Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1275-592/2022 pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovams A. K. ir J. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovo prašymas dėl sprendimo (nutarties) vykdymo išdėstymo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

12. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 18 straipsnyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

13. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

14. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

15. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes) (Vilniaus apygardos teismo 2021-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-571-560/2021; 2021-01-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-306-258/2021; Šiaulių apygardos teismo 2021-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-158-569/2021; Kauno apygardos teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1793-555/2020). Tačiau vien turtinė skolininko padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-92-370/2021; 2021-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-49-302/2021; Kauno apygardos teismo 2020-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1943-945/2020).

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, ginčo nutartyje konstatavo, jog ieškovas neįrodė esant išimtines sąlygas, itin nepalankias aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas išdėstyti teismo procesinio sprendimo vykdymą.

17. Apeliantas prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą grindžia sunkia finansine padėtimi, t. y. pirmosios instancijos teismui buvo nurodytos aplinkybės dėl privalomų mokestinių mokėjimų (VMI, Sodra), hipotekos mokėjimų už turimą nekilnojamąjį turtą (butą (duomenys neskelbtini)), taip pat buvo prašoma vadovautis visuotinai žinomos aplinkybes dėl ekonominės padėties šalyje.

18. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalo įvertinti konkrečios situacijos reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės kurioms nors pavienėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad būtent ieškovui, kaip asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius jame dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).

19. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantas pateikė tik deklaratyvius teiginius tiek apie jo negalėjimą įvykdyti teismo sprendimo iš karto, tiek ir apie galimybę jį įvykdyti išdėsčius ieškovo nurodytam laikotarpiui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų nei apie sunkią jo dabartinę finansinę ir turtinę padėtį, nei įrodymų, patvirtinančių, kad jo turtinės padėtis ateityje bus tokia, jog jo prašomas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas geriau išlaikys išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą ir bus tiek skolininkui, tiek kreditoriams priimtinesnis. Taigi, apeliantas prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą iš esmės grindė tik teiginiais apie savo sunkią finansinę padėtį, tačiau sutiktina su atsakovės argumentais, jog net jei šis deklaratyvus teiginys būtų įrodytas, vien tokių aplinkybių nustatymas savaime nėra pakankamas nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimų vykdymo tvarkos.

20. Nors teikiant prašymą dėl vykdymo išdėstymo ieškovas nurodė, jog turi vykdyti finansinius įsipareigojimus dėl mokėtinų mokesčių už 2022 m. pagal jo vykdomą individualią veiklą (t.y. valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir valstybiniam socialiniam draudimo fondui (SODRA), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šią informacija remtis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kiek tų mokesčių ieškovas turi sumokėti, kad jų vis dar nėra sumokėjęs, kad jų sumokėjimas yra nepakeliama našta ieškovui, kuri užkerta kelią tinkamai ir iš karto įvykdyti teismo sprendimą (CPK 178 straipsnis). Taigi, minėti apelianto argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

21. Taip pat nors apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikta informacija dėl jo turimos hipotekos nuosavybės teisėmis valdomam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių duomenų ir ieškovas nepateikė apie ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą ir jo nurodomą hipoteką. Taip pat byloje jokių duomenų apie ieškovo turimą būsto ar kitokį kreditą, jo įmokų dydį byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

22. Pažymėtina, jog skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teisme atsakovai ankščiau byloje teikdami prašymus dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus ir argumentus apie atsakovės sunkią onkologinę ligą, reikalaujančią nemažų finansinių išlaidų, taip pat atsakovo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo, t. y. dėl to, kad pirmosios instancijos teismas buvo išdėstęs sprendimo vykdymą atsakovams, o ieškovui neišdėstė.

23. Taigi, nors ieškovas prašymą grindžia sunkia finansine padėtimi, tačiau nei pirmosios instancijos teismui nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų apie jo sunkią finansinę padėtį (turimą turtą, pajamas, turimus įsipareigojimus ir pan.). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimo įvykdyti iš karto negali dėl laikinai sunkios ieškovo turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių.

24. Be to, net ir konstatavus, jog apelianto finansinė padėtis yra sunki dėl jos patiriamų nuostolių, nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė objektyvių duomenų ir įrodymų, kad ateityje jo finansinė padėtis pagerės (CPK 178 straipsnis).

25. Pažymėtina, kad nuo kasacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo šiai dienai praėjo jau praėjo daugiau, kaip trys mėnesiai, tačiau jokių duomenų apie tai, kad per tris mėnesius (iki šio atskirojo skundo išnagrinėjimo) apeliantas stengėsi vykdyti teismo sprendimą (nutartį) bent dalimis, nėra. Labiau tikėtina, kad apeliantas, būdamas sąžiningas ir rūpestingas proceso šalimi, galėjo po teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo sukaupti reikalingą sumą (arba jos dalį) ir sumokėti atsakovei bent dalį patirtų išlaidų atlyginimą. Toks neveikimas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantas turi su sąžiningu elgesiu nederančių tikslų, t. y. kuo ilgiau vengti kompensuoti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

26. Teismas pažymi, kad rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje teikdamas atskirąjį skundą nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų kurie galėtų turėti įtakos apelianto prašymo tenkinimui bei sprendimo (nutarties) vykdymo išdėstymui, nepateikė. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nurodo tapačius argumentus kaip ir savo pateiktame prašyme dėl sprendimo (nutarties) vykdymo išdėstymo dalimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui neįrodžius savo sunkios finansinės padėties ir jos pagerėjimo perspektyvos ateityje, ieškovo prašymo tenkinimas iš esmės neatitiktų teismo sprendimo įvykdymo instituto tikslų – užtikrinti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą. Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktinius duomenis bei teisinę situaciją, apelianto prašymą išnagrinėjo teisingai, nepažeisdamas teisės aiškinimo ar taikymo taisyklių, ir pagrįstai jo netenkino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

27. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovo prašymą parengimą patyrė 242,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Ieškovo prašymo netenkinus, pirmosios instancijos teismas iš jo atsakovei priteisė 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Apeliantas nurodo, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą kriterijų. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas taikė̇ maksimalaus dydžio kriterijaus prezumpciją, nevertinant atlikto atsakovės atstovo teisinio darbo turinio (atsiliepimo), kitų svarbių aplinkybių.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis apelianto minimų rekomendacijų 8.16. punktu, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimali priteistina suma gali būti nustatoma taikant 0,4 koeficientą nuo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (kuris 2022 m. IV ketvirtyje buvo 1 900,3 Eur), kas sudarytų 760,12 Eur. Taigi, apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė minėtų rekomendacijų bei taikė maksimalaus dydžio kriterijaus prezumpciją yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei iš ieškovo priteisė 242,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo (nutarties) vykdymą pagrįstumo, teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

31. Kiti apelianto argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

32. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) paliekamas nepakeistas, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą.

34. Atsakovė prašė priteisti iš apelianto 385,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apelianto atsakovei 385,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

35. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. R. atsakovei J. K. 385,99 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 99 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.