Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo M. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti draudžiamuoju įvykiu 2024 m. vasario 22 d. eismo įvykį, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė ir priteisti iš atsakovės 19 060 Eur draudimo išmoką, 250 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Nurodė, kad 2024 m. vasario 22 d. apie 18:50 val., Kaune, Raudondvario plento ir Aukštutinių Kaniūkų gatvės sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovo vairuojama transporto priemonė Maserati Ghibli, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su M. S. vairuojama transporto priemone Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją ir kaltę dėl įvykusio eismo įvykio pripažino automobilio Opel vairuotojas M. S.. Jo transporto priemonės civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“, todėl apie eismo įvykį nedelsiant informuota atsakovė, kuri pradėjo žalos administravimo bylą Nr. CLT3294964. 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu atsakovė 2024 m. vasario 22 d. eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodydama, kad įvykio dalyviai pateikė klaidinančią informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, nes galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis. Anot ieškovo, tokį atsakovės sprendimą iš esmės nulėmė 2024 m. balandžio 29 d. UAB „Impulsana“ eksperto V. M. išvada Nr. MV 2024-32, kurioje konstatuota, jog negalima pagrįsti automobilio Opel vairuotojo parodymų, kad prieš pat susidūrimą jis važiavo apie 20 km/h greičiu ir nespėjo imtis veiksmų išvengti eismo įvykio; iš objektyvių požymių seka, kad prieš pat kontaktą su automobiliu Maserati, automobilis Opel stovėjo, arba judėjo nedideliu (iki 5 km/h) greičiu.

3. Ieškovas teigia, kad 2024 m. birželio 7 d. eksperto E. I. konsultacinė išvada, kurioje nurodyta, jog atlikus automobilių sugadinimų, žymių, pėdsakų tarpusavio sugretinimo ir palyginimo analizę, konstatuota, kad jie yra tarpusavyje suderinami, o jų atsiradimas gali būti paaiškintas šių automobilių susidūrimu Kauno miesto Raudondvario plento ir Aukštutinių Kaniūkų gatvės sankryžoj, - paneigia eksperto V. M. išvadą. Anot ieškovo, jeigu automobilio Opel vairuotojas būtų pateikęs klaidingus duomenis apie važiavimo greitį, tai negalėtų būti konstatuota, jog automobilių sugadinimai yra tarpusavyje suderinami, todėl jie galėjo atsirasti eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis.

4. Ieškovo teigimu, atsakovės išvada, kad eismo įvykio dalyviai pateikė klaidinančią informaciją apie įvykio aplinkybes, nes galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis yra nepagrįsta. Anot eksperto V. M., prieš pat kontaktą su automobiliu Maserati, automobilis Opel stovėjo arba judėjo nedideliu (iki 5 km/h) greičiu; smūginis poveikis į automobilio Opel kairį šoną, kryptimi daugiau iš kairės, įvyko automobilio Opel greičiui esant 0÷5 km/h. Šis ekspertas tyrė transporto priemonių susidūrimo greitį, nors 2024 m. vasario 29 d. automobilio Opel vairuotojas anketoje nurodė, kad prieš eismo įvykį jis važiavo apie 20 km/h greičiu. Šio eksperto išvada, kad automobilio Opel vairuotojas pateikė informaciją ne apie transporto priemonės susidūrimo, o judėjimo greitį, yra nepagrįsta, nes ekspertas vertino ne transporto priemonės Opel judėjimo greitį, o susidūrimo su automobiliu Maserati greitį. Juolab, kad 2024 m. balandžio 29 d. UAB „Impulsana“ eksperto V. M. išvadą Nr. MV 2024-32 paneigė 2024 m. gegužės 31 d. E. I. konsultacinė išvada.

5. Atsakovė pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodo, kad ADB „Gjensidige“ buvo sudaryta automobilio Opel Zafira Magnetic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (AYAS 13747982) laikotarpiui nuo 2023 m. birželio 17 d. iki 2024 m. birželio 17 d. Šios sutarties galiojimo metu buvo gautas pranešimas apie 2024 m. vasario 22 d., Raudondvario pl. ir Žemutinių Kaniūkų g. sankirtoje įvykusį eismo įvykį, kurio metu ieškovo vairuojamas automobilis Maserati Ghibli, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su M. S. vairuojama transporto priemone Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją ir kaltę dėl eismo įvykio pripažino automobilio Opel vairuotojas M. S.. Dėl įvykio pradėtas žalos administravimas – žalos byla Nr. CLT3294964. Pateiktame pranešime buvo nurodyta, kad važiuojant Raudondvario plentu link Raudondvario iš šalutinio (Žemutinių Kaniūkų g.) kelio kitas automobilis trenkėsi į ieškovo automobilį. Peržiūrėjus pateiktose nuotraukose matomus apgadinimus, partneriams UAB „Smart claims“ buvo išsiųstas nurodymas atlikti transporto priemonių apžiūrą su liniuote, siekiant nustatyti pažeidimų suderinamumą bei apgadinimų apimtis, nes kilo įtarimų dėl deklaruojamų eismo įvykio aplinkybių bei su tuo susijusių automobilių apgadinimų. Vadovaujantis Draudimo įstatymo (toliau – ir DĮ) 98 straipsnio 2 dalimi, buvo kreiptasi ir į specialių žinių turintį UAB „Impulsana“ ekspertą - trasologą V. M., kuris atlikęs techninę įvykio ekspertizę, pateiktoje Eksperto išvadoje Nr. MV 2024-32 nurodo, jog: automobilių susidūrimo mechanizmą (detalizuota tiriamosios dalies 2.4 punkte) - judėjęs apie 35 km/h greičiu automobiliui Maserati priekio dešine puse atsitrenkė į stovėjusio (arba iki 5 km/h judėjusio) automobilio Opel kairio šono priekinę dalį, tolesnėje eigoje automobilis Opel buvo atblokštas automobilio Maserati judėjimo kryptimi ir pasisuko apie 60° kampu pagal laikrodžio rodyklę, o automobilis Maserati buvo sustabdytas apie 4 m atstumu nuo susidūrimo vietos; automobilių vairuotojų parodymai techniniu požiūriu yra nepagrįsti, kad prieš pat 2024 m. vasario 22 d. deklaruotą eismo įvykį, šie automobiliai neturėjo sugadinimų (detalizavimas – 2.5 punkte); negalima pagrįsti automobilio Opel vairuotojo parodymų, kad prieš pat susidūrimą jis važiavo apie 20 km/h greičiu ir nespėjo imtis veiksmų, kad išvengti eismo įvykio, nes objektyviai prieš kontaktą su automobiliu Maserati, automobilis Opel stovėjo arba judėjo nedideliu (iki 5 km/h) greičiu. Pateiktos eksperto išvados yra nuoseklios, padarytos atlikus tyrimą ir pagrįstos specialiomis žiniomis, tiksliais ir išsamiais skaičiavimais bei pridėtu eismo įvykio modeliavimo protokolu.

7. Atsakovė nurodo, kadangi buvo pateikta neteisinga informacija apie įvykį, jo metu automobiliams padarytų apgadinimų pobūdį bei dydį, 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju. Atsakovės teigimu, eksperto E. I. išvados pagrįstos tik nuomone, o ne tiksliais skaičiavimais ar atliktais modeliavimais. Konsultacinė išvada iš esmės yra suformuota be jokių pagrindžiančių objektyvių skaičiavimų ir nepaneigia eksperto V. M. išvadų, pagrįstų objektyviais duomenimis. Anot atsakovės, esminę reikšmę turi aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko kitokiomis aplinkybėmis, nei teigia eismo įvykio dalyviai ir, kad dalis automobilių sugadinimų yra nesuderinami (nesusiję su deklaruojamu įvykiu, nes buvo iki šio įvykio). Draudikui užtenka aplinkybės, jog ne visi deklaruojami automobilio sugadinimai yra padaryti nurodyto eismo įvykio metu (siekiant gauti draudimo išmoką ir už buvusius pažeidimus, kurie negalėjo atsirasti eismo įvykio metu), kad nemokėti draudimo išmokos pagal savanoriškos transporto priemonės draudimo sutartį, – net ir tuomet, kai automobiliai tikėtina susidūrė. Įvykio aplinkybės ištirtos išsamiai, todėl draudimo išmoka pagrįstai neišmokėta.

8. Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad atsakovė privalo įrodyti, jog eismo įvykio iš tikrųjų nebuvo. Eksperto V. M. išvados negali būti laikomos objektyviomis ir išsamiomis, nes tyrimo metu ekspertas vadovavosi neteisingais eismo įvykio vietos duomenimis - atliko eismo įvykio, deklaruoto Raudondvario pl. ir Žemutinių Kaniūkų g. sankryžoje Kaune, o ekspertas E. I. išvadoje nurodė, kad eismo įvykis įvyko Raudondvario pl. ir Aukštutinių Kaniūkų g,. Taigi, atsakovei žalos tyrimo metu pateikti neteisingi eismo įvykio vietos duomenys, todėl ir įvykio moduliavimas, automobilių padėtis po eismo įvykio bei paties eismo įvykio mechanizmas nėra objektyvus ir teisingas. Ekspertas E. I. paneigė eksperto V. M. padarytas išvadas dėl automobilio Maserati pažeidimų (13 nuotrauka) suderinamumo, nes šio automobilio pažeidimų (pav. Nr. 4) atsiradimą galima paaiškinti kontaktu su automobilio Opel priekinio buferio aptako kaire apatine briauna bei apatinėmis apdailos grotelėmis; nėra požymių, kad automobilio Maserati priekinio buferio aptako nubrozdinimai galėjo atsirasti dėl kontakto su automobilio Opel priekinio kairio rato šonu, nes nelikę įžiūrimų kontakto pėdsakų. Ekspertas E. I. nustatė, kad automobilio Maserati priekinio buferio aptako apatinės briaunos suskaldymų atsiradimas paaiškinamas kontaktu su po automobilio Opel išorinėmis kėbulo dalimis esančiu priekinio pusrėmio priekiniu kairiu kampu (pav. Nr. 5). Taigi, šis ekspertas paaiškino eksperto V. M. išvadose (2 pav.) nurodytų sugadinimų suderinamumą ir paneigė pastarojo padarytas išvadas dėl automobilių pažeidimų suderinamumo.

9. Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad tiriant aplinkybes draudikas negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Eksperto V. M. ekspertinis tyrimas atliktas naudojant pačią moderniausią Lietuvoje prieinamą eismo įvykių tyrimo programinę įrangę PC Crash 14 (tokia naudojama ir Lietuvos teismo ekspertizės centre), todėl nėra pagrindo abejoti eksperto kvalifikaciją turinčio asmens parengta išvada bei duomenų patikimumu. Ekspertas E. I. savo išvadoje neapžvelgė automobilio Opel saugos oro pagalvių (ne)suveikimo. Pažymėjo, kad nei TPVCAPDĮ, nei kitas įstatymas nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar ją atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios, todėl priešingai nei teigia ieškovas, ekspertas E. I. nepaneigė eksperto V. M. išvados, kuri yra išsamesnė, tikslesnė ir pagrįsta skaičiavimais, o ne nuomone ar deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, neparemtais jokiais skaičiavimais ar modeliavimais, suformuotais išimtinai ieškovo naudai.

10. Ekspertas V. M. posėdyje paaiškino, kad įvykio vietos (Aukštutiniai Kaniūkai, Žemutiniai Kaniūkai) netikslumas tik iš dalies keistų išvadas dėl susidūrimo mechanizmo dėl sankryžos konfigūracijos: automobilio Maserati greitis padidėtų apie 5 km/val. bei keistųsi kampas – 105⁰ (o ne 90⁰ ). Tačiau susidūrimo mechanizmas rodo, jog automobilis Opel stovėjo. Jeigu jis judėjo, tai ne didesniu nei 5 km/val. greičiu ir, jeigu automobilio Maserati greitis 40 km/val., tai nuo smūgio oro pagalvės turėjo išsiskleisti. Parodytose nuotraukose Nr. 13 ir Nr. 15 yra užfiksuoti automobilio Maserati pažeidimai nėra atsiradę dėl kontakto su automobiliu Opel. Ekspertas teismui patvirtino, kad teismo ekspertu yra nuo 2003 m., praktikuoja nuo 1993 m. Papildomai paaiškino, kad duomenys google maps.lt ne visada atspingi realią situaciją, todėl jais nesinaudota analizuojant sankryžos vaizdą, o tyrimo paklaida visada yra apie 5-10 laipsnių.

11. Ekspertas E. I. posėdyje pažymėjo, kad gavęs prašymą pateikti konsultaciją naudojosi jam pateiktomis nuotraukomis ir kita medžiaga. Algoritmo visiems atvejams dėl oro pagalvių (ne)išsiskleidimo nėra. Įvykio vieta turi reikšmę dėl konfigūracijos, o judėjimo greitis rodo kaip automobilis juda iki eismo įvykio. Šiuo atveju abu automobiliai judėjo, ką patvirtina automobilio Maserati variklio dangčio įbrėžimai. Sankryžos – Aukštutinių Kaniūkų ir Žemutinių Kaniūkų, yra skirtingos dėl kampų, kas turi įtakos modeliavimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovo D. B. 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Įvertinęs atsakovės pateiktą eksperto išvadą Nr. MV 2024-32, kuria ji grindė sprendimą pripažinti įvykį nedraudžiamuoju, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog joje nustatyta, kad automobilis Opel stovėjo arba judėjo ne didesniu nei 5 km/h greičiu. Atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad bet kuris pakankamai apdairus asmuo – vairuotojas šį skirtumą turi suvokti realiai, nes automobilio judėjimas artimu 20 km/h greičiu iš esmės skiriasi nuo būsenos transporto priemonei stovint. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė įrodė savo sprendimą aukščiau minėtą eismo įvykį laikyti nedraudžiamuoju. Pažymėjo, kad teismas neturi pagrindo abejoti didelę ekspertinio darbo patirtį turinčio eksperto dr. V. M. atliktu tyrimu ir jo metu padarytomis išvadomis, nes tiek iš Ekspertizės akto turinio, tiek iš teismui pateiktų eksperto paaiškinimų teismo posėdyje pasitvirtino, jog įvykio aplinkybės buvo išsamiai ištirtos atsižvelgiant tiek į įvykio dalyvių pateiktus duomenis, tiek ir analizuojant realius transporto priemonių pažeidimus paties eismo įvykio kontekste. Todėl, konkrečiu atveju įvykio vietos skirtingas įvardinimas Raudondvario plento ir Žemutinių Kaniūkų sankryža (nurodyta eismo įvykio deklaracijoje) ar Raudondvario plento ir Aukštutinių Kaniūkų sankryža (pagal faktą) iš esmės nepadaro niekiniais išsamiais skaičiavimais atliktų ir padarytų išvadų. Teismo vertinumu, nors ir turinčio didelę patirtį, tačiau eksperto E. I. išvados iš esmės yra argumentuotos teiginiais, nepagrįstais tiksliais skaičiavimais ar atliktu modeliavimu. Be kita ko, šio eksperto išvados iš esmės nepaneigia eksperto V. M. padarytų išvadų.

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei, neneigiančiai paties eismo įvykio fakto, abejonės dėl įvykio aplinkybių ir automobilių sugadinimų sąsajos kilo pagrįstai ir tai pasitvirtino bylos nagrinėjimo metu. Taigi, atsakovei buvo pateikta klaidinanti, tikrovės neatitinkanti informacija apie įvykio aplinkybes ir transporto priemonių pažeidimus (sugadinimus). Teismui konstatavus, kad eksperto V. M. išvada iš esmės patvirtina, jog eismo įvykio dalyviai atsakovei pateikė neteisingą informaciją apie automobilių sugadinimus, teismas sprendė, kad atsakovė neturi pareigos mokėti ieškiniu reikalaujamos draudimo išmokos. Juolab, kad atsakovė įrodė, kad buvo imtasi visų priemonių visapusiškai ir objektyviai ištirti eismo įvykio aplinkybę.

15. Išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas sprendė, kad deklaruoto eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, nes įvykis įvyko kitomis nei vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Kadangi neaišku kieno neteisėti veiksmai lėmė ieškovui atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, atsakovei nekyla pareiga eismo įvykį laikyti draudžiamuoju.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė skirti 2024 m. vasario 22 d. eismo įvykio, kuriame dalyvavo transporto priemonės Maserati Ghibli, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemone Opel Zafira, valst. Nr. JFF7051, ekspertizę. Panaikinti 2025 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. B. ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, selektyviai vertino civilinėje byloje esančius įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikdamas vien atsakovo pateiktiems įrodymams, be pagrindo atmesdamas arba iš viso ignoruodamas ieškovo pateiktus įrodymus ir dėl to padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad atsakovas sprendimu pagrįstai atsisakė 2024 m. vasario 22 d. eismo įvykį pripažinti draudžiamuoju.

16.2. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką atsiranda tik esant draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktas, 96 straipsnis, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis, CK 6.987 straipsnis). Nustačius, kad įvykis yra nedraudžiamasis, draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos. Draudikas, atsisakymą mokėti draudimo išmoką grįsdamas draudžiamojo įvykio nebuvimu, privalo šią aplinkybę įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sąlygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei nenustatyta. Draudimo bendrovė privalo įrodyti, kad eismo įvykio, kurio metu neva padaryta žala ieškovui, iš tikrųjų nebuvo, jis tik pavaizduojamas kaip buvęs. Taigi, galima daryti išvadą, kad būtent draudimo bendrovei yra perkelta pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias ją nuo draudimo išmokos išmokėjimo.

16.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad atsakovas įrodė aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos sumokėjimo. Kadangi ekspertas E. I. paneigė eksperto V. M. išvadas. Ekspertas E. I. išvadoje nurodė, kad atlikta automobilių MASERATI ir OPEL sugadinimų, žymių, pėdsakų tarpusavio sugretinimo ir palyginimo analizė rodo, kad visi jie yra tarpusavyje suderinami, o jų atsiradimas gali būti paaiškintas šių automobilių susidūrimu Kauno miesto Raudondvario plento ir Aukštutinių Kaniūkų gatvės sankryžoje. Taip pat nurodoma, kad atsižvelgus į tai, jog smūgis automobiliui OPEL teko ne į šoną, bet įstrižai į priekinį kairį kampą, taip pat į tai, kad dėl smūgio automobilis OPEL ne tik sukosi apie vertikalią ašį pagal laikrodžių rodyklių judėjimo kryptį, bet ir jo svorio centras persislinko priešinga kryptimi pirminiam judėjimui (apie tai galima spręsti iš orientacinės šio automobilio padėties sankryžoje susidūrimo metu bei jo padėties matomos nuotraukose po eismo įvykio), eksperto nuomone visiškai tikėtina, jog nagrinėjamo įvykio metu automobilyje OPEL galėjo nesuveikti šoninės sėdynių ir stiklų (užuolaidos) saugos pagalvės, o suveikė tik saugančios nuo priekinio smūgio. Teismo posėdžio metu liudytojas E. I. iš esmės patvirtino faktą, kad tiek transporto priemonės OPEL, tiek transporto priemonės MASERATI sugadinimai atsirado eismo įvykio metu ir jo metu nebuvo būtinųjų sąlygų Air bag sistemoms suveikti. Taip pat, eismo įvykio metu abi transporto priemonės judėjo, kas atitinka eismo įvykio dalyvių nurodytas aplinkybes.

16.4. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad UAB „Impulsana“ eksperto V. M. išvados yra objektyvesnės ir patikimesnės negu eksperto E. I., kadangi tiek ekspertas V. M., tiek ekspertas E. I. yra tokios pačios kompetencijos ekspertai, t.y. turi teismo eksperto kvalifikaciją atliekant eismo įvykių ir transporto trasologines ekspertizes bei yra įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Be to, tiek ekspertas V. M., tiek ekspertas E. I. turi įgiję inžinerinę kvalifikaciją. Ekspertas E. I. turi net 24 erių metų ekspertinio darbo stažą, todėl, akivaizdu, kad eismo įvykio tyrimą atliko patyrę, lygiaverčiai ir tokiomis pačiomis kompetencijomis saistomi ekspertai.

16.5. Eksperto V. M. išvados kitose bylose ne kartą buvo sukritikuotos ir pripažintos neteisingomis teismų nagrinėtose bylose. Ekspertas V. M. linkęs pasirinkti netikslius duomenis, remtis faktinėmis aplinkybėmis, kurios jokiu būdu nebuvo nustatytos bylų medžiagose, o pačios eksperto V. M. išvados dažnai nesutampa su kitų teismo ekspertų išvadomis. Vertinant tai, kad eksperto V. M. ekspertizės aktai stokoja objektyvumo, todėl, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Impulsana“ eksperto V. M. išvados yra objektyvesnės ir patikimesnės negu eksperto E. I. dėl tyrimo metu naudoto moduliavimo.

16.6. Su minėta teismo išvada sutikti nėra pagrindo ir dėl to, kad ekspertas V. M., atlikdamas skaičiavimus ir moduliavimus, vadovavosi netinkamais, neteisingais duomenimis, kurie turėjo įtakos išvadų objektyvumui ir teisingumui. O būtent, 2024 m. balandžio 29 d. UAB „Impulsana“ eksperto V. M. išvadoje Nr. MV 2024-32 buvo konstatuota, jog eismo įvykis įvyko Kauno miesto Raudondvario plento ir Žemutinių Kaniūkų gatvės sankryžoje; transporto priemonės MASERATI ir OPEL susidūrė 90 laipsniu kampu; transporto priemonės OPEL susidūrimo greitis buvo 0 km/h arba 5 km/h. Tuo tarpu, 2024 m. birželio 7 d. ekspertas E. I., kuris turi teisę atlikti eismo įvykių ekspertizes ir yra įrašytas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, priėmė konsultacinę išvadą, kurioje konstatavo: nors eismo įvykio deklaracijoje bei kitoje pateiktoje tyrimui rašytinėje medžiagoje nurodoma, kad eismo įvykis įvyko Kaune, Raudondvario plento ir Žemutinių Kaniūkų gatvės sankryžoje, tačiau iš nuotraukos, kurioje užfiksuota situacija po eismo įvykio, galima spręsti, kad tai Raudondvario plento ir Aukštutinių Kaniūkų gatvės sankryža; susidūrimo metu tarp MASERATI ir OPEL išilginių simetrijos ašių buvo bukas, atviras link automobilių galinių dalių maždaug 115-120 laipsnių kampu. 2025 m. vasario 7 d. teismo posėdžio metu liudytojas E. I. iš esmės pripažino faktą, kad eismo įvykio vieta turi esminę reikšmę išvadų objektyvumui, nes nuo to priklauso transporto priemonių sugadinimų suderinamumas ir kiti veiksniai. Pats ekspertas V. M. posėdžio metu patvirtino faktą, kad eismo įvykis įvyko kitoje sankryžoje negu jis atliko tyrimą, sankryžos konfigūracija turėjo įtakos transporto priemonių susidūrimo kampui ir susidūrimo kampas galėjo būti ne 90 laipsnių, o 105 laipsniai.

16.7. Ekspertas V. M. tyrė ne transporto priemonių judėjimo greitį, o susidūrimo greitį. O būtent, 2024 m. balandžio 29 d. UAB „Impulsana“ ekspertas V. M. išvadoje Nr. MV 2024-32 nustatė, kad smūginis poveikis į automobilio OPEL kairį šoną, kryptimi daugiau iš kairės, įvyko esant 0÷5 km/h transporto priemonės OPEL greičiui. Tuo tarpu, 2024 m. vasario 29 d. transporto priemonės OPEL vairuotojas anketoje nurodė, kad prieš įvykstant eismo įvykiui jis važiavo apie 20 km/h greičiu. Taigi, akivaizdu, kad transporto priemonės OPEL vairuotojas pateikė atsakovui informaciją ne apie transporto priemonės susidūrimo, o važiavimo greitį. Tiek liudytojas V. M., tiek liudytojas E. I. paaiškino, kad transporto priemonių susidūrimo greitis ir važiavimo greitis yra dvi skirtingos reikšmės. Taigi, kadangi UAB „Impulsana“ ekspertas V. M. eismo įvykio tyrimo metu vertino ne transporto priemonės OPEL važiavimo greitį, o susidūrimo su transporto priemone MASERATI greitį, todėl, akivaizdu, kad 2024 m. balandžio 29 d. UAB „Impulsana“ eksperto V. M. išvadoje buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl transporto priemonės OPEL judėjimo greičio.

16.8. Kadangi UAB „Impulsana“ ekspertas V. M. eismo įvykio tyrimo metu vertino ne transporto priemonės OPEL važiavimo greitį, o susidūrimo su transporto priemone MASERATI greitį, todėl, akivaizdu, kad Pirmosios instancijos teismas Sprendime nepagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo pateikė atsakovui neteisingą informaciją apie transporto priemonės Opel judėjimo greitį, t.y. turėjo suvokti transporto priemonės Opel judėjimo skirtumą tarp 20 km/h ir 5 km/h greičio. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį.

16.9. Pirmosios instancijos teismas Sprendime nepagrįstai konstatavo, kad deklaruoto eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios ir įvykis įvyko kitomis nei vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, kadangi pirmosios instancijos teismas netyrė kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtina aplinkybę, jog eismo įvykis įvyko. akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko pakankamai viešoje, matomoje vietoje. Iš civilinėje byloje esančių nuotraukų turinio galima matyti, kad jose užfiksuotos susidūrusios transporto priemones ir susidariusi didelė kitų transporto priemonių spūstis. Be to, tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo paaiškino, kad Raudondvario plento ir Žemutinių Kaniūkų gatvės sankryža yra pakankamai intensyvi ir pagal savo konfigūraciją yra sudėtinga sankryža, todėl, akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu eismo įvykio dalyviai būtų siekę suklastoti eismo įvykį, tokiu atveju jie eismo įvykį klastotų neintensyviu eismu pasižyminčioje sankryžoje. Be kita ko, tiek ieškovas, tiek trečiais asmuo paaiškino, kad jie tarpusavyje nėra pažįstami, niekada nėra bendravę. Dar daugiau, tiek ekspertas V. M., tiek ekspertas E. I. tyrimo metu nustatė eismo įvykio mechanizmą, kas sudaro pagrindo daryti išvadą, kad deklaruotas eismo įvykis objektyviai galėjo įvykti. Taigi, kadangi kiti civilinėje byloje surinkti objektyvūs įrodymai patvirtina aplinkybę, jog eismo įvykis nebuvo imituotas ir susiklostė natūraliomis aplinkybėmis.

16.10. Nagrinėjamo ginčo atveju, esant skirtingoms šalių pasitelktų specialistų išvadoms, Pirmosios instancijos teismas privalėjo šiuos prieštaravimus pašalinti. Net ir nesant šalių prašymui, pagal byloje surinktus duomenis, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva privalėjo skirti ekspertizę, kuria būtų objektyviai įvertinta, koks buvo 2024 m. vasario 22 d. eismo įvykio mechanizmas ir/ar transporto priemonių Opel ir Maserati sugadinimai atsirado eismo įvykio metu. Kadangi eksperto V. M. išvados buvo paneigtos eksperto E. I. konsultacine išvada ir eksperto V. M. išvados paremtos neteisingais duomenimis apie eismo įvykio vietą, sankryžos konfigūraciją ir susidūrimo kampą, todėl Civilinėje byloje yra būtina paskirti ekspertizę.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė atmesti prašymą skirti ekspertizę, atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovas išsamiai, apdairiai bei dėdamas visas reikiamas pastangas tyrė įvykio aplinkybes, o kilus įtarimų, kreipėsi į specialių žinių turintį ekspertą, tad atsakovas draudimo išmokos neišmokėjo pagrįstai, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Draudikas įrodė aplinkybes, atleidžiančias nuo pareigos mokėti draudimo išmoką.

17.2. Nors apeliantas laikosi pozicijos, kad eksperto V. M. išvada paneigia eksperto E. I. išvada, tačiau pažymėtina, kad svarbią reikšmę turi ne tik ekspertizės išvadų dalis, bet ir tiriamoji dalis, kuri iš esmės pagrindžia bei detalizuoja kaip buvo prieita konkrečių išvadų. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, eksperto E. I. išvadoje nepateikti jokie skaičiavimai, paaiškinantys ir (ar) pagrindžiantys kaip ekspertas E. I. priėjo savo išvadų. Priešingai, abiejų ekspertų išvadų analizė įgalina teigti, jog eksperto V. M. ekspertinė išvada yra paremta objektyviais duomenimis, o išvados išplaukia iš išsamaus tyrimo.

17.3. Apeliantas pats pripažįsta, jog eksperto V. M. kompetencija, išsilavinimas bei darbo patirtis suteikia jam teisę atlikti tokio pobūdžio tyrimus, todėl apelianto teiginiai, jog eksperto V. M. išvadą paneigė eksperto E. I. išvada, atmestini kaip nepagrįsta.

17.4. Eksperto V. M. išvada yra paremta skaičiavimais ir atliktu modeliavimu, pateiktas protokolas, atliekant ekspertinį tyrimą naudota ir pati moderniausia Lietuvoje prieinama eismo įvykių tyrimo programinė įranga PC Crash 14, t. y., ta pati programinė įranga, kurią naudoja ir Lietuvos teismo ekspertizės centras. Tuo tarpu apelianto pateikta konsultacinė išvada yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra aišku, nei kokiais būdais / metodais ekspertas E. I. priėjo savo išvadų. Taigi apelianto abstraktūs teiginiai, neva ekspertas E. I. paneigė eksperto V. M. išvadą, nepagrįsti jokiais įrodymais.

17.5. Apelianto pateikiamos nutartys, vadovaujantis kuriomis jis siekia pasėti abejonę V. M. kompetencijos atžvilgiu, yra daugiau nei dešimties metų senumo, dar dau-giau, pateikiami pavyzdžiai yra iš baudžiamųjų bylų. Ilgametę eksperto kvalifikaciją turinčio asmens parengta išvada, naudojant tuos pačius metodus bei tą pačią ekspertinę techninę programinę įrangą, duomenų patikimumo prasme, turėtų būti laikoma ne ką mažiau patikima, nei teisme paskirta teismo ekspertizė.

17.6. Sistemingai analizuojant eksperto V. M. išvadą, akivaizdu, jog faktiškai eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, įvykis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, negalima teigti, kad trečiojo asmens automobilio Opel valdytojui kilo civilinė atsakomybė, o tai, kad vienas automobilis stovi, kai į jį trenkiasi kitas, nėra būdinga natūraliam eismui. Atlikus tyrimą buvo konstatuota, kad dalis ieškovo nurodomų apgadinimų, nėra susiję su deklaruojamu įvykiu, todėl laikytina, kad atsirado kitomis nei nurodė ieškovas aplinkybėmis.

17.7. Ekspertas E. I. teigia: tai, kad įbrėžimas neina išilgai automobilio Maserati Ghibli (žr. pav. Nr .), o yra į jo išilginę ašį pakrypęs kampu (žr. pav. Nr. 6 viršutinę kairę nuotrauką), rodo, kad susidūrimo metu automobilis Opel Zafira judėjo; (6 spl.). Su tokiu E. I. teiginiu nesutiktina. Anaiptol, priešingai nei teigiama Konsultacinėje išvadoje, šis įbrėžimas yra daugiau lygiagretus automobilio MASERATI išilginės simetrijos plokštumai, o nedideliu kampu jis orientuotas greta esančios variklio dangčio standumo briaunos (kuri nėra lygiagreti automobilio išilginės simetrijos plokštumai) atžvilgiu.

17.8. Antra, svarbu atkreipti dėmesį, jog E. I., Konsultacinėje išvadoje nepaaiškino esminių sugadinimų neatitikimų, kaip, pavyzdžiui, surašyta Eksperto V. M. išvados 2 pav. (pažymėtos raudona rodykle ir raudona brūkšnine linija), todėl ekspertas E. I. nepaneigė V. M. išvados dalyje dėl eismo įvykio metu atsiradusių transporto priemonių Maserati ir Opel sugadinimų suderinamumo ir kad esminiai automobilio MASERATI sugadinimai – priekinio bamperio apvalkalo, radiatoriaus grotelių ir kitų gretimų detalių pažeidimai (13 nuotraukoje pažeidimų kraštai pažymėti raudonomis brūkšninėmis linijomis) susiformavo ne dėl susidūrimo su automobiliu OPEL (detalizuota Eksperto V. M. tiriamosios dalies 2.3. p.).

17.9. Kalbant apie automobilio OPEL saugos oro pagalvių nesuveikimo „pagrįstumą“, pastebė-tina, jog E. I. Konsultacinėje išvadoje net neapžvelgta, esant kokioms sąlygoms suvei-kia/nesuveikia saugos oro pagalvės. Ekspertas E. I. išreiškia nuomonę, jog būtų tikslinga atlikti įvykyje dalyvavusio automobilio Opel saugos pagalvių valdymo bloke užfiksuotos informacijos nuskaitymą, tačiau toks pasiūlymas nelaikytinas pagrįstu, nes Opel automobilio pirmosios registracijos data yra 2008 m., tuo tarpu reikalavimas diegti automobiliuose EDR (Event Data Recorder (kitaip vadinama ,,Juodoji dėžė" automobiliuose)) pagal E. K. reglamentą įsigaliojo nuo 2022 m. liepos 6 d.

17.10. Ekspertas E. I. klaidingai pavaizdavo automobilių padėtis susidūrimo metu sankryžoje (Pav. Nr. 10), nes esant tokioms padėtims automobilis OPEL negalėtų sustoti po eismo įvykio taip, kaip tai užfiksuota nuotraukose. Be to šio eksperto konsultacinė išvada iš esmės yra suformuota be jokių pagrindžiančių objektyvių skaičiavimų.

17.11. Nesuprantama, kokiu tikslu Konsultacinėje išvadoje ekspertas pagal automobilių su-gadinimus formuoja tikslią įvykio vietą. Primintina, jog Atsakovas apskritai nekvestionuoja fakto, kad toks įvykis buvo. Esminę reikšmę turi tai, jog 1) įvykis įvyko kitokiomis aplinkybėmis, nei teigia eismo įvykio dalyviai bei, kad 2) dalis automobilių sugadinimų yra nesuderinami (nesusiję su deklaruojamu įvykiu, o buvo iki deklaruojamo eismo įvykio).

17.12. Apeliantas vis akcentuoja, jog ekspertas V. M. klaidingai nustatė įvykio vietą ir neva tai lėmė, jog ekspertas V. M. priėjo neteisingų išvadų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog klaidingą įvykio vietą nurodė patys eismo įvykio dalyviai, tiek pildydami eismo įvykio deklaraciją, tiek vėliau, registruodami įvykį draudimo bendrovėje, tiek pateikdami Draudikui užpildytas anketas. Apeliantas nepagrįstai selektyviai renkasi duomenis, siekdamas įteigti, jog klaidingos vietos nustatymas neva lėmė neteisingą išvadą dėl automobilių sugadinimų suderinamumo, dėl automobilių greičio bei dėl įvykio mechanizmo. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog tiek Raudondvario plento ir Žemutinių Kaniūkų g., Kaune, tiek Raudondvario pl. ir Aukštutinių Kaniūkų g. sankryžos yra ,,T" formos. Pateiktos ortografinės nuotraukos aiškiai byloja, jog šios abi sankryžos yra panašios, esminių skirtumų tarp sankryžų konfigūracijų, nėra.

17.13. Ekspertas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jo išvada (atsižvelgiant į tai, jog faktinė įvykio vieta yra ne Žemutinių, o Aukštutinių Kaniūkų sankryža) keistųsi tik iš dalies ir tik tuo aspektu, jog įvertinus sankryžų konfigūraciją, gatvių važiuojamosios dalys susikerta maždaug 105° kampu, o ne 90° laispnių kampu, t. y. penkiolika lapsnių daugiau, dėl to Maserati greitis padidėtų maždaug 5 km/h (t. y . pirminiu vertinimu Maseratij greitis buvo nustatytas 35km/h, tuo tarpu įvertinus šiek tiek kitokį gatvės važiuojamosios dalies lapsnį, Maseratij greitis susidūrimo metu buvo 40 km/h). Be kita ko, teismo posėdžio metu ekspertas V. M. patvirtino, jog ir kiti ekspertinio tyrimo duomenys, nesikeičia.

17.14. Apelianto teigimu, UAB „Impulsana“ ekspertas V. M. eismo įvykio tyrimo metu vertino ne transporto priemonės OPEL važiavimo greitį, o susidūrimo su transporto priemone MASERATI greitį. Pasisakant dėl šio teiginio, atkreiptinas, jog Automobilio OPEL greitis susidūrimo metu 0-5 km/h nustatytas iš objektyvių požymių. Tuo tarpu OPEL vairuotojo nurodytas greitis 20 km/h – yra subjektyvus rodiklis. Draudikas remiasi Eksperto V. M. nustatytomis objektyviomis aplinkybėmis, o tai, kad automobilis susidūrimo metu stovėjo, nėra būdinga natūraliai įvyksiančiam eismo įvykiui. Atkreiptinas dėmesys, jog Draudiko sprendimą įvykio nepripažinti draudžiamuoju lėmė ne subjektyvūs eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, o visuma nustatytų faktinių aplinkybių, leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą, jog įvykis įvyko kitomis, nenatūraliomis aplinkybėmis. Reikšminga ir tai, jog teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog tokią aplinkybę - automobilis stovi ar juda, vairuotojas turi atskirti. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismuose vyrauja bylos, kai teismai tokią aplinkybę, kai vienas automobilis stovi, o kitas į jį trenkiasi, vertina kaip nenatūraliai įvykusį eismo įvykį.

17.15. Aktualu paminėti 2024 m. liepos 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1395-560/2024. Šioje byloje aplinkybės buvo identiškos, esminis dalykas buvo tas, jog susidūrimo metu automobilis „Volvo“ stovėjo. Ir vien ta aplinkybė, kad eismo įvykio dalyviai nurodė tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes, suponavo išvadą, kad automobiliai susidūrė ne natūraliai įvykio dalyvių deklaruotomis aplinkybėmis ir tuo pagrindu teismas atmetė ieškovės ieškinį.

17.16. Atsakovei pakanka įrodyti, kad įvykis įvyko kitomis, nei eismo įvykio dalyvių deklaruotomis aplinkybėmis. Draudiko nustatytos bei Eksperto V. M. tyrimo metu prieitos išvados įrodo, jog įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei deklaruoja eismo įvykio dalyviai, dalis automobilių sugadinimų egzistavo dar iki eismo įvykio, tad konstatuotina, jog atsakovė tinkamai įrodė savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką.

17.17. Apelianto teigimu, nagrinėjamo ginčo atveju, esant skirtingoms šalių pasitelktų specialistų išvadoms, pirmosios instancijos teismas privalėjo šiuos prieštaravimus pašalinti. Net ir nesant šalių prašymui, pagal byloje surinktus duomenis, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva privalėjo skirti ekspertizę. Negalima sutikti su tokiu prašymu, kadangi jis turėjo būti pareikštas pirmojoje instancijoje. Ieškovas, tiek jo atstovas, turėjo pakankamai laiko apsispręsti dėl teismo ekspertizės, juolab, kad 2025-04-01 teismo posėdžio metu pats ieškovo atstovas prašė teismo suteikti 14 dienų terminą apsispręsti dėl ekspertizės. Tačiau savo teise nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo eismo įvykis pripažintas nedraudžiamuoju ir atmestas ieškovo ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo.

21. CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) įtvirtinta, jog draudžiamasis įvykis yra eismo įvykis, kuriam įvykus pagal įstatymą turi būti išmokama draudimo išmoka (2 straipsnio 3 dalis), o išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (3 straipsnio 1 dalis).

22. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau - DĮ) 2 straipsnio 10 punkte reglamentuota, jog draudimo apsauga - draudiko įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. Tuo tarpu draudžiamasis įvykis įtvirtintas kaip draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (DĮ 2 straipsnio 33 punktas). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017). DĮ 98 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

23. Nustatyta, kad 2024 m. vasario 22 d. 18:50 val., Kaune, Raudondvario plento ir Aukštutinių Kaniūkų sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis Maserati Ghibli, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. S. vairuojamas automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltę dėl minėto eismo įvykio pripažino transporto priemonės Opel vairuotojas M. S., kurio automobilio civilinė atsakomybė apdrausta ADB „Gjensidige“, kuri 2024 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą, 2024 m. vasario 22 d. eismo įvykio nepripažinti draudžiamuoju. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti įvykį draudžiamuoju ir priteisti iš atsakovės 19 060 Eur draudimo išmoką bei 250 Eur nuostolių atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad deklaruotas eismo įvykis įvyko kitomis nei vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, todėl neaišku kieno neteisėti veiksmai lėmė ieškovui atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, atsakovei nekyla pareiga eismo įvykį laikyti draudžiamuoju.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą iš esmės motyvuodamas tuo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, selektyviai vertino civilinėje byloje esančius įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikdamas vien atsakovo pateiktiems įrodymams, be pagrindo atmesdamas arba iš viso ignoruodamas ieškovo pateiktus įrodymus ir dėl to padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad atsakovas įrodė aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos sumokėjimo.

26. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas). Pažymėtina, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022).

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį sutinka su apelianto pozicija, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas įrodė aplinkybes atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, nėra pagrįsta visapusišku byloje esančių įrodymų ištyrimu, esminę reikšmę suteikus tik eksperto V. M. išvadoms.

28. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išvados, kad draudiminis įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodė vairuotojai, priėjo remdamasis iš esmės vieninteliu įrodymu - 2024 m. balandžio 29 d. Eksperto išvada Nr. MV 2024-32. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas argumentą, kad ekspertas tyrė ne transporto priemonių judėjimo, o jų susidūrimo greitį prilygintą 0 km/h, nors 2024 m. vasario 29 d. automobilio Opel vairuotojas anketoje nurodė, kad prieš eismo įvykį jis važiavo apie 20 km/h greičiu, tačiau skundžiame sprendime dėl šių ieškovo argumentų, kaip ir dėl kitų ieškovo įrodinėtų aplinkybių, visiškai nepasisakoma. Priešingai, pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo eksperto V. M. išvadų pacitavimu ir laikė jas savaime teisingomis, neatlikdamas jokio šių išvadų turinio vertinimo, t.y. ar jos neprieštaringos, ar neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, ar eksperto išvados išplaukia iš tyrimo eigos ir kt.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2024 m. balandžio 29 d. eksperto V. M. išvados Nr. MV 2024-32 turinį, atkreipia dėmesį, jog joje prieita iš esmės dviejų pagrindinių išvadų lėmusių teismo ir draudiko sprendimą, kad eismo įvykis įvyko kitomis nei nurodė vairuotojai aplinkybėmis, t.y.: 1) neatitinka tikrovės vairuotojų parodymai, kad prieš įvykį automobiliai neturėjo sugadinimų; 2) Opel automobilis stovėjo arba judėjo iki 5 km/h, o ne judėjo 20 km/h greičiu kaip nurodė vairuotojas.

30. Pasisakant dėl pirmosios išvados apie automobilių greitį, nustatyta, kad ekspertas išvados, jog automobilio Opel greitis buvo artimas 0 km/h priėjo, remdamasis vien tuo, kad ant automobilio Maserati variklio dangčio susiformavęs įmušimas/įbrėžimas ties dangčio priekine dalimi yra tiesus ir orientuotas daugiau lygiagrečiai šio automobilio išilginės simetrijos plokštumai. Visgi teisėjų kolegijos vertinimu, tokiai kategoriška išvadai, ant kurios pastatomas visas tolimesnis eksperto tyrimas ir atliekami skaičiavimai, modeliavimas su programa, stokoja pagrįstumo. Vien iš nuotraukos vertinti automobilio įmušimą/įbrėžimą, jo padėtį, neanalizuojant jo gylio ir kitų tokiam dydžiui nustatyti reikšmingų parametrų, daryti kategorišką 0-5 km/h tikslumo išvadą apie kito automobilių greitį nepakankamai pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia eksperto išvada, vertintina kaip hipotezė. Neatsižvelgiant į tai, kad Opel vairuotojas nurodė, kad važiavo 20 km/h, ekspertas skaičiavimų, su šiuo dydžiu apskirtai neatliko, o atlikdamas eismo įvykio modeliavimą su programa rėmėsi išimtinai subjektyviu savo paties nustatytu automobilio hipotetiniu greičiu. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad eksperto V. M. išvada parengta remiantis tiksliais skaičiavimais (atliktais programa), tuo pagrindu atitinkamai nesivadovavo kito eksperto E. I. išvada. Tačiau pažymėtina, kad minėtos programos tikslumas nėra kvestionuojamas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu yra suvesti ne bet kokius, o tikslius parametrus kuriems esant įvyko tiriamas eismo įvykis, norint laikyti šiuos programos skaičiavimus vienareikšmiškai tiksliais. Tuo tarpu aplinkybė, kad kito eksperto išvada, paremta ne programos skaičiavimais, savaime nėra pakankamas pagrindas nevertinti jos byloje esančių įrodymų kontekste.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, kritiškai vertintina ir eksperto V. M. 2.4 išvada, kurioje panaudojant jau minėtą pradinį 0 km/h Opel automobilio greitį, atliekamas eismo įvykio modeliavimas. Ekspertas nurodo, kad modeliavimo būdu nustatytos automobilių galutinės padėtys pavaizduotos tamsesniais siluetais, šios padėtys yra artimos matomoms 1-2 nuotraukose. Visgi teisėjų kolegijos vertinimu, net vizualiai lyginant 1 - 2 nuotraukas ir eksperto atliktą modeliavimą matyti, kad nuotraukose automobilių galutinės padėtys nėra artimos, kadangi Maserati automobilis yra toliau už automobilį Opel, tuo tarpu programos modeliavime yra atvirkščiai.

32. Vertinant eksperto išvadas apie tai, kad dalis sugadinimų susidarė ne 2024 m. vasario 22 d. deklaruoto eismo įvykio metu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ir šioje dalyje išvados stokojama išsamumo. Pavyzdžiui ekspertas prieina išvados: iš vaizdų 1-2 nuotraukose neidentifikuojami eismo įvykio vietoje temai (15÷20 cm aukštyje) išsidėstę vertikalus (-ūs) ribotų matmenų objektas (-ai), o iš 2 pav. seka, kad nebuvo įvykęs automobilių kontaktas šiame pav. raudona rodykle pažymėtoje vietoje, todėl spręstina, jog automobilio Maserati priekinio bamperio apvalkalo apatinės dalies pažeidimas, 11 ir 14 nuotraukos pažymėtas raudonomis rodyklėmis, susidarė ne ginčo eismo įvykio metu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ekspertas šioje dalyje apsiriboja tik abiejų automobilių detalių sulyginimu tam tikrame aukštyje, tačiau neįvertina, kad susidūrimo metu automobiliai stabdo, kyla, leidžiasi, deformuojasi plastikiniai bamperiai, dėl ko gali keistis kontakto aukštis.

33. Teisėjų kolegija be kita ko atkreipia dėmesį, jog aptariamo eksperto išvados, kuriose subjektyviai pasirenkama, kad vienas iš eismo įvykyje dalyvavusių automobilių stovėjo, o ne judėjo vairuotojo nurodomu greičiu, taip pat kad ne visi automobilio sugadinimai atsirado eismo įvykio metu, kartojasi ir yra paneigiamos jau ne pirmoje byloje (pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2054-430/2024; 2025 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-29-1097/2025). Ši aplinkybė kartu su jau aptartais eksperto V. M. išvados netikslumais, sudaro pagrindą abejoti šioje byloje pateiktos išvados patikimumu.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nemotyvuotai ir lakoniškai atmetė eksperto E. I. išvadas. Pažymėtina, kad šioje eksperto išvadoje pateikiama gana išsami abiejų automobilių sugadinimų analizė, pateikiamos išvados, kurie iš jų galėjo būti padaryti ginčo eismo įvykio metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant V. M. išvadai, jog techniniu požiūriu nepagrįsti yra vairuotojų parodymai, kad prieš pat 2024 m. vasario 22 d. deklaruotą eismo įvykį, šie automobiliai neturėjo sugadinimų, pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai įvertinti eksperto E. I. išvadas nustatyti, kurioje apimtyje ekspertų išvados sutampa, kuria apimtimi prieštarauja. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog dalies nedidelių sugadinimų ekspertai negali paaiškinti kaip automobilių betarpiško kontakto pasekmės, vertintina atsižvelgiant į faktą, jog automobiliai nėra nauji, galimai buvo apgadinti ankstesnių įvykių metu, po to remontuoti arba ne, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo laikyti įvykį nedraudžiamuoju. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino eksperto E. I. turinio, apsiribodamas teiginiu, kad šio eksperto išvada neparemta skaičiavimais, o tik argumentuota teiginiais. Kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nuomone, kadangi ekspertas E. I. atliko detalius skaičiavimus, tačiau teismas jų nevertino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog specialių žinių turinčio asmens teiktos išvados turinys turėjo būti įvertintas ir visų įrodymų kontekste, pateikiant konkrečius argumentus ir motyvus, kodėl jais nesivadovaujama.

35. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, taip pat akcentavo, kad bet kuris pakankamai apdairus asmuo – vairuotojas šį skirtumą turi suvokti realiai, nes automobilio judėjimas artimu 20 km/h greičiu iš esmės skiriasi nuo būsenos transporto priemonei stovint. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nors ekspertas V. M. savo išvadoje teigė, kad Opel važiavo 0-5 km/h greičiu, programoje modeliuojant naudojo 0 km/h greitį, o posėdžio metu aiškinantis aplinkybes, kad ekspertas tyrimą atliko laikydamas, kad jis įvyko kitoje sankryžoje nei iš tiesų, ekspertas nurodė, kad skaičiavimai keistųsi apie 5 km/h. Taigi, įvertinus visus šiuos neatitikimus ir paaiškinimus, išeitų, kad pagal ekspertą V. M. Opel greitis galėjo būti ir 10 km/h, kas yra pakankamai artimas dydis Opel vairuotojo nurodytam greičiui 20 km/h.

36. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis buvo imituotas, turi būti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikšmė – ar dėl šios aplinkybės iš viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiškinimai dėl šios aplinkybės nesutampa. Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali būti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017).

37. Sutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ir kitų tokio pobūdžio byloms reikšmingų aplinkybių. Tai, ar eismo įvykis buvo imituotas, gali būti sprendžiama atsižvelgiant į tai, kur, kokioje vietoje yra įvykęs tiriamasis eismo įvykis (ar matomoje, ar nuošalioje vietoje); kokiu paros laiku (intensyvaus, normalaus eismo ar kai jo nėra); kas jame dalyvavo (pažįstami, susiję asmenys ar atsitiktiniai dalyviai); ar transporto priemonių sugadinimų ir (ar) asmenų sužalojimo ar kitokių padarinių atsiradimo aplinkybės atitinka objektyvias įvykio sąlygas ir kitas konkretaus įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017). Šiuo atveju iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad eismo įvykis įvyko gerai matomoje vietoje, susidariusios transporto spūsties metu, tačiau šios aplinkybės kaip ir vairuotojų tarpusavio ryšių, pirmosios instancijos teismo taip pat nesiaiškino.

38. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikydamas įrodymų vertinimo taisykles, sprendimą priėmė visapusiškai neištyręs byloje esančių įrodymų ir reikšmingų aplinkybių visumos, remdamasis iš esmės vieninteliu įrodymu, nevertindamas jo turinio, netikslumų ir neatitikimų, nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų tarp dviejų ekspertų išvadų. Todėl spręstina, kad yra teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

39. Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

40. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

41. Šios nutarties 30-33 punkte paneigus eksperto išvadą, kuria rėmėsi atsakovė atsisakydama pripažinti įvykį draudžiamuoju, o pirmosios instancijos teismui neištyrus kitų byloje esančių įrodymų ir nenustačius visų bylai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neatskleista bylos esmė. Siekiant nustatyti šias aplinkybes turi būti išsamiai ištirtos ir išnagrinėtos visos šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės. Tuo atveju, jei visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, negalėtų kvestionuoti teismo išvadų.

42. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinio teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį pilna apimtimi kaip nepagrįstą, šios savo išvados tinkamai nepagrindė, neįvertino byloje abiejų šalių įrodinėtų aplinkybių, kurios reikšmingos siekiant išsiaiškinti ar eismo įvykis laikytinas draudžiamuoju, jei taip kokioje apimtyje pagrįstas ieškovo reikalaujamas draudimo išmokos dydis. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, panaikinus skundžiamą sprendimą, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo netenkina apelianto prašymo dėl ekspertizės skyrimo, kadangi tokį prašymą jis turės teisę pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjančiam bylą iš naujo.

43. Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios nuostatos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. v. Netherlands, Serija A n. 288, p. 20, par. 61).

44. Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.