Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-02-06 · Civilinė byla Nr. e2-727-604/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
e2-727-604/2020
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00360-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marjan Gerasimovič
Ieškovas
O. S.
Atsakovas
A. J.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Bogdanas Jermakas, Tomas Norvilis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-727-604/2020Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00360-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 3.2.6.1.; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠalčininkai 2020 m. vasario 6 d.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,sekretoriaujant Renatai Botkinai,dalyvaujant ieškovei O. S., jos atstovui advokatui Bogdanui Jermak,atsakovui A. J., jo atstovui advokato padėjėjui Tomui Norviliui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ritai Pechovskai,

vertėjai Maženai Andruškevič,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui A. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei O. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė O. S. pateikė teisme ieškinį prašydama priteisti iš atsakovo A. J. nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti (uzufrukto teisėmis) nepilnamečio vaiko atstovei (ieškovei) O. S.; nustatyti vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su vaiko motina (ieškove) O. S.; sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai; nustatyti atsakovo A. J. bendravimo su vaiku A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką tokiomis sąlygomis: iki vaikui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, A. J. su nepilnamečiu A. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti dalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį (neporiniai) nuo 10.00 val. iki 20.00 val. Nustatytu laiku A. J. atvažiuoja į vaiko gyvenamąją vietą arba kitą šalių iš anksto sutartą vietą ir bendrauja su vaiku. Pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinti vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą leidžiama A. J. tik esant vaiko motinos O. S. sutikimui; vaikui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, A. J. su nepilnamečiu A. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį (neporiniai), pasiimant sūnų iš ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.; iki vaikui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjus lankyti mokyklą, Naujuosius metus, Velykas, Kalėdas (įskaitant Kūčias) ir kitas valstybines šventes sūnus praleidžia su motina O. S.; vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, neporiniais metais Naujuosius metus, Velykas bei kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje pirmą metų pusmetį (nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d.) sūnus praleidžia su tėvu A. J.; vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, poriniais metais Kalėdas (įskaitant Kūčias) ir kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje antrą pusmetį (nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.) sūnus praleidžia su tėvu A. J.; vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, poriniais metais Naujuosius metus, Velykas bei kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje pirmą metų pusmetį (nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d.) sūnus praleidžia su motina O. S.; vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, neporiniais metais Kalėdas (įskaitant Kūčias) ir kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje antrą metų pusmetį (nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.) sūnus praleidžia su motina O. S.; vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, A. J. su nepilnamečiu A. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Kiekvienų metų Motinos dieną vaikas švenčia su motina O. S.; tėvo A. J. ir motinos O. S. susitarimu, sūnaus A. J. tėvas gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku; priteisti iš atsakovo A. J. bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas A. J. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutinka visiškai, pateikė teisme priešieškinį prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamąją vietą su juo; nustatyti ieškovės O. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. J. tvarką pagal jo priešieškinio 2.2.1 - 2.2.12 punktuose pateiktą siūlymą: iki vaikas pradės lankyti mokyklą, ieškovė bendrauja su vaiku dalyvaujant atsakovui kas antrą savaitgalį (porinį), šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., atvykstant į vaiko gyvenamąją arba kitą šalių iš anksto sutartą vietą; vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovė bendrauja su vaiku nedalyvaujant atsakovui kas antrą savaitgalį (porinį), šeštadienį ir sekmadienį, atvykstant pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios arba kitos šalių iš anksto sutartos vietos; ieškovė turi teisę dalyvauti vaiko gimtadieniuose, o atsakovas įsipareigoja apie gimtadienio šventės tikslią datą, laiką ir vietą pranešti ieškovei iki gimtadienio šventės likus ne mažiau kaip 7 dienoms; porinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną ir Šv. Kūčias vaikas praleidžia su ieškove; neporinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną ir Šv. Kūčias vaikas praleidžia su atsakovu; ieškovės gimimo dieną vaikas praleidžia su ieškove; atsakovo gimimo dieną vaikas praleidžia su atsakovu; kiekvienais metais Motinos dieną vaikas praleidžia su ieškove; kiekvienais metais Tėvo dieną vaikas praleidžia su atsakovu; vaikui susirgus, bendravimo su juo dienos perkeliamos į sekantį savaitgalį arba kitu šalių sutartu laiku; ieškovė įsipareigoja ne vėliau nei prieš 48 valandas pranešti atsakovui el. paštu (duomenys neskelbtini), ar ji atvyks lankyti vaiko pagal aukščiau nurodytą tvarką. Nepranešusi iš anksto, ieškovė netenka teisės lankyti vaiko grafiko numatytu laiku. Taip pat ji netenka teisės lankyti vaiką, jeigu pranešusi prieš 48 valandas, kad atvyks lankyti vaiką numatytu laiku, vėluoja atvykti daugiau nei 60 minučių; jei ieškovė pagal šią bendravimo tvarką neaplanko vaiko nustatytu metu, tai tie susitikimai nėra kompensuojami; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta galutine išvada palaiko ieškovės O. S. reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo, išlaikymo, atitinkančio visus vaiko poreikius, priteisimo ir tėvo bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į vaiko interesus, su vaiku nustatymo.

Šalies argumentai

Ieškovė O. S. ieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad su atsakovu turi nepilnametį sūnų A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Santuoka su atsakovu nesudaryta. Faktiškai viena rūpinasi vaiku nuo gimimo. Vaikui gimus, gyveno kartu su atsakovu šio tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Turėjo atskirą kambarį. Vaiku padėjo rūpinti atsakovo tėvai, tačiau šie jai visuomet priekaištavo. Pats atsakovas vengė bendrauti su vaiku, atsisakydavo jį prižiūrėti. Dėl nesutarimų su atsakovu ir jo tėvais 2019-02-15 persikėlė gyventi į savo tėvų namus taip pat (duomenys neskelbtini). Faktiškai nuo vaiko gimimo atsakovas neteikė vaikui išlaikymo ir juo nesirūpino, vartojo alkoholinius gėrimus. Atsakovas yra jaunas ir darbingas, turi galimybę įsidarbinti ir gauti pajamų sūnui išlaikyti. Vaikas auga, lanko darželį, jo išlaikymas didėja. Tam, kad patenkintų būtiniausius vaiko poreikius, būtina skirti daugiau lėšų. Į darželį vaiką veža pati autobusu arba padeda kaimynai. Šiuo metu vaikas gyvena su ja jos tėvų namuose. Kartu su ja ir tėvais gyvena brolis. Visi patogumai namuose yra įrengti. Vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai skiria 250-300 Eur sumą. Tokia suma leistų užtikrinti visus svarbiausius vaiko poreikius. Ji gauna išmoką vaikui (70 Eur) ir pašalpą (100-120 Eur), taip pat uždarbiauja dvi dienas per savaitę namuose kosmetologe. Vidutiniškai per mėnesį gauna apie 200-250 Eur pajamų. Jos pajamų nepakanka vaiko išlaikymui. Išlaikyti vaiką padeda jos tėvai. Atsakovo tėvai vaiku nesidomi. Prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui 200 Eur dydžio periodinę išmoką, mokamą kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Kadangi vaikas gyvena su ja, tik ji rūpinasi vaiku ir sudarė pakankamas sąlygas vaikui normaliai gyventi, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Taip pat prašo nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką pagal jos ieškinyje nurodytas sąlygas. Atsakovas retai bendrauja su sūnumi, juo nesidomi, vaikas prie tėvo nėra pripratęs. Iš esmės iki vaikas pradės lankyti mokyklą sutiktų atsakovo bendravimui su sūnumi jos gyvenamojoje vietoje. Prieštarautų, jei atsakovas išvyktų kartu su sūnumi iš vaiko gyvenamosios vietos.

Atsiliepimas

Atsakovas A. J. priešieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad vaiko interesus geriau atitiks jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Jis dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku ir gauna pastovias pajamas, apie 800 Eur darbo užmokesčio per mėnesį. Jo visiškai pakaks jam ir vaikui išlaikyti. Be to, materialinę ir kitą paramą teiks jo tėvai. Ieškovė nėra pajėgi išlaikyti save ir vaiką, nes niekur nedirba, nors yra darbinga ir jauno amžiaus, nėra įgijusi jokio išsilavinimo ar anksčiau turėjusi pastovų darbą. Jai bus sunku susirasti darbą, nes gyvena (duomenys neskelbtini), kur darbo pasiūla yra labai maža. Taip pat ieškovė gyvena tik iš valstybės skiriamų socialinių pašalpų. Į teismą ieškovė kreipėsi iš esmės dėl to, kad gautų papildomų pinigų pragyvenimui ir/ar didesnę valstybės mokamą socialinę pašalpą. Šiuo metu nuomojasi 67 kv. m ploto trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kuriame yra visi būtini vaikui patogumui. Būsto nuomos sutartis yra terminuota, ketina ateityje sudaryti neterminuotą sutartį. Aplink namą yra įrengta didelė vaikų žaidimo aikštelė, mieste daug lopšelių-darželių, kuriuos vaikas galėtų lankyti, kol jis būtų darbe. Vaikui būtų geriau gyventi (duomenys neskelbtini), nes čia yra geresnės ir patogesnės mokymosi sąlygos bei daugiau kultūrinių ir pramoginių vietų. Ieškovės tėvų gyvenamasis namas, kuriame šiuo metu ieškovė gyvena su vaiku, yra labai mažas, be patogumų, dviejų kambarių, viename kurių gyvena ieškovės tėvai, o kitame - ieškovė su vaiku ir du pilnamečiai ieškovės broliai. Vaiko gyvenimo sąlygos yra nepatenkinamos. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikta išvada parengta formaliai, faktiškai neapžiūrėjus dabartinės vaiko gyvenamosios vietos. Taip pat pažymėjo, kad darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, todėl būtų geresnis pavyzdys vaikui nei ieškovė, kuri nedirba, nesimoko ir gyvena tik iš valstybės skiriamų socialinių pašalpų. Ieškovė nesiima jokių priemonių darbui susirasti ar išsilavinimui įgyti. Be to, ieškovė gyvena su tėvais, kurie dažnai piktnaudžiauja alkoholiu ir rūko, bei dviem broliais, kurių vienas turi protinę negalę ir dažnai būna neadekvatus bei agresyvus. Dėl to vaikui būtų daroma neigiama įtaka ir keliama grėsmė jo sveikatai. Taip pat pažymėjo, kad vaikas yra labiau prisirišęs prie jo ir jo tėvų, nes nuo mažens gyveno kartu su jo tėvais. Kadangi ieškovė pagimdė vaiką būdama itin jauna, vaiku nuo mažens rūpinosi jis ir jo motina. Tarp jo ir vaiko vis dar yra itin artimas ryšys, nes ieškovė su vaiku pradėjo gyventi skyrium nuo 2019-02-15. Be to, jis buvo iniciatorius, kad vaikas būtų pakrikštytas. Vaiko krikštatėviais buvo parinkti jo giminaičiai. Siūlo nustatyti ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką pagal jo priešieškinyje nurodytas sąlygas. Šiuo metu bendrauti su vaiku ieškovė kliūčių jam nesudaro. Papildomai nurodė, kad turi automobilį, todėl galėtų savaitgaliais atvežti vaiką ieškovei. Ieškovei pakeitus gyvenimo sąlygas ir pradėjus finansiškai save išlaikyti, bendru sutarimu gali pakeisti bendravimo su vaiku tvarką. Papildomai paaiškino, kad kuomet gyveno su ieškove, dirbo, grįždavo vėlai, tvarkėsi tėvų ūkyje, todėl neturėdavo daug laiko bendrauti su vaiku. Neatsisako bendrauti su vaiku, jį lanko. Žino, kad šiuo metu vaikas turi problemų su sveikata. Mano, kad vaiko poreikių patenkinimui užtektų 200-300 Eur per mėnesį. Šiuo metu gyvena kartu su drauge, ši padės prižiūrėti sūnų.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė paaiškino, kad iš šalių paaiškinimų matyti, jog šalių vaikas sunkiai pripranta naujoje aplinkoje, yra kaprizingas, o atsakovas retai bendrauja su sūnumi, šis nenoriai bendrauja su tėvu. Dėl to vaikas turi gyventi su motina. Kelis kartus tarnybos atstovai lankėsi ieškovės namuose, kuriuose sąlygos yra geros, vaikas prižiūrimas tinkamai. Pranešimas dėl netinkamos vaiko priežiūros nepasitvirtino, grėsmė vaikui nenustatyta.

Liudytoja L. S. paaiškino, kad yra ieškovės motina. Dukra su sūnumi apie metus laiko gyvena jos namuose. Namas priklauso jai ir sutuoktiniui. Prieš tai dukra gyveno atsakovo tėvų namuose, kol atsakovas neišvažiavo iš namų į (duomenys neskelbtini) su kita mergina. Vaiką faktiškai prižiūri tik dukra. Vaikas patenkintas. Dukra gyvena atskirame kambaryje, visos sąlygos vaikui yra sudarytos: dušas, tualetas, skalbimo mašina ir kt. Dukra su vaiku susitvarko. Padeda prižiūrėti dukrai vaiką, skiria pinigų. Vaikui išlaikyti reikia apie 300 Eur. Dukra gauna pašalpą, taip pat uždarbiauja. Vaikas lanko darželį, iki darželio vaiką paveža kaimynai. Pati dukra ketina gauti vairuotojo pažymėjimą. Jaunesnysis sūnus gyvena kartu, lanko mokyklą, vyresnysis – atskirai, kartais atvažiuoja į svečius. Šis sūnus turi negalią, tačiau nėra agresyvus. Atsakovas vaiką lanko retai, buvo atvykęs 2019-07-20 ir 2019-12-26. Būdavo ir taip, kad lankydamas savo tėvus (duomenys neskelbtini), atsakovas sūnaus neaplankė. Pas save atsakovas vaiko niekada neėmė. Dukra leidžia atsakovui bendrauti su sūnumi. Pati neprieštarauja, kad atsakovas lankytųsi jos namuose. Mano, kad vaikui geriau būtų gyventi su motina, kadangi vaikas prie mamos yra pripratęs ir negali be jos.

Liudytojas V. S. paaiškino, kad yra ieškovės tėvas. Dukra su vaiku apie metus laiko gyvena jo namuose, turi atskirą kambarį. Gyvenimo sąlygos yra geros, padarytas remontas. Dukra gauna pašalpą. Padeda dukrai rūpintis vaiku ir jį išlaikyti. Vaikas lanko darželį. Kartu gyvena jo sūnus, lanko mokyklą. Kitas sūnus dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). Anksčiau dukra gyveno pas atsakovo tėvus, po to atsakovas susirado kitą merginą ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo atvykęs pas vaiką kartą vasarą ir kartą žiemą per šventes. Atsakovas atvykdavo į kaimą ir dažniau, tačiau vaiko tuo metu nelankė. Sūnus bijo tėvo. Pas save vaiko atsakovas niekada neėmė. Dukra leidžia atsakovui bendrauti su vaiku, vaiko prieš tėvą nenuteikinėja. Su atsakovo tėvais jis nebendrauja. Neprieštarauja, kad atsakovas lankytųsi jo namuose.

Liudytojas E. R. paaiškino, kad yra ieškovės kaimynas. Dažnai nuveža ieškovės vaiką į darželį. Paskutinį kartą atsakovą matė liepos mėnesį. Ieškovė gyvena savo tėvų namuose, sąlygos šiuose namuose yra geros. Vaikas mėgsta bendrauti, yra prisirišęs prie mamos, nuo jos neatsitraukia.

Liudytojas A. J. paaiškino, kad atsakovas yra jo sūnus. Su anūku šiuo metu nebendrauja, kadangi to neleidžia ieškovės tėvai. Kartą buvo užėję pas ieškovės tėvus, šie buvo girti. Jų namuose yra ankšta. Ieškovė vengia su juo bendrauti. Iš pradžių ieškovė gyveno jo namuose, turėjo atskirą kambarį. Padėjo jai rūpintis vaiku. Po to dėl nesutarimų su jo sūnumi ieškovė persikėlė gyventi pas savo tėvus. Jo sūnus nevengia bendrauti su vaiku. Ieškovė leidžia bendrauti jo sūnui su vaiku, tačiau neleidžia jo išsivežti. Sūnus šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje. Gyvena su drauge, turi nuomojamą butą, retai atvažiuoja namo į (duomenys neskelbtini), gal kartą per mėnesį. Vaikui būtų geriau gyventi su jo sūnumi. Ieškovė gyvena su kitu vaikinu M. M., šis vežioja jos sūnų automobiliu neturėdamas teisių ir vaiko kėdutės.

Liudytoja J. J. paaiškino, kad yra atsakovo motina. Apie dvejus su puse metų ieškovė gyveno jos namuose. Mano, kad vaikas turi gyventi su jos sūnumi. Sūnus dirba, turi butą, gyvena su drauge, daugiau galimybių vaikui yra mieste. Ieškovės šeima didelė, namas mažas. Ieškovės namuose gyvena penki asmenys. Taip pat kartu su ieškove gyvena čigonas. Šeima yra išgerianti, seniūnijos prižiūrima. Kreipėsi į tarnybą dėl netinkamos vaiko priežiūros. Ieškovė nedirba, trukdo sūnui bendrauti su vaiku. Sūnus kartą per mėnesį atvyksta namo, lanko vaiką. Bendrauti su anūku jai neleidžiama, dėl to į tarnybą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priešieškinis atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo. Abi šalys tvirtina, jog savo gyvenamosiose vietose turi geresnes nei priešinga šalis galimybes rūpintis vaiku ir jį prižiūrėti.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis.). Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį ir t. t. Taip pat būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas faktiškai gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas ir pateisinamas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.

Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų teismas nustatė, kad šalys turi nepilnametį sūnų A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikas yra mažametis, reikalaujantis nuolatinės tėvų priežiūros ir rūpesčio. Santuoka tarp šalių nėra sudaryta. Nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) šalys gyveno atsakovo tėvų namuose (duomenys neskelbtini), o nuo 2019-02-15 ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, tai yra dėl tarpusavio nesutarimų ieškovė su mažamečiu sūnumi persikėlė gyventi į savo tėvų V. S. ir L. S. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo ruožtu persikėlė gyventi į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su drauge.

Iš šalių paaiškinimų, šalių pateiktų rašytinių įrodymų ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos galutinės išvados, taip pat šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktų teismas nustatė, kad ieškovė su mažamečiu sūnumi gyvena nuolatiniame būste, tai yra tėvams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Sūnui ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos visos sąlygos sveikai augti, vystytis bei lavintis: namas yra naujai remontuojamas tiek iš išorės, tiek iš vidaus, pakankamai erdvus, su patogumais, ieškovė turi atskirą kambarį, pritaikytą vaiko poreikiams, baldus, būtiną vaiko inventorių. Namuose yra švaru, tvarkinga. Pažymėtina, kad teismas neturi duomenų, kad ieškovė piktnaudžiautų motinos valdžia, netinkamai rūpintųsi vaiku ar tiesiog būtų neatsakinga motina. 2019-02-19 atsakovo motinos J. J. pranešimas, kad vaikas ieškovės yra netinkamai prižiūrimas, kad vaikui nesudarytos tinkamos sąlygos, visiškai nepasitvirtino, grėsmė vaikui nenustatyta. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovės tėvų namuose nepilnamečiui vaikui gyventi yra nesaugu. Taigi, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovė yra sudariusi normalias sąlygas sūnui augti, vystytis ir tobulėti. Savo ruožtu atsakovas su drauge gyvena trijų kambarių nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butas tvarkingas, erdvus, švarus, jame yra visa reikalinga buitinė technika, baldai. Vaiko kambario nėra, iš tėvų planuojama atvežti vaikui lovą ir statyti ją tėvo miegamajame. Tuo remiantis taip pat yra pagrindas išvadai, kad tėvo gyvenamojoje aplinkoje gyvenimo sąlygos vaikui yra palankios. Abi šalys Tarnybos nėra stebimos.

Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovė šiuo metu nedirba, pajamas gauna iš vaiko pinigų ir pašalpos, taip pat darbo namuose, vidutiniškai apie 200-250 Eur per mėnesį. Finansinę paramą ieškovei nuolat teikia ir jos tėvai. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė. Atsakovas paaiškino, jog gauna per mėnesį apie 800 Eur darbo užmokesčio.

Teismas pažymi, kad šiuo metu galimybė gauti daugiau pajamų ieškovei yra apribota iš esmės dėl to, kad ji žymiai daugiau laiko nei atsakovas skiria vaiko priežiūrai ir kasdieniam bendravimui su vaiku. Taip pat vien ta aplinkybė, jog atsakovo gyvenamoji aplinka yra palankesnė, o finansinė padėtis yra geresnė, šioje situacijoje nesuteikia lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą, su kuo vaikui bus geriau gyventi. Būtina atsižvelgti į ypač svarbų vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų – kiekvieno iš tėvų požiūrį į vaiką, kiekvieno iš tėvų ir vaiko tarpusavio santykius ir bendravimą.

Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas lanko sūnų labai retai, tą atsakovas teismo posėdžio metu pripažino. Nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovas aplankė sūnų viso labo du kartus (2019-07-20 ir 2019-12-26), nors duomenų apie tai, kad ieškovė sudaro atsakovui kliūtis bendrauti su sūnumi, byloje iš esmės nėra. Nėra byloje taip pat duomenų apie tai, kad atsakovas kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl galimų kliūčių bendrauti su sūnumi šalinimo ar tą padarė atsakovo tėvai. Teismas pažymi, jog susiklosčiusios situacijos, kad vaikas liko gyventi su ieškove šios tėvų namuose, negalima niekaip susieti su ieškovės tyčiniais veiksmais, siekiančiais bet kokiu būdu riboti atsakovui teisę matytis ir bendrauti su sūnumi. Priešingai, atsakovas savo valia ir noru paliko šeimą, persikėlė nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), kur pradėjo bendrą gyvenimą su kita moterimi. Tokiu būdu atsakovas ir ženkliai apribojo bendravimą su sūnumi. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsakovas pareiškė būtent tuo metu, kai analogiškus reikalavimus jam pareiškė ieškovė. Iki tol jokių pretenzijų dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku atsakovas ieškovei nereiškė, byloje duomenų apie tai negauta.

Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus yra mažametis, reikalaujantis nuolatinės priežiūros ir bendravimo bei nepertraukiamo abiejų tėvų dėmesio ir rūpesčio, kad nuo 2019-02-15 atsakovas gyvena skyrium bei vaiką lanko retai, darytina išvada, jog atsakovo ir vaiko ryšys yra žymiai silpnesnis nei motinos (ieškovės) ir vaiko. Beveik metus laiko vaikas gyvena motinos aplinkoje, kurioje yra pagrindinis kasdienių vaiko interesų centras. Šioje aplinkoje vaikas jaučiasi saugus, motinos prižiūrimas ir išlaikomas. Nuo 2019-09-01 vaikas lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), iki kurio nuvykti papildomų rūpesčių ieškovei dėl kaimynų teikiamos nuolatinės pagalbos iš esmės nekyla. Vaikas noriai bendrauja tiek su ieškovės šeimos nariais, tiek su kitais aplinkiniais. Todėl pagrįstai galima tvirtinti, jog vaikas beveik per metus laiko priprato prie kasdienio būvimo ir bendravimo motinos aplinkoje. Yra akivaizdu, jog po tokio bendravimo vaikas jaučia nuolatinį prisirišimą prie motinos. Atsakovo gyvenamosios aplinkos vaikas visiškai nepažįsta ir nėra prie jos pripratęs, ši aplinka jam būtų visiškai svetima. Vaikas pažįsta tėvą tiek, kiek jis lankėsi dabartinėje vaiko gyvenamojoje aplinkoje. Pažymėtina, kad tėvo požiūris į vaiko auklėjimą yra netinkamas, kadangi neskiriama pakankamai lėšų vaiko išlaikymui ir pakankamai laiko kasdieniam bendravimui su vaiku. Remiantis tuo, darytina išvada, kad gyvenamosios vietos, kurioje vaikas gyvena šiuo metu, pakeitimas ir jos nustatymas atsakovo gyvenamojoje aplinkoje neatitiktų vaiko interesų, gali pakenkti mažamečio vaiko psichologinei būklei ir tolimesnei raidai.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina (ieškove) šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl teismas šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustato su vaiko motina (ieškove) (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas klausimas dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka nustatytina pagal ieškovės ieškinyje pateiktą pasiūlymą. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma tvarka nepažeidžia šalių ir jų nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų bei užtikrins galimybę skyrium gyvenančiam atsakovui maksimaliai prisidėti prie sūnaus auklėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikas yra mažametis ir pripratęs prie motinos gyvenamosios aplinkos, kad vaiko ir tėvo emocinis ryšys yra silpnas iš esmės dėl atsakovo pareigos bendrauti su vaiku nevykdymo, kad tėvo aplinka šalių vaikui šiuo metu yra visiškai svetima, darytina išvada, kad ieškovės siūlomos sąlygos dėl atsakovo bendravimo su vaiku laiko ir vietos atsakovo teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant nepažeidžia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalys tarpusavio sutarimu gali pakeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką, taip pat pasikeitus aplinkybėms, atsakovas gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į vaiko interesus, poreikių dydį, tėvų turtinę padėtį, taip pat į kasacinio teismo praktikoje akcentuojamą orientacinį kriterijų nustatant priteistino išlaikymo dydį, t. y. CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (nuo 2020-01-01 - 607 eurų).

Ieškovės ir atsakovo sūnus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis. Sutiktina su ieškovės argumentais, jog išlaidos sūnaus maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, ugdymui, laisvalaikiui, yra būtinos ir neišvengiamos, todėl jų papildomai įrodinėti nereikia. Teismas taip pat pažymi, kad šalių sūnus yra beveik 3 metų amžiaus, tai yra ikimokyklinio amžiaus, reikšmingų sveikatos problemų ar specialių ugdymo poreikių neturi, todėl vaiko poreikiai nagrinėjamu atveju nėra dideli, nereikalaujantys didelių papildomų išlaidų. Ieškovė nurodė, kad sūnui išlaikyti per mėnesį išleidžia iki 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismui nėra pagrindo nesutikti su tuo, jog šalių sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 300 Eur sumos. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog jos pajamos yra nedidelės – apie 250 Eur per mėnesį. Savo ruožtu atsakovas gauna žymiai didesnes pajamas nei ieškovė – apie 800 Eur per mėnesį, todėl turėtų didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Pažymėtina, kad nepilnametis vaikas nuolat gyvens su ieškove, todėl jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Todėl teismas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovo A. J. nepilnamečio sūnaus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019-04-10 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Kadangi vaikas lieka gyventi su ieškove, išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufruktore) skirtina ieškovė O. S. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovo priešieškinis atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl kitų pareikštų reikalavimų, teikiant jai antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-03-01 sprendimą Nr. 2.2. (NTP-2)-19-T-681-3621, todėl ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 54 Eur žyminis mokestis ((200x12x3%)x75%) už ieškovės pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei po 75 Eur žyminio mokesčio už ieškovės pareikštus reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 204 Eur žyminio mokesčio. Už ieškovei teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-01-22 patikslintą pažymą Nr. (12.32)PT-513 sudaro 603,50 Eur, todėl vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai. Taip pat vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 8,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 2 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove) O. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 (du šimtus) Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019-04-10 iki vaiko pilnametystės.

Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufruktore) skirti ieškovę O. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis:

1) iki vaikui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, atsakovas A. J. su nepilnamečiu A. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti dalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį (neporiniai) nuo 10.00 val. iki 20.00 val. Nustatytu laiku atsakovas A. J. atvažiuoja į vaiko gyvenamąją vietą arba kitą šalių iš anksto sutartą vietą ir bendrauja su vaiku. Pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinti vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą leidžiama A. J. tik esant vaiko motinos O. S. sutikimui;

2) vaikui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, atsakovas A. J. su nepilnamečiu A. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį (neporiniai) pasiimant sūnų iš ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.;

3) iki vaikui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), pradėjus lankyti mokyklą, Naujuosius metus, Velykas, Kalėdas (įskaitant Kūčias) ir kitas valstybines šventes sūnus praleidžia su motina O. S.;

4) vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, neporiniais metais Naujuosius metus, Velykas bei kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje pirmą metų pusmetį (nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d.) sūnus praleidžia su tėvu A. J.;

5) vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, poriniais metais Kalėdas (įskaitant Kūčias) ir kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje antrą pusmetį (nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.) sūnus praleidžia su tėvu A. J.;

6) vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, poriniais metais Naujuosius metus, Velykas bei kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje pirmą metų pusmetį (nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d.) sūnus praleidžia su motina O. S.;

7) vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, neporiniais metais Kalėdas (įskaitant Kūčias) ir kitas valstybines šventes, kurios yra ir bus ateityje antrą metų pusmetį (nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.) sūnus praleidžia su motina O. S.;

8) vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, atsakovas A. J. su nepilnamečiu A. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Kiekvienų metų Motinos dieną vaikas švenčia su motina O. S.;

9) tėvo A. J. ir motinos O. S. susitarimu sūnaus A. J. tėvas gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 204 (du šimtai keturis) Eur žyminio mokesčio, 603,50 (šeši šimtai trys Eur 50 ct) Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 8,45 (aštuoni Eur 45 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Marjan Gerasimovič