- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-25
- Bylos Nr.
- 2A-1395-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12030-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- ADB Compensa Vienna Insurance Group
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijaus Kairevičiaus, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo?ir 2024 m. balandžio 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei ADB Compensa Vienna Insurance Group dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovės 2023 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. SDZ35090 byloje Nr.23/270-16275 pripažinti 2023 m. kovo 27 d. įvykusio deklaruoto eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VOLVO S80, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nedraudiminiu įvykiu, neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti, kad 2023 m. kovo 27 d. įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovės transporto priemonė VOLVO S80, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), draudiminiu įvykiu ir priteisti iš atsakovės 3 370 Eur dydžio draudimo išmoką bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso automobilis VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gamybos. Automobilis nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d. buvo apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Taip pat šis automobilis buvo apdraustas Automobilių savanoriškojo draudimo sutartimi, Draudimo polisas Nr. 270 0610428/2022, draudimo laikotarpis nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. Atlikta draudimo įmoka - 475,20 Eur. Transporto priemonės apžiūra buvo atlikta 2021 m. rugsėjo 24 d. ir padaryta išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Techninė apžiūra galioja iki 2023 m. rugsėjo 29 d.
3. 2023 m. kovo 27 d. apie 20 val. 40 min. kelyje Angiriai - Josvainiai, Kėdainių rajone, įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovės vairuojamas automobilis VOLVO S80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su trečiojo asmens vairuojamu automobiliu BMW 730D valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Abu automobiliai buvo apgadinti. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad už eismo įvykį atsakintas automobilio VOLVO vairuotojas, kuris nesuteikė pirmumo teisės BMW automobiliui. Sugadinimai pažymėti priekinėje dalyje ir detalizuoti taip: „priekio deformacija pilna, radiatorius, priekinis stiklas, lempos“. Kadangi automobilis VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas savanoriškuoju draudimu (KASKO) ieškovė kreipėsi į draudiką ADB Compensa Vienna Insurance Group dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kuri 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu pranešė, jog atsakovei nekyla prievolė atlyginti žalą už transporto priemonės VOLVO sugadinimus, kadangi atliktas deklaruoto eismo įvykio aplinkybių tyrimas patvirtina faktą, jog deklaruotas eismo įvykis įvyko kitomis, nei turima informacija, aplinkybėmis.
4. Kadangi ginčo dėl kaltės nebuvo, todėl į įvykio vietą policijos pareigūnai nebuvo kviečiami, o eismo įvykio dalyviai užpildė Eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyta, jog dėl eismo įvykio yra kalta automobilio VOLVO S80 vairuotoja ieškovė. 2023 m. balandžio 3 d. Žalos byloje Nr. 23/270-16275 buvo padaryta išvada apie transporto priemonės (vidutinę) vertę taikant lyginamosios vertės metodą. Nurodė, kad buvo nustatyta, jog automobilio VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė iki įvykio buvo 4 150 Eur rinkos kaina, o automobilio likutinė vertė po įvykio 780 Eur. Padarytos žalos dydis - 3 370 Eur, t. y. skirtumas tarp automobilio vertės ir likutinės vertės po eismo įvykio. Atsakovė buvo sutikusi išmokėti kompensaciją už sudaužytą automobilį su sąlyga, kad ieškovė atsisakys sudaužyto automobilio. Ieškovė su tokia sąlyga nesutiko, dėl to buvo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką.
Atsiliepimas
5. Atsakovė ADB Compensa Vienna Insurance Group pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad gavus pranešimą apie įvykį atsakovė įvykiui suteikė žalos numerį 23/270-16275 bei pradėjo žalos administravimo procesą. 2023 m. kovo 27 d. eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio Volvo vairuotojos, t. y. ieškovės kaltės, kuri sankryžoje, kurioje pagrindinis kelias keičia kryptį, nesuteikė pirmenybės pagrindiniu keliu važiavusiam automobilio BMW vairuotojui A. B., t. y. sankryžoje važiavo tiesiai, dėl ko ir įvyko susidūrimas. Tyrimo metu buvo apžiūrėtas deklaruotame eismo įvykyje dalyvavęs automobilis BMW ir nustatyti tokie pagrindiniai sugadinimai: sulūžęs priekinis bamperis, grotelės, bamperio stiprintuvas, priekinis tvirtinimo rėmas, priekiniai žibintai; stipriai deformuotas variklio dangtis, radiatorius, abu priekiniai sparnai; skilęs priekinis stiklas; iššovusios oro pagalvės. Tyrimo metu taip pat buvo apžiūrėtas deklaruotame eismo įvykyje dalyvavęs automobilis VOLVO ir nustatyti tokie pagrindiniai sugadinimai: išmuštas priekinis dešinės pusės ratas; stipriai deformuotas priekinis dešinės pusės sparnas, variklio gaubtas, bamperio stiprintuvas; sulūžęs priekinis bamperis, abu priekiniai žibintai; deformuotas kairės pusės sparnas; skilęs priekinis stiklas; iššovusios oro pagalvės. Apibendrinus visą surinktą informaciją atsakovei kilo pagrįstų abejonių - ar tikrai įvykis įvyko natūraliomis ir būtent tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė eismo įvykio dalyviai, todėl vadovaujantis surinkta informacija bei naudojantis kompiuterine programa „PC CRASH“ buvo bandoma sumodeliuoti bei atkurti automobilių susidūrimą ir paskesnį jų judėjimą. Ištyrus deklaruotą įvykį konstatuota, kad eismo įvykio dalyviai nurodė tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes – automobiliai susidūrė ne natūraliai įvykio dalyvių deklaruotomis aplinkybėmis, o automobilis Volvo tikėtina stovėjo sankryžoje, kai į jį trenkėsi automobilis BMW apie 60 km/h greičiu. Tokia išvada daroma, nes tik tokie pradiniai greičiai modeliavimo būdu duoda eismo įvykio dalyvių nurodytas galines automobilių padėtis po susidūrimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybės naudai 39,84 Eur pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovė su ieškove 2022 m. rugsėjo 28 d. sudarė Automobilių savanoriškojo draudimo sutartį Nr. 270 0610428, kuria buvo apdrausta transporto priemonė Volvo S80 v/n (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. Draudimo sutarčiai taikomos Transporto priemonių savanoriškojo (Kasko) draudimo taisyklės, patvirtintos Draudiko valdybos 2022 m. sausio 25 d. nutarimu ir galiojančios nuo 2022 m. vasario 7 d. Į bylą pateikta eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodyta, kad 2023 m. kovo 27 d. 20 val. 40 min. kelyje Angiriai - Josvainiai, Kėdainių rajone, įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovės vairuojamas automobilis VOLVO S80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su trečiojo asmens vairuojamu automobiliu BMW 730D valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Abu automobiliai buvo apgadinti. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad už eismo įvykį atsakintas automobilio VOLVO vairuotojas, kuris nesuteikė pirmumo teisės BMW automobiliui.
7. 2023 m. kovo 27 d. trečiasis asmuo raštu pateikė paaiškinimą apie įvykį ir nurodė tokias esmines aplinkybes: „vairavau automobilį BMW ir važiavau iš Kauno į Krakes. Važiavau apie 60 km/h greičiu, kai netikėtai priešinga kryptimi važiavęs Volvo suko į kairę. Tuo metu buvo likę apie 10 m. Stabdžiau, automobilis ėmė slysti, nes buvo šlapia kelio danga. Greitis sumažėjo, bet automobilis nesustojo. Po smūgio mano automobilis nuvažiavo į dešinėje pusėje esantį griovį. Volvo liko ant kelio. Įvykio metu važiavau vienas, Volvo vairuotojas irgi. Po įvykio moteris skambino policijai, bet į vietą jie nevažiavo, iškvietėme techninę pagalbą ir pildėme deklaraciją. Mano tralas atvažiavo pirmiau, o Volvo kiek vėliau. Man išvykstant Volvo dar buvo įvykio vietoje. Pas moterį už 20-30 min atvažiavo kažkoks vyriškis. Iki įvykio nei Volvo, nei atvykusio vyriškio matyti neteko, jų nepažįstu. Automobilį BMW turiu apie metus laiko, įvykių su juo nebuvo. Iki šio įvykio automobiliui buvo įlenktas stogas virš vairuotojo durelių. Kitų defektų automobilis neturėjo”.
8. 2023 m. kovo 27 d. ieškovė raštu pateikė paaiškinimą ir apie įvykį ir nurodė tokias esmines aplinkybes: „Įvykis įvyko 2023 m. kovo 27 d. apie 20 val. 40 min. Vairavau automobilį Volvo. Važiavau nuo Angirių link Kėdainių asfaltuotu keliu apie 50 km/h greičiu, kai man iš dešinės pusės netikėtai išvažiavo automobilis BMW su kuriuo aš susidūriau. Atvažiuojančio BMW automobilio prieš įvykį nemačiau. Tik po įvykio sužinojau, kad mano kelias šalutinis. Buvau užtikrinta, kad mano kelias buvo pagrindinis, todėl drąsiai ir važiavau. Įvykio metu automobilyje važiavau viena. BMW vairuotojas irgi važiavo vienas. Po įvykio skambinau policijai, bet į įvykio vietą jie nevažiavo. Po įvykio per draudimą išsikviečiau techninės pagalbos automobilį, kuris atvažiavo maždaug po valandos. Automobilį BMW iš įvykio vietos išvežė anksčiau, mano šiek tiek vėliau. Po įvykio pasiskambinau draugui Edvinui, kuris atvažiavo į avarijos vietą padėti. Automobilį VOLVO turiu 4 metus. Per tą laiką automobiliui buvo apgadintas dešinys šonas. Automobilio BMW vairuotojo nepažįstu. Su juo anksčiau bendrauti neteko. Iki šio įvykio mano automobilis matomų pažeidimų neturėjo, techniškai buvo tvarkingas”.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi skyrė byloje ekspertizę bei bylą sustabdė. Teisme gautas 2024 m. vasario 28 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2853(23), 11-461(24), kuriame padaryta išvada, kad:
8.1 deklaruoto eismo įvykio eiga buvo tokia. Kelio ruože, kuris matyti 6 + 9 pav., automobilis „BMW 730D“ priekinės dalies vidurine dalimi trenkė į stovinčio automobilio „Volvo S80“ priekinį dešinį kampą. Susidūrimo metu automobilis „Volvo S80“ buvo bloškiamas atgal ir sukosi prieš laikrodžio rodyklę, o automobilis „BMW 730D“ nuvažiavo į griovį. Tikėtinos transporto priemonių tarpusavio padėtys susidūrimo metu grafiškai pavaizduotos 21 pav. Po susidūrimo transporto priemonės sustojo padėtyse, matomose tirti pateiktose nuotraukose;
8.2 Susidūrimo metu automobilis „Volvo S80“ stovėjo. Nustatyti, koks buvo automobilio „BMW 730D“ greitis susidūrimo metu, negalima;
8.3 Automobilio „Volvo S80“, važiuojančio 50 km/h greičiu, sustabdymo kelias iki pilno sustojimo yra 32,3 m, o laikas - 3,5 s;
8.4 Automobilio „Volvo S80“, važiuojančio 50 km/h greičiu, sustabdymo kelias, kad sumažinti važiavimo greitį iki 15 km/h greičio, yra 30,8 m, o laikas - 2,8 s;
8.5 Automobilio „Volvo S80“, važiuojančio 50 km/h greičiu, sustabdymo kelias, kad sumažinti važiavimo greitį iki 10 km/h greičio, yra 31,6 m, o laikas - 3,03 s;
8.6 Automobilio „Volvo S80“, važiuojančio 50 km/h greičiu, sustabdymo kelias, kad sumažinti važiavimo greitį iki 5 km/h greičio, yra 32,1 m, o laikas - 3,27 s;
8.7 Transporto priemonių išoriniai sugadinimai yra tarpusavyje suderinami ir jie buvo padaryti jų tarpusavio kontakto metu. Susidūrimo metu automobilis „BMW 730D“ priekinės dalies vidurine dalimi trenkė į automobilio „Volvo S80“ priekinį dešinį kampą. Šio susidūrimo metu automobilis „Volvo S80“ priekinį dešinį kampą. Šio susidūrimo metu automobilis „Volvo S80“ variklio dangčiu ir priekiniu dešiniu sparnu palindo po automobilio „BMW 730D“ variklio dangčiu, o priekinės apatinės automobilių dalys dėl stabdžių elementų toje vietoje buvo sugniuždytos, plastikai sulaužyti;
8.8 Transporto priemonių „BMW 730D“ ir „Volvo S80“ išoriniai sugadinimai, matomi tirti pateiktose nuotraukose, buvo padaryti jų tarpusavio kontakto metu;
8.9 Kelio ruože, kuris matyti 6 + 9 pav., automobilis „BMW 730D“ priekinės dalies vidurine dalimi trenkė j stovinčio automobilio „Volvo S80“ priekinį dešinį kampą. Susidūrimo metu automobilis „Volvo S80“ buvo bloškiamas atgal ir sukosi prieš laikrodžio rodyklę, o automobilis „BMW 730D“ nuvažiavo į griovį.
10. Ekspertas V. V. 2024 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio metu parodė, kad Volvo automobilis stovėjo, tai yra esminė aplinkybė. Volvo palindo po BVM variklio dangčiu, įbrėžimų judėjimo kryptis parodo BMV judėjimo kryptį. BMV judėjimo greičio neįmanoma nustatyti, ekspertai sprendžia, kur buvo automobiliai susidūrimo metu. Ekspertas pats sprendžia, ar jam užtenka pateiktų dokumentų išvadai duoti. Šiuo atveju medžiagos pakako. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių ieškininius reikalavimus. Eksperto išvados bei duoti parodymai teismo posėdžio metu nėra šioje civilinėje byloje nuginčyti kitais įrodymais, o ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai dėl įvykusio autoįvykio aplinkybių šiuo atveju yra vertintini kritiškai, kadangi jie iš esmės nesutampa su per ekspertizę nustatytu tikruoju autoįvykio mechanizmu, todėl visi ieškovės argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė atsakovei ADB Compensa Vienna Insurance Group iš ieškovės A. K. 797,20 Eur už ekspertizės atlikimą, įpareigojo Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyrių grąžinti atsakovei ADB Compensa Vienna Insurance Group nepanaudotą avansą 302,80 Eur sumai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
13. Nurodė, kad teismas ne tik neatsižvelgė ir nevertino ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų bei teiktų paaiškinimų bylą nagrinėjant iš esmės, bet ir netinkamai taikė procesinės teisės normas. Teismas, priimdamas papildomą sprendimą, suvaržė ieškovės teises ir atėmė galimybę tinkamai paruošti apeliacinį skundą, nes 7 dienomis sutrumpino apeliacinio skundo parengimo terminą. Draudimo bendrovė po priimto sprendimo įvykį laikyti nedraudiminiu, buvo sutikusi išmokėti draudimo išmoką su sąlyga, jeigu ieškovė paliks draudimo bendrovei sugadintą automobilį, kurio likutinė vertė buvo 780 Eur, o draudimo išmoka, kuri turėjo būti išmokėta, buvo 3 370 Eur dydžio. Teismas rėmėsi tik ekspertizės akto išvada, kuri yra neteisinga, neobjektyvi ir nepasisakyta dėl pačių svarbiausių eismo įvykio aplinkybių. Nei draudimo bendrovės specialistai, nei ekspertas, nei teismas nenustatė, kurioje eismo juostoje susidūrė automobiliai. Teismas padarė išvadą, kad BMW automobilis atsitrenkė į stovintį VOLVO markės automobilį, tačiau kokioje eismo juostoje tai įvyko nei ekspertas, nei teismas neanalizavo. Jeigu ieškovės vairuojamas automobilis stovėjo jos važiavimo eismo juostoje, tai susidūrimo mechanizmas turėjo būti kitoks, negu nurodyta eksperto išvadoje, o jeigu ieškovės vairuojamas automobilis buvo pradėjęs daryti kairiojo posūkio manevrą ir dalinai buvo išvažiavęs į priešingą eismo vietą, tai dalinai tikėtina eksperto ir teismo padarytomis išvadomis. Teismo sprendime nurodytos aplinkybės, neva ieškovės automobilis stovėjo kelyje yra ne tik nepagrįstos, bet ir prieštaraujančios elementariai logikai. Ieškovės suklydimas vertinant, jog pastaroji važiavo pagrindiniu keliu ir tęsė manevrą į pagrindinį kelią, negali būti priežastimi draudikui neatlyginti pastarosios patirtos turtinės žalos. Teismas nevertino eismo įvykio aplinkybių (paros laiko, įvykio vietos ir kt.), nepagrįstai neatitikimus tarp eismo įvykio dalyvių (ieškovės ir trečiojo asmens) teiktų paaiškinimų ir ekspertizės akte nurodytų aplinkybių vertino atsakovės naudai, nevertino ir nepasisakė, ar transporto priemonių sugadinimų atsiradimo aplinkybės atitinka objektyvias įvykio sąlygas.
Atsiliepimas
14. Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group” pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pagrindinis klausimas yra tas ar įvykis įvyko apeliantės ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis ar eismo įvykio dalyviai nurodė tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes. Atsakovei nekyla teisinė pareiga įrodyti, kad eismo įvykis sukeltas būtent tyčia. Atsakovei pakanka įrodyti, kad įvykis įvyko kitomis, nei eismo įvykio dalyvių deklaruotomis aplinkybėmis. Šiuo atveju ištyrus deklaruotą įvykį konstatuota, kad eismo įvykio dalyviai nurodė tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes - automobiliai susidūrė ne natūraliai įvykio dalyvių deklaruotomis aplinkybėmis, o automobilis Volvo tikėtina stovėjo sankryžoje, kai į jį trenkėsi automobilis BMW apie 60 km/h greičiu. Apeliantė deklaravo, kad automobilio BMW net nematė, buvo įsitikinusi, kad jos kelias pagrindinis, viskas įvyko netikėtai. Automobilis, jeigu tikėtume apeliantės parodymais, jau turėjo būti stabdomas likus nemažiau kaip 30 metrų iki įvykio vietos, o tai prieštarauja aplinkybei, jog susidūrimas buvo netikėtas ir buvo važiuota drąsiai įsitikinus, kad važiuojama pagrindiniu keliu. Eismo įvykis kilo kitomis aplinkybėmis, kurias apeliantė ir trečiasis asmuo sąmoningai nutyli. Apeliantė kaip byloje likusio prieštaravimo pavyzdį pateikia išgalvotą aplinkybę neva atsakovė po priimto sprendimo sutiko išmokėti draudimo išmoką, jeigu automobilio liekanas apeliantė paliks draudimo bendrovei. Atsakovė pažymi, kad tokių pasiūlymų „iškeisti draudimo išmoką į automobilio palikimą draudimo bendrovei“ nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
16. Byloje nustatyta, kad atsakovė su ieškove 2022 m. rugsėjo 28 d. sudarė Automobilių savanoriškojo draudimo sutartį Nr. 270 0610428, kuria buvo apdrausta transporto priemonė Volvo S80 v/n (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. Draudimo sutarčiai taikomos Transporto priemonių savanoriškojo (Kasko) draudimo taisyklės, patvirtintos Draudiko valdybos 2022 m. sausio 25 d. nutarimu ir galiojančios nuo 2022 m. vasario 7 d. Į bylą pateikta eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodyta, kad 2023 m. kovo 27 d. 20 val. 40 min. kelyje Angiriai - Josvainiai, Kėdainių rajone, įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovės vairuojamas automobilis VOLVO S80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su trečiojo asmens vairuojamu automobiliu BMW 730D valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Abu automobiliai buvo apgadinti. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad už eismo įvykį atsakintas automobilio VOLVO vairuotojas, kuris nesuteikė pirmumo teisės BMW automobiliui. Atsakovė ADB Compensa Vienna Insurance Group 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. SDZ35090 byloje Nr.23/270-16275 nurodė, jog atsakovei Compensa draudimo bendrovei nekyla prievolė atlyginti žalą už transporto priemonės VOLVO, sugadinimus, kadangi atliktas deklaruoto eismo įvykio aplinkybių tyrimas patvirtina faktą, jog deklaruojamas eismo įvykis įvyko visai kitomis nei turima informacija aplinkybėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Ieškovė prašė atsakovės 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. SDZ35090 byloje Nr.23/270-16275 pripažinti 2023 m. kovo 27 d. įvykusio deklaruoto eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VOLVO S80, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nedraudiminiu įvykiu, neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti, kad 2023 m. kovo 27 d. įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovės transporto priemonė VOLVO S80, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), yra draudiminis įvykis ir priteisti iš atsakovės 3 370 Eur dydžio draudimo išmoką bei visas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju byloje yra kilęs ginčas tarp šalių dėl to, jog atsakovė pripažino eismo įvykį nedraudiminiu ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Atsakovė nustatė, jog ieškovės ir trečiojo asmens deklaruotomis aplinkybėmis toks susidūrimas negalimas, kadangi VOLVO ir BMW automobilių galutinės padėtys po eismo įvykio yra visiškai kitokios, nei buvo deklaruojama; atsakovė sprendė, kad įvykis įvyko visiškai kitomis ir nenatūraliomis aplinkybėmis - BMW automobilis trenkėsi į sankryžoje stovintį automobilį VOLVO. Atsakovė vadovavosi Draudimo Taisyklių 7.1.2. punktu, kuris nurodo, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas toks įvykis, kai draudėjas ar su draudėju susiję asmenys ar naudos gavėjas pateikė neteisingą/klaidinančią informaciją apie įvykio, kurio metu buvo prarastas, sugadintas ar sunaikintas automobilis, priežastis, aplinkybes ir pasekmes ar nuslėpė įvykio tyrimui reikšmingą informaciją bei atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Draudiko Taisyklių 7.1.1 punktas taip pat nurodo, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, jei draudėjas ar su draudėju susiję asmenys ar naudos gavėjas pateikė neteisingą/klaidinančią informaciją apie įvykio, kurio metu buvo prarastas, sugadintas ar sunaikintas Automobilis, priežastis, aplinkybes ir pasekmes ar nuslėpė įvykio tyrimui reikšmingą informaciją.
18. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Įstatyme taip pat akcentuojama, kad aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, privalo įrodyti draudikas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visos ar dalies draudimo išmokos nemokėjimas turi būti proporcinga priemonė draudėjo padarytam draudimo sutarties pažeidimui (sutarties tam tikrų sąlygų nevykdymui ar netinkamam vykdymui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2014). Draudiko sprendimas nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti turi būti proporcingas draudimo sutarties pažeidimo sunkumui, nes priešingu atveju būtų paneigiamas pats draudimo tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-313/2016, 19 punktas).
19. Byloje siekiant nustatyti eismo įvykio kilimo aplinkybes buvo paskirta ekspertizė, kurios išvada pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas rėmėsi tik ekspertizės akto išvada, kuri yra neteisinga, neobjektyvi ir nepasisakyta dėl pačių svarbiausių eismo įvykio aplinkybių. CPK 218 straipsnyje, reglamentuojančiame eksperto išvados įvertinimą, nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Papildoma ekspertizė gali būti skiriama, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški arba neišsami (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2020).
20. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog byloje teismas paskyrė ekspertizę, kurios išvada paneigė ieškovės nurodomas eismo įvykio kilimo aplinkybes. Ieškovė ieškinyje nurodė ir byloje laikėsi pozicijos, kad eismo įvykis kilo jai vairuojant automobilį Volvo, važiuojant nuo Angirių link Kėdainių asfaltuotu keliu apie 50 km/h greičiu, kai jai iš dešinės pusės netikėtai išvažiavo automobilis BMW su kuriuo ji susidūrė. Trečiasis asmuo teigė, jog jis vairavo automobilį BMW ir važiavo iš Kauno į Krakes, važiavo apie 60 km/h greičiu, kai netikėtai priešinga kryptimi važiavęs Volvo suko į kairę. Byloje atliktoje ekspertizėje ekspertas padarė išvadą, jog susidūrimo metu automobilis „Volvo S80“ stovėjo, o ne važiavo 50 km/h greičiu, kaip nurodė ieškovė ir trečiasis asmuo. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. V. nurodė, kad Volvo automobilis stovėjo ir tai yra esminė aplinkybė, Volvo palindo po BVM variklio dangčiu, įbrėžimų judėjimo kryptis parodo BMV judėjimo kryptį. Taigi byloje esančiais įrodymais yra paneigtos ieškovės nurodytos eismo įvykio kilimo aplinkybės. Apeliantė nors apeliaciniame skunde ir nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi eksperto išvadą, tačiau į bylą nėra pateikusi eksperto išvadą paneigiančių įrodymų.
21. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo eismo įvykis kilo kitokiomis nei ieškovė nurodė aplinkybėmis, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė nebuvo sąžininga, atsakovei neatskleidė eismo įvykio kilimo aplinkybių. Byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykio dalyviai nurodė tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes - automobiliai susidūrė ne natūraliai įvykio dalyvių deklaruotomis aplinkybėmis, o automobilis Volvo stovėjo sankryžoje, kai į jį trenkėsi automobilis BMW apie 60 km/h greičiu. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino eismo įvykio aplinkybių (paros laiko, įvykio vietos ir kt.), tačiau nenurodo kaip šios aplinkybės turėtų paneigti ekspertizės išvadoje nustatytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ekspertizės išvada būtų neteisinga, neišsami, kas patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šia išvada rėmėsi pagrįstai ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
22. Apeliantė nurodo, jog teismas, priimdamas papildomą sprendimą, suvaržė ieškovės teises ir atėmė galimybę tinkamai paruošti apeliacinį skundą, nes 7 dienomis sutrumpino apeliacinio skundo parengimo terminą. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. CPK 307 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 277 straipsnio dalyje įtvirtinta, kad papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos. Taigi įstatyme yra aiškiai įtvirtinti skundų pateikimo terminai, papildomo sprendimo priėmimas nėra susijęs su terminu apeliaciniam skundui pateikti ir jo nekeičia.
23. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas ne tik neatsižvelgė ir nevertino ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų bei teiktų paaiškinimų bylą nagrinėjant iš esmės, bet ir netinkamai taikė procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė teigia, kad teismas vertino tik atsakovės pateiktus įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino visus byloje esančius įrodymus ir sprendimą priėmė remdamasis įrodymų visumą. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti.
24. Apeliantė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. papildomu sprendimu, kuriuo teismas priteisė atsakovei ADB Compensa Vienna Insurance Group iš ieškovės A. K. 797,20 Eur už ekspertizės atlikimą, įpareigojo Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyrių grąžinti atsakovei ADB Compensa Vienna Insurance Group nepanaudotą avansą 302,80 Eur sumai. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės prašymu teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi byloje paskyrė eismo įvykio teismo ekspertizę ir ją pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Atsakovė už ekspertizės atlikimą buvo įpareigota į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 900 Eur avansą, ką padarė 2023 m. lapkričio 29 d. Atsakovė sumokėjo į depozitinę sąskaitą 200 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje. Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė 797,20 Eur sąskaitą, kuri yra apmokėta teismo iš atsakovės sumokėto avanso. Taigi, ieškovės ieškinį atmetus, teismas pagrįstai atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidas ekspertizei apmokėti) priteisė atsakovės naudai iš ieškovės, o atsakovei grąžino iš teismo depozitinės sąskaitos likusias nepanaudotas lėšas.
25. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą?ir 2024 m. balandžio 8 d. papildomą sprendimą nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą?ir 2024 m. balandžio 8 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.