Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-10416-592/2023 pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovams A. K. ir J. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2022 m. lapkričio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstolei Irenai Beliačic. Vykdomojoje byloje Nr. 0011/22/01882 vykdant vykdomąjį raštą, iš atsakovės išieškota iš viso 811,05 Eur suma (718,00 Eur skola ir 93,05 Eur vykdymo išlaidos). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimas, kurio pagrindu buvo įvykdytas išieškojimas, buvo panaikintas, teismas atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo tenkino ir jai iš ieškovo priteisė 811,05 Eur sumą. Pažymėtina, jog ieškovas neprieštaravo sprendimo įvykdymo atgręžimui.

11. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovo atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tuo, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo priteistos sumos dydį išdėstyti laike. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme šioje byloje e2VP-10416-592/2023 ieškovas neprašė išdėstyti sprendimo vykdymą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog tokį prašymą ieškovas reiškė civilinėje byloje Nr. e2-1275-592/2022 ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi netenkino minėto ieškovo prašymo. Taip pat pažymėtina, jog dėl minėtos nutarties ieškovas pateikė atskirąjį skundą. Nors ieškovas nurodo, jog turėjo pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas spręs dėl įvykdymo atgręžimo išdėstymo, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, tačiau kaip matyti iš ieškovo pateikto atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl sprendimo atgręžimo, prašymo taikant atgręžimą priteistos sumos dydį išdėstyti laike nebuvo pareikšta. Pažymėtina, jog tokio prašymo byloje dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo nebuvo pareikšta ir jokia kita forma.

12. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas argumentus dėl taikant sprendimo atgręžimą priteistos sumos dydį išdėstymo laike, pirmą kartą nurodė tik atskirajame skunde, t. y. jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas patikrinamas pagal byloje buvusius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, t. y. tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

13. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Toks skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios apelianto nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Nurodyti imperatyvūs draudimai taip pat taikomi ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Taigi, esminio bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmosios instancijos teisme ir būtent toje instancijoje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti juo principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi be išimties šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Tuo tarpu apeliacinis procesas nėra skirtas kurio nors klausimo pakartotinam išnagrinėjimui ar, juo labiau, naujų reikalavimų kėlimui ir nagrinėjimui, jis, minėta, skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui.

14. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas prašymo dėl sprendimo (nutarties) vykdymo išdėstymo neteikė, tokių aplinkybių atsiliepime į ieškovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde apelianto įvardijamos visiškai naujos, pirmosios instancijos teisme netirtos ir nevertintos aplinkybės dėl ginčo byloje nustatinėtų aplinkybių reikšmės ir jų svarbos yra atsiradusios jau po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos, kadangi apeliantas šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teisme nesirėmė (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-10/2013).

15. Kadangi kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantas neginčija paties sprendimo įvykdymo atgręžimo būtinybės ir pagrįstumo fakto, o tik teigia, kad atgręžtų sumų sumokėjimas turėjo būti išdėstytas dalimis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl baudos skyrimo

16. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismas nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

17. Atsakovė prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui 200,00 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Oruva” ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010).

19. Nagrinėjamu atveju matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė rezoliuciją, kurioje nurodė, kad ieškovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir atsakovės prašymas dėl įvykdymo atgręžimo bus nagrinėjami kartu. Šie prašymai buvo pateikti toje pačioje civilinėje byloje Nr. e2-1275-592/2022, tačiau iš ieškovo pateikto prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo turinio matyti, kad ieškovas siekė, jog būtų išdėstytas sprendimo vykdymas civilinėje byloje Nr. e2-1275-592/2022 dėl visų atsakovei iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų, o ne tik dėl šioje byloje atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. Taigi, nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą šioje byloje iš esmės siekė to paties rezultato, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-1275-592/2022. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovo tyčinio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Visi ieškovo procesiniai veiksmai buvo atliekami pagal jų tiesioginę paskirtį laiku ir tinkamai vykdant teismo įpareigojimus bei ginant savo interesus. Nenustačius, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jam baudą.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrįstumo, teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

21. Kiti apelianto argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

22. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

23. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) paliekamas nepakeistas, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą.

24. Atsakovė prašė priteisti iš apelianto 206,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apelianto atsakovei 206,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

25. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. R. atsakovei J. K. 206,91 Eur (du šimtai šeši eurai 91 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.