Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2054-430/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-01
Bylos Nr.: e2A-2054-430/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė, Visvaldas Kazakiūnas
Atsakovas: akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Trečiasis asmuo: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, R. Ž., A. Š.
Ieškovas: A. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-2054-430/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13928-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo ir trečiojo asmens akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ prisidėjimą prie atsakovės apeliacinio skundo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys R. Ž., A. Š., akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2022 m. spalio 6 d. eismo įvykį, įvykusį Panevėžyje, Kauno ir Naujamiesčio gatvių sankryžoje, draudžiamuoju įvykiu, priteisti iš atsakovo 8 380 EUR draudimo išmoką, 250 EUR išlaidas už transporto priemonės vertinimo ataskaitos parengimą, 153,35 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. spalio 6 d. apie 21 valandą 30 minučių, Panevėžyje, Kauno ir Naujamiesčio gatvių sankryžoje, eismo įvykio metu buvo apgadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė Mercedes Benz C250, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – MB) ir trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė – Jaguar XF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - Jaguar). Eismo įvykio metu galiojo atsakovo KASKO draudimas pagal 2021 m. spalio 14 d. Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. GJELT 3543746 (toliau tekste – Draudimo liudijimas). Atsakovė 2022 m. lapkričio 17 d. Pranešimu Nr. S04-1336948 informavo, kad įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė mokėti draudimo išmoką, nors nenurodė kokiu Draudimų taisyklių punktu grindžia savo sprendimą. Ieškovės teigimu, atsakovas nepagrįstai priėmė šį sprendimą, remdamasis UAB „Impulsana“ pateikta 2022 m. lapkričio 9 d. Eksperto išvada Nr. MV 2022-56 (toliau tekste Eksperto išvada). Ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė pateikė klaidinančią informaciją apie eismo įvykio aplinkybes. Ekspertas nebuvo paskirtas teismo, todėl jo išvada yra vertintina kaip rašytinis įrodymas. Eksperto išvada nepaneigia, jog eismo įvykis įvyko eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovas ne tik nenurodė, kokiu pagrindu įvykį pripažino nedraudžiamuoju, tačiau netyrė ir neįrodė eismo įvykio dalyvių tyčinių ar kaltų veiksmų. Taigi, atsakovė neatliko objektyvaus ir visapusiško tyrimo, todėl neturėjo pagrindo pripažinti įvykį nedraudžiamuoju ir negalėjo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Eksperto išvadoje ir eismo įvykio deklaracijoje nurodytos aplinkybės neturi esminių prieštaravimų, nesutampa tik keletas aplinkybių, t. y. dalis dėl abiejų transporto priemonių greičių ir šių transporto priemonių neesminių sugadinimų. Ekspertizės išvadoje ir eismo įvykio deklaracijoje nurodyto automobilių greičių skirtumas mažesnis nei 7 km/h, todėl nėra tiek reikšmingas, kad paneigtų patį įvykį. Eismo įvykio dalyviai nurodė, jog MB važiavo leistinu greičiu, o Jaguar apie 40 km/h greičiu. Eksperto vertinimu, Jaguar važiavo apie 5 km/h greičiu, o MB apie 60 km/h greičiu. Toliau ekspertui suvedus neteisingus duomenis į kompiuterinę programą buvo gauti neteisingi išeinantys duomenys ir modeliavimas, nes ekspertas rėmėsi neteisingais išeitiniais duomenimis. Ekspertizės išvada remiasi atsakovės pateiktais duomenimis apie eismo įvykio metu buvusias eismo ir oro sąlygas ir atsakovo pateiktomis fotonuotraukomis. Eismo įvykio schemos eismo įvykio dalyvių nubraižytos neprofesionaliai, nesilaikant mastelio, transporto priemonių padėtys kelio elementų ir viena kitos atžvilgiu nepažymėtos matmenimis, nenustatyta tiksli susidūrimo vieta, nenustatyta tiksli MB sustojimo po įvykio vieta, nenurodyti išoriniai parametrai (kelio būklė, oro sąlygos ir pan.), pėdsakai, stabdymo pėdsakai neišmatuoti, fotonuotraukos nėra ryškios ir ne visi sugadinimai yra užfiksuoti, nepateikti automobilių valdymo blokų duomenys ir t. t. Dėl duomenų trūkumo galėjo būti neteisingai nustatyta MB sustojimo vieta po eismo įvykio. Žemėlapių analizė leidžia daryti išvadą, jog automobilis MB sustojo ne didesniu nei 20 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos, o ne už 40 metrų, kaip nustatė ekspertas išvadoje. Atsižvelgiant į tai, kad yra neteisingi įvedami duomenys, gaunami neteisingi išeinantys duomenys ir daromos neteisingos išvados. Mieste leistinas greitis yra 50 km/h. Ekspertas nustatė 60 km/h greitį. Įvertinus minimalias leistinas paklaidas susidaro orientacinis ir labai preliminarus 7-8 km/h greičių skirtumas, todėl įvertinus aplinkybę, kad nėra tikslių duomenų, greičio paklaida gali būti ženkliai didesnė dėl ko susidarantis skirtumas tarp MB nurodyto ir eksperto nustatyto greičio gali būti ženkliai mažesnis nei 7 km/h, t. y. skirtumas nėra tiek reikšmingas, kad paneigtų patį eismo įvykį. Po eismo įvykio jo dalyviai tebebuvo stresinėje būklėje, todėl galėjo sąžiningai klysti pateikdami duomenis. Eismo įvykio dalyvio klaida dėl automobilių greičių nepaneigia fakto, jog eismo įvykis buvo ir buvo iš esmės aplinkybėmis, nurodytomis eismo įvykio deklaracijoje. Atsižvelgiant į tai eismo įvykis negali būti vertinamas kaip suklastotas ir negali būti laikomas nedraudžiamuoju. Kairės užuolaidinės saugos oro pagalvės išsiskleidimas nėra pagrindas eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes Eksperto išvada yra prieštaringa. Viena vertus nurodoma, jog buvo suformuotas šoninis pagreitis, kita vertus nurodoma, jog šoninis pagreitis buvo nepakankamas, todėl lieka neaišku ar buvo ir koks šoninis pagreitis buvo sugeneruotas ir ar turėjo iš viso suveikti šoninės saugos užuolaidos. Ekspertas neturėjo automobilio valdymo bloko duomenų, kuriame yra visi duomenys apie saugos pagalves ir jų suveikimą, tačiau atsakovas nepagrįstai šių duomenų neteikė ekspertui. Eksperto išvadoje nurodomas vienintelis Jaguar apgadinimas, kurio ekspertas techniniu požiūriu negalėjo pagrįsti yra ant priekinio kairio sparno paviršiaus susidaręs įmušimas laikytinas mažareikšmiu kitų apgadinimų atžvilgiu ir nepaneigia paties eismo įvykio buvimo. Eksperto išvadoje neteisingai vertinami kairio priekinio Jaguar sparno sužalojimai ir daroma nepagrįsta išvada, jog pažeidimas yra ne susidūrimo pasekmė, nors pats ekspertas neapžiūrėjo automobilių ir neturėjo sužalojimų fotonuotraukų iš visų pusių. Be to, išvada remiasi nepilnais ir netiksliais eismo įvykio duomenimis. Įmušimo padėtis yra būtent sparno deformacijos zonoje, nubrozdinimų pėdsakai išsidėstę simetriškai, toje pačioje horizontalėje, nėra paveikti atmosferos poveikių ar korozijos, todėl eksperto išvada yra nepagrįsta. Eksperto išvados dalis dėl nustatyto automobilių greičio iki eismo įvykio ir dėl techniniu požiūriu nepagrindžiamų automobilių sugadinimų, neatitinka nešališkumo ir tyrimo išsamumo principų. Eksperto išvadų 2.5 punkte nustatyta, kad MB sustojo 40 m. atstumu nuo susidūrimo vietos, o 2.6 punkte nurodomas atstumas 48 m. Išvadų 2.7 punkte nurodoma, jog buvo sugeneruotas šoninis pagreitis dėl ko galėjo išsiskleisti dešinė oro pagalvė, tačiau sekančiame sakinyje sprendžiama, kad šoninis pagreitis buvo nepakankamas, kad išsiskleistų dešinė saugos oro pagalvė. Be to, ekspertas nepagrindė šių savo teiginių. Klaidingai nustatyta, jog MB po eismo įvykio buvo sustabdytas ne didesniu nei 20 m. atstumu nuo susidūrimo vietos. Eksperto išvada nemotyvuota, neatlikti tyrimai, bandymai, nepateikti skaičiavimai ir paaiškinimai, tačiau daromos išvados. Pati Eksperto išvada yra ne kategoriška, o tik tikėtina. Atsakovei nenustatant padarytos žalos dydžio ieškovė buvo priversta kreiptis į nepriklausomą kilnojamojo turto vertintoją dėl nuostolių paskaičiavimo, kuris paskaičiavo 8 380 EUR nuostolius bei už skaičiavimus pateikė 250 EUR sąskaitą, kurią ieškovė apmokėjo ir prašo atlyginti šiuos nuostolius. Pagal Draudimo taisykles atsakovas privalo mokėti 0,01 procento dydžio delspinigius, todėl prašo priteisti 153,35 EUR delspinigių ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė akcinė draudimo bendrovė (toliau ADB) „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, jog atsakovei kilus įtarimų dėl deklaruojamo eismo įvykio buvo užsakyta ekspertizė, kuri nustatė, jog techniniu požiūriu negalima pagrįsti: MB vairavusio asmens parodymų, kad prieš pat eismo įvykį jis važiavo leistinu greičiu ir kad visi automobilio MB sugadinimai susidarė dėl susidūrimo su Jaguar. Jaguar vairuotojo parodymų, kad prieš eismo įvykį jis važiavo apie 40 km/h greičiu ir kad visi Jaguar sugadinimai susidarė dėl susidūrimo su MB. Kadangi atsakovui buvo pateikta klaidinga informacija apie eismo įvykį (pažeidimų apimtį ir greičius), todėl Draudimo taisyklių 5.6 punkto pagrindu, remdamasis CK 6.987 straipsniu, atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. Ž. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti.

6. Nurodė, jog jis vairavo automobilį Jaguar ir važiavo pagrindiniu keliu kai iš šalutinio kelio į jo transporto priemonę atsitrenkė MB. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, bet žmonės nenukentėjo, todėl buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Buvo kreiptasi į draudimo bendrovę, tačiau draudimo bendrovė atsisakė mokėti draudimo išmoką. Pripažinus eismo įvykį draudžiamuoju, draudimo bendrovė ne ginčo tvarka turėtų išmokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką ir atlyginti patirtus nuostolius.

7. Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko.

8. Nurodė, jog ieškovė pas trečiąjį asmenį buvo apsidraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl gavus informaciją apie eismo įvykį buvo pradėtas žalos administravimo procesas. Surinkus informaciją draudikui kilo abejonių ar įvykis įvyko natūraliomis ir eismo įvykio dalyvių nurodomomis aplinkybėmis. Draudikui buvo žinoma, jog atsakovas yra užsakęs ekspertizę, todėl gavus Eksperto išvadą buvo nuspręsta atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nes eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei teigia eismo įvykio dalyviai. Byloje nėra ginčo ar deklaruotas eismo įvykis buvo, tačiau kitomis aplinkybėmis, nei nurodė jo dalyviai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino 2022 m. spalio 6 d. 21 val. 30 min. Panevėžyje, Kauno ir Naujamiesčio gatvių sankryžoje įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta ieškovei A. G. priklausanti transporto priemonė Mercedes Benz C 250, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiamuoju įvykiu. Priteisė ieškovei A. G. iš atsakovės ADB „Gjensidige“ – 8 380 EUR draudimo išmoką, 250 EUR nuostolių įvertinimo išlaidų, 153,35 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 8 783,35 EUR už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2023 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 507,28 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės 56,22 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Priteisė iš atsakovės ADB „Gjensidige“– 384,58 EUR valstybės naudai už valstybes garantuojamą teisinę pagalbą. Įpareigojo atsakovę ADB „Gjensidige“ per 7 (septynias) dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 181,50 EUR sumą už eksperto apklausą.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė atsisakymą eismo įvykį pripažinti draudžiamuoju grindžia UAB „Impulsana“ pateikta Eksperto 2022 m. lapkričio 9 d. išvada MV 2022-56, kurią pasirašė turintis specialių žinių darbuotojas dr. V. M.. Pažymėjo, kad toks dokumentas negali būti laikomas ir vertinamas kaip dokumentas, gautas teismui byloje paskyrus ekspertizę pagal CPK 216 straipsnį, kadangi eksperto išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji gauta civilinio proceso nustatyta tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, jog ekspertas išvadą pateikė pagal atsakovės pateiktus duomenis, nedalyvavo apžiūrint eismo įvykyje dalyvavusius automobilius MB ir Jaguar bei neapžiūrėjęs eismo įvykio vietos. Atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu šalys atsisakė teismo siūlomos teismo ekspertizės, teismas vertino byloje esančius įrodymus.

11. Įvertinęs tai, jog trečiųjų asmenų greičiai nebuvo nustatyti specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinami vairuotojų, kad jie galėjo nurodyti ir nurodė tik preliminarius duomenis važiavimo, bet ne susidūrimo metu (abu nurodė stabdę, bet realiai ne pilnai sustabdyti automobilį suspėjo tik Jaguar vairuotojas R. Ž.), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad eismo įvykio dalyviai nurodė važiavimo greitį pakankamai teisingai ir negalima vertinti, jog jie nurodė neteisingus eismo įvykio duomenis. Pažymėjo, kad šią išvadą netiesiogiai patvirtina ir Eksperto išvada. Atkreipė dėmesį, kad ekspertas nurodė, jog „iš šios padėties negalima sustabdyti automobilio JAGUAR iki buvusios susidūrimo vietos“, o tai visiškai atitinka Jaguar vairuotojo parodymus, jog Jaguar „prieš smūgį sulėtėjo, bet visiškai nesustojo“.

12. Teismas sprendė kad ekspertas pradinius duomenis ėmė vertindamas, jog Jaguar stovėjo, o MB važiavo 60 km/h greičiu, t. y. išvadą ir skaičiavimus atliko imdamas neteisingus pradinius duomenis. Nors iš Eksperto išvados 4 paveikslo ekspertas nustatė (Eksperto išvados 2.5 punktas), jog MB po eismo įvykio sustojo už maždaug 40 metrų nuo eismo įvykio vietos, tačiau teismo vertinimu, šie skaičiavimai nėra pagrįsti. Pažymėjo, kad iš Eksperto išvados 1 fotonuotraukos matyti ant asfalto likusio išsiliejusio automobilio skysčio pėdsakai, kurie leidžia neabejotinai teigti, jog po eismo įvykio MB privažiavo iki šios vietos. Taigi, vertinant šios skysčių dėmės vietą su kairėje pusėje esančiais varteliais ir skirtingais bordiūrais (įvažiavimo dešinės pusės bordiūras iš gelžbetonio, o įvažiavimo į kiemą kairės pusės bordiūras yra iš akmenų), teismo vertinimu, galima pakankamai tiksliai nustatyti MB sustojimo vietą. Sutiko su ieškovės pozicija ir fotonuotraukose nurodytomis aplinkybėmis, jog MB sustojimo vieta yra pavaizduota 1 vaizdas ir 3 vaizdas, o ši MB sustojimo vieta, vertinant ją Eksperto išvadoje nurodoma vieta 2 paveiksle yra maždaug už 20 metrų nuo susidūrimo vietos, o ne už 40 metrų, kaip neteisingai nustatė ekspertas eksperto išvadoje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodoma vieta yra akivaizdžiai teisinga, todėl ši aplinkybė leidžia teigti, jog eksperto išvadoje nustatant MB greitį, jį vertinant pagal po susidūrimo nuvažiavus 20 metrų, o ne 40 metrų, greitis buvo paskaičiuotas neteisingai. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad eismo įvykio dalyviai pateikė pakankamai tikslią informaciją apie judėjimo greitį iki susidūrimo Eismo įvykyje, jie negalėjo ir neteikė informacijos apie automobilių greitį susidūrimo metu, Eksperto išvadoje susidūrimo metu greičio skaičiavimai atlikti ne pagal susidūrimo metu buvusius greičius, o iki susidūrimo buvusiais greičiais neįvertinus, kad Jaguar stabdė, bet pilnai nesustojo, ekspertui klaidingai nustačius MB sustojimo po susidūrimo vietą, neteisingai galėjo būti nustatytas MB greitis iki susidūrimo.

13. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su eksperto išvadomis, jog MB ir Jaguar ne visi sugadinimai susidarė dėl ginčo eismo įvykio. Nurodė, kad kaip matyti iš Eksperto išvadų 7 nuotraukos ir 8 nuotraukos, susidūrimo metu MB deformavosi ženkliai vertikaliai. Vertinant 7 nuotraukoje pastatytą liniuotę matyti, jog MB kapoto deformacijos yra netgi daugiau nei iki 100 cm aukštyje, įskaitant ir deformacijas esančias 80, 85, 90 ir kituose aukščiuose, o tai visiškai atitinka Jaguar deformacijų lokacijas (žr. Eksporto išvadų 5 ir 6 nuotraukas), kurios, eksperto teigimu, galėjo atsirasti ir ne šio Eismo įvykio metu. Kaip matyti iš Eksperto išvadų 7 nuotraukos, nuo MB automobilio virš priekinio kairio rato yra atsilenkęs didelis gabalas metalo skardos, kuris galėjo padaryti pažeidimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad eksperto išvada yra tik tikėtina, o ne kategoriška, atsižvelgdamas į tai sprendė, kad labiausiai tikėtina išvada, jog Jaguar priekinio kairio sparno sužalojimai atsirado eismo įvykio pasekoje.

14. Teismas nustatė, kad MB automobilyje yra įdiegta įvykių duomenų registracija (EDR – Event Data Recorder), kuriame registruojami duomenys susiję su oro pagalvių valdymo bloko suveikimais ar ne suveikimais. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės atstovui buvo pateikti apžiūrai abu automobiliai, todėl atsakovės atstovas, kuris yra profesionalus žalų reguliavimo specialistas, galėjo ir privalėjo paimti duomenis ir privalėjo juos pateikti ekspertui ir teismui, tačiau to nepadarė. Ieškovė rėmėsi šia aplinkybe, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neteikė įrodymų, o be jų objektyviai negalima nustatyti kodėl suveikė abi užuolaidinės oro pagalvės, teismas sprendė, kad įrodymas vertinamas įrodymų neteikiančios šalies nenaudai. Taip pat pažymėjo, jog sunku patikėti, kad MB vairuotojas iki eismo įvykio būtų važinėjęs su išsikleidusiomis šoninėmis oro pagalvėmis, jei sutikti su ieškovo ir eksperto prielaida, jog jos buvo išsiskleidę ne eismo įvykio metu, o anksčiau.

15. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai visi kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tarp šių dviejų transporto priemonių tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos eismo įvykio metu (tą patvirtino ir ekspertas), nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu, imituotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį, kadangi tiek MB, tiek Jaguar sugadinimai galėjo atsirasti eismo įvykio metu. Pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog sugadinimai atsirado anksčiau ar kitomis aplinkybėmis. Atkreipė dėmesį, jog iki eismo įvykio jo dalyviai nebuvo pažįstami, nebendravo, todėl akivaizdu, jog negalėjo susitarti dėl eismo įvykio, eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, tačiau viename iš 5 didžiausių Lietuvos miestų centre, apie 50 metrų nuo Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros, apšviestoje tankiai apgyvendintoje gatvėje, kurioje pakankamas matomumas. Teismo vertinimu, tokioje vietoje bandymai imituoti eismo įvykį mažai tikėtini.

16. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendė, kad nenustatyta atvejų, nurodytų Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 I dalies, 5 skyriuje, todėl ieškovės transporto priemonės sugadinimas laikytinas draudiminiu įvykiu. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neginčijo apskaičiuotos sumos transporto priemonės atkūrimui ir nėra pagrindo abejoti Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 22-12-001, teismas tenkino ieškovės reikalavimą, dėl 8 380 EUR draudimo išmokos priteisimo, kuri paskaičiuota iš buvusios vertės atėmus likutinę vertę ir draudimo išskaitą (11 880 – 3 400 – 100) bei reikalavimus dėl 250 Eur žalos įvertinimo išlaidų, kurias pripažino priverstinėmis, būtinomis ir protingomis (CK 6.249 str.) ir 153,35 EUR delspinigių (Draudimo taisyklių 12.14.5 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Atsakovė ADB „Gjensidige“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas nepagrįstai sumenkino Eksperto išvados patikimumą, tuo pačiu nepagrįstai apeliavo į tai, jog ekspertas ,,gyvai" nepažiūrėjo automobilių, ko pasėkoje tyrimas, teismo vertinimu, laikytinas neišsamiu. Ekspertizės išvadą parengė ilgametę patirtį turintis į teismo ekspertų sąrašą įtrauktas asmuo, kurio kvalifikacija suteikia teisę atlikti eismo įvykių ir transporto trasologines ekspertizes. Ekspertas turi specialiųjų žinių, kurios leidžia jam spręsti, kokios informacijos reikia (užtenka) konkrečiam tyrimui atlikti ir objektyvioms išvadoms priimti. Ekspertas tyrimo metu priėjo išvadų, todėl pagrįstai laikytina, kad jam užteko turimos medžiagos šioms išvadoms pagrįsti. Ekspertas minėjo teismo posėdžio metu, kad pateiktos nuotraukos tyrimui atlikti ir išvadoms prieiti buvo pakankamos bei informatyvios, todėl papildomas automobilių apžiūrėjimas ,,gyvai" yra perteklinis reikalavimas. Ekspertas posėdžio metu nurodė, jog eismo įvykio vietą apžiūrėjo ,,gyvai". Šią aplinkybę taip pat pagrindžia ir eksperto išvadoje esanti nuotrauką Nr. 11 nuotrauka, todėl teismas daro neteisingą išvadą, jog ekspertas padarė išvadą vien iš atsakovo pateiktos medžiagos. Eksperto atliktas tyrimas yra išsamus, jo pateiktos išvados nuosekliai išplaukia iš jo atlikto tyrimo ir yra pagrįstos specialiomis žiniomis.

17.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai koncentruojasi į vieną faktinę aplinkybę, t. y. eismo dalyvių deklaruojamus greičius eismo įvykio metu, ignoruodamas kitus, ne ką mažiau reikšmingus faktus. Teismas kritiškai vertina eksperto išvadą bei atkreipia dėmesį, jog eksperto skaičiavimai nėra pagrįsti. Tačiau tokios išvados teismas priėjo remiantis išimtinai ieškovės subjektyviu ir specialių žinių neturint pateiktu pastebėjimu apie eksperto išvados 1 fotonuotrauką kur matyti ant asfalto likusio išsiliejusio automobilio skysčio pėdsakai. Teismo padaryta išvada ne tik kad nepagrįsta, bet ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Priešingai nei teigia teismas, eksperto išvadoje esanti 1 fotonuotrauka akivaizdžiai byloja, jog išsiliejęs skystis (pėdsakas), yra ne automobilio judėjimo krypties. Anaiptol, nuotraukoje atsispindi skysčio tekėjimo kryptis nuo skysčio išsiliejimo vietos. Papildomai pasisakytina, jog smūgio metu skysčiams ištekėti / pratekėti reikia laiko. Ypatingai tuo atveju, kai greitis yra didelis, tad akivaizdu, jog šiuo pagrindu teismas daro neteisingą išvadą, kad skysčio pėdsakai leidžia neabejotinai teigti, jog po eismo įvykio MB privažiavo iki šios vietos bei neteisingai padarė prielaidą, neva ekspertas padarė klaidingą išvadą, nustatęs, kad MB sustojimo vieta yra maždaug už 40 metrų. Priešingai nei sprendė teismas, ekspertas teisingai nurodė MB sustojimo vietą. 1 fotonuotraukoje akivaizdžiai matyti, jog didžiausia skysčio koncentracija yra prie stovinčio MB automobilio, o vėliau skysčiai ,,išsivaikšto". Net tuo atveju, jei automobilis MB buvo patrauktas nuo jo pradinės sustojimo vietos, iš susidūrimo analizės (automobiliui MB 60 km/h greičiu atsitrenkus į stovėjusį automobilį JAGUAR, kad tai detalizuota Eksperto išvadoje MV 2023-56) seka, kad iš karto po susidūrimo automobilio MB greitis buvo apie 36 km/h. Šiuo atveju, kad įveikti 20 m atstumą (o ne 40 m) nuo susidūrimo vietos, automobilis MB turėjo judėti po susidūrimo su vidutiniu apie 2,5 m/s2 lėtėjimu (kuris daug mažesnis, nei maksimalus galimas lėtėjimas ant sauso asfalto - apie 8 m/s2). Todėl šios aplinkybės nei kiek nekeičia nustatyto automobilio MB judėjimo greičio. Pabrėžtina, kad tą Ekspertas taip pat minėjo teismo posėdžio metu. Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės suponuoja, kad Ekspertas priėjo teisingos išvados, jog judėjęs apie 60 km/h greičiu automobilis MB priekiu (daugiau jo dešine puse) atsitrenkė į stovėjusio (arba lėtai judėjusio) automobilio JAGUAR kairio šono priekinę dalį (susidūrimo mechanizmas detalizuotas eksperto išvados tiriamosios dalies 2.5 p.).

17.3. Ekspertas eismo įvykį modeliavo su ,,PC Crash 14.0" programa, kuri yra labiausiai pasaulyje paplitusi programa, skirta eismo įvykių tyrimui, programos tikslumas nustatant greitį, yra ne daugiau +/- 5 km/h, todėl kritiškai vertintinas teismo argumentas, kad ekspertas, turintis specialių žinių bei tyrimui naudodamas pasauliniu lygiu pripažintą programą, padarė neteisingas išvadas dėl automobilių greičių eismo įvykio metu.

17.4. Teismo vertinimu, draudikams nurodytos eismo įvykio dalyvių aplinkybės atrodo natūralios - vairuotojai nurodo greičius, automobilių judėjimą, kuris būtų tikėtinas panašiose situacijose, eismo įvykiuose. Tačiau atlikta ekspertizė prieina prie iš esmės kitokių eismo įvykio aplinkybių apibūdinimo - A. Š. vairuojamas MB, važiuodamas nurodytu greičiu, nestabdomas susidūrė su stovinčiu JAGUAR automobiliu. Teismų praktikoje tokiose situacijoje yra nurodoma, kad tai negalėtų būti pagrįstas suklydimas ir tai nėra būdinga natūraliai įvyksiančiam eismo įvykiui. Teismas nepagrįstai koncentruojasi į vieną dėmenį, t. y. eismo dalyvių deklaruojamą greitį. Akcentuotina, jog išvadą dėl automobilių greičio, t. y. kad prieš susidūrimą su automobiliu MB, automobilis JAGUAR stovėjo, arba judėjo nedideliu (iki 5 km/h) greičiu, ekspertas daro ne tik iš nustatytų automobilio sustojimo vietų, tačiau ir iš automobilių sugadinimų pobūdžio. Jeigu JAGUAR būtų judėjęs didesniu greičiu, būtų susidarę slystančio kontakto požymiai. Tą minėjo Ekspertas teismo posėdžio metu.

17.5. Net jei ir vertintumėm įvykį tik vieno duomens (greičių) kontekste, nesutiktina su teismo padaryta išvada, jog deklaruojamo greičio paklaida yra nedidelė. Automobilio JAGUAR vairuotojo (tretysis asmuo R. Ž.) deklaruojamas greitis yra 40 km/h greičiu. Tačiau technikos mokslų specialisto, remiantis keliais duomenimis, nustatyta, kad prieš pat susidūrimą automobilis JAGUAR stovėjo, o ne judėjo, yra reikšminga aplinkybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pakankamai apdairus asmuo - vairuotojas šį skirtumą turi suvokti realiai, nes automobilio judėjimas artimu 20 km/h greičiu iš esmės skiriasi nuo būsenos transporto priemonei stovint.

17.6. Teismas deklaruojamą eismo įvykio dalyvių greitį vertino atsietai nuo kitų faktinių aplinkybių. Šiuo atveju, tretysis asmuo A. Š. nurodė, kad visi sugadinimai buvo šio eismo įvykio metu, prieš eismo įvykį automobilio priekinėje dalyje sugadinimų nebuvo. Tad, net jei būtų ignoruojamas automobilių (ne)judėjimas ir įvykio nenatūralumas, kuris yra paneigtas byloje esančiais įrodymais, buvo techniškai užfiksuota netgi svarbesnė aplinkybė – užfiksuoti sugadinimai ne visa apimtimi buvo padaryti būtent šio eismo įvykio metu. Nors teismas išdėstė kritiką šiai eksperto išvadai, tačiau pažymėtina, kad eksperto išvados 1 pav. detaliai parodyta, kokiose padėtyse susidūrė automobiliai (1 pav.), o tikslu nustatyti automobilių MB ir JAGUAR susidūrimo mechanizmą, Ekspertas atliko susidūrimo ir judėjimo po susidūrimo modeliavimą su kompiuterio programa „PC Crash 14.0“. Pabrėžtina, jog Priede prie Eksperto išvados pateiktas atlikto modeliavimo protokolas, kas ir pagrindžia, jog ne visi automobilio JAGUAR priekinio kairio sparno pažeidimai susidarė dėl susidūrimo su automobiliu MB.

17.7. Nepagrįstos teismo išvados dėl EDR sistemos duomenų. Ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, kad EDR duomenys po eismo įvykio gali būti ir modifikuoti, ir ištrinti, todėl net jei tokie duomenys ir būtų nuskaityti, nors, kita vertus, nėra jokių realių duomenų, kad nagrinėjamu atveju šiame automobilyje galėjo būti tokie duomenys nuskaityti, pagrįstai konstatuotina, kad tyrimo išvadų tai nebūtų pakeitę, nes, kaip minėta, išvadų prieita remiantis net kelių duomenų visuma.

17.8. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, ar deklaruotas eismo įvykis buvo / nebuvo. Esminis aspektas yra tas, jog deklaruotas eismo įvykis įvyko dalyvių nurodytomis nenatūraliomis aplinkybėmis ir Draudikui buvo pateiktos klaidinančios, tikrovės neatitinkančios įvykio aplinkybės. Antrąjį kriterijų, t. y. Draudikui žalos bylos administravimo metu kilusį įtarimą, jog eismo dalyviai pateikia klaidinančią informaciją, apeliantės įsitikinimu, pagrindžia eksperto išvada. Todėl, priešingai nei teigia teismas, atsakovei nekyla teisinė pareiga įrodyti, jog eismo įvykis buvo sukeltas tyčia. Atsakovei pakanka įrodyti, kad įvykis įvyko kitomis, nei eismo įvykio dalyvių deklaruotomis aplinkybėmis. Apibendrinant teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad išmoka mokėtina tik tada, kai nustatomas draudžiamojo įvykio faktas, jei nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis įvyko įvykis, laikoma, kad nėra pagrindo konstatuoti draudžiamąjį įvykį, o specialisto išvada yra tinkamas įrodymas įvykiui pripažinti nedraudžiamuoju, kai specialistas konstatuoja, kad deklaruojamos aplinkybės neatitinka tikrovės, o išmokos priteisimo prašantis asmuo turi pareigą įrodyti, kad specialisto išvada, kuria remiasi draudikas, yra nepagrįsta.

17.9. Šiuo atveju buvo nustatytas nedraudiminio įvykio egzistavimo faktas – žinomai neteisingų duomenų apie įvykį ir jo padarinius pateikimas, kas sąlygojo teisinį pagrindą nurodytą įvykį pripažinti nedraudiminiu, nes draudėjas pažeidė savo pareigą suteikti visą teisingą informaciją apie esmines įvykio aplinkybes, dėl ko nėra galimybės konstatuoti visų civilinės atsakomybės sąlygų - dėl kurio vairuotojo neteisėtų veiksmų įvyko eismo įvykis, kokiomis aplinkybėmis ir kuria apimtimi padaryti nuostoliai. Ekspertizėje eksperto nurodyta, jog ne visi automobilių sugadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu, automobiliams nors ir susidūrus. Ieškovei nurodžius draudikui aplinkybę, jog neva automobilis MB neturėjo sugadinimų iki eismo įvykio, akivaizdu, kad įvykis, pagal savanoriškos draudimo sutarties Taisyklių punktą pripažintinas nedraudžiamuoju.

Atsiliepimas

18. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

18.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai eksperto išvadą vertino, kaip paprastą rašytinį (privatų) įrodymą (CPK 197 str. 1 d.) ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str.). Pagal teisinį reguliavimą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 str. 2 d.). Taigi ieškovo pateikta į bylą eksperto išvada neturi didesnės įrodomosios reikšmės nei kiti byloje esantys įrodymai.

18.2. Iš Sprendimo turinio aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino eksperto išvados įrodomąją reikšmę, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, vertino eksperto išvadą atskirai ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

18.3. Remiantis eismo įvykio atkūrimo (modeliavimo) teorija, eismo įvykio modeliavimo metu gauti rezultatai tiesiogiai priklauso nuo surinktų ir užfiksuotų pirminių ekspertiniam tyrimui reikalingų duomenų tikslumo, jų pakankamumo. Eksperto išvada parengta remiantis išskirtinai atsakovės pateiktomis eismo įvykio dokumentų kopijomis ir skaitmeninėmis nuotraukomis. Priešingai nei teigia apeliantė, duomenų, kad ekspertas lankėsi eismo įvykio vietoje (Panevėžyje) nėra. Net ir darant prielaidą, kad ekspertas lankėsi eismo įvykio vietoje ir galimai padarė išvadoje pateiktas nuotraukas, kurias galima gauti Google maps pagalba, tačiau šios aplinkybės nėra reikšmingos ir nedaro jokios įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui dėl to, kad ekspertas nesurinko jokių reikšmingų duomenų kompiuterinio modeliavimo metodui (naudojant kompiuterinę modeliavimo programą „PC Crash 14.0“) taikyti t.y. neišmatavo kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, važiuojamosios dalies, eismo juostų, kelkraščių pločio; neužfiksavo išsiliejusių eksploatacinių skysčių (tikėtina – variklio aušinimo skysčio) pėdsakų; stabdymo pėdsakų ir t.t. Tuo labiau, kad ekspertas, jeigu ir galėjo lankytis Eismo įvykio vietoje, tai tik 2022-10-21 – 2022-11-09 (Eksperto išvados rengimo laikotarpiu), kai tuo tarpu eismo įvykis įvyko 2022-10-06. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas eksperto išvada yra tik tikėtina, o ne kategoriška. Duomenys, kurie panaudoti modeliavimui nėra tikslūs, išsamūs ir patikimi. Foto nuotraukos, kuriose užfiksuotos transporto priemonių padėtys po eismo įvykio yra neprofesionalios, vaizdas užfiksuotas ne iš aukšto, vaizdas užfiksuotas nenaudojant matuojamųjų priemonių dėl ko neįmanoma vien iš foto nuotraukos nustatyti tikslių transporto priemonių padėties po eismo įvykio bei transporto priemonių nuo kelio elementų ir viena kitos atžvilgiu atstumų; ekspertas 2024-05-16 teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad neturėjo tikslių ir konkrečių duomenų, jam nebuvo žinoma aplinkybė, kad automobilis buvo patrauktas.

18.4. Eksperto išvada prieštaringa: 1) Eksperto išvados 2.5 punkte nurodyta, kad Automobilis sustojo po eismo įvykio apie 40 m atstumu nuo buvusio susidūrimo vietos (Eksperto išvados 2.5 punktas), o jau Eksperto išvados 2.6 punkte nurodomas apie 48 metrų atstumas; 2) Eksperto išvados 2.7 punkte atliekant vertinimą ar galėjo susidūrimo metu išsiskleisti ,,užuolaidinės“ saugos oro pagalvės sprendžiama, kad buvo sugeneruotas šoninis pagreitis dėl ko galėjo išsiskleisti dešinė oro pagalvė, tačiau jau sekančiame sakinyje sprendžiama, kad šoninis pagreitis buvo nepakankamas, kad išsiskleistų dešinė saugos oro pagalvė. Eksperto išvada - klaidinga – automobilis po eismo įvykio buvo sustabdytas ne didesniu, kaip 20 metrų atstumu nuo eksperto skaičiuojamos automobilių susidūrimo vietos. Išvada neišsami ir neaiški – 1) dėl ,,užuolaidinių“ saugos oro pagalvių: nenurodyta kokio stiprumo buvo smūginis poveikis, nėra paaiškinimų, kaip apskaičiuotas ir nustatytas smūginis poveikio krypties kampas su automobilio išilginės simetrijos plokštuma, nepaaiškinta ar būtinos abi sąlygos, kad ,,užuolaidinės“ saugos oro pagalvės būtų suveikusios, ar pakanka bent vienos, nenurodoma ar būna išimčių; neaišku ar techniniu požiūriu galėjo suveikti dešinė saugos oro pagalvė; 2) dėl automobilio Jaguar ,,įmušimo“ ant priekinio sparno paviršiaus, automobilių padėtys kontakto metu nurodomos tik apytikslės, tačiau daroma išvada, kad ,,Įmušimas“, kuris yra deformacijos zonoje ir vos keliais centimetrais nutolęs nuo didžiausio įmušimo, nepaveiktas atmosferos poveikių, korozijos, atsirado ne 2022-10-06 eismo įvykio metu. Nemotyvuota – neatlikti tyrimai, bandymai, nepateikti skaičiavimai ir paaiškinimai, tačiau daromos atitinkamos išvados pvz., dėl automobilių deformacijos ir detalių sugadinimų pobūdžio. Nurodytos aplinkybės sudaro rimtą pagrindą abejoti eksperto padarytomis išvadomis ir gautais rezultatais, todėl pirmosios instancijos teismas eksperto išvados dalis dėl nustatyto automobilių greičio iki eismo įvykio ir dėl automobilių neesminių sugadinimų atmetė pagrįstai.

Atsiliepimas

18.5. Atsakovės formuluojami teiginiai dėl ištekėjusių skysčių nelabai paaiškinami loginiu priežastiniu ryšiu su faktu, kad MB sustojus vizualiai, aiškiai matoma išsiliejusių tepalų žyma (tepalų pėdsakai nuo susidūrimo vietos iki MB sustojimo vietos akivaizdžiai didėja). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą kad skysčio pėdsakai leidžia neabejotinai teigti, jog po eismo įvykio MB privažiavo iki šios vietos. Dar daugiau tokiais teiginiais ,,kai greitis yra didelis“ atsakovė pati sau prieštarauja, tvirtindama, kad eksperto išvada yra teisinga, kurioje nustatyta, kad prieš pat susidūrimą automobilis Jaguar stovėjo, arba judėjo nedideliu (iki 5 km/h) greičiu, o MB greitis buvo - 60 km/h.

18.6. Nors apeliantė teigia, kad teismas rėmėsi ieškovės pastebėjimu, kuris yra subjektyvus bei padarytas neturint specialių žinių, tačiau teismas pritarė ieškovės argumentams, pagrįstiems išsamia eismo įvykio vietos analize, kuri atlikta kilus įtarimui dėl eksperto išvadų. MB sustojimo vietos po eismo įvykio analizėje įvertinti eismo įvykio pėdsakai, eismo įvykio aplinkoje esantys objektai ir juos identifikuojantys požymiai (ištisinė gyvatvorė, bordiūro skiriančio kelio važiuojamąją dalį nuo pėsčiųjų tako, nužemėjusi pabaiga, tarp bordiūro pabaigos ir akmenų pradžios esantis atsiradęs tarpas ir sudėliotos akmenų grandinės eilės pradžia (pirmas akmuo didesnis už paskesnius) skirianti kelio važiuojamąją dalį nuo pėsčiųjų tako bei gatvės apšvietimo stulpų šešėliai), kurių analizės pagrindu yra pagrindas konstatuoti, kad eksperto rekonstruota sustojusio po eismo įvykio MB vieta prieštarauja faktinei MB sustojimo vietai, užfiksuotai fotonuotraukoje Nr. 1 ir Nr. 2 ir tikroji MB sustojimo vieta yra ties pirmuoju gatvės apšvietimo stulpu t.y. nuo susidūrimo vietos MB nutolus apie 20 metrų. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tą šiuo atveju ir padarė teismas.

18.7. Priešingai nei teigia atsakovė, kuri pati vertina išskirtinai tik vieną eksperto išvadą ir ignoruoja kitus byloje esančius įrodymus, teismas objektyviai įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą, padarė teisingą, pagrįstą ir loginiu ryšiu susijusią išvadą, kad eismo įvykio dalyviai nurodė važiavimo greitį pakankamai teisingai ir negalima vertinti, jog jie nurodė neteisingus eismo įvykio duomenis įvertinęs eismo įvykio deklaracijoje nurodytus trečiųjų asmenų duomenis, trečiųjų asmenų paaiškinimais ir eksperto išvada.

18.8. Pirmosios instancijos teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog Jaguar priekinio kairio sparno sužalojimai atsirado Eismo įvykio pasėkoje ir pateikė tokios išvados labai išsamų pagrindimą. Atsakovė nesutinka su teismo padaryta išvada, kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą eksperto išvados vertinimą ir savo subjektyvų vertinimą grindžia teiginiu, kad ekspertas pateikė ne teorinius pamąstymus, o rėmėsi tiksliais duomenimis paremtais argumentais Eksperto išvadoje (2.7 punkte). Tačiau 2024-05-16 teismo posėdžio metu ekspertas darė prielaidą, kad ratlankis galėjo kažkiek pakilti (2024-05-16 garso įrašo -1(7) laikas 00:22:33). Eksperto išvadoje vienintelis MB apgadinimas, kurio ekspertas techniniu požiūriu negalėjo pagrįsti yra kairės ,,užuolaidinės“ saugos oro pagalvės išsiskleidimas, kuris laikytinas mažareikšmiu visų kitų MB sugadinimų atžvilgiu (28 keistinos ir/ar sugadintos detalės) ir nepaneigia paties eismo įvykio bei nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pateikė atsakovei klaidinančią informaciją apie MB sugadinimus buvusius iki eismo įvykio.

18.9. Atsakovės teiginiai dėl EDR duomenų nepaėmimo, patvirtina tik tą aplinkybę, kad atsakovė neatliko pareigos rūpestingai ir atsakingai ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 str. 2 d.).

Šalies argumentai

19. Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriuo prašė atsakovės apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

19.1. Trečiasis asmuo visiškai pritaria apeliacinio skundo argumentams, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog byloje esanti eksperto išvada vertintina tik kaip eilinis (privatus) įrodymas. Susipažinus su byloje pateikta eksperto išvada akivaizdu, jog buvo panaudotos specialios tiek eismo įvykių tyrimo, tiek ir transporto trasologijos žinios. Dar daugiau, atliekant ekspertinį tyrimą naudota ir pati moderniausia Lietuvoje prieinama eismo įvykių tyrimo programinė įranga PC Crash 14 t.y. ta pati programinė įranga, kurią savo veikloje naudoja ir Lietuvos teismo ekspertizės centras. Esant tokiai situacijai nėra suprantama dėl kokių priežasčių teismo eksperto kvalifikaciją turinčio asmens parengta išvada, naudojant tuos pačius metodus bei tą pačią ekspertinę techninę programinę įrangą duomenų patikimumo prasme turėtų būti laikoma mažiau patikima, nei proceso tvarka paskirta teismo ekspertizė, kurią atliktų pagal tą pačią metodiką ir naudojant tą pačią įrangą kitas ar tas pats ekspertas.

19.2. Teismas skundžiamame sprendime kritikuoja ekspertiniame tyrime naudotų automobilių greičių duomenis – neva duomenys nepatikimi, nes greičiai neišmatuoti specialiais prietaisais. Visgi, vidutiniškai protingas ir pastabus asmuo, turintis teisę valdyti transporto priemonę, nėra jokios abejonės, kad nesudėtingai skiria situacijas, kai automobilis stovi arba juda 30 ar 40 km/h greičiu. Teismo posėdžio metu apklausiant ekspertą ekspertas nurodė, kad išvada apie tai, jog automobilis Jaguar stovėjo padaryta ne tik vertinant abiejų automobilių (įskaitant ir Mercedes) greičius, bet taip pat vertinant automobilių tarpusavio sugadinimus trasologiniu požiūriu. Kitaip tariant, automobilis Jaguar tokius pėdsakus, kurie užfiksuoti po kontakto su Mercedes, patirtų nepriklausomai nuo Mercedes greičio, tačiau tam yra viena esminė sąlyga – Jaguar turi stovėti sankryžoje.

19.3. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas tyrime vertino ir tą aplinkybę, jog automobilio Jaguar vairuotojui vaizdą iš kairės užstojo šalia sankryžos esantis gyvenamasis namas, todėl Jaguar į sankryžą (pagrindinis kelias) įvažiavo iš esmės nematydamas ar jam iš kairės atvažiuoja Mercedes ar ne, todėl nėra prasmės vertinti, kad Jaguar kokiu tai būdu galėjo sulėtinti greitį ar tuo labiau pilnai sustoti. Ir, kaip teisingai nurodė apeliantė, sudėtinga rasti argumentų kaip tokį stovėjimą, kai prieš tai buvo važiuota nesant galimybės vertinti iš kairės esančio eismo, galima būtų paaiškinti sąžiningu suklydimu.

Šalies argumentai

19.4. Apeliantė kritikuoja ir tai, jog teismas sprendime nurodė, jog apeliantė galėjo atlikdama tyrimą nuskaityti Mercedes EDR modulio kompiuterinius duomenis. Tačiau teismas arba nesuprato arba nesigilino, kas buvo teigiama eksperto apklausos teisme metu. Ekspertas nurodė, kad jo duomenimis šis konkretus Mercedes automobilis tokio modulio apskritai neturi, o jeigu ir turėtų, tai reikiamą įrangą tokių duomenų nuskaitymui turi tik Lietuvos teismo ekspertizės centras, todėl apeliantė tokių duomenų nuskaityti, akivaizdu, galimybių neturėjo, net jei tokie duomenys ir buvo užfiksuoti.

19.5. Pritartina apeliantės argumentams, jog priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, eismo įvykis įvyko nuošalioje gatvėje, tamsiu paros metu, kai iš esmės joks intensyvus automobilių eismas nevyksta. Gatvėje nėra jokių vaizdo kamerų, sankryža nereguliuojama, o ir abejotina ar įvykio metu šalia esančioje prokuratūroje dirbo bent vienas prokuroras. Esant tokiai situacijai pasirinkta vieta pakankamai palanki eismo įvykių imitavimui, kad šiuo atveju tikėtina ir buvo padaryta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo eismo įvykis pripažintas draudžiamuoju ir ieškovei priteista draudimo išmoka.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

23. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2022 m. spalio 6 d. apie 21 valandą 30 minučių Panevėžyje, Kauno ir Naujamiesčio gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovės Mercedes Benz C250 (MB), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas trečiojo asmens A. Š. atsitrenkė į pagrindiniu keliu važiavusią transporto priemonę – Jaguar XF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Jaguar), vairuojamą trečiojo asmens R. Ž.. Dėl eismo įvykio yra kaltas tretysis asmuo A. Š., kuris iš šalutinio kelio išvažiavo į pagrindiniame kelyje buvusį Jaguar. Atsakovas, remdamasis UAB „Impulsana“ Eksperto 2022 m. lapkričio 9 d. išvada MV 2022-56 ir vadovaudamasis Draudimo taisyklių 5.6 punktu, atsisakė išmokėti draudimo išmoką argumentuodamas tuo, jog eismo įvykio dalyviai pateikė neteisingą informaciją apie eismo įvykį. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju ir priteisti iš atsakovo 8 380 EUR draudimo išmoką, kurios dydžio atsakovė neginčija.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino, konstatavęs, kad eksperto išvadoje susidūrimo metu greičio skaičiavimai atlikti ne pagal susidūrimo metu buvusius greičius, o iki susidūrimo buvusiais greičiais neįvertinus, kad Jaguar stabdė, bet pilnai nesustojo, ekspertui klaidingai nustačius MB sustojimo po susidūrimo vietą, neteisingai galėjo būti nustatytas MB greitis iki susidūrimo. Atsižvelgdamas į tai sprendė, kad vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai visi kiti įvykio duomenys patvirtina, jog susidūrimas tarp šių dviejų transporto priemonių tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos eismo įvykio metu (tą patvirtino ir ekspertas), nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu, imituotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį.

25. CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) įtvirtinta, jog draudžiamasis įvykis yra eismo įvykis, kuriam įvykus pagal įstatymą turi būti išmokama draudimo išmoka (2 straipsnio 3 dalis), o išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (3 straipsnio 1 dalis).

26. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau - DĮ) 2 straipsnio 10 punkte reglamentuota, jog draudimo apsauga - draudiko įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. Tuo tarpu draudžiamasis įvykis įtvirtintas kaip draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (DĮ 2 straipsnio 33 punktas). DĮ 98 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (DĮ 98 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

27. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuodama tuo, kad teismas nepagrįstai sumenkino eksperto išvados patikimumą, kadangi eksperto atliktas tyrimas yra išsamus, jo pateiktos išvados nuosekliai išplaukia iš jo atlikto tyrimo ir yra pagrįstos specialiomis žiniomis. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

28. Kaip jau buvo minėta, atsakovė atsisakymą eismo įvykį pripažinti draudžiamuoju grindė atsakovės prašymu atlikta dr. V. M. eksperto išvada. Nors apeliantė pakartotinai dėsto argumentus dėl eksperto išvados patikimumo, tačiau kolegijos vertinimu, aptardamas minėto dokumento reikšmę visų įrodymų kontekste pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pagrįstai sprendė, jog toks dokumentas negali būti laikomas ir vertinamas kaip dokumentas, gautas teismui byloje paskyrus ekspertizę pagal CPK 216 straipsnį, kadangi eksperto išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Taigi, ši išvada gali būti vertinama tik kaip privatus rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis).

29. Apeliantė nurodo, kad teismas kritiškai vertino eksperto išvadą bei konstatavo, jog eksperto skaičiavimai nėra pagrįsti, remdamasis išimtinai ieškovės subjektyviais ir specialių žinių neturint pateiktais pastebėjimais apie eksperto išvadas. Nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliantės teiginiais.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo argumentų visumą, atkreipia dėmesį, kad apeliantė iš esmės nedetalizavo argumentų, susijusių su išsakoma kritika pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų, įskaitant ir teismo ekspertizės akto išvadas, vertinimui. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, visiškai pagrįstai atsakovės pateiktą eksperto išvadą vertino lygiaverčiai su kitais byloje esančiais įrodymais ir kritiką dėl jos turinio, išdėstė remdamasis ne ieškovės subjektyviais pastebėjimais, o išsamia ir visapusiška byloje esančių įrodymų analize.

31. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas). Pažymėtina, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022).

32. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nenurodo teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl ekspertizės turinio, tačiau niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išsakytų abejonių dėl jos patikimumo. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog priešingai nei sprendė teismas, ekspertas teisingai nurodė MB sustojimo vietą. Nors apeliantė koncentruojasi į išsiliejusio automobilio skysčio pėdsakus, tačiau visiškai neatsižvelgia į eksperto išvados nuotraukoje Nr. 1 užfiksuotus automobilio sustojimo vietos identifikuojančius požymius, tokius kaip sudėliotos akmenų grandinės eilės pradžia, kuri atitinka pirmo nuo sankryžos gatvės apšvietimo stulpo padėtį, tuo tarpu ekspertas rekonstravęs sustojusio po eismo įvykio automobilio padėtį, ją žymi ties antru gatvės apšvietimo stulpu (žiūrint nuo sankryžos) nutolusiu apie 40 metrų nuo automobilių susidūrimo vietos.

33. Nors apeliantė teigia, kad teismas darė neteisingą išvadą, jog eksperto išvadoje susidūrimo metu greičio skaičiavimai atlikti ne pagal susidūrimo metu buvusius greičius, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikia jokių argumentų ar įrodymų. Iš bylos medžiagos matyti, jog Jaguar vairuotojas eismo įvykio deklaracijoje nurodė, jog važiavo apie 40 km/h greičiu, pastebėjęs MB stabdė ir prieš pat smūgį užsidengė veidą. MB vairuotojas paaiškinimuose draudimo bendrovei nurodė, jog važiavo 40-48 km/h greičiu, automobilį Jaguar pastebėjo tik prieš smūgį, nespėjo nei stabdyti, nei pasukti į šalį. Tuo tarpu ekspertas pradinius duomenis ėmė vertindamas, jog Jaguar stovėjo, o MB važiavo 60 km/h greičiu ir kaip minėta neteisingai nustatęs MB sustojimo vietą. Nors apeliantė neigia, tačiau byloje iš esmės nėra įrodymų patvirtinančių, kad ekspertas fiziškai būtų apžiūrėjęs įvykio vietą iš karto po jo. Apeliantė taip pat akcentuoja, kad jos pateiktos informacijos pilnai pakako ekspertizės išvadai. Atkreiptinas dėmesys, jog eksperto apklausos teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, jog spręsdamas dėl automobilių greičių rėmėsi atsakovės pateiktomis nuotraukomis, iš kurių neįžiūrimi požymiai, kad automobiliai būtų efektyviai stabdomi. Teisėjų kolegijos vertinimu, natūralu, kad tamsiu paros metu darytose nuotraukose, šiuo atveju dar esant išsiliejusiems skysčiams iš automobilių, tokius pėdsakus kaip stabdymo žymes ant kelio dangos, neapžiūrėjus jų fiziškai, nustatyti įmanoma. Taigi, sutikti su eksperto ir atsakovės pozicija, jog šiuo atveju tiesiogiai apžiūrėti eismo įvykio vietą, eismo įvykį tiriančiam ekspertui yra perteklinis reikalavimas nėra teisinio pagrindo. Apeliantė akcentuoja, jog ekspertas eismo įvykį modeliavo su ,,PC Crash 14.0" programa, kuri yra labiausiai pasaulyje paplitusi programa, skirta eismo įvykių tyrimui, programos tikslumas nustatant greitį, yra ne daugiau +/- 5 km/h. Tačiau pažymėtina, jog minėtos programos tikslumas nėra kvestionuojamas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu yra suvesti ne bet kokius, o tikslius parametrus kuriems esant įvyko tiriamas eismo įvykis, norint laikyti šiuos programos skaičiavimus vienareikšmiškai tiksliais.

34. Teisėjų kolegija negali nesutikti su itin logišku bei eksperto išvadą, jog užfiksuoti sugadinimai ne visa apimtimi buvo padaryti būtent šio eismo įvykio metu, paneigiančiu išaiškinimu, kaip galėjo atsirasti susidarė įmušimas automobilio JAGUAR priekinio kairio sparno paviršiuje, pažymėtas raudonomis brūkšninėmis linijomis 6 nuotraukoje ir 1 pav. Teismo posėdžio metu dėl šio sugadinimo ekspertas nurodė, kad susidūrimo metu automobiliui MB padaryti sugadinimai ir kėbulo deformacijos yra tokiame aukštyje kur jo pažymėto Jaguar įmušimo negalėjo pasiekti. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį, jog nuo MB automobilyje virš priekinio kairio rato yra atsilenkęs didelis gabalas metalo skardos. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadoje esančias nuotraukas foto nuotraukas kur automobilių sugadinimai fiksuojami panaudojant liniuotę, darytina išvada, kad minėti MB sugadinimai galėjo padaryti minimus pažeidimus Jaguar. Minėta, jog civiliniame procese galioja tikėtinumo principas, todėl esant byloje nustatytų aplinkybių visumai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tikėtina, kad Jaguar priekinio kairio sparno sužalojimai atsirado ginčo eismo įvykio metu.

35. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas teismų praktikoje yra išaiškinta, kad transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis buvo imituotas, turi būti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikšmė – ar dėl šios aplinkybės iš viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiškinimai dėl šios aplinkybės nesutampa. Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali būti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai formuojamai teismų praktikai bei byloje nustatytai visumai netikslumų ir abejonių dėl eksperto išvados patikimumo, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog eksperto išvadoje susidūrimo metu greičio skaičiavimai atlikti neįvertinus, kad Jaguar stabdė, bet pilnai nesustojo, ekspertui klaidingai nustačius MB sustojimo po susidūrimo vietą, kas atitinkamai galėjo lemti, neteisingą MB greičio nustatymą iki susidūrimo. Tuo tarpu šiuo atveju eismo įvykio dalyviams pateikus pakankamai tikslią informaciją apie judėjimo greitį iki susidūrimo, atsižvelgus į eismo įvykio lokaciją (vieša vieta), aplinkybę, jog byloje nėra jokių įrodymų apie eismo dalyvių galimus ryšius, taip pat paneigus atsakovės vienintelį pateiktą įrodymą, kuriuo buvo grindžiamas sprendimas įvykio nepripažint draudžiamuoju, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodė jo dalyviai ar kad jis buvo imituotas. T.y. nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė įvykdė pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo. Vien tai, kad sumodeliuota atitinkama (neturint tikslių greičių) galima transporto priemonių judėjimo greičių faktinė situacija ar galutinė padėtis esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams, ir ji skiriasi nuo trečiųjų asmenų nurodomų galimų greičių, teisėjų kolegijos nuomone, nevertintina kaip svari priežastis atsisakyti įvykį pripažinti draudžiamuoju.

37. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir priėmė teisėtą, išsamiu bei visapusišku įrodymų vertinimu, pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

38. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

40. Atsakovė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BraždienėDainius RinkevičiusVisvaldas Kazakiūnas