų Tėvo dieną vaikas A. J. praleidžia su atsakovu A. J. nedalyvaujant ieškovei O. S., atsakovui A. J. pasiimant vaiką A. J. iš ieškovės O. S. gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 4) Atsakovas A. J. turi teisę dalyvauti vaiko A. J. gimtadieniuose, o ieškovė O. S. įsipareigoja apie gimtadienio šventės tikslią datą, laiką ir vietą pranešti atsakovui A. J. iki gimtadienio šventės likus ne mažiau kaip 7 dienoms. Ieškovės O. S. gimimo dieną, vaikas A. J. praleidžia su ieškove O. S.. Atsakovo A. J. gimimo dieną, vaikas A. J. praleidžia su atsakovu A. J. nedalyvaujant ieškovei O. S., atsakovui A. J. pasiimant vaiką A. J. iš ieškovės O. S. gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 5) Vaikui A. J. susirgus, atsakovo A. J. bendravimo su juo dienos perkeliamos į sekantį savaitgalį arba kitu šalių sutartu laiku; 6) atsakovo A. J. ir ieškovės O. S. susitarimu atsakovas A. J. gali bendrauti su vaiku A. J. ir kitu laiku. Taip pat atsakovas prašo priteisti iš ieškovės O. S. atsakovo 605 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas apmokėti advokatui V. L. už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui bei sumokėtą 99 Eur dydžio žyminį mokestį už šio apeliacinio skundo pareiškimą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

18.1. teismas visiškai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl atsakovo išreikšto noro lankyti vaiką ne rečiau kaip dvi savaitgalio dienas kas antrą savaitę. Teismas sprendimą priėmė jam paprasčiausiu būdu, formaliai, vadovaudamasis tik ieškovės teiginiais, jog atsakovas nelanko vaiko ir tarp jų neva yra nutrūkęs artimas fizinis ir emocinis ryšys;

18.2. tikroji ir esminė priežastis, dėl kurios atsakovas retai atvyksta aplankyti vaiką, tai yra tarp atsakovo ir ieškovės bei jos šeimos narių susiformavusi priešprieša, konfliktiški santykiai, nes atsakovas apytiksliai nuo 2019 m. kovo mėn. užmezgė artimus santykius su kita moterimi. Nuo to momento, atsakovui atvykus aplankyti vaiko, ieškovė kartu su savo šeimos nariais nepagarbiai elgiasi su atsakovu, jį įžeidinėja, provokuoja konfliktams ir trukdo bendrauti su vaiku. Atsakovas, siekdamas išvengti galimų rimtesnių konfliktų priėmė sprendimą, kol vyks šios bylos nagrinėjimas, lankyti vaiką tik per šventes, kad nebūtų išprovokuotas konfliktams, kurie galėtų neigiamai atsiliepti prieš jį šios bylos nagrinėjime;

18.3. ieškovės namuose dėl itin mažo gyvenamojo ploto 37,81 kv./m ir didelio gyventojų skaičiaus – iš viso gyvena 5 asmenys, atsakovui yra itin problematiška lankyti vaiką ir netrukdomam su juo bendrauti. Dėl to, akivaizdu, kad teismo nustatyta tvarka, pagal kurią atsakovas turi teisę lankyti vaiką tik ieškovės namuose, automatiškai sudaro konfliktinę situaciją ir kenkia vaiko interesams dėl nuolatos vykstančių ginčų;

18.4. priešingai nei teigia ieškovė, tarp jo ir vaiko nėra nutrūkęs artimas fizinis ir emocinis ryšys. Atsakovui atvykus aplankyti vaiko, jis atpažįstą atsakovą, noriai su juo žaidžia. Tarp atsakovo ir vaiko yra itin artimas fizinis ir emocinis ryšys, kuris susiformavo nuo pat jo gimimo, nes atsakovas aktyviai dalyvavo vaiko auklėjime, kai jis kartu su ieškove gyveno jo tėvų namuose iki pat 2019 m. vasario 15 d. dienos bei iki tol, kol ieškovė nesikreipė su ieškiniu į teismą (2019-04-10). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp atsakovo ir vaiko yra nutrūkęs fizinis ir emocinis ryšys ir yra būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį atsakovui jį atkurti. Net jei būtų nustatyta aplinkybė, kad yra būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį atsakovui atkurti fizinį ir emocinį ryšį su vaiku, tai teismo nustatyta tvarka jis yra pernelyg ilgo laikotarpio (apytiksliai iki 2024 m. rugsėjo mėn.);

18.5. paaiškėjus akivaizdiems ieškovės ir jos tėvų itin konfliktiškiems santykiams su atsakovu, teismas turėjo į tai atsižvelgti ir būti aktyvus siekiant apriboti ieškovės ir jos tėvų nuolatos provokuojamus konfliktus prieš atsakovą, jam lankant vaiką ir nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kad atsakovas galėtų išvengti minėtų konfliktų ir tai nepakenktų vaiko interesams. Tačiau teismui šiuo atveju nebuvus aktyviam, bylą išnagrinėjus formaliai ir neišsprendus esminės problemos dėl atsakovo galimybės netrukdomam bendrauti su vaiku, teismas ne tik paliko neišspręstą problemą tėvų bendravime su vaiku, bet ir nepagrįstai nustatė atsakovo minimalų bendravimą su vaiku. Dėl to būtina tvarkos pirmąjį punktą pakeisti ir išdėstyti sekančiai: „Atsakovas su vaiku turi teisę bendrauti nedalyvaujant ieškovei kas antrą šeštadienį ir sekmadienį (neporiniai) pasiimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžinant jį į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.“ ;

18.6. trečias tvarkos punktas akivaizdžiai pažeidžia tiek atsakovo, tiek ir vaiko interesus, nes pagal šį tvarkos punktą, vaikas švęstų valstybines šventes išimtinai tik su ieškove iki pat kol jis pradėtų lankyti mokyklą (apytiksliai iki 2025 m.). Siekiant išlaikyti tarp ieškovės ir atsakovo pusiausvyrą švenčiant šventes su vaiku, tvarkos trečiasis punktas turėtų būti išdėstytas sekančiai: „Porinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną ir Šv. Kūčias vaikas praleidžia su ieškove, o neporinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną ir Šv. Kūčias vaikas praleidžia su atsakovu nedalyvaujant ieškovei, atsakovui pasiimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant jį į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Kitas ne porinių metų valstybines šventes (išskyrus kasmetinę Motinos ir Tėvo dieną) vaikas praleidžia su ieškove, o porinių metų valstybines šventes (išskyrus kasmetinę Motinos ir Tėvo dieną) su atsakovu nedalyvaujant ieškovei, atsakovui pasiimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant jį į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.“;

18.7. apeliacinės instancijos teismui pakeitus tvarkos trečiąjį punktą pagal atsakovo pateiktą siūlymą šiame apeliaciniame skunde, sekantys keturi tvarkos punktai, t. y. tvarkos 4-7 p., kurie yra susiję su ieškovės ir atsakovo bendravimu su vaiku per šventes, kai vaikas pradėtų lankyti mokyklą ar paruošiamąją klasę, turėtų iš viso būti panaikinti, nes jie būtų bendrai išspręsti tvarkos trečiuoju punktu;

18.8. tvarkos aštuntasis punktas nepagrįstai riboja atsakovo teisę švęsti su vaiku Tėvo dieną iki kol jis pradės lankyti mokyklą ar paruošiamąją klasę (iki 2025 m.). Akivaizdu, kad valstybinė šventė – Tėvo diena yra išimtinai susijusi su atsakovu kaip vaiko tėvu, todėl šios šventės šventimą būtina puoselėti nuo vaiko mažumės, o ne nuo tuomet, kai vaikui iš esmės jau bus susiformavęs požiūris į pagrindines šventes. Dėl to tvarkos aštuntasis punktas turėtų būti pakeistas ir išdėstytas sekančiai: „Kiekvienų metų Motinos dieną vaikas praleidžia su ieškove. Kiekvienų metų Tėvo dieną vaikas praleidžia su atsakovu nedalyvaujant ieškovei, atsakovui pasiimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.“ ;

Atsiliepimas

18.9. atsakovui siekiant kuo daugiau dalyvauti vaiko auklėjime, puoselėti atsakovo šeimoje susiformavusias tradicijas ir papročius, teigtina, kad teismas visiškai nepagrįstai ir be jokių motyvų atsisakė patenkinti atsakovo pateiktą pasiūlymą atsiliepime į ieškinį, kad bendravimo su vaiku tvarkoje būtų nustatytas tikslus bendravimas su vaiku švenčiant vaiko, atsakovo ir ieškovės gimimo dienas. Siekiant abiejų tėvų lygiateisiškumo prieš vaiką švenčiant kartą metuose esančias jų asmenines šventes ir siekiant išvengti numanomų ieškovės ir atsakovo dėl to galimai kilsiančių konfliktų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, taip užtikrinant jam stabilumo ir saugumo jausmą, tvarka turėtų būti papildyta sekančiai: „Atsakovas turi teisę dalyvauti vaiko gimtadieniuose, o ieškovė įsipareigoja apie gimtadienio šventės tikslią datą, laiką ir vietą pranešti atsakovui iki gimtadienio šventės likus ne mažiau kaip 7 dienoms. Ieškovės gimimo dieną, vaikas praleidžia su ieškove. Atsakovo gimimo dieną, vaikas praleidžia su atsakovu nedalyvaujant ieškovei, atsakovui pasiimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.“;

18.10. atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014 ir kt.) ir į ieškovės ir atsakovo konfliktiškus santykius, siekiant ateityje išvengti potencialių ginčų dėl bendravimo su vaiku pagal teismo nustatytą tvarką, kai vaikas serga, negaluoja ar dėl kitokių priežasčių atsakovas negali jo aplankyti nustatytu laiku, būtina sukonkretinti tvarką, nurodant, kad: „Vaikui susirgus, bendravimo su juo dienos perkeliamos į sekantį savaitgalį arba kitu šalių sutartu laiku.“;

18.11. teismas, nuspręsdamas priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą vaikui, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina kokio dydžio pinigų sumos reikia iš abiejų tėvų per mėnesį vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti;

Žemesnės instancijos teismas

18.12. teismas nustatęs, kad vidutiniškai vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga suma yra 275 Eur, tačiau neatsižvelgęs į tai, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gauna valstybės mokamą 50 Eur dydžio išmoką vaikui, jos neatėmė iš bendros sumos vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti ir nepagrįstai priteisė iš atsakovo 200 Eur dydžio išlaikymą vaikui. Pagal tokią klaidingą teismo išvadą reikštų, kad ieškovė prie vaiko išlaikymo kas mėnesį prisidėtų tik 25 Eur, o atsakovas 8 kartais didesne suma – 200 Eur. Ieškovei gaunant valstybės mokamą universalią išmoką vaikui – 50,16 Eur, vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį lieka reikalinga vidutiniškai tik 225 Eur dydžio suma (275 Eur-50 Eur=225 Eur), kuri turėjo būti padalinta per pusę ieškovei ir atsakovui, t. y. po 112,50 Eur per mėnesį;

18.13. tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės vienoda ir teismui nebuvo jokio pagrindo priteisti iš atsakovo 8 kartus didesnę išlaikymo dalį vaikui, nei ieškovė skirtų vaikui. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad ieškovė gauna pajamų iš namuose vykdomos individualios veiklos – nagų priežiūros (manikiūro, pedikiūro, nagų lakavimo ir pan.) ir ji iš to uždirba per mėnesį apie 200-250 Eur. Tuo tarpu atsakovo gaunamas vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ yra viso labo tik 628,91 Eur. Tačiau atsakovas, dirbdamas Vilniuje ir neturėdamas nuosavo būsto, yra priverstas jį nuomotis. Atsakovas išleidžia per mėnesį būsto nuomai 350 Eur (neįskaičius komunalinių mokesčių). Tai reiškia, kad atsakovo grynosios pajamos per mėnesį siekia tik apie 278,91 Eur iš kurių jam reikia dar susimokėti būsto komunalinius mokesčius ir pragyventi Vilniaus mieste, kuriame pragyvenimo lygis yra kur kas didesnis nei ieškovės gyvenamoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Nors atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo sutikęs su ieškovės prašomu priteisti iš jo kas mėnesį 200 Eur dydžio išlaikymu vaikui, tačiau tuo metu jam nebuvo žinomos aplinkybės, kad ieškovė kas mėnesį gauna iš valstybės 50 Eur išmoką (vaiko pinigus), bei kad ji vykdo individualią veiklą ir taip pat lygiaverčiai gali prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl atsiliepime į ieškinį išreikšta atsakovo pozicija dėl išlaikymo dydžio turėtų būti nevertinama, nes ji buvo pakeista ir atitinkamai išsakyta 2020 m. sausio 23 dieną teismo posėdyje baigiamosiose kalbose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Byloje nustatyta, kad ieškovė O. S. ir atsakovas A. J. yra nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys nėra sudariusios santuokos. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas šiuo metu vaiko neaugina, kartu su ieškove negyvena, yra išvykęs ir dirba Vilniuje.

Žemesnės instancijos teismas

3. Ginčo, kad vaiku rūpinasi mama (ieškovė O. S.), nėra. Liudytoja J. J., kuri yra atsakovo motina, patvirtino, kad kartą per mėnesį A. J. atvyksta namo. Kuo pasireiškia atsakovo rūpinimasis vaiku, atsakovas ir liudytojai nepaaiškino, apeliaciniame skunde nenurodė (CPK 178 straipsnis).

4. Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra neproporcinga šalių teisėms bendrauti su vaiku. Anot apelianto, Tvarkos pirmasis punktas, suteikiantis atsakovui teisę lankyti vaiką tik vieną savaitgalio dieną kas antrą savaitę ir tik dalyvaujant ieškovei iki kol vaikas pradės lankyti mokyklą ar paruošiamąją klasę, riboja jo teisę dalyvauti vaiko auklėjime.

Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo

5. Tvarkos ginčo pirmame punkte numatyta, kad „iki vaikui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, atsakovas A. J. su nepilnamečiu A. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti dalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį (neporiniai) nuo 10.00 val. iki 20.00 val. Nustatytu laiku atsakovas A. J. atvažiuoja į vaiko gyvenamąją vietą arba kitą šalių iš anksto sutartą vietą ir bendrauja su vaiku“.

6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apelianto argumentas, kuriuo jis ginčija Tvarkos pirmą punktą, yra susijęs su šalių tarpusavio santykiais, bet ne su faktiniu poreikiu ir galimybėmis dalyvauti vaiko auklėjime. Apeliantas nurodė, kad tikroji ir esminė priežastis dėl kurios atsakovas retai atvyksta aplankyti vaiką, tai yra tarp atsakovo ir ieškovės bei jos šeimos narių (motinos, tėvo ir dviejų brolių) susiformavusi priešprieša, konfliktiški santykiai, nes atsakovas apytiksliai nuo 2019 m. kovo mėn. užmezgė artimus santykius su kita moterimi.

7. Apeliantas nepateikia argumentų, kaip kokybiškai jis leistų laiką su vaiku, jei būtų nustatyta dažnesnė bendravimo su juo galimybė, tai yra apeliaciniame skunde nenurodyta, kuo apeliantas ketina sudominti vaiką, leisti laisvalaikį, kokiomis priemonės ir metodais jį ugdytų ir lavintų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad turi galimybę kartu lankytis vaiko lavinimui skirtuose užsiėmimuose, yra suplanavęs bendrą veiklą, žino vaiko pomėgius, gebėjimus, ir pagal tai ketina su juo užsiimti. Minėta, apelianto motinos parodymai pavirtina, kad šiuo metu jis į (duomenys neskelbtini), esantį Š. rajone, grįžta kartą per mėnesį, per teismo procesą vaiką aplankė kelis kartus.

8. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad lanko sūnų labai retai. Aplinkybė, kad, anot apelianto, jis apsisprendė, siekdamas išvengti galimų rimtesnių konfliktų, lankyti vaiką tik per šventes, įrodo, jog socialiniai santykiai su vaiku jam yra mažesnė vertybė, nei poreikis išvengti galimo konflikto. Kita vertus, byloje duomenų apie tai, kad atsakovas kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl galimų kliūčių bendrauti su sūnumi šalinimo ar tą padarė atsakovo tėvai, nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, be kita ko, atmetamas apelianto argumentas, kad teismas nebuvo aktyvus, bylą išnagrinėjo formaliai ir neišsprendė esminės problemos dėl atsakovo galimybės netrukdomam bendrauti su vaiku.

9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliaciniame skunde atsakovas labiau akcentuoja ne jo poreikį dalyvauti vaiko ugdyme, bet atsakovo motinos J. J. norą dažniau lankyti anūką.

10. Apeliantas Tvarkos pirmą punktą ginčija ir tuo pagrindu, kad ieškovės namuose dėl itin mažo gyvenamojo ploto yra itin problematiška lankyti vaiką ir netrukdomam su juo bendrauti.

11. Pagal ginčo Tvarkos pirmą punktą <..> „Pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinti vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą leidžiama A. J. tik esant vaiko motinos O. S. sutikimui“.

12. Taigi Tvarkos pirmas punktas suteikia teisę apeliantui pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, todėl argumentas dėl motinos ir vaiko mažo gyvenamojo ploto, dėl ko būtų galimai jam trukdoma bendrauti su vaiku, yra deklaratyvus ir neįrodantis apelianto teisių pažeidimo (CPK 185 straipsnis). Pagal Tvarkos 9 punktą „tėvo A. J. ir motinos O. S. susitarimu sūnaus A. J. tėvas gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku“. Vadinasi, bendravimo Tvarka yra lanksti, nes esant šalių geranoriškumui, tėvui (apeliantui) nėra nustatytas ribojimas bendrauti su vaiku.

13. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, vaikas liko gyventi su ieškove šios tėvų namuose. Reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsakovas pareiškė būtent tuo metu, kai analogiškus reikalavimus jam pareiškė ieškovė. Iki tol jokių pretenzijų dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku atsakovas ieškovei nereiškė, byloje duomenų apie tai negauta. Teisėjų kolegija nurodo, kad vaikui yra trys metai, todėl jo paėmimas iš namų, atskiriant vaiką nuo mamos, kai tėvą jis matytų tik savaitgaliais, gali sukelti jam stresinę situaciją.

14. Apeliantas teigia, jog tarp atsakovo ir vaiko yra itin artimas fizinis ir emocinis ryšys, kuris susiformavo nuo pat jo gimimo, nes atsakovas aktyviai dalyvavo vaiko auklėjime, kai jis kartu su ieškove gyveno jo tėvų namuose iki pat 2019-02-15 dienos bei iki tol, kol ieškovė nesikreipė su ieškiniu į teismą (2019-04-10).

15. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas nepagrindė psichologinėmis išvadomis savo artimą ryšį su vaiku, kuris būtų išlaikytas iki šiol. Atvirkščiai, po šalių separacijos apeliantas vaiką matė tik keletą kartų, todėl atmetamas apelianto reikalavimas dėl dažnesnio jo bendravimo su vaiku nustatymo, nes jis nepateikė nei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados, nei psichologo vertinimo, kad jo ir vaiko bendravimas gali būti dažnesnis, nedalyvaujant ieškovei, be pereinamojo laikotarpio.

16. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta apelianto siūlomą Tvarkos pakeitimą, pagal kurį atsakovas su vaiku turėtų teisę bendrauti nedalyvaujant ieškovei kas antrą šeštadienį ir sekmadienį (neporiniai) pasiimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžinant jį į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.

17. Apeliantas mano, kad dėl to, jog vaikai įprastai pradeda lankyti mokyklą tik nuo 7 metų amžiaus tai pagal tokią teismo nustatytą Tvarką, pereinamasis laikotarpis atsakovui atkurti artimą ryšį su vaiku užtruktų apie 4,5 metų, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikas pradės lankyti mokyklą – 2024 m. rugsėjo mėn. Dėl to, atsakovas mano, kad nėra priežasčių nustatyti pereinamąjį laikotarpį atkurti artimam ryšiui su vaiku, tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus priešingai, jis turėtų būti sutrumpintas ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiu.

18. Pažymėtina, kad CK 3.175 straipsnio 3 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms, apeliantas gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Vadinasi, apeliantas visuomet gali kreiptis į teismą, prašydamas keisti nustatytą bendravimo su vaiku Tvarką ir įrodinėti poreikį dalyvauti jo auklėjime. Tokiu atveju, apelianto argumentas dėl nepagrįstai ilgo perinamojo laikotarpio atmetamas, kaip nepagrįstas.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti, tačiau, kaip jau minėta, Tvarkos 9 punktas numato, kad A. J. ir motinos O. S. susitarimu sūnaus A. J. tėvas gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku. Nesant įrodytų aplinkybių dėl ribojimo bendrauti apeliantui su vaiku, nėra pagrindo teigti, kad yra pažeidžiama apelianto teisė, numatyta CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame teisę gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) sudarytą galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus.

20. Apeliantas įrodinėjo, kad Tvarkos trečiasis punktas riboja atsakovo teisę bendrauti su vaiku šventinėmis dienomis, o tuo yra pažeidžiamas vaiko interesas, nes jis nesusipažins su atsakovo šeimoje puoselėjamos tradicijos švenčiant šventes.

21. Pagal ginčijamą Tvarkos trečiąjį punktą „iki vaikui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), pradėjus lankyti mokyklą, Naujuosius metus, Velykas, Kalėdas (įskaitant Kūčias) ir kitas valstybines šventes sūnus praleidžia su motina O. S.“.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas ginčijamą bendravimo ir dalyvavimo sūnaus auklėjime tvarką nurodė, kad šalių vaikas yra mažametis ir pripratęs prie motinos gyvenamosios aplinkos, kad vaiko ir tėvo emocinis ryšys yra silpnas iš esmės dėl atsakovo pareigos bendrauti su vaiku nevykdymo, todėl sprendė, kad tėvo aplinka šalių vaikui šiuo metu yra visiškai svetima, todėl ieškovės siūlomos sąlygos dėl atsakovo bendravimo su vaiku laiko ir vietos atsakovo teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant nepažeidžia.

23. Teisėjų kolegija pritaria tokiam teismo motyvui. Apeliantas nepagrindė, kokios ypatingos tradicijos galėtų būti diegiamos 3 metų vaikui švenčių metu, kai vaiko ir tėvo emocinis ryšys yra silpnas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pripažįsta kitų konfesijų religiją nei mama, yra praktikuojantis savo religiją asmuo, turi esminių pasaulėžiūros skirtumų nuo diegiamų mamos auklėjime. Minėta, CK 3.175 straipsnio 3 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms, apeliantas gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

24. Anot apelianto, Tvarkos trečiasis punktas turėtų būti išdėstytas sekančiai: „Porinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną ir Šv. Kūčias Vaikas praleidžia su Ieškove, o neporinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną ir Šv. Kūčias Vaikas praleidžia su Atsakovu nedalyvaujant Ieškovei, Atsakovui pasiimant Vaiką iš Ieškovės gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant jį į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Kitas ne porinių metų valstybines šventes (išskyrus kasmetinę Motinos ir Tėvo dieną) Vaikas praleidžia su Ieškove, o porinių metų valstybines šventes (išskyrus kasmetinę Motinos ir Tėvo dieną) su Atsakovu nedalyvaujant Ieškovei, Atsakovui pasiimant Vaiką iš Ieškovės gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant jį į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.“

25. Teisėjų kolegija dar kartą pastebi, jog apelianto siūloma Tvarkos korekcija yra nukreipta į tai, kad jis galėtų būti su vaiku nedalyvaujant mamai. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad tokia Tvarkos redakcija yra negalima dėl vaiko glaudaus ryšio su mama, kurio atsakovas nepaneigė. Tokiu atveju, apelianto skundas dėl Tvarkos trečio punkto pakeitimo atmetamas (CPK 185 straipsnis).

26. Kaip galima spręsti iš apelianto argumento, dėl siekio išvengti konflikto su vaiko motina ir jos šeimos nariais, jis savanoriškai apribojo bendravimą su vaiku. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu būdu pats apeliantas padėjo stiprinti vaiko prisirišimą prie motinos ir jos gyvenamosios vietos bei padidino tikimybę, kad būtent šioje aplinkoje yra galima užtikrinti stabilų vaiko gyvenimą.

27. Teismas, spręsdamas dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, turi pareigą įvertinti visas svarbias aplinkybes, įskaitant ir vaiko ryšį su kiekvienu tėvu, tėvų charakteristikas, požiūrį į vaiko auginimą ir ugdymą. Nagrinėjamoje byloje apeliantas, per metus aplankęs kelis kartus vaiką, nenurodė apeliaciniame skunde argumentų, kuo labiau atitiktų vaiko interesus dažnesnis bendravimas su tėvu, nustatytas teisminiu būdu. Bet kuriuo atveju, teisėjų kolegijai apelianto faktinis elgesys nesudaro teisinio pagrindo keisti ieškovės pasiūlytą ir pirmosios instancijos teismo patvirtintą bendravimo su tėvu tvarką, nes ji yra suteikianti didesnes galimybes bendrauti su vaiku, nei iki tol atsakovas įgyvendino savo teisę ir pareigą auklėti vaiką, jį prižiūrėti, rūpintis sveikata, išlaikyti (CK 3.155 straipsnis). Tik nustačius faktines aplinkybes, tokias kaip abipusė tėvo ir vaiko draugija, stiprus emocinis ryšys, sudarytų prielaidas spręsti, jog vaiko geriausias interesas nusveria mamos interesą dažniau bendrauti su vaiku, nei tėvu, būtų pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad ginčo Tvarka yra nepakandama įgyvendinant tėvo valdžios turinį.

28. Apeliantas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui pakeitus Tvarkos trečiąjį punktą pagal atsakovo pateiktą siūlymą šiame apeliaciniame skunde, sekantys keturi Tvarkos punktai, t. y. Tvarkos 4-7 punktai, kurie yra susiję su ieškovės ir atsakovo bendravimu su vaiku per šventes, kai vaikas pradėtų lankyti mokyklą ar paruošiamąją klasę, turėtų iš viso būti panaikinti, nes jie būtų bendrai išspręsti Tvarkos trečiuoju punktu.

29. Apeliaciniame skunde atsakovas neteikia argumentų, susijusių su Tvarkos 4-7 punktų neteisėtumu, ieškinio dalyje dėl ieškovės pasiūlytos Tvarkos atmetimui. Apeliantas tik nurodo argumentą, kad pakeitus Tvarkos trečiąjį punktą pagal atsakovo pateiktą siūlymą šiame apeliaciniame skunde, sekantys Tvarkos 4-7 punktai būtų bendrai išspręsti Tvarkos trečiuoju punktu. Dėl šio apeliaciniame skunde išdėstyto teisiškai nereikšmingo argumento teisėjų kolegija nepasisako.

30. Anot apelianto, Tvarkos aštuntasis punktas nepagrįstai riboja atsakovo teisę švęsti su vaiku Tėvo dieną iki kol jis pradės lankyti mokyklą ar paruošiamąją klasę (iki 2025 m.), nes Tėvo diena yra išimtinai susijusi su atsakovu kaip vaiko tėvu.

31. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra duomenų, kaip iki teismo proceso apeliantas realizuodavo Tėvo dienos šventės paminėjimą. Byloje esančios psichologinės, emocinės, materialinės aplinkybės sudaro prielaidas išvadai, kad iki tol apeliantas neskyrė dėmesio šios šventės paminėjimui. Tokiu atveju, atmetamas jo prašymas pakeisti Tvarkos aštuntąjį punktą, įvertinant, kad Tvarkos 9 punktas suteikia lanksčiai taikyti kitus ginčo Tvarkos punktus. Atsižvelgiant į tai, atmetamas apelianto prašymas, kaip neįrodytas, jog Tvarkos aštuntasis punktas turėtų būti pakeistas ir išdėstytas sekančiai: „Kiekvienų metų Motinos dieną Vaikas praleidžia su Ieškove. Kiekvienų metų Tėvo dieną Vaikas praleidžia su Atsakovu nedalyvaujant Ieškovei, Atsakovui pasiimant Vaiką iš Ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.“ (CPK 185 straipsnis).

32. Apeliaciniame skunde yra siekiama pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-727-604/2020 dalį dėl atsakovo A. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. J. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, be kita ko, suteikiant apeliantui teisę tėvui dalyvauti vaiko A. J. gimtadieniuose, įpareigojant ieškovę O. S. apie gimtadienio šventės tikslią datą, laiką ir vietą pranešti atsakovui A. J. iki gimtadienio šventės likus ne mažiau kaip 7 dienos.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytas apelianto reikalavimas yra neproporcingas faktinei situacijai. Teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, jai teko pareiga rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, todėl ieškovei nustatyti papildomą pareigą suorganizuoti vaiko gimtadienio šventės šventimą, kad apeliantas turėtų jam patogias galimybes žinoti apie gimtadienį ir, esant norui, jame dalyvauti, nėra sąžiningas apelianto reikalavimas (CK 1.5 straipsnis), prieštarauja žemiau nurodytai kasacinio teismo praktikai, todėl šis apelianto reikalavimas atmetamas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

34. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

36. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyta Tvarka taip pat turi būti pakeista ir tuo aspektu, kad būtų sudaryta galimybė tėvui jo gimtadienio dieną praleisti su vaiku, tai yra, išdėstant ją taip: „Ieškovės O. S. gimimo dieną, vaikas A. J. praleidžia su ieškove O. S.. Atsakovo A. J. gimimo dieną, vaikas A. J. praleidžia su atsakovu A. J. nedalyvaujant ieškovei O. S., atsakovui A. J. pasiimant vaiką A. J. iš ieškovės O. S. gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.“

37. Teisėjų kolegija jau nurodytais motyvais atmeta šį apelianto reikalavimą, nes apelianto siūloma Tvarkos korekcija yra nukreipta į tai, kad jis galėtų būti su vaiku nedalyvaujant mamai. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad tokia Tvarkos redakcija yra negalima dėl vaiko glaudaus ryšio su mama, kurio atsakovas nepaneigė (CPK 185 straipsnis).

38. Pasisakant dėl apelianto prašymo pakeistoje Tvarkoje numatyti sąlygą, kad vaikui A. J. susirgus, atsakovo A. J. bendravimo su juo dienos perkeliamos į sekantį savaitgalį arba kitu šalių sutartu laiku, tai teisėjų kolegija dar kartą pakartoja, kad tokia nuostata iš esmės yra Tvarkos 9 punkte, kuris suteikia teisę kitu šalių sutartu laiku tėvui bendrauti su vaiku.

39. Apelianto siūlymas dėl bendravimo datos perkėlimo yra siūlomas per alternatyvią sąlygą, o tai reiškia neapibrėžtumą, galintį sukelti ginčus. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 44 punktas).

40. Atsižvelgiant į tai, apelianto apeliacinis skundas dalyje pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-727-604/2020 dalį dėl atsakovo A. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. J. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, ją išdėstant pagal apelianto pasiūlytą tvarką, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

Dėl išlaikymo dydžio

41. Apeliantas prašė sumažinant priteistą išlaikymą iš atsakovo A. J. nuo 200 Eur iki 112,50 Eur. Apeliantas paaiškino, kad atsiliepime į ieškinį jis buvo sutikęs su ieškovės prašomu priteisti iš jo kas mėnesį 200 Eur dydžio išlaikymu vaikui, tačiau tuo metu jam nebuvo žinomos aplinkybės, kad ieškovė kas mėnesį gauna iš valstybės 50 Eur išmoką bei kad ji vykdo individualią veiklą ir taip pat lygiaverčiai gali prisidėti prie vaiko išlaikymo. Visos šios aplinkybės paaiškėjo tik 2020 m. sausio 23 dieną teismo posėdžio metu apklausus ieškovę.

42. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas).

44. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

45. Taigi pagal kasacinio teismo praktiką atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad vaiko pinigai turi būti įskaičiuojami į bendrą vaikams išlaikyti nustatytiną dydį, laikytini pagrįstais. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas išaiškino ir tai, jog turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis.

46. Byloje nėra ginčo, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 300 Eur sumos. Apeliaciniame skunde apeliantas patvirtino, kad vidutiniškai per mėnesį yra reikalinga 275 Eur ((250 Eur+300 Eur)/2=275 Eur) dydžio suma patenkinti vaiko būtinuosius poreikius. Anot apelianto, ieškovei gaunant valstybės mokamą universalią išmoką vaikui – 50,16 Eur, vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga vidutiniškai 225 Eur dydžio suma (275 Eur-50 Eur=225 Eur), todėl vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti turėjo būti padalinta per pusę ieškovei ir atsakovui, t. y. po 112,50 Eur per mėnesį

47. Pirmosios instancijos teismas sprendė priteisti išlaikymą iš atsakovo A. J. lygų 200 Eur. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas motyvavo tokį sprendimą tuo, kad ieškovė gauna pajamų apie 250 Eur per mėnesį, o atsakovas gauna žymiai didesnes pajamas – apie 800 Eur per mėnesį, todėl turėtų didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nepilnametis vaikas nuolat gyvens su ieškove, todėl jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.

48. Teisėjų kolegija pritaria tokiai teismo išvadai, nes ji atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodyta, jog „turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010; kt.)“. Taigi apelianto nurodytas lygiai per pusę sumos padalinimas teikiant išlaikymą nėra pagrindas spręsti, jog priteistas išlaikymas pažeidžia apelianto teises.

49. Apeliantas įrodinėja, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, nes atskaičius buto nuomą Vilniuje, atsakovo grynosios pajamos per mėnesį siekia tik apie 278,91 Eur, iš kurių jam reikia dar susimokėti būsto komunalinius mokesčius ir pragyventi Vilniaus mieste, kuriame pragyvenimo lygis yra kur kas didesnis nei ieškovės gyvenamoje vietoje – (duomenys neskelbtini).

50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis argumentas nekeičia pirmosios instancijos atlikto teisingo aplinkybių vertinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės gaunamos pajamos yra nestabilios. Ieškovė vykdo individualią veiklą – nagų priežiūros (manikiūro, pedikiūro, nagų lakavimo ir pan.). Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, be to, ji patiria didesnes laiko sąnaudas viena augindama vaiką. Atsakovas pripažino, kad gali teikti 200 Eur išlaikymą. Tokiu atveju, kai apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų apie pablogėjusią apelianto turtinę padėtį, nėra teisinio pagrindo mažinti priteistą išlaikymą, priteisiant jį lygiomis dalimis iš abiejų tėvų (CK 3.192 straipsnis).

51. Teismas, priteisdamas išlaikymą, taip pat turi laikytis įstatyme įtvirtinto principo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl įstatymo nuostatų, reglamentuojančių išlaikymo dydžio nustatymą, proporcingumą bei išlaikymo teikimą vaikui, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nelaikytini pagrįstais (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.198 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

52. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Teisėjų kolegija nurodo, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Savo ruožtu žemesnės instancijos teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

nutaria:

apelianto (atsakovo) A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimas sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė