Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. D. ieškinį atsakovei A. R. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą galiojimo ir įrašo registre panaikinimo, tretieji asmenys – O. J., R. S., F. Č., R. D., D. T. ir valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

14.1. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams: 19/50 pastato dalių – P. V. D., 7/100 pastato dalys – P. V. D. ir R. D., 7/100 dalys – A. R., 18/100 dalių – R. S., 30/100 dalių – O. J. Taip pat nurodytu adresu esantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso P. V. D. ir R. D. (3/4 dalys pastato) ir R. S. (38/100 dalys), o kitas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. R..

14.2. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, iki 2017 m. gruodžio 12 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams priklausė kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – kiemo aikštelė, tvora, baseinas, lauko tualetas – 2 vnt. Registro duomenimis, statinių statybos pradžios metai 1957 m., statybos pabaigos metai 1986 m.

14.3. 2017 m. gruodžio 12 d. atsakovės A. R. užsakymu MB „Matininko darbai“ matininkė D. T. parengė kiemo statinių išregistravimo kadastrinių duomenų bylą, kitų statinių kadastro duomenų lentelę, statinių išdėstymo schemą, kuriuose sutartiniais ženklais įvardinti kiemo statiniai (tvora – ,,t1“, ,,t2“, ,,t3“; baseinas – ,,š“, betono danga – ,,b1“, ,,b2“; lauko tualetai – ,,v“, ,,v1“) pažymėti kaip sunaikinti.

14.4. 2017 m. gruodžio 15 d. atsakovė A. R. pateikė VĮ Registrų centrui Deklaraciją apie statinio(-ių) statybos užbaigimą / statinio(-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1, kurioje nurodė, kad kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra nugriauti. Taip pat atsakovė pateikė prašymą Nr. 16409066 iš nekilnojamojo turto registro išregistruoti nurodytus inžinerinius statinius ir nuosavybės teises į juos. Prašyme atsakovė pažymėjo, kad prašymas išregistruoti nuosavybės teises teikiamas ir už bendraturčius.

14.5. Kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kiemo aikštelė, tvora, baseinas, lauko tualetas 2 vnt.) išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro kaip sunaikinti. Kadastro duomenų nustatymo data nurodyta 2017 m. gruodžio 12 d.

15. Ieškovas P. V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. R., prašydamas panaikinti atsakovės 2017 m. gruodžio 15 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 dėl kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių galiojimą ir panaikinti Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus apie kiemo statinių sunaikinimą ir bendraturčių nuosavybės teisių į juos išregistravimą. Ieškovo teigimu, nurodyti statiniai yra išlikę. Atsakovė, prašydama ieškinį atmesti, tvirtina, jog statiniai yra sumykę ir išregistruoti pagrįstai, dėl saugumo ir siekiant išregistruoti tai, ko nebėra. Taigi, byloje keliamas fakto klausimas – realiai išlikę ar ne kiemo statiniai. Taip pat ieškovas ieškinyje kelia klausimą dėl to, ar turėjo teisę atsakovė nurodytą deklaraciją ir prašymą dėl statinių išregistravimo pateikti vienašališkai, be bendraturčių žinios bei sutikimo.

Dėl kiemo statinių (ne)sunykimo

16. Sprendžiant klausimą dėl to, ar galėjo būti išregistruoti kaip sunykę ginčo statiniai, aktualus teisinis reglamentavimas, apibrėžiantis sąlygas ir kriterijus, kuriems esant statinys gali būti pripažintas sunykusiu.

17. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. birželio 21 d.) 8.5 punktą, statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų); pagal 15 punktą, statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi).

18. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl teisės normų, reglamentuojančių pastato ir daiktinių teisių į jį išregistravimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad nei CK, nei Nekilnojamojo turto registro įstatymas, nei Nekilnojamojo turto registro nuostatai nepateikia buvusio (nekilnojamojo) daikto išnykimo sampratos. Atsižvelgdamas į kituose teisės aktuose įtvirtintų tapačių arba labiausiai susijusių sąvokų turinį, šiuo klausimu kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. Todėl, sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 36, 44 punktus, 2020 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 43 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1643-258/2020).

19. Taigi, šioje byloje ieškovas, siekdamas įrodyti, kad ginčo statiniai nepagrįstai išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro kaip sunykę, turėjo paneigti aplinkybę, jog statinių konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kad nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų).

20. Šių statinio pripažinimo sunykusiu kriterijų buvimo nustatymas – fakto klausimas, kuris nustatomas vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

21. Taikydamas šias įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, kad bylos medžiaga leidžia spręsti ieškovą įrodžius, jog ginčo kiemo statiniai neatitinka pirmiau aptartų sunykusių statinių kriterijų (CPK 185 straipsnis).

22. Dėl tvoros. 2017 m. gruodžio 12 d. MB ,,Matininko darbai“ matininkės D. T. parengtame statinių išdėstymo plane tvorų nėra fiksuota; šių matavimų pagrindu atsakovė pateikė ginčijamą deklaraciją apie statinių sunykimą ir kiemo statiniai buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Archyvinėje namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodyta, kad 1989 m. inventorizuota metalinė tinklo tvora ,,t1“ (statybos metai 1986 m.), tvora ,,t2“ (statybos metai 1958 m.), tvora ,,t3“ varteliai (statybos metai 1958 m.) (DOK-105677). Ginčo statinių archyvinės bylos 2002 m. liepos 2 d. statinių išsidėstymo plane ir kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenų lentelėje taip pat yra fiksuotos ir pavaizduotos nurodytos tvoros, atitinka jų statybos metai bei medžiagos (DOK-99349). 2016 m. spalio 7 d. UAB ,,Statikada“ matininkės D. A. parengtame statinių išdėstymo plane yra pažymėtos tvoros, kurių vieta bei konfigūracija atitinka 2002 m. liepos 2 d. plane nurodytą tvorų vietą bei konfigūraciją (DOK-75308). 2020 m. sausio 23 d. UAB ,,Geosritis“ matininkės J. C. parengtame statinių išdėstymo plane pažymėtos tvoros ,,t1“, ,,t2“, ,,t3“, kurių vieta ir konfigūracija taip pat atitinka nurodytas 2016 m. ir 2002 m. planuose, nors žymėjimas šiek tiek pakitęs, lyginant su 2002 m. planu (DOK-2896). Taigi, tiek prieš atsakovės pateiktą 2017 m. gruodžio 12 d. statinių matavimą, tiek ir po jo rengtuose dokumentuose vaizduojamos tos pačios konfigūracijos tvoros. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-730-(10.8) prieduose esančioje foto nuotraukose užfiksuota metalo tinklo tvora, mediniai varteliai, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte dėl skundų nagrinėjimo Nr. 1SS-1969-(10.5) nurodyta, kad patikrinimo vietoje metu nustatyta, jog tvora ,,t1“, ,,t2“ vietovėje yra, o tvora ,,t3“ neišlikusi; taip pat nurodoma, jog matininkė D. T. pateikė klaidingą informaciją apie vietovėje esančią tvorą ,,t1“ ir ,,t2“, nurodydama, kad vietovėje yra tik tvoros likučiai. Antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės 2021 m. balandžio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad UAB ,,Geosritis“ statinių išdėstymo plane ir UAB ,,Statikada“ statinių išdėstymo plane pažymėta tvora ,,t1“ yra išlikusi (įrengta iš metalinių strypų bei metalinio tinklo, prie jos prikabinti pilkšvos spalvos skydai, apaugusi vijokliais); tvora ,,t3“ – pilnai išlikusi, įrengta iš senų metalinių strypų bei metalinio tinklo, joje yra mediniai varteliai, apaugusi vijokliais bei žole; tvora ,,t2“ – pilnai išlikusi, įrengta iš senų metalinių strypų bei metalinio tinklo, į ją atremti keli šiferio lapai (DOK-87102). Ieškovo pateiktose nuotraukose (DOK-3065, DOK-7143), fiksuojančiose situaciją 2021 m. sausio 6 d., matyti vielos tinklo tvora, mediniai varteliai. Įvertinus nurodytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti tvorą, plane pažymėtą ,,t1“, ,,t2“, ,,t3“ sunykusia (CPK 185 straipsnis). Nors iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad tvora yra susidėvėjusi – apsilanksčiusi, išsikreivinusi, apaugusi augalais, tačiau nėra pagrindo laikyti, jog ji nebeatlieka funkcijos ar tėra buvusio statinio liekanos. Taip pat nėra pagrindo pripažinti pagrįstais teiginius, jog tai yra laikinas statinys, neregistruotinas ir pan. Kaip matyti iš aptartų dokumentų, tvora buvo inventorizuota 1989 m., įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pateikti įrodymai, išskyrus 2017 m. gruodžio 12 d. statinių išsidėstymo planą, yra nuoseklūs, neprieštaringi, jose fiksuoti duomenys iš esmės atitinka vieni kitus, išskyrus tam tikrus tvoros matmenų neatitikimus, kas, atsižvelgiant į tvoros statybos metus bei būklę, laikytina natūralia paklaida, atsiradusia dėl skirtingu laiku atliktų matavimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad tvoros sunykimo aplinkybė yra paneigta.

23. Dėl aikštelės. 2017 m. gruodžio 12 d. MB ,,Matininko darbai“ parengtame statinių išdėstymo plane aikštelės nėra fiksuotos. Ginčo statinių archyvinės bylos 2002 m. liepos 2 d. statinių išsidėstymo plane ir kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenų lentelėje yra fiksuota ir pavaizduota aikštelė, fiksuota medžiaga – betono danga (DOK-99349). 2016 m. spalio 7 d. UAB ,,Statikada“ statinių išdėstymo plane yra pažymėtos aikštelės, tokioje pačioje vietoje ir pratęsiant tolyn iki ūkio pastato (DOK-75308). Šį planą atitinka 2020 m. sausio 23 d. UAB ,,Geosritis“ statinių išdėstymo plane pažymėtos aikštelės vieta bei konfigūracija, atitinka nurodyta medžiaga – betonas, betono plytelės (DOK-2896). Taigi, tiek prieš 2017 m. gruodžio 12 d. statinių matavimą, tiek ir po jo rengtuose dokumentuose vaizduojamos tos pačios konfigūracijos ir lokacijos kiemo aikštelės. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-730-(10.8) prieduose esančioje foto nuotraukose užfiksuota kiemo aikštelė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte dėl skundų nagrinėjimo Nr. 1SS-1969-(10.5) nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad kiemo aikštelė vietovėje yra, o matininkė D. T. pateikė klaidingą informaciją apie vietovėje esančios kiemo aikštelės būklę, neteisingai įvertino kiemo statinių (taip pat ir kiemo aikštelė) baigtumą, neteisingai nustatė kiemo statinių – taip pat ir kiemo aikštelės, kadastro duomenis. Antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės 2021 m. balandžio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir pridedamose fotofiksacijose užfiksuota, kad sklype surastos trys kiemo aikštelės – padengta dalinai sena asfalto danga, dalinai betono danga; seno asfalto bei smulkinto asfalto-žvyro danga, betono danga. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad aikštelių danga yra netolygi, tačiau nėra pagrindo laikyti, jog aikštelės išnykusios ir nebeatlieka funkcijos. Liudytoju apklaustas O. D. paaiškino, jog remontavo aikštelės dangą, pildamas asfalto trupinius, betono gabaliukus, žvyrą ir kt. Pateikti įrodymai, išskyrus 2017 m. gruodžio 12 d. statinių išsidėstymo planą, yra nuoseklūs, neprieštaringi, jose fiksuoti duomenys iš esmės atitinka vieni kitus, todėl konstatuotina, kad aikštelės sunykimo aplinkybė yra paneigta.

24. Dėl lauko tualetų. 2017 m. gruodžio 12 d. MB ,,Matininko darbai“ statinių išdėstymo plane lauko tualetų nėra fiksuota. Ginčo statinių archyvinės bylos 2002 m. liepos 2 d. statinių išsidėstymo plane ir kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenų lentelėje yra fiksuoti ir pavaizduoti du lauko tualetai: ,,v“ – medinis (statybos metai 1958 m.), ,,v1“ – plytų mūro (statybos metai 1957 m.) (DOK-99349). 2016 m. spalio 7 d. UAB ,,Statikada“ statinių išdėstymo plane jie taip pat pažymėti (DOK-75308). 2020 m. sausio 23 d. UAB ,,Geosritis“ statinių išdėstymo plane lauko tualeto ,,v“ nėra pažymėta, tačiau lauko tualetas ,,v1“ pažymėtas toje pačioje vietoje, kaip ankstesniuose dokumentuose – priglaustas prie ūkinio pastato (DOK-2896). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte dėl skundų nagrinėjimo Nr. 1SS-1969-(10.5) nurodyta, kad patikrinimo vietoje metu nustatyta, jog tualetas ,,v1“ vietovėje yra, o tualetas ,,v“ neišlikęs. Taip pat rašte pažymėta, kad matininkė D. T. neteisingai įvertino tualeto ,,v1“ būklę, nes vietovėje minimas objektas yra išlikęs, neteisingai įvertino šio statinio baigtumą, kadastro duomenis. Antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės 2021 m. balandžio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir pridedamose fotofiksacijose užfiksuota, kad sklype nuokalnėje surastas iš plytų pastatytas lauko tualetas, kuris pristatytas prie pagalbinio pastato, jo viduje sudėti sodo-daržo įrankiai, tualeto anga uždengta (DOK-87102). Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad medinis lauko tualetas ,,v“ yra sunykęs, todėl, atsižvelgiant ir į pirmiau aptartus duomenis, konstatuotina, jog deklaracija dėl šio statinio sunykimo pateikta pagrįstai. Tačiau, įvertinus aptartą medžiagą, nėra pagrindo pripažinti, jog lauko tualetas ,,v1“ būtų sunykęs (CPK 185 straipsnis). Nors iš pateiktų foto nuotraukų ir kitų įrodymų matyti, jog jis nebeatlieka savo tiesioginės funkcijos ir yra naudojamas kaip sandėliukas, tačiau tai neduoda pagrindo laikyti, jog bendraturčiams bendrąja daline nuosavybe priklausęs statinys yra sunykęs ir nebeegzistuoja. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 53.3 papunktį, jeigu kadastro duomenų patikrinimo metu nustatoma, kad pastate pakeista naudojamų patalpų paskirtis, jos eksplikuojamos pagal faktinę paskirtį. Kaip matyti, esminės statinio konstrukcijos (sienos, stogas, durys) yra išlikusios, todėl konstatuotina, jog lauko tualeto ,,v1“ sunykimo aplinkybė paneigta.

25. Šios išvados nepaneigia atsakovės teiginiai, kad nurodytas fiksuotas statinys yra jai priklausantis ūkio pastatas. Kaip matyti iš pirmiau aptartų dokumentų, lauko tualetas ,,v1“ vaizduojamas siena priglaustas prie ūkio pastato, tačiau dokumentuose jis žymimas kaip atskiras statinys, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis bendraturčiams. Aplinkybę, jog tai yra atskiras statinys, patvirtina ir atsakovės pateikta nuotrauka, iš kurios matyti, jog statinys turi atskirą plytų pertvarą nuo šalia esančio statinio (dviguba plytų siena tarp statinių) (DOK-109987). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad bendraturčiams priklausęs ir toje vietoje buvęs lauko tualetas būtų buvęs nugriautas, perstatytas į kitą ar nuosavybės teisės į jį būtų perleistos atsakovei (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad statinio naudojimas ne pagal paskirtį nepatvirtina jo išnykimo fakto, o bylos medžiaga leidžia nustatyti, jog lauko tualetu ,,v1“ įvardintas statinys tebėra, konkrečiai vaizduojamas ir identifikuojamas fiksuojant jo lokaciją bei matmenis dokumentuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad lauko tualeto ,,v1“ sunykimo aplinkybė yra paneigta.

26. Dėl baseino. Ieškovo pateiktoje archyvinėje namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodyta, kad 1989 m. inventorizuotas baseinas (statybos metai 1958 m.) (DOK-105677). Archyvinės bylos 2002 m. liepos 2 d. statinių išsidėstymo plane ir kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenų lentelėje taip pat yra fiksuotas ir pavaizduotas baseinas ,,š“, statybos metai 1958 m. (DOK-99349). 2016 m. spalio 7 d. UAB ,,Statikada“ statinių išdėstymo plane baseinas ,,b“ pavaizduotas toje pačioje vietoje, kaip ir 2002 m. liepos 2 d. plane (DOK-75308). 2017 m. gruodžio 12 d. MB ,,Matininko darbai“ statinių išdėstymo plane baseinas nėra fiksuotas, taip pat jis nėra fiksuotas ir 2020 m. sausio 23 d. UAB ,,Geosritis“ statinių išdėstymo plane (DOK-2896). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-730-(10.8) ir 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte dėl skundų nagrinėjimo Nr. 1SS-1969-(10.5) konstatuota, kad kiemo statinys – baseinas – neišlikęs, taip pat nurodyta, jog baseino vietovėje nėra, tačiau nėra galimybės nustatyti, ar kadastrinių matavimų duomenų nustatymo metu (t. y. 2017 m. gruodžio 12 d.) vietovėje buvo minimas baseinas. Teismo posėdžio metu šalys paaiškino ir byloje nėra ginčo dėl to, kad vietovėje buvo du baseinai: vienas mažas ir dekoratyvinis, skirtas auginti gėles – jis matomas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir jo prieduose nuotraukose, taip pat kitose byloje esančiose nuotraukose, tačiau jis nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir nėra šio ginčo objektas. Kitas – didelis baseinas, kuris yra šio ginčo objektas ir kuris buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šiuo metu yra užpiltas žemėmis, t. y. užkastas. Šias aplinkybes patvirtinta tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, jog yra įmanoma atkasti baseino sienelę ir nustatyti jo buvimo vietą, matmenis (DOK-109987, DOK-111880). Taigi, keltinas klausimas – ar žemėmis užpiltas baseinas laikytinas sunykusiu statiniu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip minėta, pagal STR 1.01.08:2002 8.5 punktą, statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų). STR 1.01.08:2002 6.18 punkte įtvirtinta, kad laikančiosios konstrukcijos – tai konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog užpiltas žemėmis baseinas atitinka sunykusio statinio kriterijus, nes ir užpildžius jį žemėmis, laikančiosios konstrukcijos neišnyksta ir bet kada gali būti vėl atidengtos žemes pašalinus. Be to, šioje byloje reikšminga ir tai, jog ieškovo 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. balandžio 14 d. el. laiškais Nacionalinei žemės tarnybai buvo siunčiama baseino nuotrauka, nurodant, jog baseinas yra užpilamas šiukšlėmis, o iš pridedamos nuotraukos matyti, kad baseinas, kaip statinys, yra – matyti jo konstrukcija, bortai. Tai leidžia manyti, kad ginčo kadastrinių matavimų, kurių pagrindu pateikta deklaracija dėl statinio sunykimo, atlikimo metu – 2017 m. gruodžio 12 d. – baseinas buvo atviras ir matomas, o žeme užpiltas vėliau. Ši aplinkybė patvirtina išvadą, jog deklaracijos teikimo metu nebuvo pagrindo laikyti baseiną sunykusiu statiniu.

27. Šios išvados nepaneigia atsakovės teiginiai, kad baseinas buvo įtrūkęs, nes, kaip minėta, nenustatyti kriterijai, reikalingi pripažinti statinį visiškai sunykusiu, o statinio prasta būklė, tam tikras susidėvėjimas nėra pakankami konstatuoti jo išnykimą. Taip pat šios išvados nepaneigia ir atsakovės teiginiai, kad baseiną buvo būtina užpilti žemėmis, nes jis buvo nesaugus, buvo gaunami skundai dėl šios pavojingos duobės ir pan. Viena vertus, nurodyti teiginiai patvirtintų poreikį baseiną išmontuoti, sugriauti, tačiau tai nėra tolygu jo užpylimui žemėmis, nes, kaip minėta, pastaruoju atveju laikančiosios konstrukcijos išlieka. Be to, kaip pagrįstai nurodė ieškovo atstovė, atsakovė patvirtino savo vienašalį sprendimą užpilti žemėmis (panaikinti) visiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtinį vienetą, o tai nėra savaiminis sunykimas, kurį įrodinėja atsakovė. Kita vertus, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti gautus skundus ar nuobaudas dėl baseino nesaugumo ar pan.

28. Apibendrinant nurodytą bylos medžiagą, konstatuotina, kad yra paneigta kiemo statinių – kiemo aikštelės, tvoros, baseino, lauko tualeto ,,v1“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, sunykimo aplinkybė, nes nurodyti ginčo statiniai neatitinka STR 1.01.08:2002 apibrėžto statinių visiško nugriovimo kriterijų, kuriuos nustačius statiniai laikytini išnykusiais. Dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 3 punktu, ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovės 2018 m. gruodžio 15 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / statinio paskirties keitimą Nr. 1 tenkintinas.

29. Minėta, kad byloje taip pat nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad vienas iš visų kiemo statinių – lauko tualetas ,,v“ – yra sunykęs, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad visi ginčo statiniai registruoti vienu unikaliu numeriu, įvertinus ginčo deklaracijos ir registro duomenų vientisumą ir aplinkybę, jog, siekiant išregistruoti vieną iš visų kiemo statinių, būtina atlikti papildomus veiksmus tvarkant su šio statinio identifikavimu susijusius dokumentus, vadovaujantis efektyvumo, racionalumo kriterijais, naikintina visa ginčo deklaracija, neužkertant kelio atskirai spręsti konkretaus objekto išnykimo bei išregistravimo klausimus.

Dėl Nekilnojamojo turto registro įrašų

30. Nagrinėjamu atveju ieškovo nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – taip pat ir ginčo kiemo statinius – įgyta galiojančių sandorių pagrindu ir atitinkamai suteikia nuosavybės teisės turėtojui teises ir pareigas, kurias suteikia nuosavybės turėjimas (CK 4.37 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pagal Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktą daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kada nėra savininko valios pastatą nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti ir pan.; ši jo teisė negali būti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014).

31. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovo įsigyti kiemo statiniai susidėvėję, tačiau buvo įrodyta, jog jie neatitinka sunykusių statinių kriterijų, todėl negali būti tokiais pripažinti. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas prarado teisėtai įgytą ir valdytą nuosavybę dėl jos išnykimo. Atsižvelgiant į tai, panaikinta atsakovės 2017 m. gruodžio 15 d. deklaracija, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas deklaracijos panaikinimo faktas, yra pagrindas atstatyti kiemo statinių teisinę registraciją į pradinę padėtį, t. y. į padėtį, buvusią iki kiemo statinių išregistravimo iš registro.

Dėl atsakovės teisės kreiptis dėl sunykusių statinių išregistravimo be bendraturčių sutikimo

32. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 33 punkte tiesiogiai nustatyta, kad kai nuosavybės teisė ar kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistruotos keliems bendraturčiams, nekilnojamojo daikto žuvimo atveju išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį, daiktines teises, juridinius faktus pateikti gali nekilnojamojo daikto savininkai arba vienas iš jų. Išregistravus nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį, daiktines teises, juridinius faktus pagal vieno asmens prašymą, apie priimtą sprendimą raštu pranešama visiems asmenims, tiesiogiai susijusiems su priimtu sprendimu dėl nekilnojamojo daikto arba jo dalies, daiktinių teisių, juridinių faktų išregistravimo.

33. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad šios tvarkos buvo laikomasi: deklaraciją apie kiemo statinių sunykimą ir prašymą juos išregistruoti pateikė viena atsakovė, tačiau apie priimtą sprendimą bendraturčiai raštu buvo informuoti VĮ Registrų centro 2018 m. sausio 3 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. VILIN(12.5.13.)-21. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pritarti ieškovo teiginiams, kad nebuvo laikytasi teisės aktų nustatytos tvarkos pateikiant prašymą dėl daiktinių teisių į ginčo statinius išregistravimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas, ieškovui iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 75 Eur žyminis mokestis, 968 Eur už teisinę pagalbą byloje, 133,10 Eur už antstolio paslaugas atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą vietoje, 280 Eur už ginčo statinių kadastrinius matavimus, 32,25 Eur už iš VĮ Registro centro gautų dokumentų kopijas (DOK-89086), iš viso – 1 488,35 Eur. Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka užmokesčio dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl priteistina ieškovui iš atsakovės (CPK 98 straipsnis). Išlaidos už antstolio paslaugas ir UAB ,,Geosritis“ atliktus kadastrinius matavimus, kuriais fiksuota ginčo statinių būklė šiuo metu ir įrodinėtas jų nesunykimo faktas, taip pat išlaidos už dokumentų kopijas iš VĮ Registrų centro, pripažintinos pagrįstomis, būtinomis ir tiesiogiai susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl jų atlyginimas priteistinas ieškovui iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalis 9, 10 punktai).

35. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (70,74 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl valstybei iš atsakovės priteistina 70,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti atsakovės A. R. 2017 m. gruodžio 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 dėl kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), galiojimą.

Panaikinti Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus apie nekilnojamojo daikto – kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), sunaikinimą ir nuosavybės teisių į juos išregistravimą.

Priteisti ieškovui P. V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 488,35 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 70,74 Eur (septyniasdešimt eurų 74 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.